Lišiš sem žekkir ekki efnislega fįtękt!



Raunįvöxtun ķ vešlįnasjóš tilliti.



Ef öll vešlįn ķ safni eša sjóši eru meš vertryggšum raunvaxta kröfum žį er safniš og sjóšur ķ heildina litiš meš mešaltals raunvaxta kröfu. 



Um Prime vešlįnsjóš,  žį er žaš sjóšur sem gerir śt į öryggi meš tillit til  innstreymis verštryggšs  reišufjįr, žar eru raunvextir 0-2,0% max til aš tryggja lęgri mįnašargreišslur. Lįnstķmi 30 įr til 45 įr til aš tryggja lęgri mįnašargreišslur. Žessi lįn greišast öll nišur og greišslubyrši minnkar į lįnstķma.  Sjóšurinn notar verštryggt innstreymi til aš  endurlįna og er žvķ alltaf jafn
stór žar sem stöšuleiki rķkir į markaši um skiptingu hlutdeildar. Vešlįnasöfn sem aušvelta er aš selja og breyta žvķ ķ reišufé. Raunvaxtakrafa getur stękkaš sjóšinn. Hér eru dęmi um raunvaxta kröfu  stękkunar į sjóši mišaš viš 35 įr og 90.





 

 

Raunavaxtakrafa


 

 

 

2,0%


 

 

 

3,5%


 

 

 

6,0%


 

 

 

8,0%


 



 

 

Eftir 35 įr


 

 

 

2 földun


 

 

 

3 földun


 

 

 

8 földun


 

 

 

15 földun


 



 

 

Eftir 90 įr.


 

 

 

6 földun


 

 

 

22 földun


 

 

 

189 földun


 

 

 

1019 földun


 




  



Hér er augljóst aš jafnvel 2,0% raunvaxta karfa er ķ hęrri kantinum.  Žessi vešlįn er tengd fermetra fjölda almenns hśsnęšis og heildartekjum samfélags [markašar] til skiptingar og žvķ eru lķfskjör og fjölda einstaklinga ķ hlutfallslegu samhengi.  



Hér sést svart į hvķtu aš Ķslendingar eru ekki tölvķsir eša mikiš mikla žekkingu į öruggri lįnastarfsemi.



Stašreyndin er sś aš lįnsform  hefšbundins ķbśšalįnsforms meš fasta raunvaxtakröfu 4,0% til 8,0% ķ hausi bréfs [vertryggšir nafnvextir], žį eru žaš sannarlega markmiš stjórnenda.  Kröfur um vöxt veša fylgja vexti safni aš sjįlfsögšu.
 



Meš tilkomu ķbśšalįnsjóš  var verštryggša  nafnvaxta lįnsforminu, meš sömu žungu greišslubyrši
allan tķman: gerši ekki rįš fyrir višhaldi eša uppvexti barna, breytt ķ įtt til skammtķma Balloon raunvaxta uppsveiflu lįna. Vešlįnsjóšir hęttu žvķ aš vera CPI indexed [verštryggšir]og uršu CPI
linked meš raunvaxta kröfu 6,0% til 8,0% :meiri ef veršbólga yrši meiri.



Um lķfeyrissjóš almennings sem nęr ekki tekjum į žrišja žrepi aš jafnaši um 80% ķ stöšugleika rķkjum žį gildir aš eilķfšar öryggiš er sett į oddinn, en ekki barnalegar vęntingar stjórnamanna um veršsveiflur į skammtķma mörkušum sem kunna ekki aš reikna og hafa ekki bókhaldslegt innsęi til aš setja hluti ķ įbyrgt samhengi.



Sjóširnir gera śt aš innstreymi [išgjöld į tekjur] séu
jafnar śtstreymi [lķfeyrisśtborgunum] į hverju uppgjörs įri.



Žegar innstreymi er meira en śtstreymi žį ręšir stjórnin:



A. Lękkun innstreymis į nęsta įri.



B. Hękkun śtstreymis į nęsta įri.



C. Fjįrfestingu ķ Prime vešlįnsafni til verštrygginga. Lįn greišast
nišur, raunvextir 0-2% meš verštryggingu į gjaldföllnum greišslum, ekki į
safninu sjįlfu til aš hękka eiginfé og blekkja markašinn.



Žegar śtstreymi er meira en innstreymi žį ręšir stjórnin.



A. Lękkun śtstreymis į nęsta įri.



B. Hękkun innstreymis į nęsta įri.



C. Sölu prime safna til aš višhalda status quo eša óbreyttu jafnvęgi.



Almenn launžega samtök skilja aš lękkun almenns hśsnęšiskostnašar skilar raunverulegum kaupmętti  og efnahagslegum samfélags stöšuleika.



Einnig
į alfariš aš semja um heildartekjur kennitölu og reikna žar į lķfeyrisgjöld sį höfušstóll er ekki til aš semja um žvķ į hann leggjast samfélagsgjöld og er žaš Rķkisins aš dreifa žeim fastakostnaši sem jafnast  žetta krefst vsk. sölutekna žvķ hér įšur fyrir greiddu Borgarar einir skatta[gjöld] fyrir aš hafa ašgang aš samfélaginu og tękifęri til aš auka tekur sķnar. Greifar greiddu fastar įlögur af landi
sķnu.  Starfsmenn einvaldsins greiddu honum enga skatta, en af viršingu viš žį sķšar er žaš engin launung aš var formsatriš aš leggja gjöld į og taka aftur. Žašan kemur merkingin laun. Enda voru žetta launrįš.  Gušslaun er skattur žaš sem fer ķ skattinn til kirkjunnar.       


Hver eru best til aš skila fastakostnaši samfélgsins?



Jöfnun samfélagsgjalda



Meš fyrirmyndar skattakerfi er įtt viš kerfi sem allir geta skiliš og stendur best best undir samfélagsstöšuleika svo sem ķ Rķkjunum žar sem slķkur grunnur er ķ hafšur ķ heišri: flest rķki önnur en Ķsland į Vesturlöndum.



Skattar eru įlögš samfélagsgjöld į rauntekjur į hverjum tķma til aš taka af aftur af heildar launum. Žannig skiliš eru heildarlaun tekjur og skattar sem eru tekjur velferšakerfisins.



Grunnskatt 10% ętti aš leggja į allar tekjur.
10% skattur į 1,0% raunvexti eru til dęmis 0,1%  af leišréttum eigna höfušstól. Veršbętur į
allar eignir į ekki bóka sem tekjur. Heldur fella alfariš undir rżrnunarkostnaš t.d. vegna vešurs og efnahagsašstęšna.  Kerfs Prime vešsafnasjóša ķ bókhaldslegum skilningi. 



Gjaldaįlögur į tekjur verši žrepskiptar til einföldunar og hér er gert rįš fyrir žremur žrepum og višmišunar upphęšir hugsanlegar en ekki raunverulegar til dęmigeršs skilnings.





Allar tekjur undir heildar įrstekjum 2.000.000 kr. beri 10 %
skatt.



Žannig bera 2.000.000 kr. 200.000 kr. skatt.



1. Skattžrep.



Tekjur yfir heildarįrstekjum 2.000.000 kr. beri  35% skatt.



Žannig bera 3.000.000 kr. 200.000 kr. + 1.000.000 kr. x 35%  eša alls 550.000 kr.  Žaš er bera um  18,3% mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 3.550.000 kr. heildar launum.



Žannig bera 4.000. 000 kr. 200.000 kr. + 2.000.000 kr. x 35%  eša alls 900.000 kr.  Žaš er bera um  22,5% mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 4.700.000 kr. heildarlaunum.



Hįmarksskattur į heildartekjur
undir 2 . žrepi 22,5%.



2. Skattžrep.



Tekjur yfir heildarįrstekjum 4.000.000 kr. beri  45% skatt.



Žannig bera 5.000. 000 kr. 700.000 kr. + 1.000.000 kr. x 45%  eša alls 1.150.000 kr.  Žaš er bera um  23,0 % mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 6.150.000 kr. heildarlaunum.



Žannig bera 8.000. 000 kr. 1.150.000.000 kr. + 3.000.000 kr.x 45%  eša alls 2.500.000 kr.  Žaš er bera um  31,2% mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 10.500.000 kr. heildarlaunum.



Hįmarksskattur į heildartekjur
undir 3 . žrepi 31,2 %.



3. Skattžrep.



Tekjur yfir heildarįrstekjum 8.000.000 kr. beri  50% skatt.



Žannig bera 12.000. 000 kr. 2.500.000 kr. + 4.000.000 kr. x 50%  eša alls 4.500.000 kr.  Žaš er bera um  37,5  % mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 16.500.000 kr. heildar launum.



Žannig bera 120.000. 000 kr. 4.500.000 kr. + 108.000.000 kr. x 50%  eša alls 58.500.000 kr.  Žaš er bera um  48,7  % mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 17.500.000 kr. heildar launum.



Hįmarksskattur į heildartekjur
į  3 . žrepi stefnir į 50,0 %.



Hér alls ekki gert rįš fyrir persónuafslętti, nefsköttum, samsköttun eša öšru misrétti. Hér er gert rįš aš allar tekjur uppfylli svipašar kröfur. 3 žrep skilgreina lķka 4. grunntekjustofna.  Žess vegna mį draga frį tekjum sem myndast į 3 žrepi fast upphęš ķ framkvęmda sjóš aldraš.  Śtvarpsgjald mį frįdrįttartengja [frįtekjum rķkissjóšs] hlišstętt.



Hér er hagur hins opinbera aš allir launžegar hafi sem bestar tekjur. Fjölmennustu žrepin beri mesta įbyrgš [skatta] ķ heildina litiš og skili mestum  tekjum til samfélagsins.



Oršręša aš hękka tekjuskatta af launum, sannar žaš sį sem notar hana skilur ekki alžjóša hagfręši.   Viš leggjum passlega meira į tekjur žeirra hlutfallsleg sem geta skapaš meiri raunveršmęti.  Viš stżrum fjįrmagni ķ kaup į hlutabréfum vsk. fyrirtęka, fjölgum skattgreišendum til aš lękka allar skatta prósentur. Gerum beinan fjįrmagns sparnaš ófżsilega, skattleggjum ekki veršbętur žvķ alltaf er nóg af liši sem vill ekki taka įhęttu ķ keppni um uppbyggingu vsk. og žaš žarf enga raunvexti til aš žaš leggja inn į verštryggša reikninga.  Viš stżrum fjįrmagni ķ aš fólk eignist eigiš hśsnęši og mišum raun vexti lįna miša viš tekju žrepin, lęgri hśnęšiskostnašur er lķka óbein nišurgreišsla į launkostnaš vsk. fyrirtęki.  Eigandi sem bżr ķ eigin eign hugsar betur um hana, hann į aš geta greitt višhald śr eigin vasa [vsk. frķtt] en ekki rukka žaš inn af öšrum ķ formi skattarefsinga.
Almennt lęgri hśsnęšiskostnašur lękkar almennt leigu.



Almennt efnahagslega og stjórnsżslulega mį ęvi hśsnęšiskostnašur fjöldans į 1. og 2. žrepi, aldrei fara fyrir 50% af tekjum fyrir gjöld til samfélagsins. Restin fer ķ eflingu of višhalds vsk. tekna žaš er innri žjóšartekna sjįlfkrafa ef įhęttu laus verštryggšur sparnašur er ķ lįgmarki.   



Hśsnęšis kostnašur er allur kostnaš til višhalda fasteignavešsins. Hér er ķ skjóli fįfręši stoliš daglega eignarhluta lįntaktaka eša rétti hans til vešlosunar, meš žvķ aš skuldfęra į hann fram ķ tķma įfallnar eignaveršbętur lįnsjóšsins. Falsiš felst ķ aš tekjufęra afskriftir, hękka upp ķ nafni
raunįvöxtunarkröfu til hękkunar į eigin eignfé sjóšsins.  Afskriftir eiga aš fara ķ tekjuskatts frķa
varasjóši til aš leišrétta eigin fé sjóšsins, bókast sem tekjur eftir aš įhętta
er afstašinn en gjaldfęrast fyrirfram.  Veršbólga umfram raunhagvöxt er ekki eign
heldur męling į peninga sem ekki var innstęša fyrir į uppgjörstķmabili: [N.B. 30
įr eru uppgjör 30 įra skuldbindinga].

Virkja fjöldan til til skila į samfélagssköttum minnkar tękifęri fįrra til til aš breyta ķ fjįrmagnstekjur. 


Skattlagning į [yfir] Ķslandi



Um Ķslenska Tekjuskattskerfiš



Žaš er mjög ruglingslegt ķ samburši viš žau erlendu žroskušu. 
Strangt til tekiš bera öll laun 4% lķfeyrissjóšsskatt.  Žvķ mį segja aš į 1.309.104 kr. sé lagt 4,0% lķfeyrissjóšstekjuskattur sem skilar 1.361.468 kr. frķtekjumarki fyrir 0,64% [8.400kr.] greišslu ķ sjóš aldaraša sem skilar 1.369.868 kr. frķtekjumarki fyrir śtvarpsgjald og sį skattur [17,200 kr.] sé  1,31%.

Žannig aš į 1.309.104 kr. sé lagšur 5,96 % skattur. žannig aš heildarlaun verša 1.387.068 kr.


Persónu afslįttur [til aš dekka ķsl. tekjuskatt og śtsvar]  506.466 kr. Framlag Rķkis til atvinnuveitanda leggst svo į  1.387.068 kr. žannig aš heildarlaun verša 1.893. 534 kr. Meš lķfeyrissjóšskatti 75.741 kr. RŚV  17.200 kr. og aldraša skatti 8.400 kr. Alls. 101.341 kr. žetta samsvarar
heildartekjum 1,792.193 kr. og 5,65% skatti. [Mišaš viš mįnuš : 149.344 kr. tekjur] 5,3% af
heildarlaunum.



Viš Ķslenskar krónur  1.893.543  kr. meš grunnskatti 101.341 kr.  lķkur nišurgreišslum persónuafslįttar. Žegar žessi hluti hefur veršur veriš dreginn frį heildarlaunum žį gildir um tekjuskatt
bęra hlutann aš hann ber 4,0% minnst lķfeyrisskatti sem viršist žvķ eiga vera einhverskonar
grunn skattur millifęrsla śr samfélaginu ķ heildina litiš.

Skattbęr launahluti ber svo flatann skatt : Śtsvar til sveitafélaga frį 12,44% til 14,48 % af heildar launum eftir grunn aš grunnskattur hefur veriš tekin, meštals prósentan er sögš 14,41%.



Skattdęmi 2010.



1. skatt žrep.



Rķkitekjuskattur į 1. skattžrepi žaš er af heildar launum frį 1.893.543 kr. til  2.512.800 kr. er 22,9%  af laununum eftir aš grunnskattur hefur veriš tekinn frį. Ķ heildina į žessum launahluta  37,31%.





Žś hefur heildarlaun 2.512.800 kr.  Grunnskattur af  1.893.543 kr. er 101.341. kr. Mismunurinn er 619.257. kr. sem skila 4,0% grunnskatti: 24.770 kr.  Mismunurinn 594.487 kr. skila
37.31% eša 221.803 kr. Skattar alls ķ samanburši: 347.914 kr. Gefur samtķma tekjurnar
: 2.164.886 kr. eša 180.407 į mįnuši. Samsvarar 16% skatta įlögu. 13,8%
af heildarlaunum.  Max. skattaprósenta į 1 žrepi.



2. skatt žrep.

Rķkitekjuskattur į 2. skattžrepi žaš er af heildar launum frį 5.658.800  kr. til  8.166.600
kr.
er 2,9% - 22,9% = 25,8%  af laununum eftir aš grunnskattur hefur veriš tekinn frį. Ķ heildina į žessum launahluta  40,21%.



Žś hefur heildarlaun 5.658.800 kr.  Skattar af  2.512.800 kr. eru 347.914 kr. Mismunurinn er 3.146.000  kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 125.840 kr. Mismunurinn 3.020.160 kr. skila 40.21% eša 1.214.406 kr. Skattar alls ķ samanburši: 1.688.160 kr. Gefur samtķma tekjurnar : 3.970.640 kr. eša 330.887 į mįnuši. Samsvarar 43% skatta įlögu. 29,8% af heildarlaunum.  Skattaprósenta į
2 žrepi.



Žś hefur heildarlaun 8.166.600 kr.  Skattar af  5.658.800 kr. eru 1.688.160 kr. Mismunurinn er 2.507.800  kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 100.312 kr. Mismunurinn 2.407.488 kr. skila 40.21% eša 968.051 kr. Skattar alls ķ samanburši: 2.746.523 kr. Gefur samtķma tekjurnar: 5.420.077 kr. eša 451.653 į mįnuši. Samsvarar 51 % skatta įlögu. 33,6 % af heildarlaunum. Max. Skattaprósenta į 2 žrepi.



3. skatt žrep.



Rķkitekjuskattur į 3. skattžrepi žaš er af heildar launum frį  8.166.600 kr. er 6,0% - 22,9% = 28,9%  af laununum eftir aš grunnskattur hefur veriš tekinn frį. Ķ heildina į žessum launahluta  43,31%.



Žś hefur heildarlaun 13.825.400 kr.  Skattar af  8.166.600 kr. eru 2.746.523 kr. Mismunurinn er
5.658.800 kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 226.352 kr. Mismunurinn 5.432.448 kr. skila 43.31% eša 2.352.793 kr. Skattar alls ķ samanburši: 5.325.668 kr. Gefur samtķma tekjurnar : 8.499.732 kr. eša 708.311 į mįnuši. Samsvarar 63% skatta įlögu. 38,5 % af heildarlaunum.  Skattaprósenta į 3 žrepi.



Žś hefur heildarlaun 27.650.800 kr.  Skattar af  13.825.400 kr. eru 5.325.668 kr.
Mismunurinn er 13.825.400 kr. sem skila 4,0% grunnskatti: 553.016 kr. Mismunurinn 13.272.384 kr. skila 43.31%  eša 5.748.270 kr.  Skattar alls ķ samanburši: 11.626.954 kr. Gefur samtķma
tekjurnar : 16.023.846 kr. eša 1.335.321 kr. į mįnuši. Samsvarar 73% skatta įlögu. 42,0 % af heildarlaunum.  Skattaprósenta į 3 žrepi.



Žś hefur heildarlaun 41.476.200 kr.  Skattar af  27.650.800 kr. eru 11.626.954 kr.
Mismunurinn er 13.825.400 kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 553.016 kr.
Mismunurinn 13.272.384 kr. skila 43.31% eša 5.748.270 kr. Skattar alls ķ samanburši: 17.928.240 kr. Gefur samtķma tekjurnar : 23.547.960 kr. eša 1.962.330 į mįnuši. Samsvarar 76 % skatta įlögu. 43,2 % af heildarlaunum.  Skattaprósenta į 3 žrepi.

Heildarlaun į mįnuši: 3.456.350 kr.



Erlendis er tekjuskattar lagšir į [įlögur] til aš taka af aftur. Skattar taka miš af ešli tekna, hęrri skattar fyrir  veršmętari störf.  Allir hjį rķkinu eru mótašir til aš vera meš
fullnęgjandi hęfni til aš gegna skyldum sķnum. Žjóšin ber įbyrgšina saman.
Rķkiš į lįta ašra hęfari um viršisaukann. Ég vil ekki borga skatta fyrir afköst
į mörgum svišum.  Frekar vönduš vinnubrögš,  meš viršingu fyrir formsatrišum. 



Skattar sem fela ķ sér persónuafslįtt, rugla samanburš milli žrepa [stétta] og milli Ķslands og nęstu rķkja.  Śtlendingar gefa skķt ķ allt nema tekjurnar, enda eru skattar hluti af regluverki og ekki eign žess sem ber žessar samfélags skyldur.  Eitthvaš  og einhver veršur aš bera skattanna. Hęgri stefna sem ég ólst viš vildi aš skattabyršin vęri sem minnst. Ķ žį veru aš stjórnsżslan fęri vel meš žaš sem fólst ķ hennar hlutverki.



Viš sjįum aš öll heildar laun hafa mismunandi raun skatta prósentu og įlögu skatta prósenta į tekjur, vegna bókhaldlegra smį atriša eins og RŚV , Aldraša, lķfeyrissjóšskatta  og persónu aflįttar.



Hver kynslóš į aš fį aš njóta sinna tękifęra, skattleggja į allan lķfeyrir samtķmis. Heldri manna lķfeyris forréttindi į kostnaš almennra lķfskjara  eru forneskju hugsunarhįttur.



Persónu afslįtt og leggja lįmarks 10% samfélagsskatt į allar tekjur. Allir eiga aš rétt į žvķ leggja sinn skerf til samfélagins jafnvel žótt žaš sé bara tįknręnt.



Skattur į fyrsta žrepi gęti svo veriš 25%, eins og ķ Danmörku. Atvinnulķfiš lagar sig aš žessu og ašrir skattar įvöxtunarbęrra launa geta žį kannski lękkaš.     







Ég borga ekki Icesave enda hef ég reynslu
eins og Darling til aš sjį ķ gegnum phonies.



Samfo kann ekki EU efnahagsfręši og skilur
ekki EU lįnstrafsemi eša višskipta hefšir.



Ķslendingar [stjórnsżslan] įtti aš segja 3 bankar į Ķslandi eru aš fara į hausinn: žeir eiga sig sjįlfir aš lögum.  Skilja kjįnarnir ekki ensku. UK hugsar um sķn
žegna, Ķsland um sķna. Žess vegna įttu fjįrmunir ekki aš fara śr śtibśum ķ UK
og  žį hefšu śtibśin ekki fariš į hausinn [starx] og UK vildarvinir fengiš sitt įšur en allt fór į hausinn.  


Skattlagning ķ Danmörku



Skattlagning ķ Danmörku







Ekki heimfęrš žżšing heldur myndmįl dönsku forfešra [nżlendu herranna] minna lįtiš njóta sķn. Žar er skattur lagšur į til aš taka af aftur. Hlutföll hękka og lękka sé sett fram į töflu t.d. ķ Kauphöll.  Hér sjįst 3 skipting tekju hópa. Vaxtagreišslur mišast viš 30 įra lįn žar sem vextir eru svipašar į hverju įri. 10.000.000 ķslenskt lįn ber um 431.000 kr ķ vexti į įri.  Žetta er Prime lįn sem brennur upp vegna til dęmis višhaldskostnašar. Um 2/3 hluti vaxta fara ķ varasjóš eša jöfnunarsjóš vegna veršbólgu sveifla og til aš bęta upp bruna į eldri lįnum: Hér veriš aš verštryggja vešlįnasafniš ķ heildina litiš. Žetta er ekki subPrime įhęttu fjįrfestingar lįn til 5 įra. max.  Vešsafn til mynda lįnshęfi lįndrottins ķ heildina litiš. Munar um AAAA +.  Hér koma lķka fram prinsipp Jafnašarmanna Evrópsku Sameiningar andstöšu višhorfa Ķslensku ESB sinnanna. Žeir haft 30 įr til aš breyta hlutum hér ķ įtt frį raunverulegu EU jafnašarsamfélagi.





Danski tekjuskatturinn var innleiddur 1903 og skiptist nś ķ Rķks skatt og stašar skatt. Rķkis skatturinn er tekjuvaxandi [įvöxtunarkröfubęr] mešan stašar skattur er flatur skattur.



Allar tekjur tilkomnar vegna vinnu hjį öšrum eša hjį sjįlfum sér er įsettar meš 8% samfélagslegu framlagi fyrir tekjuskatt (Danska: Arbejdsmarkedsbidrag). Žetta framlag er ķ heildina litiš "grunn skatt "gross tax: skattur į heildar tekjur įn frįdrįttar".



Tekjur undir  DKK 42,900 (IS: 927.061 ) (2010-mörkin, stillt įrlega) er laus viš skatt (nema frį grunn skatti.



Eins eru, greiddir vextir upp aš DKK 50,000 (IS: 1.079.463 kr.) lausir viš skatt. Lķka, feršir śr og ķ vinnu, sem fara yfir 24 kķlómetra/dag, innfela DKK 1.90 (IS:41 kr) į kķlómetra skatta losun. Vegna vinnuferša sem fara yfir 100 kķlómetra į dag, er hlutfalliš minkaš ķ DKK 0,95(IS:21 kr) į kķlómetir.



Stašar skattar eru breytilegir eftir borgarkjarna. Hęsti stašarskattur 2009 er 27.80 % og sį lęgsti er 22.70 %.



Héraša skattur kallast heilbrigišis framlag (Danska: Sundhedsbidrag) er 8%.

Samt sem įšur er hann įkvešinn og ķ höndum Rķkisins, žar sem héröšin hafa ekki lengur rétt til aš leggja į skatt aš eigin
vali.



Rķkis skatturinn hefur žrjį tekjuramma (grunn, mešal og yfir), žótt ķ augnabliknu falli tveir saman. 2010 tekjur frį DKK 42,900 (IS: 926.180 kr.) til DKK 389,900 (IS:8.417.651 kr.) skattlagšar
um 3.67% og tekjur yfir DKK 389,900 er skattlagšar til višbótar um 15%.



Tekjuskattinn mį brjóta nišur į žennan hįtt:




  • Samfélags
         framlag (Grunn skattur) - 8%

  • Yfir DKK
         42,900:

       
    • Borgarkjarna
            skattur - 23% - 28%

    •  
    • Heilsu
            skattur (Héraša skattur) - 8%

    •  
    • Grunn
            Rķkis skattur - 3.76%

    •  
    • Yfir
            DKK 389,900:

          
      • Yfirskattur
               - 15%

      •  

    •  




Heildar summa allra skatt hundrašshluta [%] (borgarkjarna skattur, rķkis skatta og heilbrigšis skatta framlag) getur ekki fariš upp fyrir 51.5%.



Ķ ofanįlag į ašra skatta greišir mešlimur ķ Dönsku Žjóšarkirkjunni višbót 0.4% til 1.5% kirkju skatt. Hlutfalliš veltur į borgarkjarnasvęšinu. Žar sem kirkjan er rķkis stofnun, leggst kirkju skatturinn ekki viš hįmarkiš 59% lįgmarkskröfu skattanna.



Beita mį nokkrum frįdrįttum. Almenn regla er aš skattagreišandi mį draga sķn śtgjöld frį sem myndast viš öflunar skattskyldu teknanna. Samt, eru margar undantekningar frį žessari reglu. Launžegar hafa mjög litla möguleika til skatta frįdrįtta žar sem gert er rįš fyrir aš atvinnu veitandinn leggi śt fyrir śtgjöldum sem tengjast vinnu launžega. Atvinnuveitandinn mį sķšan draga mest af žessum śtgjöldum frį sinni skattskyldu tekju. [Eintölu notkun leggur įherslu į heildina en ekki fjöldann]



Dönsk skatta
dęmi įriš 2010:



Ef žś hefur žaš sem er tališ mjög litlar tekjur (DKK 150,000, IS 3.238.389 kr.) žį borgar žś um žaš bil DKK 44,500 ķ tekju skatt (innifalinn grunn skattur), žaš er aš segja um žaš bil. 29.7% af
heildar upphęšinni. Rįšstöfun 2.277.667 kr. Mįn. 189.805 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ mjög litlar tekjur (DKK 150,000, IS 3.238.389 kr.), og žś borgar DKK 20,000 (IS: 431.785 kr.)įrlega ķ vexti, žį borgar žś um žaš bil DKK 38,000 ķ tekju skatt (innifalinn grunn skattur), žaš er aš segja um žaš bil. 25.3% af heildar upphęšinni.  Rįšstöfun 2.417.997 kr. Mįn. 201.500 kr. Mįn. eftir vaxta nišurgreišslur: 189.805 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ mešal tekjur (DKK 375,000, IS 8.095.971 kr.) žį borgar žś um žaš bil DKK 134,800 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil 35.9% af heildar upphęšinni. Rįšstöfun 5.185.740 kr. Mįn. 432.145 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ mešal tekjur (DKK 375,000, IS 8.095.971 kr.), og žś borgar DKK 30,000 (IS: 647.678 kr.) įrlega ķ vexti, žį borgar žś um žaš bil DKK 125,100 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil. 33.04% af heildar upphęšinni. Rįšstöfun 5.395.155 kr. Mįn. 449.596 kr. Mįn. eftir vaxta
nišurgreišslur: 432.145 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ hįar tekjur (DKK 780,000, IS 16.839.620 kr.), žį borgar žś um žaš bil. DKK 351,200 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil 45.0% af heildar upphęšinni. Rįšstöfun 9.257.473kr. Mįn. 771.475 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ hįar tekjur (DKK 780,000, IS 138,050), og žį borgar žś ķ žaš minnsta DKK 50,000 (IS: 1.079.463 kr.) įrlega ķ vexti, žį borgar žś um žaš bil. DKK 334,900 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil 42.9% af heildar upphęšinni.  Rįšstöfun 9.609.378 kr. Mįn. 800.782 kr. Mįn. eftir vaxta nišurgreišslur: 771.475 kr. [ef vextir eru minnst 50.000 DKK]  





Undir Danska skatta kerfinu, žess vegna, er žaš algjörlega hugsanlegt fyrir žį sem afla hį-launa tekjum aš greiša śt allt aš 51.5% af žeirra heildar tekjum eftir Grunn skatt, sem gefur ķ heildina
57% af heildartekjunum.



Danmörk hefur lķka ekki-frįdrįttarbęran Viršisaukaskatt 25%.





Heimild: http://en.wikipedia.org/wiki/Taxation_in_Denmark



Hagvöxtur?

Hvaš er hagvöxtur? Svar hlutfallsleg breyting į GDP eša GDI: Grófar innlands tekjur [eša framreišsla].

Vegna innlands veršbólgu eru innanlandstekjur ķ samręmi ofmetnar žess vegna mį segja aš breytingin tengist vexti, samt sem įšur segir žaš ekkert um hag Ķslands eša žegnanna.

GROSS er notaš til aš leggja įherslu į aš ekkert mat er lagt į hagsemi tekna [gjalda].

DOMESTIC er tilvķsun ķ efnahagslögsögu [innlands] vegna alžjóšlegs samanburšar.

PRODUCT  er seld  [ekki brigšir] žess vegna er betra aš tala um INCOME eša tekjur.

Gallinn viš foreign investment eša erlenda fjįrfestingu er aš hśn er į löngum tķma föst upphęš og veldur žvķ ašeins vexti į innlandstekjum til aš byrja meš, dżr fjįrfesting er yfirleitt tengt grunn framleišslu og  tryggir ekki aš fjįrfestingar ķ framhaldi verši innan sömu efnahagslögsögu.

GDP (Y) is a sum of Consumption (C), Investment (I), Government Spending (G)and Net Exports (X - M).

Y = C + I + G + (X - M)

Lang stęrsti žįtturinn ķ  Grófu innanlands tekjunum er upphęš heildar neyslu žegnanna.

Fjįrfesting nęr ekki til hlutbréfa og vešbréfa sem teljast til sparnašar.

Eyšsla Rķkis ķ almanntryggingar og atvinnuleysisbętur er ekki talin meš.

Innflutningur vegna innlandsframleišslu er dreginn frį heildarinnflutning  en śtfluttningur vegna [full] framleišslu  annar rķkja er til meš til śtflutnings.

Hagvöxtur vex hrašast ķ žeim rķkjum  žar sem almenn neysla vex hrašast, sparnašur er minnstur, minnst atvinnuleysi, best heilsa, mest er unniš śr eigin hrįefnum og sem minnst keypt inn til aš flytja śt aftur.  Jöfnum rįšstöfunar tekna tryggja langmestan hagvöxt. 

 Žetta eru er nišurdregnar stašreyndir mišaš viš hęgri sinnuš fręši. 

Sjį: http://en.wikipedia.org/wiki/Gross_domestic_product

Sjį lķka stöšu einstaklinga į Ķslandi mišaš viš žį ķ Nįgrannlöndunum.

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_European_countries_by_GDP_(nominal)_per_capita

Ég tel aš um 1980 hafi Ķsland byrja aš falla ķ samanburši.  Best er aš flżta sér hęgt, langtķma 30 įra almenn raunvaxta krafa 2,0%  er "Huge " ķ Rķkjum meš meira en 34.000 dollara į žegn.

Ekkert land getur byggt į subPrime vešlįnagrunni į žess aš hrynja efnahagslega.   Į alžjóša mörkušum sękjast įbyrgir eftir bréfum žar sem heildaskuld er aušreiknuš śt frį Nafnvöxtum  og greišslur léttast į lįnstķma bréfsins: bréfin verša öruggari žvķ eldri eša žroskašri sem žau eru.  Sjóšir sem halda um slķk bréf kallast Prime. Ekki subPrime eins og fįvķsir Ķslendingar viršast telja.

Óhóf ķ sparnaši getur komiš manni ķ kolli og sparnašur einn og sér skilar aldrei vöxtum. SubPrime hefur aldrei skilaš jįkvęšum raunvöxtum į 30 įrum: hentar alls ekki: Lķfeyrissjóšum og og sparifé almennings. 

Plata til aš spara longtime  ķ subprime er glępur aš mķnu mati.


Vešfalsanir og hįir vextir į mörkušum.

Er samband milli hįrra breytilega vaxta į mörkušum og vešfalsanna? Hér er athygliverš könnun frį FBI 2006: http://www.fbi.gov/stats-services/publications/mortgage-fraud-2006 Hvaš eru veš? Hvaš almenning snertir og vsk. rekstrafyrirtęki er veš yfirleitt ķ...

Bönnum ólęsis lįnsform į almennum neytendamarkaši hér!

Ķ nęstsķšustu bloggfęrslu var sżnt dęmi um alžjóša löglega verštryggša jafngreišslu, sem hefur ekki veriš til boša hér frį stofnun Ķbśšalįnsjóšs. Ķ sķšustu blokkfęrslu var sżnt hvernig į fyrsta gjaldaga var svindlaš į umsaminni hlutfallslegri vešlosun,...

Svindlaš ķ skjóli lélegrar grunnmenntunar?

Ķ sķšustu bloggfęrslu var sżnt dęmi um löglegt „CPI indexed loan equal payments" sem jafngildir į Ķslensku verštryggšu [mišaš viš innlend neysluvķsutölu skv. lögum] jafngreišslulįni sem Ķbśšalįnasjóšur žykist bjóša almenningi upp į. Žar var um...

Sér Ķslenskt vešfals?

Sér Ķslenskt vešlįnafals? Opinberlaga sagt verštryggš jafngreišsla? Hver er tilgangurinn hjį Ķbśšalįnsjóši? Kann hann ekki aš tryggja raunvirši greišslna [og heildar umsamdrar skuldar] ķ samręmi viš alžjóša hefšir ķ žessum langtķma örugga lįnaflokki....

Umsękjanda lįnafyrirgreišlur [eša fjįrfestingar til greišslu sķšar] skilyrtar.

http://ec.europa.eu/enlargement/candidate-countries/iceland/relation/index_en.htm Žetta er góš heimild og trśveršug um tengsl Ķslands og Evrópsku Samningarinnar frį 1994. Žessi mįlgrein er eftirtektarverš: The European Commission has amended the...

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Um bloggiš

Júlíus Björnsson

Höfundur

Júlíus Björnsson
Júlíus Björnsson

Áhugasamur um allt milli himins og jarðar. Síðan í upphafi hruns stundað sjálfsnám í EU lögum og rannsóknum á Íslensku hagstjórnargrunni: Auðlinda og fámenns efnisviðar hæfra einstaklinga.

Viðurkendir grunnar byggja á vandamálinu: framfærsla fólksfjölda í stórborgum  í vaxandi auðlindaskorti. Á þeim byggja allir alþjóðlegir Háskólar.

Nżjustu myndir

  • Hlutföll
  • Hlutföll03
  • Hlutföll02
  • Hlutföll01
  • Mortgage II
Jślķ 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.7.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 0
  • Frį upphafi: 53500

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 0
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband