Fęrsluflokkur: Evrópumįl

Sviss er dęmi um hvaš er eftirtisóknarvert.

Vešskuldarfylki

Hvaš eru vešskuldarfylki ķ fjįrmįlum ?  „Matrix of securities“ 


Žaš er algengasta uppsetning į reišufjįr streymissjóšum  ķ alvöru bönkum heims, sem vilja geta bošiš bestu vaxtakjör į sérhverjum tķma og geta flutt hreinar gjaldmišla eignir  [reišfé bókaš eign žegar bśiš er aš lękka tölugildi žess um mešal veršbólgu stigiš umfram mešal raunvöxt ķ rķki sem gefur gjaldmišilinn śt: žaš er hreina veršbólgu „inflation“.  

Ķ reišufjįrsjóši er 100 ein. um įramót og mešal veršbólga einingu sķšustu 5 įr til 30 įr eru um 3  einingar af 100 hundraš. Žį eru fęršar 3 einingar ķ  Cred gįtt  ķ Debit sjóšsbók handbęrs reišufjįr, žaš lękkaš um 3 ein, en į móti er fęršar 3 ein. ķ DEB gįtt CRED  bókar framtķšar śtborganna [„EigenKaptital“ = Equity]. Žį gildir aš CRED[97]ó DEB [97].   Hlišstęša fęrsla CRED[3]ó DEB [3]  fęrir 3 ein CRED į rįšgerša veršbólgu sundurlišun į eiginfé į móti 3 ein. reišufjįrvarasjóšur  vegna rįšgeršar veršbólgu.

žetta gert til aš tryggja ekki séu greiddir skattar af reišfé ķ umferš sem varš ekki aš raunveršmętum įriš į undan : mešal óhreinindi  meš öšrum oršum. Nęsta įr [uppgjörstķmabil] mį gera rįš fyrir aš fastar śtborganir  hękki um 3,0% eins og reynslan hefur sannaš.  Dęmi: keypt er til landsins 100 tonn af olķu į  100 ein. ķ fyrra žį mun sama magn kosta 103 ein.  en greišslur sem koma inn į móti hękka  ekki ķ žeim geira į degi śtborgunar ķ sama geira, žį er til ķ varasjóši fyrir hękkunin. Reglur eru svo um hvaš mörg prósent af veltu ķ hverjum geira mį sundur liša til eiga į móti veršbólgu ķ geiranum žaš er draga frį rauntekjuskatti.  Aušvelt er svo aš skattleggja of hįtt tölugildi ķ afskriftarsjóšum.

Hvaš mį rįšgera mikla veršbólgu žaš er almennar veršhękkanir į öllum mörkušum ķ rķkjum heims įn žess aš vera įkęršur fyrir landrįš?  CPI: Neytandi Verš Vķsir, er löggiltir samburša męlikvarši ķ Alžjóšvišskiptum sķšustu öld og gildir um allan heim sķšan 1970 til aš vega raunvirši fjįrmįla samninga meš mismunandi gengisskrįningum.  Žetta er vegiš mešaltal  af gengisbreytingum į öllu skilgreindum almennum eftirspunar einingum vöru og žjónustu sem hafa selst į almennum neytenda mörkušum sķšustu aldir. Hann nįlgar heildar breytingar meš aš snķša af eftirspurn hins opinbera og lögašila og 10% žeirra rķkustu og 10% žeirra fįtękustu, allt óįbyrgir ašilar žegar kemur aš žvķ aš tryggja veršlags stöšugleika 80% žeirra sem hafa mešal eftirspurnarkaupmįtt.   Mešal neytandi getur ekki haldiš 300 milljóna afmęlisveislu , og stjórnaš žannig eftirspurnin. Utangaršmenn sem geta ekki haft nein įhrif eru ekki lįnshęfir.

150% veršbólga max. mišaš viš engan raunvöxt nęstu 30 įr.

Ķ UK, USA , Ķrlandi til dęmis mį rįšgera[expect] 150% veršbólgu nęstu 30 įr, og stefna į 25% veršbólgu į öllum 60 mįnušum. Žetta er naušsynleg forsenda, til aš fyrirbyggja įkęru fyrir samtekinn rįš um aš lįta rķki hrynja, t.d ef veršbólga yrši meir ķ UK žį er alveg öruggt aš, višhaldskostnašur fasteigna bakveša öruggra fylkis vešsafna, meš 30 įra žroska tķma, tryggir aš vešsöfnin fara śr böndunum  annašhvort rżnar raunvirši veša vegna reišfjįrkorts skrįšs eigenda og eša hann lendir ķ vanskilum meš endurgreišslu rįšgerša eignarveršbóta lįnadrottins. Žetta eru skošanir samt frekar haldbęr rök sem byggja į reynslunni ķ stöšugleika borgum heimsins sķšustu aldirnar.

Einingu sem skal verštryggja mišaš viš 150% hękkun CIP, žaš er hinnar almennu hękkar ķ 2,5 einingar ef stöšuleiki rķkir ķ bakvešsgrunni.

Lķtum nś į bakveša markašinn. Mišaš viš 30 įra bśsetu tķma ķ žroskušu hverfi eša borg, žį gildir aš um 3,33% af fasteignum er „activar markašseignir“ žaš er hafa söluverš, 97% er ekki markašseignir eša passivar [žaš sem ekki į birta ķ alvöru efnahagsreikningum, bara eiginfjįr skuldbindingar vegna žeirra], og einkamįl skrįšs eigenda, ešlilegt aš fasteignaskattar og žvķ fasteignavešmat fylgi  raunvexti PPP ķ hverju rķki, įn žess aš Ķsland sé žar undantekning.  Žaš er 3,33% nżir skrįšir eigendur koma inn į örugga verštyggingar markašinn į hverju įri.

Nś skulum viš stofna hefšbundiš Alžjóšlegt bestu vaxta 100 % öruggt vešskuldar fylki žar sem eiginfé samstendur bara aš raunvirši žeirra śtborgunar sem žarf til greiša fyrir 3-4 einingar į hverju įri žegar žroska er nįš.  Hér stendur eining fyrir: śtborgun, skrįšan eigenda  [innborganir hans] og bakveš. Žetta mišast viš safniš sé žroskaš ķ 30 įr og vališ ķ žaš žannig aš sé sem einsleitast.

1 śtgįfa eru 100 ein. til śtborgunar og max. veršbętur 120 ein. leggjast ofan į. Heildarskuld 220 ein. žį er innborganir nęstu 30 įra alltaf :  220/30 ein. [ um 7 1/3 ein].  Sķšast įriš er nśvirši einingar 2,5 ein. Innborgunni eftir 30 įr er žvķ aš skila śtborgun vegna 22/3 x2/5 = 44/15 eša um 2,93 śtborganir.


Markmiš Svissneska bankans er gera žetta žroskaš og višhalda 100 ein. 100% markašarins ķ boši.  Žetta gerir hann meš velja 4 nżja skrįša ķ nęstu 10 śtgįfum og sķšan 3 hverju įri til eilķfšar  eftir 30 įr er 4 x 10 +20 x 3 = 100 ein. [skrįšir eigendur bakveš. 


Nś eftir 30 įr er flęšiš „auto streamline“, af 100 innborgun į įri eru 30 mismunandi veršbóta vaxtaprósentur sem alltaf skila minnst raunvirši til śtborgunar 3 ein. 97 einingar er allar uppgreiddar. Sjįlfbęr uppsetning sem kostar lķtiš kaup og įkvöršunar töku.  Žar er eiginfé hreint og įhęttulaust og žegar raunvöxtur męlist žį gręšir lįnadrottin og getur smurt prómilli į föstu nafnvexti  įrsśtgįfa.

Framtķšar greišslu halinn kostar ekkert, nema velja 3 nżjar einingar į įri.  Uppsafnašur óverštryggšur gróši kemur til baka, 3 greišslu į įri , nęstu 30 įr. Žetta er eign skrįšra eignenda ef žessar veršbętur framtķšar eru eign.


Ķ Sviss tekur 8 x 30 įr aš žroska keppnishęfan banka til verštrygginga.  Į Ķslend hneppast rįšgeršir um hrun į 25 įra fresti. Heilhagsveifur Ķslenskra sérfręšinga sķšustu öldina eru ķ kerfi.
 Žaš er landrįšssök  aš rįšgera ekki max. 150% CPI hękkun 30 įr  fram ķ tķman. Óréttlįtt aš miša ekki viš index eins  og CPI er skilgreindur til skammtķma verštrygginga og Libor millibankavexti ķ žaš minnsta žegar um verštyggingar lengur en 60 mįn. liggja fyrir.  Skrįšir eigendur greiša tryggingar og fasteignaskatta og višhaldskostanaš sem getur numiš verštryggšum 120 ein. į veš tķma. Veršbętur til višbótar višhaldinu er nóg. Af hundraš skrįšum eignum Bankans mun margir borga 15 % nafnvesti fyrir skammtķma neyslulįn eins og ķ žżskalandi.  Žegar sannaš er aš kerfiš hér gengur ekki upp og gróši er aš leggja allt nišur strax. Setja liš ķ endurmenntun, og  byggja hér upp alžjóšlegar lagreglur ķ bókhaldmįlum, leggja af Ķslensku nżlendu hefširnar. Opinberar, skattalegar, fjįrmįlalegar, alžjóšlegar,höfušbókanir byggjast ekki į hefšum , heldur aš CRED sé alltaf minna eša sama og DEB. Sundurlišum į eiginfé skal alltaf vera hrein ķ öllum lišum og sett upp ķ rökréttu samhengi, og tölugildi sundurlišanna skulu stemma viš banka yfirlit og sjóšstalningar. Passivar eignir ekki til sölu į markaši  skulu aldrei óhreinka hreinar framtķšar skuldbindingar til aš ašilar į markaši geta lįmarkaš sķn įhęttu kjör. Žaš er nįnast glępur aš troša „passivum“ eignum inn ķ fjįrhagsbókhald, hinsvegar vegna eignaskatta og annarra lögbošinna gjalda er haldiš um žessar eignir [ekki til sölu eša ekki teknar til greišslu] ķ eignarhaldsbók ķ tķmaröš , fęrt śr henni eiginfjįrbindiskyldurnar sem hvķlir į rekstrinum sem er til stašar jafnóšum.

Ķ žroskaša stöšugleika fylkinu hér fyrir ofan er haldiš um 100 fjölskyldur: hrein eign er 3 ein į hverju įri verštryggt. Sķšan er hęgt fyrir sér 100.000 fjölskyldur  ķ 1000 žroskum fylkjum alls hrein eign į hverju įri 3000 ein.  Ef mešal verš į bakveši er 40 milljónir žį er žetta ķ Sviss:  120 milljaršar.  100% öruggt. Fanga veršbętur fyrirfram er ekki hęgt en žolinmęši žrautir vinnur allar.

Sķšan er nóg aš allir ķ žessu samfélagi meš fasta 18 įra bśsetu eigi rétt į lįmarksframfęrslu x. kr per. einstakling óhįš , aldri og heilsu.    Ef žetta er 33% af žjóšinni eša hundraš žśsund einstaklingar  og lįmarkframfęrsla er 80.000 kr. viš bśa ķ eigin hśsnęši, žį eru žetta  8 milljarša skattur į vsk. farmleišsluna hér į įri.

Sķšan gildir um stofnun nżrra vešsafna aš fyrsta kynslóš ķ nżbyggingum borgar sķna 1,99% max grunnvexti undir veršbótahlķf  heildar fastra nafnvaxta. Til aš žroskuš vešsöfn višhaldist , tryggja aš bakveš endurnżist. Įhętta er alltaf raunstarfstekjur: fjölgar ķ vsk. geirum

Žegar skyldu lķfeyrisskattar er lagšir af og raunvaxta krafa eldri fasteignum lögš nišur žį hękkar śtborgaš kaup og hér sprettur upp öflugur lķfeyrissjóšsmarkašur  žvķ nóg er hér af langtķma fjįrfestum  og allir vilja verša ofurrķkir ķ ellinni. Tķmi stéttarfélaga er lišin ķ žeirri mynd aš vera rekin sem fjįrmįlafyrirtęki.   Fólk meš tekjur  og 35 stunda hįmarks viku vinnu getur haldiš uppi kvöldskólum og einkaašilar geta leigt śt sumarbśstaši.   Svo žarf aš opna hlutbréfa markaši hér fyrir bein višskipti almennings og minni fyrirtęki, vegna fólksfęšar.  Dreifa įhęttu af eignarhaldi ķ ljósi reynslunnar.    Bankar eru žarfa žing sem laga sig aš reglustżringu  stjórnvalda į hverjum tķma.

Rķkiselķtur ķ UK, Frakklandi og žżskalandi  bera aš virša og žeirra heildar tekjur og hlunnindi eru ekki undir sérkjaradómi heldur föst prósenta af eigin žjóšarköku og hér er ekki lķšandi aš vera ķ ašildar umsókn meš žetta gešveika hlutfall hér.  Žaš er veriš temja S-EU aš ofmetnast ekki og snķša sér stakk eftir heima gengi.

Kröfur fram til 1550 ķ EU til sjóšstjóra og yfirįkvöršunarhafa og  um mešfędda greind og śthald ķ skilningsžjįlfum į öllum listum  er ekki bjóšandi mešal sérfręšing ķ dag žaš er ekkert nżtt undir sólinni, Verštrygging , og veršbętur og heildsteypt bókhald var fullkomnaš fyrir landnįm Ķslands. Forréttindi til ęšri menntunar eru aš fęšast meš greindina og minniš og fjölskylduna til aš geta nżtt sér sömu forréttindi.  Stórhluti af sišmenningu veršur aldrei skilinn af 90% žįtttakenda į sérhverjum tķma af nįttśrlegum įstęšum.  Žaš er ekki hęgt aš kenna öllum allt žannig žeir skilji 90%.

   

 

Fyrir forvitnisakir skilum viš lķta į heimtur į fyrsta įri eftir śtgįfu įr 1 śtgįfu. Eins og var greint žį eru žį er innborganir nęstu 30 įra  vegna fyrstu śtgįfu alltaf :  220/30 ein. [ um 7 1/3 ein].  

Nś hefur mešalbólga veriš 4,7 %  sķšustu 30 įr og 5,3 % aš meštali sķšu 5 įr.  Žį er ljóst aš mišaš viš 5 įr er allt ķ hassi hjį Sešlabanka  [max. 25 % samkvęmt EU, og UK]. Veršbólga ķ fyrra var 4,6% į  kosta 4 einingar til śtborgunar  1,046 x 4 = 4,184 ein.  Viš borgum žęr śt og eigum  7 1/3 - 4,184 = 3,149 ein. Ķ reišufé.  Mišaš viš aš hreint eigin veršur ekki nema 3 ein. į er žetta gķfurlegur vaxtagróši  ef menn gleyma aš žetta eru veršbętur fyrirframgreiddar:  105 % hagnašur. Svo hagnaš voru bankarnir aš sżna hér og fį bónus fyrir.


Viš reiknum max. 10 % hagnaš, af 3 ein. x 1,046 gefur : 0,31 ein. ķ hagnaš af žessu fylki. žį eru eftir 3,149- 0,31= 2,839 ein.


Hér er 2,839 flutt ķ nżtt verštryggingar vešsafn eša varasjóš til aš rżrni ekki aš raunvirši jafna SKEKKJUSKEKJU Į ÖŠRU FYLKI, nóg er af lįnsumsóknum žaš bara aš velja. Ašal atriš fyrir kjósendur aš įhęttu eiginfé sé lįmarkaš, og skżrar reglur aš verštrygginga sjóšir sżni ekki nema 10% hagnaš af lįmarks eiginfé ķ mešal įri sķšust 5 til 30 įr. Višurlög er svipting rekstraleyfis.  

Stęršfręšingur  sem horfir į eitt jafngreišslubréf,  og hugsar bara um sig og sinn sparnaš eša verkfręšingur sem hefur ekki fylki ķ hausnum sjį strax aš žetta er vandmįl aš losna viš, ef um smį upphęš er ręša.              

„The broad guidelines „ įttvķsin borgar sig alltaf en stefnumótun er einstefna drįttarklįra. Apašra einstaklinga sem allir tapa į fylgja. Ég kżs ekki žingmann sem lętur śt sér aš móta stefnu  į stöšugum grunni.  Stofninn Ķsland VAR ekki į leišinn ķ mótun.

Fyrir 1974  var alltaf talaš um žjóšarköku eins og enn er gert hjį aušhringum og inn rķkja. Žar sem žetta gefur besta mynd af innritöšuleika skiptingu ķ velskilgreinda [MÓTAŠA] geira, svigrśmiš er bęta viš geirum ef rauntekju aukning hefur stöšug minnst 5 įr annars stendur vališ um aš endur móta nśverenda geira, fękka hlutdeildar geirum eša fjölga žeim.    Žar um 1971 var Alžjóša samburšar samfélagiš stękkaš įšur nįnast bara OCED rķki žį hurfu skķfu ritin sem sżna hvaša skerfur kom ķ hvers hlut af raunveršmętum sķšasta įrs.  EU byggir allt 483 grunnlaga safn į hlutfallslegum stöšuleika ķ geira samt sem įšur og öll stöndug rķki heimsins: rśmmįl er betra skilja en feril śt ķ loftiš. Skel hęfir kjafti. Heimsk tól heimsku liši.   


Skattlagning į [yfir] Ķslandi



Um Ķslenska Tekjuskattskerfiš



Žaš er mjög ruglingslegt ķ samburši viš žau erlendu žroskušu. 
Strangt til tekiš bera öll laun 4% lķfeyrissjóšsskatt.  Žvķ mį segja aš į 1.309.104 kr. sé lagt 4,0% lķfeyrissjóšstekjuskattur sem skilar 1.361.468 kr. frķtekjumarki fyrir 0,64% [8.400kr.] greišslu ķ sjóš aldaraša sem skilar 1.369.868 kr. frķtekjumarki fyrir śtvarpsgjald og sį skattur [17,200 kr.] sé  1,31%.

Žannig aš į 1.309.104 kr. sé lagšur 5,96 % skattur. žannig aš heildarlaun verša 1.387.068 kr.


Persónu afslįttur [til aš dekka ķsl. tekjuskatt og śtsvar]  506.466 kr. Framlag Rķkis til atvinnuveitanda leggst svo į  1.387.068 kr. žannig aš heildarlaun verša 1.893. 534 kr. Meš lķfeyrissjóšskatti 75.741 kr. RŚV  17.200 kr. og aldraša skatti 8.400 kr. Alls. 101.341 kr. žetta samsvarar
heildartekjum 1,792.193 kr. og 5,65% skatti. [Mišaš viš mįnuš : 149.344 kr. tekjur] 5,3% af
heildarlaunum.



Viš Ķslenskar krónur  1.893.543  kr. meš grunnskatti 101.341 kr.  lķkur nišurgreišslum persónuafslįttar. Žegar žessi hluti hefur veršur veriš dreginn frį heildarlaunum žį gildir um tekjuskatt
bęra hlutann aš hann ber 4,0% minnst lķfeyrisskatti sem viršist žvķ eiga vera einhverskonar
grunn skattur millifęrsla śr samfélaginu ķ heildina litiš.

Skattbęr launahluti ber svo flatann skatt : Śtsvar til sveitafélaga frį 12,44% til 14,48 % af heildar launum eftir grunn aš grunnskattur hefur veriš tekin, meštals prósentan er sögš 14,41%.



Skattdęmi 2010.



1. skatt žrep.



Rķkitekjuskattur į 1. skattžrepi žaš er af heildar launum frį 1.893.543 kr. til  2.512.800 kr. er 22,9%  af laununum eftir aš grunnskattur hefur veriš tekinn frį. Ķ heildina į žessum launahluta  37,31%.





Žś hefur heildarlaun 2.512.800 kr.  Grunnskattur af  1.893.543 kr. er 101.341. kr. Mismunurinn er 619.257. kr. sem skila 4,0% grunnskatti: 24.770 kr.  Mismunurinn 594.487 kr. skila
37.31% eša 221.803 kr. Skattar alls ķ samanburši: 347.914 kr. Gefur samtķma tekjurnar
: 2.164.886 kr. eša 180.407 į mįnuši. Samsvarar 16% skatta įlögu. 13,8%
af heildarlaunum.  Max. skattaprósenta į 1 žrepi.



2. skatt žrep.

Rķkitekjuskattur į 2. skattžrepi žaš er af heildar launum frį 5.658.800  kr. til  8.166.600
kr.
er 2,9% - 22,9% = 25,8%  af laununum eftir aš grunnskattur hefur veriš tekinn frį. Ķ heildina į žessum launahluta  40,21%.



Žś hefur heildarlaun 5.658.800 kr.  Skattar af  2.512.800 kr. eru 347.914 kr. Mismunurinn er 3.146.000  kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 125.840 kr. Mismunurinn 3.020.160 kr. skila 40.21% eša 1.214.406 kr. Skattar alls ķ samanburši: 1.688.160 kr. Gefur samtķma tekjurnar : 3.970.640 kr. eša 330.887 į mįnuši. Samsvarar 43% skatta įlögu. 29,8% af heildarlaunum.  Skattaprósenta į
2 žrepi.



Žś hefur heildarlaun 8.166.600 kr.  Skattar af  5.658.800 kr. eru 1.688.160 kr. Mismunurinn er 2.507.800  kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 100.312 kr. Mismunurinn 2.407.488 kr. skila 40.21% eša 968.051 kr. Skattar alls ķ samanburši: 2.746.523 kr. Gefur samtķma tekjurnar: 5.420.077 kr. eša 451.653 į mįnuši. Samsvarar 51 % skatta įlögu. 33,6 % af heildarlaunum. Max. Skattaprósenta į 2 žrepi.



3. skatt žrep.



Rķkitekjuskattur į 3. skattžrepi žaš er af heildar launum frį  8.166.600 kr. er 6,0% - 22,9% = 28,9%  af laununum eftir aš grunnskattur hefur veriš tekinn frį. Ķ heildina į žessum launahluta  43,31%.



Žś hefur heildarlaun 13.825.400 kr.  Skattar af  8.166.600 kr. eru 2.746.523 kr. Mismunurinn er
5.658.800 kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 226.352 kr. Mismunurinn 5.432.448 kr. skila 43.31% eša 2.352.793 kr. Skattar alls ķ samanburši: 5.325.668 kr. Gefur samtķma tekjurnar : 8.499.732 kr. eša 708.311 į mįnuši. Samsvarar 63% skatta įlögu. 38,5 % af heildarlaunum.  Skattaprósenta į 3 žrepi.



Žś hefur heildarlaun 27.650.800 kr.  Skattar af  13.825.400 kr. eru 5.325.668 kr.
Mismunurinn er 13.825.400 kr. sem skila 4,0% grunnskatti: 553.016 kr. Mismunurinn 13.272.384 kr. skila 43.31%  eša 5.748.270 kr.  Skattar alls ķ samanburši: 11.626.954 kr. Gefur samtķma
tekjurnar : 16.023.846 kr. eša 1.335.321 kr. į mįnuši. Samsvarar 73% skatta įlögu. 42,0 % af heildarlaunum.  Skattaprósenta į 3 žrepi.



Žś hefur heildarlaun 41.476.200 kr.  Skattar af  27.650.800 kr. eru 11.626.954 kr.
Mismunurinn er 13.825.400 kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 553.016 kr.
Mismunurinn 13.272.384 kr. skila 43.31% eša 5.748.270 kr. Skattar alls ķ samanburši: 17.928.240 kr. Gefur samtķma tekjurnar : 23.547.960 kr. eša 1.962.330 į mįnuši. Samsvarar 76 % skatta įlögu. 43,2 % af heildarlaunum.  Skattaprósenta į 3 žrepi.

Heildarlaun į mįnuši: 3.456.350 kr.



Erlendis er tekjuskattar lagšir į [įlögur] til aš taka af aftur. Skattar taka miš af ešli tekna, hęrri skattar fyrir  veršmętari störf.  Allir hjį rķkinu eru mótašir til aš vera meš
fullnęgjandi hęfni til aš gegna skyldum sķnum. Žjóšin ber įbyrgšina saman.
Rķkiš į lįta ašra hęfari um viršisaukann. Ég vil ekki borga skatta fyrir afköst
į mörgum svišum.  Frekar vönduš vinnubrögš,  meš viršingu fyrir formsatrišum. 



Skattar sem fela ķ sér persónuafslįtt, rugla samanburš milli žrepa [stétta] og milli Ķslands og nęstu rķkja.  Śtlendingar gefa skķt ķ allt nema tekjurnar, enda eru skattar hluti af regluverki og ekki eign žess sem ber žessar samfélags skyldur.  Eitthvaš  og einhver veršur aš bera skattanna. Hęgri stefna sem ég ólst viš vildi aš skattabyršin vęri sem minnst. Ķ žį veru aš stjórnsżslan fęri vel meš žaš sem fólst ķ hennar hlutverki.



Viš sjįum aš öll heildar laun hafa mismunandi raun skatta prósentu og įlögu skatta prósenta į tekjur, vegna bókhaldlegra smį atriša eins og RŚV , Aldraša, lķfeyrissjóšskatta  og persónu aflįttar.



Hver kynslóš į aš fį aš njóta sinna tękifęra, skattleggja į allan lķfeyrir samtķmis. Heldri manna lķfeyris forréttindi į kostnaš almennra lķfskjara  eru forneskju hugsunarhįttur.



Persónu afslįtt og leggja lįmarks 10% samfélagsskatt į allar tekjur. Allir eiga aš rétt į žvķ leggja sinn skerf til samfélagins jafnvel žótt žaš sé bara tįknręnt.



Skattur į fyrsta žrepi gęti svo veriš 25%, eins og ķ Danmörku. Atvinnulķfiš lagar sig aš žessu og ašrir skattar įvöxtunarbęrra launa geta žį kannski lękkaš.     







Ég borga ekki Icesave enda hef ég reynslu
eins og Darling til aš sjį ķ gegnum phonies.



Samfo kann ekki EU efnahagsfręši og skilur
ekki EU lįnstrafsemi eša višskipta hefšir.



Ķslendingar [stjórnsżslan] įtti aš segja 3 bankar į Ķslandi eru aš fara į hausinn: žeir eiga sig sjįlfir aš lögum.  Skilja kjįnarnir ekki ensku. UK hugsar um sķn
žegna, Ķsland um sķna. Žess vegna įttu fjįrmunir ekki aš fara śr śtibśum ķ UK
og  žį hefšu śtibśin ekki fariš į hausinn [starx] og UK vildarvinir fengiš sitt įšur en allt fór į hausinn.  


Umsękjanda lįnafyrirgreišlur [eša fjįrfestingar til greišslu sķšar] skilyrtar.

http://ec.europa.eu/enlargement/candidate-countries/iceland/relation/index_en.htm 

Žetta er góš heimild og trśveršug um tengsl Ķslands og Evrópsku Samningarinnar frį 1994.

Žessi mįlgrein er eftirtektarverš:

The European Commission has amended the Instrument for Pre-accession Assistance in order to include Iceland as a beneficiary. The aim of the EU financial assistance to Iceland is to support its efforts towards alignment with the EU acquis, in order to become fully prepared to take on the obligations of membership of the European Union by the time of accession.

Die Europäische Kommission hat die Mittel zur Heranführungshilfe verbessert, um Island als Begünstigten einschließen zu können. Es ist das Ziel dieser EU-Finanzhilfe, Islands Bemühungen um eine Ausrichtung auf die EU-aquis zu unterstützen, um schließlich gut vorbereitet für die Verpflichtungen zu sein, die eine Mitgliedschaft in der Europäischen Union zum Zeitpunkt des Beitritts mit sich bringt.

La Commission européenne a modifié l’Instrument d’aide de préadhésion afin d’inclure l’Islande comme bénéficiaire. L’aide financičre de l’UE ą l’Islande vise ą soutenir ses efforts vers l’alignement ą l’acquis communautaire, afin qu’elle soit pleinement préparée ą assumer les obligations qu’implique le statut d'État membre de l’Union européenne au moment de l’adhésion.

Evrópska Umbošiš [hęfa meirihluta Mešlima-Rķkjanna] hefur breytt forašildarhjįlpinni til aš innfela Ķsland sem ašnjótenda [sér ķ lagi trausts og velvildar]. Fjįrhagshjįlp [ķ formi vaxtalįnfyrirgreišslna, krónubréfakaupa] Evrópsku Sameiningarinnar til Ķslands er beint til žess aš styšja žess einbeittu višleitni viš aš gerast ašli aš žeim stjórnskipunar-/grunnlögum sem hafa veriš unnin śr Millirķkja Samningum hingaš til og samžykkt jafnóšum aš beišni Umbošsins af Evrópska Fulltrśa Žinginu, til žess aš žaš [Ķsland] sé algjörlega undirbśiš aš taka į sig žęr lagaskyldur sem falla į Mešlima-Rķki Evrópsku Sameiningarinnar į stundu  samrunans.

Žetta er žżtt ķ samręmi viš yfirvegaša hęfa Evrópska meginlandhugsun, laust viš allar vęntingar skiliš  ķ Evrópsku jafnvęgis og hlutfallasamengi. 

Auvitaš mį velja żms önnur orš og oršasambönd til aš hafa skošanir į mįlum, hinsvegar hafa hinir hęfu žann skilning į mįlinu sem fęr stašist žegar uppi er stašiš. 

Sjį: EURO JARGON

Acquis communautaire

Cette expression recouvre en fait "l'Union telle qu'elle est" ou, en d'autres termes, les droits et les obligations que partagent l'ensemble des pays de l'Union Européenne. L'acquis communautaire comprend la législation et les traités européens, les déclarations et les résolutions, les accords internationaux dans les matičres communautaires et la jurisprudence de la Cour de justice. Il est également constitué des dispositions adoptées par les gouvernements de l'Union dans les domaines de la justice et des affaires intérieures, ainsi que de la politique étrangčre et de sécurité commune. "Accepter l'acquis" veut dire prendre l'Union européenne telle qu'elle existe. Les pays candidats doivent accepter cet acquis communautaire avant d'adhérer ą l'Union et transposer ensuite la législation communautaire dans leur législation nationale.


Acquis communautaire

The acquis communautaire(, ), sometimes called the EU acquis, and often shortened to acquis, is the accumulated legislation, legal acts, court decisions which constitute the body of European Union law. The term is French: acquismeaning "that which has been acquired", and communautairemeaning "of the community".

 

Eftir upptöku žjóšar  Sešlabankakerfis undir Evrópska Sešlabankanum efnahagsstjórnar Tóli Umbošsins  og einkavęšingu fjįrmįlageirans ķ Mešlima Rķkjunum, žį lįna Sešlabankar ekki beint sķn ķ millum heldur meš mešmęlum og ķ gegnum lykilséreignabankabanka ķ Mešlima Rķkjunum, sem eru frjįlsir aš žjóšarhollustunni slepptri. Žetta į m.a. aš auka veltu žeirra  og skattatekjur Mešlima Rķkjanna.    

Ef Brussel vill koma evrum til Ķslands žar einhvert "séreignframtak" aš kaupa krónubréf fyrir evrur.

Séreignarbanki sem vinnur gegn Brussel, fęr lķtiš aš gera ķ framhaldi, gefur augaleiš. 

Žetta er bśiš aš vera ljóstlykil ašilum frį minnst 1983. Skżrir gręšgina hér į sama tķma.


Okurvextir og verštrygging

Negam lįn ķbśšalįnsjóšs eru Ķslensk einokunar hugmyndafręši til aš fita fjįrmįlageirann hér til aš aušvelda honum aš tapa fé inn į markaši ķ  EU m.a. žetta er ķ samręmi viš tękifęrin ķ EES samningnum: Regluverkinu.

 Formleg innlimun er formleg skattaheimta og formleg yfirtaka Sešlabanka Ķslands og utanrķks og varnarmįla.  Kemur negam lįna kerfinu hér ekkert viš, en lašar til sķn okrara af öllu EU svęšinu til aš įvaxta sig į Ķslensku vinnuafli. EU regluverkiš skiptir sér ekki af markaša mįlum į heimamarkaši Ķslendinga ef hann mismunar ekki keppendum eftir uppruna rķki.

Negam lįn er lįn sem  hękka aš raunvirši į lįnstķmanum. Ķbśšalįnum er vķsvitandi gert aš hękka veldisvķsislega Žaš er meš mikill uppsveipsveiflu eftir um 5 įr žannig aš eftir 30 įr eru greišslur oršnar 30 % hęrri aš upphęš ķ evrum eša krónum, ef veršbólga veršur hlišstęš hér og ķ Danmörku eša UK.

Verštryggingar formiš  fyrir 2000 verštryggši sérhverja greišslu og žį hękka greišslur ekkert aš raunvirši allan lįnstķmann og greišslubyrši veršur sś sama ef laun fylgja veršbólgu sem er allt annaš mįl, en negam formiš meš Teaser rate interest bķšur upp į hęrri raunvextir ef veršbólga veršur meiri: greišslur verša žyngri og žyngri. 

Laun hér munu aldrei hękka 30% aš raunvirši[ umfram veršbólgu] ef žau gera žaš ekki ķ Danmörku eša UK.

Žetta negam lįnsform er ólöglegt lengra en 5 įr annarstašar vegna raunvaxta uppsveiflunnar.

Allstašar er žaš skjalafals og aušgunarbrort aš kalla žetta jafngreišslu og verštryggt, žegar žetta er ekki jafngreišslu aš raunvirši meš til til raunviršis jafngreišslulįns į śtgįfudegi og meš tilliti til sérhverjar jafngreišslu aš nafnvirši til verštryggingar.     

Žeir sem samžykkja žetta form hafa ekki vit į alžjóšlegum lįnsformum frekar en reglum EU.

Glępastjórnsżslan aš baki óvertryggša eša umframverštryggša eignarsviptingarforminu er söm viš sig aš varpa įbyrgšinni į Brussel.

Žessi glępalįnsform er hęgt aš innkalla og skipta śt fyrir hefšbundinn jafngreišslu form t.d. eins og 80% fasteigna kaupenda  ķ USA velja.

Žar er jafngreišslan fundin śt mišaš viš 100. ein. lįnsśtborgun. 20. ein eru fjįrmagnsleiga og 60 ein. eru afskriftir ķ veršbólguvara sjóš.   Heildaskuld  veršur 180 ein. og 0,5 ein. til greišslu ķ 360 skipti eša 30 įr.

 Afskriftum ein. vegna allt aš 90 % veršbólgu į lįnstķmanum er  dreift meš Fisher formślu žannig aš ķbśšalįnasjóšur fęr mest af veršbólgutryggingar upphęšinni fyrst til aš setja ķ jöfnunarsjóšinn.  Žetta gerir honum kleift aš  aš bęta upp veršbólgu rżnun eldri eins lįnsforma. En eins og allir ķ USA vita žį eru greišslur žyngstar fyrst vegna afskriftanna en lękka aš raunvirši vegna veršbólgu sem žeir vona aš verši sem mest en įbyrgir gera rįš fyrir [expect] aš verš sem minnst.  

Žaš kemur žvķ engin leišrétting į föstu greišslurnar eftir į. Kostur fyrir žį sem kaupa fyrstu ķbśš er aš greišslubyrši  léttist eftir žvķ sem börn vaxa śr grasi og višhaldskostnašur vex. žetta skeršir žvķ ekki kaupmįtt eša sparnaš en gęti aukiš hann hjį barnlausum.  Allir eiga svo ķbśšir sķnar sem nżjar viš upptöku ellilķfeyris ef lįn 45 įr, ef 30 įra 15 įrum fyrr.

Hér ętti strax aš taka USA til fyrirmyndar aš žessu leyti fyrir žį sem bśa ķ algengasta hśsnęšinu. Hin 20 % geta svo tekiš hvaš lįn sem žeir vilja.  

Mešan sitjandi rķkistjórn kann ekki aš greina fyrirfram verštryggš jafngreišslulįn eša eftir į vertryggš meš okur raunvextum eša negan lįn meš raunvaxta uppsveiflu er henni ekki treystandi ķ fjįrmįlum eša efnahagsmįlum almennt.

Variš ykkur į gervi sérfręšingum sem standa ekki undir starfsheitinu og lżšskrumurum sem fara meš stašlausa stafi.


mbl.is ESB sagt męla meš hęrri eftirlaunaaldri og frekari nišurskurši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stašreyndin

Stašreyndin er sś aš megin hugsun žroskašra efnahagslegra og vitsmunalegra Borgrķkja Evrópsku Sameiningarinnar ES=EU, [ESB=EES], ókringda sigurvegara um bestu [ekki ódżrustu] neytendakröfunnar er Die Startegie : Öguš hernašarleg langtķma įttvķsi, ekki žröngsżni eša stefnumótum.

Negtķma Amortizastion Negam eru lįnform sett fram hjį alžjóša lįnastofnunum samfara nżfrjįlshyggju.   Leyfa Alžjóša lįnastofnum, stjórnsżslum aš lįna [aš hįmarki 5 įra] įn žess aš raunveruleg veš séu til į fyrsta gjaldaga. Enda lįnin hugsuš ķ uppbyggingarstarfsemi, į sķšast gjalda er mannvirkiš reist žaš er ašalvešiš bakkaš upp of lofuršum stjórnsżlanna um lįnafyrirgreišslur til lengri tķma eftir aš vešin eru fullreist, einnig ef žessi veš innhalda gróšarekstur žį  nż lįn eftir fimm įr sem taka miš af žeim gróša sem byggist mešal annars į viljayfirlżsingum  Alžjóšalįnsjóša og stjórnsżsla fjįrsterkra rķkja aš framtķšar reksturinn sé tryggšur og ef žaš er višeigandi sé įvöxtunarbęr: ekki grunn eša žjónusturekstur til aš tryggja eftirspurn  almennra neytenda [žarf ekki tryggja žį 20% til 10 % tekjuhęstu į hverjum tķma] žaš er halda uppi įvöxtun upp į tęki og fullvinnslu framleišslu. 

Negamlįn eru neikvęš vešaflosunarlįnform til 5 įra, meš nafnvaxtaprósentu ķ hausi bréfa til vaxta śtreikninga eftir į, į gjalddögum [ekki fyrirfram į śtgįfudegi  eina og um hrein jafngreišslu=mortgage=hypotek=annutet lįnsform gildir]. Śtreikningar vaxta og vaxtaleišréttinga geta svo tengst mörgum efnahagslegum vķsum "indexum" sem einungis er į fęri allra fęrstu aš skilja og alls ekki žeirra sem hafa hafa aldrei séš nafnvaxta formślurnar.

Žetta form bķšur upp į żmsa kosti stjórnmįlalega hęgt er aš segja almenning aš vextir [ķ prósentum ķ hausi bréfa] séu mjög lįgir og ķ samręmi viš sambęrileg lįn. Almenningur žekkir engin sambęrileg lįnsform svo žetta segir lķtiš. Nafnvaxta prósentur lįna sem borgarar EU  žekkja eru bundin mjög einföldum reikningsformślum og bundinn yfir leitt einum vķsi. Neytendaveršvķsi eša uppgefnum mįnašarlega löggiltu lįnstofnunnar sem į ķ hlut. Ķ stjórnsżslunni er bśnar til hįžróašar efnahagsformślur yfirleitt sem skila mjög lįgri nafnvaxta prósentu: almennur viršist sįttari.

Nokkur afbrigši af žessum negamlįnum nżfrjįlshyggju komu inn į neytenda markaši um 1980  žį ķ višskiptum žar sem veš voru ķ byggingu og stjórnsżslu bak įbyrgš lį fyrir: Bygginga vertaka lįn til fimm įra mešan hverfi eru aš rķsa og oft ķ framhaldi bošiš upp į hefšbundin langtķma lįn žegar vešin eru til stašar.

Žessi negam lįn ķ samanburši viš jafngreišslu lįn eru meš fyrstu gjalddaga greišslur lęgri en fasta jafngreišslan [Jafngreišslu lįn er hreint jafngreišslu lįn ef allar greišslur eru jafn hįar allan lįnstķmann, hinsvegar heildar vextir į śtgįfudegi er fastir meš tilliti allra gjaldagagreišslna og žęr hafšar mis hįar žį kallast jafngreišslu lįniš falskt] og vešlosunardreifingu ķ greišslum žannig aš hlutfalliš ķ žeim er ekkert annaš en vextir. Hinsvegar er vaxtatengdi vķsir til dęmis mišaš viš markasverš bygginga į svęšinu sem veršur aš veši og sį vķsir er er nįnast nśll žegar ekkert er fullgert en hękkar svo žegar byggingar fara aš seljast [meš hefšbundnum 30 įra jafngreišslulįnum]  sķšustu byggingarnar seljast dżrast enda frambošiš žį minnst.

Aušvitaš voru til vešmangara ķ USa um 1980 sem sį ķ hendi sér aš ef hęgt vęri aš bjóša neytendum svona negamlįnsform ķ staš hefšbundinna 30 įra jafngreišalįnsforma žį myndi stór hluti žeirra falla fyrir lįgu nafnvöxtum til aš byrja meš  og ekki gera sér grein fyrir aš aš žegar hverfi eru ķ byggingunni byrja verš aš rķsa og nį hįmarki um žaš leyti sem sķšast byggingin selst eftir 4 įr, en falla svo nišur ķ ešlileg stöšug langtķma verš til frambśšar.  Žį eru löglegu langtķmalįnin aš brenna nišur vegna veršbólgu og skapa svigrśm fyrir višhald og nįmskostnaš unglinga ķ efnahagsbókhaldi lįntakanda. 

Žetta óžverra vešlįnra gengi spratt svo upp ķ Kalifornķu um aldamótin 2000. 2009 setti Republķkanin Arnold fylkistjóri lög sem bannar vešlįnurum aš semja um slķk ólögleg langtķma neytenda lįn. Žaš gilda sömu lög og reglur um žį ķ žessum geirum eins og um ašrar neytenda lįnstofnanir ķ USA.

Einnig er aušvelt aš sjį aš žegar 5 eša 30 įra lįn er greitt nišur žannig aš fyrst greišast allir vextirnir: raun įlagning og veršbólguleišréttingar, um 3% į įri ķ USA og UK sķšust 30 į, žį bķšur formiš upp į allskonar vešlįnasjóša misferli til aš komast hjį afskriftum.

Į Ķslandi er žaš nśverandi rķkistjórn sem rķgheldur ķ ólöglegu nżfrjįlshyggju formin enda er hśn allfariš į móti heišalegri nżfrjįlshyggju, bżr yfir grunnmenntun og reynslu ķ samręmi.

Į aš skattleggja veršbętur? Nei ekki žegar žęr eru umfram innri hagvöxt žjóšarinnar.

Į aš miša neytendaveršvķsi  CPI viš tölu heildarneyslu sem hann vķsar į ķ hverju mįnuši ? 

Nei,  Bakarinn kaupir ekki gull į hverju degi žótt žaš hękki į mörkušum.

Į aš miša neytendaveršvķs viš  neyslu mešallauna? Jį, žannig aš žau 10 % tekjulęgstu eru undanskild og 20% tekjuhęstu.  Ķ USA er žetta flestir óbreyttir fastlauna žegar. Yfirmenn er yfirleitt meš 20% hęrri laun.  

Į aš halda raunvaxtarmarkmišum į 30 įra hśnęšislįnum į 1 vešrétti viš fyrstu kaup undir 2% ?

Jį segja EU og USA, jį žar sem žaš lękkar launakostnaš tękni og fullframleišslu geira, gerir persónuafslįtt og kostnašinn sem honum fylgir óžarfan  įn žess aš skerša eftirspurn almennra neytenda eftir hagstęšustu neytendakörfunni ķ samanburši į hverjum tķma.

Įtti og į aš skera burt ólöglegu frjįlshyggju negam lįnsformin śr nśverandi endurreista fjįrmįlkostnaši?

Jį,  ef viš viljum vera eins og Ķ USA, Kanada og  Žżskalandi, Frakklandi og Noršurlöndunum: lögleg sišleg og marktęk. 

12 kaupmenn eru ķ samkeppni, einn žeirra žekkir nżju negam lįnsformin. Velta er 1000.000.000 į į 5 įrum. Hann sękir um Negam-lįn hjį vešlįnara, hvernig ętlar hann aš  borga allt ķ einu nema hann geti sannaš fyrir vešlįnarum aš hann muni rįša öllu į markaši eftir fimm įr og ef ekki ekki sé hęgt aš semja um nżtt negamlįnsform ef skammtķma rekstrar forsendur réttlęta žaš.  

Opinber almenn lįnsform eiga aš vera ķ samręmi viš grunnmenntum almennings  žannig aš jafnręši rķki milli lįnadrottna og skuldnauta [eiga aš njóta ekki lķša fyrir] į śtgįfu degi Skuldbréfs. Sérstaklega 30 įra örugga  stöšuleika lįninu.

USA og EU hafa aldrei almennt bošiš upp į 25 įra mortgage=hypotek=annutets=jafngreišslu lįn vegna žess aš žau bera 20% hęrra fasta mįnašar gjald aš raunvirši en 30 įra ef veršbólga er takmörkuš viš 105% į 30 įrum eša 3,5% į įri.

Į aš kalla hlutina sķna réttu nöfnum gagnvart almenningi og erlendum ašilum? Jį til aš efla trśveršugleika og viršingu > lįnstraust.

Ķbśšalįnssjóšlįnin eru dęmi um ólöleg negam- lįnsform. Raunvaxtakrafa neytenda og samkeppni lįnsforma breytist ekki į lįnstķmanum [er ekki óstöšug] ef žaš er ekki umsamiš į śtgįfu degi. Menn semja ekki almennt um hęrri veršbólgu leišréttingu en 105% į 30 įrum.  Breytist raunvextir frį śtgįfu degi skilgreina USA og EU lįniš ekki sem jafngreišslu eša jafnra afborganna meš verštryggingu sem fylgir innlendum neytenda veršvķsi. 

Hinsvegar er žetta ólöglegt negamlįnsform žegar neytandi žarf aš borga meira aš raunvirši en um var samiš aš mati almennra neytenda og fulltrśa žeirra.

Rķkistjórn Ķsland vegna žekkingar og reynsluleysis ķ strategie [m.a. góš stęršfręši kunnįtta t.d. algebra] gagnvart öšum en minnimįttar er gjörsamleg  nįttśrlaus til aš eiga samfarir viš meirihįttar efnahagsrķki. Žótt žau telji sig hagnast į višskiptum viš hana vita žau aš žaš žarf aš semja viš neytendur fyrst, ekkert er verra en neytendur sem upplifa sig kśgaša og beitta opinberu ofbeldi. 

Formleg innlimun ķ EU=ES er ekki lausnin en innlimun ķ Žżskaland eša Noreg eša Kanada vęri betri kostur en bśa viš įframhaldandi tossa rķkistjórnir hvaš varšar almenn višskipta og fjįrmįl.

Skera raunvaxtakostnaši hér almennt nišur um 80% gerist strax og fjįrmįlgeirinn er skorin nišur ķ žį veltu sem er ķ samręmi viš žaš sem gerist erlendis.

Fylgjendur ólöglegu nżfrjįlshyggjunnar er aušvitaš į öšru mįli.


mbl.is Umręšan byggist į stašreyndum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lįgmarks neyslutekjur eftir hśsnęši vexti og skatta 200.000 kr.

Hér er dęmi um óešli vanžroskašrar stjórnsżslu ķ samburši viš žroskašar efnahagsstjórnir sem hafa kjölfestuna ķ lagi.

Örugg langtķma skuldabréf grunnreglur.Öruggiš felst ķ öruggum greišslum af hįlfu lįntaka. Žvķ minna hlutafall sem lįniš er aš öruggum tekjum lįntaka į lįntķmanum žvķ öruggara.[Til vara, ekki markmiš ķ sjįlfum sér, er veš til tyggingar ef lįntaki stendur ekki viš greišslur samkvęmt lįnsamningi, žetta gerist ekki ef greišslumat lįnarans er ķ samręmi viš lįntakans].  Gefum okkur aš viš séum aš lįna 10.000.000 ķ 30 įr ķ annars flokks evru hęfu landi: žį er veršbólga ķ versta falli 30 x 3,5% į 30 įrum eša 105%. Fyrsti flokks evruhęfu lönd mišaš viš hįmarkiš 30 x 2,5%= 75%. Žetta er yfirleitt löglegar lįnasafna hįmarksvišmiš öruggra lįna. Enda žarf efnahagsstjórnin aš vera mjög skammsżn eša žröngsżn žvert litiš į örugga lįna safniš til aš miša viš meiri veršbólgu og žį alls ekki hęf til aš sękja um evru.  Viš vitum nś aš verštryggingar prósentan er hįmark 105% į 30 įrum. Hver er venjan um fjįrmagnsleigu į öruggum 30 įra lįnum ķ efnahagslega žroskušum Rķkum. Žaš eru um 20% til 30% ķ stęrsta śtlįnsflokkinum sem tryggir jafnframt minnstan hśsnęšis kostnaš sem hlutafall aš launkostanaši viškomandi rķkja. 2.000.000 til 3.000.000 ef lįniš er 10 milljónir. Dżrast örugga 30 įr lįn į markaši slķks lįmarksžroska efnahagstjórna er žvķ. Ašalhöfušstóll + 0,3 x Ašalhöfušstóll =Ašalhöfušstóll x 1,3. Ef um 10.000.000 er aš ręša er žaš 13.000.000 eftir 30 įr.Hįmarks verštrygging 105% gefur svo = Ašalhöfušstóll x 1,3 + Ašalhöfušstóll x 1,05 x 1,3. Heildar višurkenndir hįmarks veršbólgutryggingarvextir eru žvķ 1,05 x 1,3 = 1,365 = 136,5% til greišslu eftir 30 įr.  13.650.000 til verštryggingar 10.000.000 [Alls: 23.650.000].

Nafnvextir mišaš viš vaxtavaxtareikninga į įri eru: 2,91%. Vegna žess aš (1 + 0,0291) ķ veldi 30 eru ca. 2,34 žį gręšir lįntakinn.

 Hinsvegar eru 2,92% ca. 2,37 og žį gręšir bankinn. 

 Sé samiš um 80% ķ fjįrmagnsleigu į 30 įrum eru žaš 8.000.000 ef ašalhöfuš stóll er 10.000.000. Og heildar lögleg vaxta skuldarkarfa til vertrygginga eftir 30 įr  1,05 x 1,8 = 1,89% til greišslu eftir 30 įr eša 18.900.000 til verštryggingar 10.000.000 [Alls: 28.900.000.]

Nafnvextir mišaš viš vaxtavaxtareikninga į įri eru: 3,56 %. Vegna žess aš (1 + 0,0356) ķ veldi 30 eru ca. 2,86 žį gręšir lįntakinn.

Hinsvegar eru 3,57% įrlegir nafnvextir ca. 2,97 og žį gręšir bankinn. 

 Viš sjįum lķka aš nafnvaxtavextir mišaš viš enga veršbólgu ķ efnahagslega raunmannaušs rķkinu eru ķ hęsta lagi: 0,88%. Vegna žess aš (1 + 0,0088) ķ veldi 30 eru ca. 1,30. Į Ķslandi ķ samręmi mišaš viš 80% fjįrmagnsleigu eru nafnvaxtavextir  1,98%. Vegna žess aš ( 1 + 0,0198 ķ veldi 30 eru ca. 1,80.  Viš sjįum lķka aš lįgmarks raunvaxtakrafa elsta , einfaldasta og öruggasta langtķma śtlįnflokks og hlutfallslegasta stęrst hvaš varšar borgara er hjį vanhęfum žar sem 1,8/1,3 = 1,35% er 35% hęrri į 30 įrum en sś hęsta ķ rķkjum žar sem lįgmarkfjöldi bżr aš fullnęgjandi reynslu eša grunnmenntun.1,98/0,88 = 2,55 sem segir nafnvaxtavaxtakröfu löglega grunnformsins  155 % hęrri.   Žar sem allir hęfir lögfręšingar ķ heimum višurkenna aš ef samiš eru aš byrjaš sé aš greiša inn į lįniš įšur en 30 įr eru lišin žį eigi žaš ekki valda hękkun į raunvirši heildar umsamir skuldar mišaš viš eina lokagreišslu.Žess vegna til aš tryggja greišslu og auka veršmęti vešlįnasafna komu til sögunar svo kölluš jafngreišslu lįn. Um žau gildir aš verštyggingarhluti umsaminn heildarvaxtanna hękkar ekki raunvirši fjįrmagnsleigunnar og lįnsfjįrhęšinnar ķ heildina.

Žvķ žį eru žetta ekki einu sinni lögleg fölsk jafngreišslu lįn.

Almennt gildir um hrein lögleg jafngreišslu lįn aš allir gjalddaga eru sér höfušstólar jafnhįir žar sem hlutfall vaxta af heildar greišslu er reiknaš og umsamiš į śtgįfudegi. Allir sķšar tķma reiknings ašferšir sanna žaš eša afsanna og žį er um falskt jafngreišslu umsamiš lįn aš ręša eša óumsamiš ólöglegt form. Ašal höfušstól į sérhverjum tķma er summa žeir gjalddaga sem eftir eru. Ef um jafnar afborganir vęri aš ręša žar sem hluti eša allir heildarvextirnir reiknast į gjalddaga: kallast breytilegir vextir, žį eru žeir gjalddagar sem eftir eru ekki bundnir af farmtķšar įhęttu sjónarmišum og óskhyggju um meiri veršbólgu į lįnstķma tiltekinnar vešlįnamöppum sem lįntaka kemur ekkert viš.  10.000.000 lįn meš 3.000.000 fjįrmagnsleigu greišist meš vertryggingarleišréttingum 3 sinnum į 10 įra fresti. Fyrsti umsamin höfušstóll er 3.333.333 + 1.000.0000 =4.333.333  x (1 +0,035 x 10) = 5.845.000 veš löglegu veršbóta breytilegum vöxtum. Annar umsaminn höfušstóll er 4.333.333 x ( 1 + 0,035 x20) = 7.367.000 Lokagreišsla er 4.333.333 x ( 1 + 0,035 x30) = 8.893.000. Alls hefur veriš greitt 22.105.000 ķ staš 23.650.000 mišaš viš aš allt vęri greitt ķ einu lagi.  Ķslenska grunn lįmarks lįnsform öruggust verštryggšu langtķma löglegu jafngreišslu forma hjį rķkjum žar sem hęfilegur fjöldi žegna bżr aš reynslu og eša grunnmenntum, er sannanlega negam lįn žar sem heildar heimtir raunvextir į loka gjalddaga eru hęrri en žeir sem samiš var um, Ķslenski neytenda veršvķsirinn CPI sannar žaš afdrįttarlaust. sjį lķka:  EU ašild er bull frį upphafi til enda. Til aš deilda kjörum meš efnahagslega žroskušum žurfa rķki aš minnsta kosta aš geta hżst žegna sķna įn erlendra lįntöku og kunna aš lįna ķ 30 įr öruggt og löglega.Einnig žurfa žeir lżšskrumarar sem kalla sig Evrópu sérfręšinga aš hugsa į menningarlegum meginlands grundvelli, skilja hernašarlega hugsun og samhengiš viš efnahagslega stöšuleika. EU Evrópski hęfi meirihlutinn byggir į löglegum raunhęfum grunni.Til aš skilja öll EU lög žurfa Ķslendingar fyrst aš skilja sķn grunnlög.  

 12.jśli 2010 Ķbśšalįnsjóšur gefur um verštryggt jafngreišslu aš upphęš heildarlįnfjįrhęšar 10.000.000 og heildarraunįvöxtun raunvöxtum 8.267.671 og heildaverštryggingarvextir 11.154.186 eša heildarvertryggšri skuld miša viš 3,0% įrlegan vöxt innlends opinbers neytendavķsis aš upphęš. 29.421.857. Vextir aš nafninu til gefnir upp 4,5%. Lįnsform lįgir byrjunar raunvextir eša negam. Hér er heildar umsaminn afborgun: 18.267.671  verštrygging af henni er žvķ 61.1%.  Verštryggingarleišrétting af hreinu jafngreišsluformi er: 0,03/12  x 18.267.671 x 361 x 0,5 = 8.243.287 eša af jafnri afborgun [lįnsfjįrhęšar og raunvaxta]  45,1%.

Verštrygging mišaš viš grunn jafngreišslu form žar eš 61,1/45,1 = 1,355 er 35,5% og hį. Mešalgreišsla eša föst greišsla löglegs grunn jafngreišsluforms er: (18.267.671 + 8.243.287)/360 = 26.510.958/360 = 73.641 allan lįnstķmann.  Byrjunar greišsla negam-lįnsforms Ķbśšalįnsjóšs er 50.868 og loka greišsla 123.061. Mešalgreišsla sögš 81.727.  Nś er 81.727/73.641= 1,11 žannig aš negam formiš žannig 11% greišslužyngra aš mešaltali.  Hinsvegar er žetta grunnhluti af óstöšugu efnahagssveiflugeiranum sem gerir śt į magn en gęši žaš er veltan er hįmörkuš til aš mati vanžroskašra aš auka vaxtamun ķ Ķslensku krónum vegna erlendra  veltuvišskipta.  Mismunurinn er svo sagšur réttlęta kostnašinn viš langtķma tap rekstur  sem gęti ekki gengiš nema erlendir lįndrottnar gręddu ekki eitthvaš į lįna žeim Ķslenska.  Žetta er dżrasti atvinnuleysisbótageiri sem žekkist ķ heimi. Ekki ótrślegt aš erlendir telji žetta sķšast hruniš hér į landi.

Ekki til neitt einasta öruggt langtķma vešskuldbréf óvešsett til aš verštryggja sparifé innlands, žar meš tališ lķfeyrissjóša. Ekkert erlent rķki fęr aš fjįrmagna sig į neytendum žroskašra efnahagsrķkja til aš hagnast til langframa. Žetta įtti öllum Ķslendingu aš vera oršiš löngu ljóst. Žau žroskušu fjįrmagna sig mest ķ vanžroskušum og sišspilltum.  Allir geta séš aš žaš er heildar raunviršiskarfan 12.000.000 til 13.000.000 meš raun fastagjöldum 33.333 til 36.111 sem vegur žyngst fyrir neytendur og atvinnulķf eiginlegs rekstrar sem skiptir öllum mįli. Ekki raunviršiskrafa minnst 18.000.000 til 21.000.000 meš mešal raungjöldum 50.000 til 58.000.    60% hęrri hśsnęšiskostnašur launžega og launkostnašur ķ framhaldi.
mbl.is Lįgmarkslaun ekki undir 200 žśsundum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

EU er į lista Rķkistjórna framtķšarinnar

Höfum hugfast aš Alžjóša Gengisjöfnusjóšurinn hefur vel skilgreint hlutverk og er ķ eigu allražjóšaheimsins. EU stęrsti ašilinn meš beinana hlut um 32% og fjįrfestingartak į mörgum fyrrverandi nżlendum. USA er meš um 15% hlut og Króna 6%, ašrir hlutir eru flestir undir 1%.

Višskiptaašilar [lįnadrottnar] telja t.d. aš innflutningur fullviršisaukavöru frį žeim hafi minnkaš frį Ķslandi, žaš žżšir minni framleišsla fullvinnslu og tękni hjį žeim: meira atvinnuleysi žar. Žess vegna vilja žeir fį gengiš nišur gegn žvķ aš žeir minnki ekki kaup frį Ķslandi. Hér er EU 80% višskiptaašili.

Rķkistjórn leggur fram óskalista og forgangsröš um nišurskurš og starfsmenn byggja svo sķnar įętlanir į įkvöršun Jóhönnu og Steingrķms, og vęri žaš ķ hrópandi mótssögn, aš EU og žarf af leišandi Icesave sé ekki meš ķ framtķšarmyndinni.

EU mešaltekjurnar er um 35 žśs dollarar į haus gefur hugmyndin um jöfnušinn sem stendur til boša. 

Žroskaš Ķsland  sem leggur įherslu į fįmenni [heišarleika] og tękni og fullvinnslu og hįmarksgęši hlutfallslegast rķkasta neyslumarkaši ķ heimi: hęšstu lįmarkstekjur į haus, skuldar lķtiš ķ reišufé og fjįrfestir umfram innri hagnaš ķ öšrum rķkjum til aš tryggja sér orku og hrįefni sem Ķslandi skortir į hverjum tķma. 

Ętti aš hafa um 70 žśs dollar į haus. Žjóšartekjur į haus er best męlikvaršinn į žroskann og dugnašinn. Raun Mannauš. Ekki teiknašan.

Fangelsiskostnašur og lķfvarša fęlir rķkustu feršamennina frį.

 


mbl.is Samkomulag um endurskošun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er allt ķ lagi?

Er hśn aš tala um um eignir ķ śtlöndum eftir aš Deutche bank hętti aš kaupa krónur, og hafa hękkaš um minnst 40% ķ Ķslenskum, vegna nišurfęrslu krónunnar?

Ķ alžjóša höfušstóls lögunum frį um 1990 hvaš er žaš mikil hluti af höfušstólnum tengdur žvķ aš rekstur sé į upp leiš?

Voru Bretar aš leika sér aš žvķ aš koma LB ķ žrot? 30% er ešlilegt aš komi śt śr svona žrotabśi.  

 


mbl.is Eignir Landsbankans gętu skilaš meiru en įšur var tališ
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er žetta Hagstjórnafręšingur meš skammtķma minni?

Tilskipuninn 94 um innlįnatryggingakerfi, en resumé, er ętlaš aš koma ķ veg fyrir hrun alls kerfisins į markašinum sem um ręšir undir "supervision[surveillance]" sama markašar.

Samkvęmt EU stjórnarskrįnni sem skal lesinn į undan hefur žetta yfirlit ašgang aš Sešlabankakerfi EU og Sešlabankar žrišju ašila Rķki meš inngang aš innri mörkušum [Innri Markašurinn]  hafa upplżsinga skyldu til Sešlabanka EU sem er yfir EU Sešlabankakerfinu. Žarna eru upplżsingar um flęši ķ stórum drįttum milli lįnastofnanna. Bólgu vķsir og Heildar žjóšartekjur allra landa eru lķka žekktar. Hér į landi varš mjög óešlileg fasteigna hękkun og žaš var hęgt aš stašfest fyrir 2002. Vandamįl ķ Ķslenska einkabankageiranum ofarlega į baugi ķ alžjóšafjįrmįlaumręšu 2004-2005. Svo var Ķsland sem öll EFTA rķkin hluti af opinberri śtvķkkunnar stefnu EU og tilheyra žar undir Umboš Valdhafa Mešlimarķkja EU, og er žvķ rétt aš įlykta aš einhver į žess vegum haldi utan um Ķslands višfangsefniš.

Til žess aš tryggja aš allt kerfiš hrynji ekki nęgir aš tryggja aš eitt śtibś eša lįnastofnum hrynji ekki og ef slķkt gerist žį skal tryggja aš önnur śtibś sama markašar eša sama einka innlįnatryggingarkerfis verši fyrir sem minnstum bśsifjum: žau eiga nefnilega ķ framhaldi aš fjįrmagna śtgreišslur innlįnara sem ekki eru śtilokašir žaš er žį upphęš sem sem er ekki til stašar ķ śtibśinu sem er lokaš.  

Žess vegna ber yfirlitinu aš fylgjast meš greišsluhęfi śtibśa og  ef śtibś kemst ķ śtgreišslu erfišleika sem hęgt er aš fęra rök fyrir aš séu višvarandi žį aš loka žvķ sem fyrst til aš tryggja žau samkeppnihęfi fyrir bśsifjum sem gętu hlotist vegna įbyrgšar žeirra į śtgreišslum einkatryggingarsjóšsins sem mįliš varšar. 

Ef žessi tilskipun įsamt Stjórnarskrįrlögum EU og lagarömmum sem tryggja ešlilega varfęrni innlįnsstofnanna er virt, žį hrynur ekki allt kerfiš.

Rökleysa og vottur um skort į leshęfi er fullyrša aš tilskipun EU geri ekki rįš fyrir žvķ aš heilt kerfi hrynji og žaš sé galli. Žį lögfręšinga sem halda žessu fram ętti aš taka śr umferš. 

Tilskipunin tryggir aš slķkt gerist ekki enda fullkomin samin af m.a. stofnanna rķkjunum Frakka og Žjóšverja.

Allskonar slķkar afvegaleišandi rökleysur hafa veriš markašssettar hér frį žvķ aš hruniš byrjaši.

Žannig aš spursmįliš liggur ķ žvķ hversvegna lokušu ekki hęf supervision yfirvöld į markaši sem um ręšir śtibśi žegar rök vor sterk fyrir žvķ aš greišsluerfiš leikar myndu leiša til žrots.

Hollenski Sešlabankastjórinn sem var ķ yfirheyrslu sagši Ķslensk yfirvöld hafa logiš 2008 og sagt allt vęri ķ lagi.

Ég segi Ķslensk yfirvöld höfšu enginn sterk rök fyrir žvķ aš lįnlķnur EU sem opnušst 1995 og lokušust 2007 myndu ekki opnast aftur. Ķ ljósi žess aš śtibśum  var leyft aš fjįrmagna sig  į mörkušum Hollands og Bretlands.

Hinsvegar til aš upplżsa almenning žį var sį Hollenski aš frżja sig įbyrgš 2008 meš žvķ aš spyrja Ķslensk yfirvöld hvort allt vęri ķ lagi. Vissi hann um śtspil Breta?

Bretar er sekir um aš m.a. sveitarfélög og lķknarstofnar ķ Bretlandi bera žungan skaša, vegna seina gangs margt er hęgt aš gera frį 2005 til aš tryggja hagsmuni tiltekinna ašila į śtilokunar lista frį śtgreišslum śr einkatryggingarsjóšnum sem umręšir. 

Stóra samhengiš er samžęttingarferli nįgrannasamnings sem opnar fjįrmagnsflutninga.

Heildaržjóšartekjur į haus į Ķslandi fóru ekki fram śr Bresku og Dönsku frį 1994 til 2007. Enginn talaši um góšęri žar.

Ķslenskur almenningur fjįrmagnaši ekki fjįrfestingar ķ EU gegnum einkabankanna į Ķslandi, žaš voru ašallega dularfullu erlendu Fjįrfestarnir sem eru komnir śr felum og er nś hluthafar nżju Bankanna į Ķslandi. 

Hvernig dettur nokkrum ķ hug aš blanda almenningi hér ķ žessi mįl frekar en ķ öšrum löndum.

Ķslendingar byrjušu į aš bjarga sķnum skattgreišendum eftir aš Bretar rśstuš formlega grundvelli Ķslenska einkatryggšakerfisins.

Bretar og Hollendingar geta į sama hįtt bjargaš sķnum. 

Björgólfur og Jón Įsgeir komast ekki ķ hįlfkvist viš hįkarla Bretlands sem örugglega hafa byrjaš aš tryggja sig 2005.    

Vķkingar hér įšur fyrr fóru ķ strandhögg erlendis og komu meš tekjur heim.

Hér jukust žjóšartekjur ekki neitt.

Og žess svonefndu śtrįsar fjįrfestu ķ UK, Danmörku, Bślgarķu og vķšar og komu heim meš skuldir ef eitthvaš er.     

Žaš sem gerist į Ķslandi ķ ljósi fįrra ašila var aš mķnu mati sjónarspil eša bókhaldsblekkingar. Con artist eša Charlatans.

P.s. Heildaržjóšartekjur į haus mį lķkja viš samanlagšar tekjur pabba og mömmu fyrir skatta, ef žęr aukast ekki hvernig er žį hęgt aš tala um góšęri ķ framhaldi?   


mbl.is Talaši ekki um Sešlabankann
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

IMF [AGS] sterk dómgreind

 

Žar sem mjög fįir bśa yfir žeirri gįfu aš geta gert sér mynd ķ heilanum aš talnagrunni til samburšar ętla ég aš reyna leišabeina sérfręšingum Ķslands allavega aš tślka samburšar tölur IMF = AGS sem liggja til grundavallarspįnni sem alvöru alžjóšafjįrfestar taka sem stašreyndir.

Allar tölur eru ķ žśsundum dollar žótt žaš geti villt sżn žvķ bólga er mismunandi eftir rķkjum.  Tślkun byggist į žvķ aš gefa sér aš lķfskjör t.d. ķ USA séu fastur grunnur til samanburšar og tekjur į haus žar fram til 2014 halds óbreyttar ķ versta falli.

Til aš gefa einfalt dęmi, hef ég vališ USA, UK, Danmörk , Kżpur  og Ķsland.

2008 eru tekjur į haus samkvęmt IMF:

USA: 47,440 

Ķsland:  53,058

Danmörk: 62,097

UK: 43,734

Kżpur: 32,745

Stillum grunnin og setjum USA 100

žį fęst

Danmörk: 131

USA:  100

Ķsland: 112

UK:  92

Kżpur: 69.

Kżpur hefur 31% minni tekjur į haus en USA ķ dag. Hugsanleg lķfskjör almennings ķ samręmi. 

Samkvęmt spį IMF gildir įriš 2014

Danmörk: 68,726

USA:  53,961

UK: 46,624

Ķsland: 37,646

Kżpur: 37,2245

Stillum grunnin og setjum USA 100

žį fęst 2014

Danmörk: 127

USA: 100

UK:  86

Ķsland: 69

Kżpur: 69

Lķfskjör hafa lękkaš hjį EU löndunum  mišaš viš USA 2014.

Lķfskjör į Ķslandi svipuš į Kżpur. Sama bķlaeign og žóknun  til rķkisstarfsmanna. Innflutnings verš vegna legu [vöruverš] hęrri og hśsnęšis og fata kostnašur į Ķslandi hęrri vegna vešursfars.

Lįnshęfi hefur vaxiš ķ USA og hrapaš į Ķslandi  ķ augum fjįrfesta UK, Danmerkur og UK, og Kżpur. 

Tekjur į Ķslenskan haus  um helmingi minni en ķ Danmörku og 20% minni en ķ Bretlandi.

USA er greinlega bśiš aš auka forskot sitt į hinar EU žjóširnar.

 Berum viršingu fyrir EU, aš gestgjafa markašur ber įbyrgš į aš śtibś frį öšrum mörkušum sitji viš sama borš og ašrir ķ samkeppni. Žaš er grunnurinn sem byggt er į ķ heišalegri frjįlsri samkeppni.  Ekki eru allir markašir byggingar. Žaš gilda samt sömu grunnreglur į öllum mörkušum. Einn fęr ekki afslįtt af gjöldum eša eftirliti.

 List of countries by GDP (nominal) per capita

 List of countries by future GDP (nominal) per capita estimates

 

 

List of countries by future GDP (nominal) per capita estimates

 

 

 

Hér kemur annaš dęmi um aš meta įrleg aukningu į Brśttó Žjóšartekjum į haus į įrunum 1990 til 2007. USA er stillt į 100. Talna Grunnur er frį United Nations Statistics Division .

Brśttó žjóšartekjur į haus 1990.

Danmörk: 118

Ķsland:  111

USA: 100

UK: 77

Kżpur: 44

Hér erum viš  6% lęgri en Danir, 18% hęrri en USA,  44 % hęrri en UK  og 252 % hęrri en Kżpur.

Brśttó Žjóšartekjur į haus 2007.

Ķsland:  138       [1990 til 2007, Fólksfjölgun 18%, įrleg raun GDP aukning į haus  5,49 %]

Danmörk: 127   [1990 til 2007, Fólksfjölgun 6%, įrleg raun GDP aukning į haus  4,65 %]

UK: 101              [1990 til 2007, Fólksfjölgun  6%, įrleg raun GDP aukning į haus  5,82 %]

USA: 100            [1990 til 2007, Fólksfjölgun 19 %, įrleg raun GDP aukning į haus  4,17 %]

Kżpur: 61           [1990 til 2007, Fólksfjölgun 34 %, įrleg raun GDP aukning į haus  6,14 %]

 

Hér erum viš aš mešaltali į haus  9% hęrri en Danir,  38% hęrri Danmörk, 36% hęrri en UK, og 226% hęrri en Kżpur.  Ķ samburši viš Breta eru Ķslendingar ekki aš auka Brśttó žjóšartekjur į haus.

Ef hér hefši ekki oršiš óhagstęš tekjuskipting fyrir fjöldann sem ekki var gripinn umtalsveršri gręšgi [t.d. sett fullt veš fyrir 40 įra lįni į flatskjį: stašgreiddi hann ]. žį hefši almenningur ķ Bretlandi įtt aš vera meir įberandi fyrir góšęri.  

Góšęriš var bókhaldsleg fjölmišla blekking į alžjóša męlikvarša  žeirra sem Jóhanna 17 jśnķ sagšist hafa fyllst gręšgi.  Ķsland hefši ķ framhaldi įtt aš sżna hęsta vöruveršiš. Ef genginu hefši ekki veriš vķsvitandi haldiš uppi af leišandi ašilum ķ  EU svo sem  Deutche bank sem uppgötvar ekki allt ķ einu aš loka lįnalķnum vegna žess aš Glitnir var lengi bśin aš vera ķ umręšu į  [į netinu] um įhęttu banka eini banki sami tapaši į Lehman.    Hinsvegar viršist tilgangur ķ samręmi viš žaš sem geršist ķ Danmörku, Svķžjóš og Finnlandi. 3 įra oflįn og 3 įr ķ kreppu. Ég er bśinn aš vera į mörgum mjög stórum vinnu stöšum kjör samstarfs minna hvaš varšar laun ķ launaumslagiš af ekkert hękkaš žótt lįn hafi lengst til aš komast ķ hśsnęšisveš žeirra. Žegar lįnlķnur byrja aš lokast hęgt og smįtt bśast reyndir bankamenn viš aš ašilar grķpi til öržrifa rįša į sama hįtt og žeir bśast viš aš sé žeim oflįnaš [mśtaš] til aš žeir fyllist gręšgi eša įbyrgš aš endurlįna meš sömu gęšum til brenna ekki upp gjaldeyris gróša.


mbl.is Lipietz: Veikur mįlstašur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Júlíus Björnsson

Höfundur

Júlíus Björnsson
Júlíus Björnsson

Áhugasamur um allt milli himins og jarðar. Síðan í upphafi hruns stundað sjálfsnám í EU lögum og rannsóknum á Íslensku hagstjórnargrunni: Auðlinda og fámenns efnisviðar hæfra einstaklinga.

Viðurkendir grunnar byggja á vandamálinu: framfærsla fólksfjölda í stórborgum  í vaxandi auðlindaskorti. Á þeim byggja allir alþjóðlegir Háskólar.

Nżjustu myndir

  • Hlutföll
  • Hlutföll03
  • Hlutföll02
  • Hlutföll01
  • Mortgage II
Jślķ 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.7.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 0
  • Frį upphafi: 53500

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 0
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband