Sviss er dęmi um hvaš er eftirtisóknarvert.

Vešskuldarfylki

Hvaš eru vešskuldarfylki ķ fjįrmįlum ?  „Matrix of securities“ 


Žaš er algengasta uppsetning į reišufjįr streymissjóšum  ķ alvöru bönkum heims, sem vilja geta bošiš bestu vaxtakjör į sérhverjum tķma og geta flutt hreinar gjaldmišla eignir  [reišfé bókaš eign žegar bśiš er aš lękka tölugildi žess um mešal veršbólgu stigiš umfram mešal raunvöxt ķ rķki sem gefur gjaldmišilinn śt: žaš er hreina veršbólgu „inflation“.  

Ķ reišufjįrsjóši er 100 ein. um įramót og mešal veršbólga einingu sķšustu 5 įr til 30 įr eru um 3  einingar af 100 hundraš. Žį eru fęršar 3 einingar ķ  Cred gįtt  ķ Debit sjóšsbók handbęrs reišufjįr, žaš lękkaš um 3 ein, en į móti er fęršar 3 ein. ķ DEB gįtt CRED  bókar framtķšar śtborganna [„EigenKaptital“ = Equity]. Žį gildir aš CRED[97]ó DEB [97].   Hlišstęša fęrsla CRED[3]ó DEB [3]  fęrir 3 ein CRED į rįšgerša veršbólgu sundurlišun į eiginfé į móti 3 ein. reišufjįrvarasjóšur  vegna rįšgeršar veršbólgu.

žetta gert til aš tryggja ekki séu greiddir skattar af reišfé ķ umferš sem varš ekki aš raunveršmętum įriš į undan : mešal óhreinindi  meš öšrum oršum. Nęsta įr [uppgjörstķmabil] mį gera rįš fyrir aš fastar śtborganir  hękki um 3,0% eins og reynslan hefur sannaš.  Dęmi: keypt er til landsins 100 tonn af olķu į  100 ein. ķ fyrra žį mun sama magn kosta 103 ein.  en greišslur sem koma inn į móti hękka  ekki ķ žeim geira į degi śtborgunar ķ sama geira, žį er til ķ varasjóši fyrir hękkunin. Reglur eru svo um hvaš mörg prósent af veltu ķ hverjum geira mį sundur liša til eiga į móti veršbólgu ķ geiranum žaš er draga frį rauntekjuskatti.  Aušvelt er svo aš skattleggja of hįtt tölugildi ķ afskriftarsjóšum.

Hvaš mį rįšgera mikla veršbólgu žaš er almennar veršhękkanir į öllum mörkušum ķ rķkjum heims įn žess aš vera įkęršur fyrir landrįš?  CPI: Neytandi Verš Vķsir, er löggiltir samburša męlikvarši ķ Alžjóšvišskiptum sķšustu öld og gildir um allan heim sķšan 1970 til aš vega raunvirši fjįrmįla samninga meš mismunandi gengisskrįningum.  Žetta er vegiš mešaltal  af gengisbreytingum į öllu skilgreindum almennum eftirspunar einingum vöru og žjónustu sem hafa selst į almennum neytenda mörkušum sķšustu aldir. Hann nįlgar heildar breytingar meš aš snķša af eftirspurn hins opinbera og lögašila og 10% žeirra rķkustu og 10% žeirra fįtękustu, allt óįbyrgir ašilar žegar kemur aš žvķ aš tryggja veršlags stöšugleika 80% žeirra sem hafa mešal eftirspurnarkaupmįtt.   Mešal neytandi getur ekki haldiš 300 milljóna afmęlisveislu , og stjórnaš žannig eftirspurnin. Utangaršmenn sem geta ekki haft nein įhrif eru ekki lįnshęfir.

150% veršbólga max. mišaš viš engan raunvöxt nęstu 30 įr.

Ķ UK, USA , Ķrlandi til dęmis mį rįšgera[expect] 150% veršbólgu nęstu 30 įr, og stefna į 25% veršbólgu į öllum 60 mįnušum. Žetta er naušsynleg forsenda, til aš fyrirbyggja įkęru fyrir samtekinn rįš um aš lįta rķki hrynja, t.d ef veršbólga yrši meir ķ UK žį er alveg öruggt aš, višhaldskostnašur fasteigna bakveša öruggra fylkis vešsafna, meš 30 įra žroska tķma, tryggir aš vešsöfnin fara śr böndunum  annašhvort rżnar raunvirši veša vegna reišfjįrkorts skrįšs eigenda og eša hann lendir ķ vanskilum meš endurgreišslu rįšgerša eignarveršbóta lįnadrottins. Žetta eru skošanir samt frekar haldbęr rök sem byggja į reynslunni ķ stöšugleika borgum heimsins sķšustu aldirnar.

Einingu sem skal verštryggja mišaš viš 150% hękkun CIP, žaš er hinnar almennu hękkar ķ 2,5 einingar ef stöšuleiki rķkir ķ bakvešsgrunni.

Lķtum nś į bakveša markašinn. Mišaš viš 30 įra bśsetu tķma ķ žroskušu hverfi eša borg, žį gildir aš um 3,33% af fasteignum er „activar markašseignir“ žaš er hafa söluverš, 97% er ekki markašseignir eša passivar [žaš sem ekki į birta ķ alvöru efnahagsreikningum, bara eiginfjįr skuldbindingar vegna žeirra], og einkamįl skrįšs eigenda, ešlilegt aš fasteignaskattar og žvķ fasteignavešmat fylgi  raunvexti PPP ķ hverju rķki, įn žess aš Ķsland sé žar undantekning.  Žaš er 3,33% nżir skrįšir eigendur koma inn į örugga verštyggingar markašinn į hverju įri.

Nś skulum viš stofna hefšbundiš Alžjóšlegt bestu vaxta 100 % öruggt vešskuldar fylki žar sem eiginfé samstendur bara aš raunvirši žeirra śtborgunar sem žarf til greiša fyrir 3-4 einingar į hverju įri žegar žroska er nįš.  Hér stendur eining fyrir: śtborgun, skrįšan eigenda  [innborganir hans] og bakveš. Žetta mišast viš safniš sé žroskaš ķ 30 įr og vališ ķ žaš žannig aš sé sem einsleitast.

1 śtgįfa eru 100 ein. til śtborgunar og max. veršbętur 120 ein. leggjast ofan į. Heildarskuld 220 ein. žį er innborganir nęstu 30 įra alltaf :  220/30 ein. [ um 7 1/3 ein].  Sķšast įriš er nśvirši einingar 2,5 ein. Innborgunni eftir 30 įr er žvķ aš skila śtborgun vegna 22/3 x2/5 = 44/15 eša um 2,93 śtborganir.


Markmiš Svissneska bankans er gera žetta žroskaš og višhalda 100 ein. 100% markašarins ķ boši.  Žetta gerir hann meš velja 4 nżja skrįša ķ nęstu 10 śtgįfum og sķšan 3 hverju įri til eilķfšar  eftir 30 įr er 4 x 10 +20 x 3 = 100 ein. [skrįšir eigendur bakveš. 


Nś eftir 30 įr er flęšiš „auto streamline“, af 100 innborgun į įri eru 30 mismunandi veršbóta vaxtaprósentur sem alltaf skila minnst raunvirši til śtborgunar 3 ein. 97 einingar er allar uppgreiddar. Sjįlfbęr uppsetning sem kostar lķtiš kaup og įkvöršunar töku.  Žar er eiginfé hreint og įhęttulaust og žegar raunvöxtur męlist žį gręšir lįnadrottin og getur smurt prómilli į föstu nafnvexti  įrsśtgįfa.

Framtķšar greišslu halinn kostar ekkert, nema velja 3 nżjar einingar į įri.  Uppsafnašur óverštryggšur gróši kemur til baka, 3 greišslu į įri , nęstu 30 įr. Žetta er eign skrįšra eignenda ef žessar veršbętur framtķšar eru eign.


Ķ Sviss tekur 8 x 30 įr aš žroska keppnishęfan banka til verštrygginga.  Į Ķslend hneppast rįšgeršir um hrun į 25 įra fresti. Heilhagsveifur Ķslenskra sérfręšinga sķšustu öldina eru ķ kerfi.
 Žaš er landrįšssök  aš rįšgera ekki max. 150% CPI hękkun 30 įr  fram ķ tķman. Óréttlįtt aš miša ekki viš index eins  og CPI er skilgreindur til skammtķma verštrygginga og Libor millibankavexti ķ žaš minnsta žegar um verštyggingar lengur en 60 mįn. liggja fyrir.  Skrįšir eigendur greiša tryggingar og fasteignaskatta og višhaldskostanaš sem getur numiš verštryggšum 120 ein. į veš tķma. Veršbętur til višbótar višhaldinu er nóg. Af hundraš skrįšum eignum Bankans mun margir borga 15 % nafnvesti fyrir skammtķma neyslulįn eins og ķ žżskalandi.  Žegar sannaš er aš kerfiš hér gengur ekki upp og gróši er aš leggja allt nišur strax. Setja liš ķ endurmenntun, og  byggja hér upp alžjóšlegar lagreglur ķ bókhaldmįlum, leggja af Ķslensku nżlendu hefširnar. Opinberar, skattalegar, fjįrmįlalegar, alžjóšlegar,höfušbókanir byggjast ekki į hefšum , heldur aš CRED sé alltaf minna eša sama og DEB. Sundurlišum į eiginfé skal alltaf vera hrein ķ öllum lišum og sett upp ķ rökréttu samhengi, og tölugildi sundurlišanna skulu stemma viš banka yfirlit og sjóšstalningar. Passivar eignir ekki til sölu į markaši  skulu aldrei óhreinka hreinar framtķšar skuldbindingar til aš ašilar į markaši geta lįmarkaš sķn įhęttu kjör. Žaš er nįnast glępur aš troša „passivum“ eignum inn ķ fjįrhagsbókhald, hinsvegar vegna eignaskatta og annarra lögbošinna gjalda er haldiš um žessar eignir [ekki til sölu eša ekki teknar til greišslu] ķ eignarhaldsbók ķ tķmaröš , fęrt śr henni eiginfjįrbindiskyldurnar sem hvķlir į rekstrinum sem er til stašar jafnóšum.

Ķ žroskaša stöšugleika fylkinu hér fyrir ofan er haldiš um 100 fjölskyldur: hrein eign er 3 ein į hverju įri verštryggt. Sķšan er hęgt fyrir sér 100.000 fjölskyldur  ķ 1000 žroskum fylkjum alls hrein eign į hverju įri 3000 ein.  Ef mešal verš į bakveši er 40 milljónir žį er žetta ķ Sviss:  120 milljaršar.  100% öruggt. Fanga veršbętur fyrirfram er ekki hęgt en žolinmęši žrautir vinnur allar.

Sķšan er nóg aš allir ķ žessu samfélagi meš fasta 18 įra bśsetu eigi rétt į lįmarksframfęrslu x. kr per. einstakling óhįš , aldri og heilsu.    Ef žetta er 33% af žjóšinni eša hundraš žśsund einstaklingar  og lįmarkframfęrsla er 80.000 kr. viš bśa ķ eigin hśsnęši, žį eru žetta  8 milljarša skattur į vsk. farmleišsluna hér į įri.

Sķšan gildir um stofnun nżrra vešsafna aš fyrsta kynslóš ķ nżbyggingum borgar sķna 1,99% max grunnvexti undir veršbótahlķf  heildar fastra nafnvaxta. Til aš žroskuš vešsöfn višhaldist , tryggja aš bakveš endurnżist. Įhętta er alltaf raunstarfstekjur: fjölgar ķ vsk. geirum

Žegar skyldu lķfeyrisskattar er lagšir af og raunvaxta krafa eldri fasteignum lögš nišur žį hękkar śtborgaš kaup og hér sprettur upp öflugur lķfeyrissjóšsmarkašur  žvķ nóg er hér af langtķma fjįrfestum  og allir vilja verša ofurrķkir ķ ellinni. Tķmi stéttarfélaga er lišin ķ žeirri mynd aš vera rekin sem fjįrmįlafyrirtęki.   Fólk meš tekjur  og 35 stunda hįmarks viku vinnu getur haldiš uppi kvöldskólum og einkaašilar geta leigt śt sumarbśstaši.   Svo žarf aš opna hlutbréfa markaši hér fyrir bein višskipti almennings og minni fyrirtęki, vegna fólksfęšar.  Dreifa įhęttu af eignarhaldi ķ ljósi reynslunnar.    Bankar eru žarfa žing sem laga sig aš reglustżringu  stjórnvalda į hverjum tķma.

Rķkiselķtur ķ UK, Frakklandi og žżskalandi  bera aš virša og žeirra heildar tekjur og hlunnindi eru ekki undir sérkjaradómi heldur föst prósenta af eigin žjóšarköku og hér er ekki lķšandi aš vera ķ ašildar umsókn meš žetta gešveika hlutfall hér.  Žaš er veriš temja S-EU aš ofmetnast ekki og snķša sér stakk eftir heima gengi.

Kröfur fram til 1550 ķ EU til sjóšstjóra og yfirįkvöršunarhafa og  um mešfędda greind og śthald ķ skilningsžjįlfum į öllum listum  er ekki bjóšandi mešal sérfręšing ķ dag žaš er ekkert nżtt undir sólinni, Verštrygging , og veršbętur og heildsteypt bókhald var fullkomnaš fyrir landnįm Ķslands. Forréttindi til ęšri menntunar eru aš fęšast meš greindina og minniš og fjölskylduna til aš geta nżtt sér sömu forréttindi.  Stórhluti af sišmenningu veršur aldrei skilinn af 90% žįtttakenda į sérhverjum tķma af nįttśrlegum įstęšum.  Žaš er ekki hęgt aš kenna öllum allt žannig žeir skilji 90%.

   

 

Fyrir forvitnisakir skilum viš lķta į heimtur į fyrsta įri eftir śtgįfu įr 1 śtgįfu. Eins og var greint žį eru žį er innborganir nęstu 30 įra  vegna fyrstu śtgįfu alltaf :  220/30 ein. [ um 7 1/3 ein].  

Nś hefur mešalbólga veriš 4,7 %  sķšustu 30 įr og 5,3 % aš meštali sķšu 5 įr.  Žį er ljóst aš mišaš viš 5 įr er allt ķ hassi hjį Sešlabanka  [max. 25 % samkvęmt EU, og UK]. Veršbólga ķ fyrra var 4,6% į  kosta 4 einingar til śtborgunar  1,046 x 4 = 4,184 ein.  Viš borgum žęr śt og eigum  7 1/3 - 4,184 = 3,149 ein. Ķ reišufé.  Mišaš viš aš hreint eigin veršur ekki nema 3 ein. į er žetta gķfurlegur vaxtagróši  ef menn gleyma aš žetta eru veršbętur fyrirframgreiddar:  105 % hagnašur. Svo hagnaš voru bankarnir aš sżna hér og fį bónus fyrir.


Viš reiknum max. 10 % hagnaš, af 3 ein. x 1,046 gefur : 0,31 ein. ķ hagnaš af žessu fylki. žį eru eftir 3,149- 0,31= 2,839 ein.


Hér er 2,839 flutt ķ nżtt verštryggingar vešsafn eša varasjóš til aš rżrni ekki aš raunvirši jafna SKEKKJUSKEKJU Į ÖŠRU FYLKI, nóg er af lįnsumsóknum žaš bara aš velja. Ašal atriš fyrir kjósendur aš įhęttu eiginfé sé lįmarkaš, og skżrar reglur aš verštrygginga sjóšir sżni ekki nema 10% hagnaš af lįmarks eiginfé ķ mešal įri sķšust 5 til 30 įr. Višurlög er svipting rekstraleyfis.  

Stęršfręšingur  sem horfir į eitt jafngreišslubréf,  og hugsar bara um sig og sinn sparnaš eša verkfręšingur sem hefur ekki fylki ķ hausnum sjį strax aš žetta er vandmįl aš losna viš, ef um smį upphęš er ręša.              

„The broad guidelines „ įttvķsin borgar sig alltaf en stefnumótun er einstefna drįttarklįra. Apašra einstaklinga sem allir tapa į fylgja. Ég kżs ekki žingmann sem lętur śt sér aš móta stefnu  į stöšugum grunni.  Stofninn Ķsland VAR ekki į leišinn ķ mótun.

Fyrir 1974  var alltaf talaš um žjóšarköku eins og enn er gert hjį aušhringum og inn rķkja. Žar sem žetta gefur besta mynd af innritöšuleika skiptingu ķ velskilgreinda [MÓTAŠA] geira, svigrśmiš er bęta viš geirum ef rauntekju aukning hefur stöšug minnst 5 įr annars stendur vališ um aš endur móta nśverenda geira, fękka hlutdeildar geirum eša fjölga žeim.    Žar um 1971 var Alžjóša samburšar samfélagiš stękkaš įšur nįnast bara OCED rķki žį hurfu skķfu ritin sem sżna hvaša skerfur kom ķ hvers hlut af raunveršmętum sķšasta įrs.  EU byggir allt 483 grunnlaga safn į hlutfallslegum stöšuleika ķ geira samt sem įšur og öll stöndug rķki heimsins: rśmmįl er betra skilja en feril śt ķ loftiš. Skel hęfir kjafti. Heimsk tól heimsku liši.   


Langtķma Reišufjįr Verštryggingar

 

Inflation-indexed bonds (also known as inflation-linked bonds or colloquially as linkers) are bonds where the principal is indexed to inflation. They are thus designed to cut out the inflation risk of an investment. The first known inflation-indexed bond was issued by the Massachusetts Bay Company in 1780. The market has grown dramatically since the British government began issuing inflation-linked Gilts in 1981. As of 2008, government-issued inflation-linked bonds comprise over $1.5 trillion of the international debt market.[2] The inflation-linked market primarily consists of sovereign bonds, with privately issued inflation-linked bonds constituting a small portion of the market.

 

The Fisher equation in financial mathematics and economics estimates the relationship between nominal and real interest rates under inflation. It is named after Irving Fisher who was famous for his works on the theory of interest. In finance, the Fisher equation is primarily used in YTM calculations of bonds or IRR calculations of investments.

 

Fyrir illa menntaš sérfręšinga į Ķslandi er gott aš vita, aš „financial investments“ merkir ķ stöndugum rķkjum Alžjóšafjarmįlheimsins, nįkvęmlega žaš sama og verštrygging reišufjįr til eilķfšar eša žangaš til žarf aš nota žaš.   Žar eru žetta yfirleitt sjóšir sem standa saman af sjóšum sem innhalda fasteignavešsöfn, sem öllu er śr eins lįnsformum: žroskatķmi žeirra sį sami miša viš sama lįnstķma.

Allir žessir sjóšir eiga žaš sameiginlegt aš stunda IRR fjįrmįlavišskipti. Ennžį er til nóg af aušugum Rķkjum og aušmönnum sem vilja borga sem minnst fyrir verštryggingu  į umframreišufé [eša umfram eiginfé] į hverju įri. Žaš gerist žį og žvķ aš eins aš vešlįnin beri sem minnsta raunvaxtakröfu, nęgilega ef žarf til aš afskrifa įhęttueiginfé [greiša stofnfjįr innlegg til baka], naušsynlega til aš hękka sama fjölda nżra śtlįna sjįlfstęšs vešlįnasafns um žaš sem upp į vantar mišaš viš rįšgerša veršlagshękkanir ķ framtķšinni. Hvert safn er pakki sem mį selja til aš nįlgast vertryggt reišufé ķ framtķšinni.  

Ķ stöndug rķkjum er allir grunnar efnahagslķfsins žroskašir og lķtiš um verštrygginga tękifęri [financial investment ] žar.  Žess vegna reyna žessi rķki aš verštryggja umfram eigin fé  sem YTM skammtķma sjóšir skila žegar žeirra söfnum er lokaš. Žetta eru įhęttu sjóšir sem kosta hįa raunvexti sem bindast žó ekki ķ langan tķma og skila sér til baka ef žaš sem vešjaš var į gengur upp.  Ef žaš gengur ekki upp žį mį not įhęttu eiginféš [reišuféš] sem tryggši vęntinguna ķ nżjan įhęttu sjóš.

Hversvegna er ekki hęgt aš verštryggja til lengri tķma meš YTM, žaš er vegna žess aš raunvaxtakröfu į žessum sjóšum er ętlaš aš skila sér og fara ķ annaš į skömmum tķma.

Žegar stunduš er IRR lįnstarfsemi er ekki hęgt aš losa  śt reišufé tap laust [meš tilliti til heildarskuldar] nema bķša eftir aš til dęmis 30 įra til 45 įra vešsöfn er greidd aš full upp meš reišufé.

Aš mķnu mati eru lįnform, sennilega til 30 įra [ 80% žeirra],  sem „the Massachusetts Bay Company“  gaf śt um 1780, ekki allra best form fjįrfestingar. Hinsvegar er formiš kennt viš vešdreifingu Fisher mikiš betra IRR form til allra sjóšastjórnunnar. Žar er einfaldlega bśiš aš reikna į hverja śt lįn veltu naušsynlega lįmarks veršbólgu [veršlags og kauphękkana]  į lįnstķma, og  nafnvirši bréfanna žvķ aušveldlega breytt ķ nśvirši[söluvirši] žegar fram ķ sękir. Öll žess söfn žegar žroska er nįš, eru sjįlfbęr [žarf ekki borga meš žeim reišufé] og  heildaskuld komin undir bakvešiš, sem er allt sem mį breyta ķ 24 tķmum ķ reišufé.  Vešdreifingin minnst borgaš nišur af lįnśtborgun fyrst, merkir ekki aš Banki bóki žaš hjį sér. Hann er bśinn aš įkveša skiptingu į śtgįfu safninu. Til dęmis  ef heildar skuld er 180 ein. og lįnsupphęš er 100 ein.  žį er eignar upphęš bankans 56 % af heildarskuldinni. 46 % fara ķ įhęttu eigin fé til aš byrja meš.  Allir af eldri kynslóšinn vita aš žessi lįn léttast meš sérhverju gjaldi. Žetta gerir hinsvegar vešsafniš svo vešhęft žar sem žaš į viš til aš auka endurfjįrmögnunar lįnshęfi sjóša sem ekki eru til verštrygginga og flokkast undir YTM. 100% öruggt er žegar raunvaxtakrafan max 1,99 % ķ London til hękkunar nżrra śtlįna [eša fara ķ afskriftir af įhęttu eiginfé] er ekki skattabęr. Žessar tekjur er naušsynlegar til aš uppfylla langtķma IRR verštryggingar eša fjįrfestingar ķ grunntękifęri: žess sem fjįrfestir meš reišufé aš sjįlfsögšu.     Framhaldiš birtist svo  almenningi ķ formi verksmišju, virkjanna,  eša grunn žar sem bśiš er aš leggja af YTM kröfuna og fękka eignarašilum sem įšur voru ķ keppni um aš skipta kökunni į milli sķn.  Nżju eignar ašilarnir starfa į svo į grunni sem skilar eigendum IRR  vešbréfanna tekjur. Ekki ótrślegt aš USA geri skattakröfur į sitt fjįrfesta liš ķ stękkun IRR grunns USA ķ heildina litiš.

UM 1983 var svo žetta Massachusetts form frį 1790 sett į allar įšur IRR śtlįnveltur hér meš lögum,  Meš raunvaxtakröfu til 80 ein. į 100. vertryggšum eftir į.   Žar fyrir aš allar męlingar ķ stöndug rķkjum sanni aš žetta geta aldrei um 60%- 80% lįntaka uppfyllt į IRR męlikvarša.

Śfgįfa fasteigna bréfa fyrirfram eignarverštryggšra  fasteignbréf ķ USA var sś sama. Hrein eign. į śtgįfu degi  100 ein.  og 80 ein ķ įhęttu eignarfé.

Ķsland  100 ein. hrein eign og  80 ein. eiginfé [öruggur framtķšar tekjur hér meš lögum].  og įhęttu eiginfé sennilega mišaš viš UK  og  108 ein.

Žetta ruglar ekki stönduga erlenda lįndrottna ķ rķminu sem er fljótir aš skilja samhengiš, enda er žetta aldrei višurkennt erlendis  annaš en  YTM lįnsform, meš įhęttueiginfé  162 ein.

Hér ruglaši žetta samt Ķslendinga ķ rķminu.  60 % hękkun veša į einni nóttu. Eykur kostaš allra vegna fasteigna og eykur eignskatta, og hér tekjuskatts  forsendur: žessi ekki öruggu ekki IRR lįnavešsjóši. Greišsluerfišleikar hér voru aš hluta faldir, vegna žess aš hér er ekki ešlilegt aš einu sinni millistéttin flytja inn į framtķšar heimiliš fyrr en um fermingu elsta barnsins. Margir gįtu unniš lengri vinnuviku en jafnvel tķškast ķ UK. Margir gįtu višhaldiš eignum įn mikils reišufjįr: ķ skatta t.d. Afslįttur af launum į fyrst tekjuskatts žrepi  lögašili eru lķka kallašar nišurgreišslu af alvöru hagfręšingum erlendis.  Innleidda sem persónuaflįttur aš af launaskatti starfsmanna. Nżtist til aš vega upp į hęrri fasteigna og fjįrmangsgjaldasköttum [tekjur sem bankinn fęr].

„Principal“ į Massachusetts jafngreišslu lįni sem er  sem er til 30 sinum 4 ein įrgjöld er 120 ein.

Žetta er eign 100 ein. og 20 ein. eiginfé sem um er samiš į śtgįfudegi.   Aš verši nęsta įr

96,7 ein. eign  og  19,3 ein. eiginfé. Principal nęsta įr er lķka um saminn: 116 ein.  29 x 4.

CiP hlutfalslega eignarleišrétting virkar jafnt į  eftir stöšvar hans og summu eignanna sem hann jafngildir samkvęmt öllum stjórnarkrįm Vesturlanda.   10 % hękkun į 166 ein. eru lķka 10 % hękkun į 29x 4 ein. Žetta žarf enga sérfręšimenntun til aš višurkenna.

Samkvęmt skżrslu Starfsmanna AGS vegna lausareišufjįrerfišleika Ķslenska YTM geirans um 2004, kemur fram aš žar er hvergi aš finna dęmi um innlenda IRR sjóš starfandi hér frį stofnum ķbśšalįnasjóšs og innleišingum CIP tengds lįnforms meš eigin fjįruppsveiflu sem er lęgri gjöldum sennilega fyrstu 5 įrinn [višaš viš UK, USA eša Danmörku] en ef ešlilegri verštryggingu vęri beitt en sķšan veldisvķslegir uppsveiflu til loka greišslu sem gerir Principal miklu hęrri en vęri löglega vertryggšur.   Žetta lįn er snišiš aš YTM 5 įra Baalloon lįnum erlendis.  

Žegar veršbólga er metin į hreinum Aljóšlegum fjįrfestingar vešlįnum erlendis. Žį liggur heildarskuld fyrir į bréfinu sjįlfu. Upphafleg Lįns upphęš og fastir nafnvextir. Einnig greidd gjöld.  Skuldin sem eftir getur verši 40 ein. og į 10 įr eftir [80 er greiddar] . ķ USA var 4,5% veršbólga į CIP 1974-2005  žetta gefur hugmynd um aš veršbólga verši max  45,0 % skuldin žį 28 ein. Hinsvegar er gert er rįš fyrir veršhjöšnun  segjum lķnulegum vexti 3,0 % žį veršur skuldin metin  30 ein. Nafnvirši upphaflega principal stendur ķ  33,33 ein. Sį į kvölina sem į völina į frjįlsum markaši. Fjįrfestinga sjóšir vešja į minni veršbólgu ķ sķnu heima rķki sér ķ hag, lįmarka raunįvexti sérhęfa sig ķ verštryggingu.  Žetta vegur žungt ķ heildarstöšuleika.

Hér eru engir IRR innlands fjįrfestingasjóšir, sem allir rétt reknir eru sjįlfbęrir eftir aš žroska er nįš. AGS 2004 bendir į hvaš gott sé aš eiga svona skrautfjöšur ķ eignamöppu einkabankanna sem žurfa žaš aš lęra aš reka IRR sjóši, ķ hįši hjį ķbśšalįnsjóš eša sérfręšingum Sešlabanka Ķslands um hvaš er best ķ fjįrmįlum: rökin mót tilögum AGS.  Ķslensku einkabankarnir voru aš sękja um aš stofna śtibś til reišufjįrsöfnunar  til aš aušvelda Ķslenskum almenningi aš eignast žak yfir höfšiš ķ sömu skżrslu.

Annarstašar er žetta ekki vandamįl ef hrįefni eru til stašar og mannafli žį byrja innfęddir į žvķ byggja, mišaš viš žjóšartekjur og skort į IRR lįnsformum til verštrygginga  žį geta erlendir ekki skiliš įhugleysiš hjį reišfjįrsöfnurum hér aš fjįrfesta į heimamarkaši. Nżbygginirnar eru veršmęti sem stand undir fleiri śtgefnum krónum.

Halda žvķ fram aš žżskir Bankar og Breskir Bankar afskrifi ekki vegna į hęttu af lįnum  sķšustu 100 įr, er žvķlķk della aš ekki žarf aš ręša.  Žeir eiga nóg reišufé vitandi um įhęttuna hér.   Įhęttu eiginféš var ekki vantališ, lįnsformin ekki heldur. Heldur ekki aš gera rįš fyrir veldisvķsislegum vexti veršbólgu į 30 įrum, žegar veršbólga er 3,0% eša hęrri.  

Bankar sem greiša śt hagnaš ķ reišufé og bśa viš rķkisverndaša fįkeppni, eiga meir en nóg reišfjįr eignfé til aš bjóša upp į jafngreišslulįn meš jafnri dreifingu afborganna, žar sem žeir kunna ekkert į Fisher formin. Gefa upp lįn og fjįrmagnstekjur og rįšgerša veršbętur vegna veršlagsbreytinga į lįnstķma til śtreiknings fastrar heildar skuldar og fast mįnašargjald viš śtgįfu bréfa og dreifa jafnt allan lįnstķmann, eša gefa upp lįn og fjįrmagnstekjur dreifa jafnt og leggja svo į ešlilegar CIP eignarveršbętur į hvert gjald eftir į.   110% leiš er ekki IRR fjįrfestingarkostur heldur gešveiki. Ķslendinga hafa allir tališ hingaš til aš žeir vęru ašal fjįrfestingargrunninn į Ķslensku verštryggingargrunninn.  


Reišufé og veš valda gęlpum utan Ķslands.

Neytenda  verš trygging

Į hinum frjįlsu stöndugum mörkušum, er til fullnęgjandi fjöldi einstaklinga til aš reka stöndug fyrirtęki og allt rķki stöndugu markašanna.  Ķ langtķma višskiptum almennt žį er gengiš śt frį žvķ aš įbyrgšar ašilar kunni sitt fag, og aldrei nokkurn tķman, žarf aš rįša utanaškomandi til aš kenna heimamönnun grundarvallar atriši sišmenningar  lżšręšislega Vesturlanda. Žar er byggt į traustum grunn, traustum vegna, einfaldleika og heildarvęgi ķ samfélags višhaldinu.

Stöndug rķki tryggja langtķma hlutfallslegan  stöšuleika, žį er įtt viš višhalda [verštryggja] sömu hlutfallsleg skiptingu žjóšartekna.

Almennar reglur ķ stöšuleika er aš langtķma grunnskipting er 100% stöšug og hennar fasti öruggi hlutur hennar er 80 % tekna og gjalda, žessi grunnur er alfariš byggšur į og ķ samręmi viš stjórnaskį og meš fylgjandi stjórnskipunarskrį samtryggingar fjöldans sem vil njóta kosti žess sem félagslegur žroski bżšur upp į , žaš er samhygšin.

Reišufé er veršmęti ķ stönduga Alžjóšasamfélaginu sem aušveldlega [samstundis] mį breyta ķ gjaldamišla allra stönduga rķkja.

Allir gjaldmišlar rżrna.  Magn gjaldmišils į eigin rįšstöfunarmarkaši er  ķ réttu hlutfalli  viš veršmętasköpun į sama markaši.  Hvaš eru  [almenn] veršmęti?  Samkomulagiš er: aš žaš er žaš sem 80 % žegnanna vilja [og velja sįttir]  žaš kallast raunveršmęti,  žessi veršmęti er sögš raunveruleg žegar stašfest hefur veriš samningur eša almennir samningar um veršmęta matiš, sannanirnar eru kallaš söluskatts eša  viršisaukaskatts nótur/kvittanir eftir Rķkjum.

Hversvegna rżrna gjaldmišlar? Vegna žess aš  hinn almenni mašur er svo örlįtur [ekki smįmunasamur og nķšskur aš ešlisfari, žį getur fariš svo aš hann borgar of mikiš til aš byrja meš, žaš veldur falskri eftirspurn, kallar į of mikiš af gjaldmišli ķ umferš, žess vegna skilar sį semfékk of mikiš į nęsta uppgjörstķmabili óraunhęfum vęntingum til baka, og dregur śr framboši, til aš višhalda sķnum grunn stöšuleika.  Yfirleitt gerist žetta žroskaša réttlęti ekki af sjįlfum sér, žess vegna er samkomulagiš um aš lįta hiš opinbera tryggja žaš meš sķnum tólum og tękjum: lögum og reglugeršum  eša frelsisrömmum, sem halda žeim ofurgrįšugu og sķnku ķ skefjum eša frį hinum almenna neytenda grunni.  Ķ ešli sķnu eru keppni markašir skipulagašir frį byrjun hvaš varšar fjölda keppenda [nešri mörk en opiš fyrir öllum => Hong Kong]  og fast gjald sem allir ķ sama geira verša aš greiša. Gjaldiš samstendur aš tekjum hins opinbera af  sölu og žjónustu [vsk.] og starfsmanna haldi [launaskattar: launin rétt sagt eru lögš į tekjur til aš starfsmenn skili žeim]  einnig er ašstöšugjöld ešlilegt til aš jafn keppni skilyrši, sumar götur og hverfi eru žéttbżlli en önnur: žurfa allir af 80%  ķbśa aš bś viš sama val og ašgengi.  Žaš kostar minnst klukkutķma aš sękja smį pakka į póstinn, žetta er hękkun į einstakling allt upp ķ nokkur žśsund eftir starfi.    

Ašalatrišiš aš meta žessa föstu tekjustofna hins opinbera žannig aš ekki mismuna eftir geirum, né eftir ašstöšu žįtttakanda.  Einnig innan sama uppgjörstķmabils, skatta įrs, er ekki ešlilegt eša skattleggja arš eša ašra vexti, žvķ žetta er ķ raun reišfé sem bśiš er aš skattleggja  sem tekjur į sama tķmabili. Hinsvegar er svo kallašir vaxta vextir ķ sjįfum sér tekjur og žį er ešlilegt aš skattleggja,žannig aš dragi ekki śr tekjum af launa og viršisaukaskatti.  Ef nęgur fjöldi er ķ keppni geira minnkar aršur og eykst aršur ķ samręmi, mikill aršur bżšur upp į fjölgun keppenda.

Einnig er ešlilegt aš skattfrjįlsar tekjur ķ geirum taki miš af veltu.  Kostašur viš selja klósettpappķr og   gull er sį sami per einingu. Žannig aš velta getur veriš ešlilega meir ķ gullgeirunum, ef bįšir bśa viš sama fasta skattagjald žį er gullsalinn meš  mikiš lęgri skattaprósentu af veltu og lķka arškröfu.

Velta žjónustu banka getur verš 100 sinnum stęrri er helstu vsk. ašila hans. Ef  žeir skila allir 100 ein. skatt og er meš 100 sinnum fleiri starfsmenn, į er ešlilegt aš Žjónustu banki skil lķka 100 ein. ķ skatt.        Skattur per. kennitölu.    10% hagnašur hjį rekstrar ašila er žį um 0,1% hagnašur af veltu žjónustubankans. Annaš verra er aš mismuna milli geira og innan geir mišaš viš veltu hampa fįkeppni og einokun į kostnaš jafnra tękifęra og grósku ķ hinu almenna neytendagrunni.

Geirar sem einkennast af hlutfallslega hįrri veltu og fįum söluašilum, eiga aš skila miklu lęgri vsk. %  of prósentulegum hagniš af veltu en Geirar meš fjölda gróša keppanda og minni veltur.

Dęmi stjórnun fer ekki  eftir stęrš veltu heldur fjölda keppenda ķ sama geira, ef eitthvaš er eiga stjórnendur stęrri veltu aš vera meš lęgri tękjur lķka, žó skili sama rekstrar afgangi ķ krónutölu. 

Veš söfn til langtķma verštrygginga er elsta tól stöndugra rķkja til aš geyma umfram magn į góšęrum til aš męta óešlilegum samdrętti ķ grunninum. Žetta eru naušsynleg tól en ferlega dżr reišfjįrlega séš, sparnašur sem kostar sitt en ekki öfugt. Ef Rķki er stöndugt žį getur samtķminn stašgreitt grunn elli lķfeyrir ķ dag , ef žaš er jafn stöndugt ķ framtķšinni žį getur žaš lķka stašgreitt hann žį. Žjóšverjar gętu kennt Ķslensku įhuga ašlinum illa višskiptatengdum og félaglega vanžroskušum į sjóši, żmislegt meš fordęmi sķnu.  Almenna reglan er sś aš allt sem er hér ķ hlutfallaslegu ósamręmi viš stöndug rķki sem kunna sitt višhalds fag einkennir tossa hugsunarhįtt žvķ mišur: er „insular“.

Ķslenska vandamįliš er aš hér og žaš er ešlilegt hafa menn ekki heila til aš skilja vél veštyggingarsjóšsins, eša safnsins, fjöreggiš: DAS KAPITAL. Hinn faldi höfušstóll.  Sem er til einskyns annars nżtur ķ stöndugum rķkjum en aš  žjóna sem bakveš til aš lękka įhęttuvaxtaįlag  af fjįrmįlažįttum t.d. [endur] fjįrmögnun sem tengjast śtlįnum skammtķma og lélegum vešum ķ greišslugetu og óöruggum vešum til aš breyta ķ reišufé.    „Eiginfé“ er nżyrši til aš śrelda skilning nśtķma Ķslendinga į gömlum fręšum og lögum um žessi mįl. Merkir ķ nśtķma įhęttulausu [meš stjórnmįlaįbyrgš] hlutafélagaformi skuld viš eigendur.  Eigendur 100 įra lķfeyrissjóša er löngu daušir og žeir ętlušust til aš žeirra fórn myndi létta lķfiš hjį öll sķnum afkomendum jafnt, og veita öllum jöfn tęki fęri til aš lifa įhyggjulausi lķfi. Afkomendur annarra en fórnfśsra og mannelskandi almennt   hafa nś lagt žetta fjöregg undir sig, og reka į žeirri forsendu, aš veršbólga verši sem mest ķ framtķšinni, vanskil og greišslugeta en samt aš tekjur almennings ķ framtķšinni verši  miklu meiri og žeir eyši stöšugt hlutfallslega meir ķ hśsnęšiskostnaš.   Vextir umfram almennar  veršlagshękkanir, minnst litiš  yfir fimm įra efnahagsuppgjör segja til um hvaš getur talist almenn raun įvöxtun hjį stöndugu rķkjum alžjóšsamfélagsins, žvķ lengri tķmi  til samanburšar žvķ betra mat.

Ķslendingar eru auštrśa, ekkert rķki ķ heiminum borgar almennt raunvexti umframa almennar veršlagshękkanir til lengri tķma tillitiš, žar er borgaš fyrir višhaldiš,  um 4,5% rżrnun į įri CIP ķ USA  sķšan 1937 jafngildir žar svipušum hękkunum į tekjum almennra launžega, og žess vegna lķka į tekjum vegna hśsnęši og sparnašar. Žessi 80% neytenda halda uppi fjöldaframleišslunni ķ USA. Hlutabréf hennar skila raunvöxtum, mismiklum. Žaš mun žykja gott ķ samanburši aš skila um 1% hęrri raunvexti umfram önnur stöndug rķki į 100 įrum.  Žeir sem hafa lķtiš lįnstraust og eru talir lélegir skuldunautar , lofa hįum innlįnsvöxtum hjį sér śt ķ loftiš til aš komast ķ reišfé til aš gręša į žvķ persónulega.

Vertrygging sogar til sķn tękifęri og slķka sjóši borgar sig alls ekki aš byggja upp žvķ stöšuleiki žeirra og öryggi felst ķ žvķ aš borga meš žeim

 

Alžjóšlegir verštryggingarsjóšir byggja allir į sömu grunnreglu, hins vegar vegna ešli žeir er mjög erfitt aš gera sér mynd af žeim ef fjöldi grunngjaldadaga  er mikiš meira en 5.  Einnig er grunn höfušstólinn sem skiptir öllu mįli ķ reiknilķkönum en ekki sį er kallašur „principal“ sem er fjöldi žeirra grunnhöfušstóla sem er til innheimtu ķ framtķšinni.      „Annuitet“ er frį žeim tķma žegar gjalddagar voru einu sinni į įri.

Almennt gildir um slķka sjóši eša vešsöfn er aš fjöldi grunngjalda sinnum tķmi į milli žeirra  ķ  jafngreišslu vešlįninu er lķka sį tķmi sem sjóšurinn žarf til žroskast žaš er žį nęgja innborganir į hverju įri fyrir śtborgun nżrra jafngreišslulįna til verštryggingar. Žį stękkar žessi sjóšur eša vešsafn ekki  aš veltu umfram veršlagshękkanir almennt.  Öruggast til aš stękka veltu, žį er ekki kominn greinilega į stöšuleiki į markaši,  er aš stofna nżtt vešsafn eša vešsjóš.

Ekkert er ódżrara en sjįlfbęr sjóšur, žeir sem halda öšru fram ęttu aš fį sér nż lyf.  Prime sjóšir meš x gjaldadögum eru meš x śtlįn ķ gangi į hverju tķma, til aš aušvelda yfirlit yfir sjóšinn.  Žetta skapar töflu sem er meš x2  :coupons gjaldaga hólfum.  5 įra sjóšur er mynd af 25 slķkum hólfum.  Ég get hinsvegar gert óendalega stóra mynd aš 360 x360 gjaldagahólfi og veit aš žaš sem gildir almennt um sjóš/safn  x gjaldaga lįns.

Hér er sżndur rekstur į fimm įra vertryggingar vešsafni, og samkvęmt fręšunum er gert rįš fyrir sömu veršlagshękkun į hverju įri aš minnsta kost aš mešaltali  yfir lįnstķmann, lengri lįnstķmi meir nįkvęmni og öryggi. Hér eru žvķ śtlįn hękkuš um 4,0% į hverju įri til aš tryggja lķnulegan vöxt veršbólgu į lįnstķma. Žar sem Veršbętur framtķšar eru ekki enn oršin raunveršmęti žį skipta žęr engu mįli fyrir myndina af sjóšstreymi  undir rįšgeršum veršbólgu vexti. Skżrt sjóšstreymi einkennir kröfu žeir sem kunna aš vertryggja.   Žaš aš gera rįš fyrir aš almennar veršlags hękkar og žess vegna greišslugeta vaxi veldisvķsislega eru föšurland svik ķ Žżskalandi og USA  ef varšaši öll fasteigna veš eša allar tekjur jafnt. Enda engin įstęša til žess ef tilgangur er aš skilja fjįrmagnsflęši vešsafnasjóš. Hinsvegar meš žvķ aš gera žaš fyrirfarm  ķ hönnun vertryggingar lįnsforms žį er žaš til aš auka framtķšar veršbętur umfram almennar veršlagshękkanir, og eša réttlęta meiri skil eiganda į reišufé inn ķ sjóšinn. Svo barnalegt vešfals kemst ekki upp ķ lagumhverfi stöndugra rķkja.

Rautt tįknar nżtt innflęši reišufjįrmagns, Gult tķma žegar innstreymi er meira en śtstreymi. Blįtt innstreymi reišufjįr [išgjöld, sparnašur, hlutafé], Gręnt tįknar skil reišfjįr eftir aš žroska er nįš.  Hér er stofnaš śr sjóšur og reki ķ žroskašur ķ tvö įr og sķša er honum lokaš. Ég er žess vegna bśinn aš reika svona sjóši ķ 1000 įr ķ hausnum og hef alla reynslu sem žarf. „Principin“ eru alltaf žau sömu. Žessi uppsetning er einföldust, ódżrust og žess vegna gęti skilaš mestum raunvaxta kröfu ef almenningur getur sparnaš meir neyslu sķna. Žį er lķka spurning hversvegna er sami almenningur aš spara til aš lķša skort.  Mešal sjóšur 30 įr skilar eftir aš žroska er nįš fyrstu eigendum sitt pund eftir 30 įr.   Ég verš 80 įra žegar skyldusparnašargreišslur sem ég spara ķ ellisjóš koma til mķn.  Ef honum veršur lokaš eftir 30 įr.

Stofnun og rekstur bakveša

 

                                                                                                                                                                       


 

Lokun og endurgreišur

Til aš réttlęta hęrri śtlįnveltu, leggja menn alla įherslu į kosti innlįna. Til aš auka meiri innlįnžörf auka menn śtlįnžörf. Menn segjum aular.

Menn gera śt į lękkandi veršbólgu frekar en vaxandi, betri greišslu getu frekar enn verri. Allt sem einkennir „Prime“ vešalįnsjóš Stöndugra rķkja og fyrirtękja.  Stöndugt er aš halda sig į jöršunni og eyša óžarfa įhęttu vaxta įlagi śr kerfinu, halda spilvķtum ķ afmörkušum kimum fyrir žį sem vita aš hverju žeir ganga. 80% Ķslendinga viš engar fjįrmįla įhyggjur. Mikill minni hluti vill hinsvegar aš hann hafi žaš. Neytendur framlegšar fyrirtękja og neyslu og sparnašar almenning. Višbjóšsleg manngerš.

Hér gildir aš 100.ein. getur veriš hvaš sem er til verštyggingar žaš er aš višhaldahöfušstól mišaš viš almennt veršlag, hinsvegar veršur žaš vertryggt er lķka njóta viršingar į markaši: blį höndin sér um sķna.   Velta er meš 10 % śtborgunar kröfu į gjaldadaga žį gildir aš ef velta er 90,9 ein. žį eru 10 % hagnašur [śtborgun kostnašur] af veltu 9,1%.   

Lįn meš fyrir fram rįšgeršri og reiknašri veršlagsžróun eru miklu eindafaldi en ef reikašar eru veršbętur eftir į. Žar er hęgt aš vešja į beri greišsluhęfi meš vaxandi aldri safna. Almennt geta bęši formin aldrei skilaš raun įvöxtun almennt.  Įstęšan fyrir žvķ aš hlutabréf ķ vsk. rakstri eru svo vinsęl ķ rķkjum frjįls markašar žau gefa öllum jöfn tęri til aš vertryggja eša spara ķ žessum rķkjum sem besta valkost. Sparnaš tekjur almenns vinnuafls eru hvergi žaš sem risafjįrfestar sękast eftir, žeir sękja ķ tekjur hins opinbera og fjįrmįlastofnanna ķ óstöndugum rķkjum. Sumir eru vandir aš viršingu sinni.


Ofur verštrygginar sem fara śr vešböndum!

Gaman getur veriš aš skoša launžróun almennings ķ USA sķšust öld.  Žar er CIP notašur til aš męla eyšslu [meš söluskatti [vsk] tiltekins śrtaks launžega įri, sem ekki eru žeir 10% tekjuhęstu eša 10% tekjulęgstu. Žetta liš mun skila inn öllum kvittunum.   til aš framboša haldist óbreytt eša vaxi innan USA žarf žessi hluti tekna 80% ķbśa USA aš vaxa hlutfallaslega eins og [inflation] veršbólgu męlirinn.

Žaš er aldrei gert rįš fyrir veldis vķsilegum vexti (1 +x)2 į veršbólgu ķ lengri tķma en 60 mįnuši.

Erlendir jafngreišslusjóšir  gegna lykil hlutverki ķ aš auk lįnshęfi fjįrmįlstofnanna , sem bak fyrir žį vegna skammtķma įhęttu lįna starfssemi, įhęttu vegna žess aš veš sem aušvelt er aš breyta ķ reišu fé eru ekki fyrir hendi.  Erlendis er mikil samkeppni milli lįnstofna aš komast yfir žessi bréf sem eru örugg m.t.t. innheimtu. Greišslur léttast meš fyrsta gjaldaga og eftir um 10 % -30% af lįnstķma er sjóšur meš 1 vešrétt laus viš allar įhyggjur af greišslu erfišleikum.

 

Dęmi um vertryggingar sjóš sem lįnar 300 žśsund til žriggja įra , žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 100  žśsund króna lįn. Kostnašur vegna verštryggingar er  0,12% af lįnsśtborgun :  360 kr.

Fyrsta lįniš  100.000  meš verštryggingu er  A1[x1,03]  =  103.000

Annaš lįniš 100. 000 meš verštryggingu  er A2 [x1,06] =  106.000

Žrišja lįniš   100.000 meš verštryggingu er  A3 [x1,09] =   109.000

Heildarskuld  meš veršbótum er  318.000  kr.

Eignir: 300.360 kr. Eiginfé  318.360 kr. - 18.000 kr.  [Innborgaš eiginfé 300.000kr.]

Žar sem žetta er vertryggingar sjóšur  žį gildir nęsta įr aš  lįnaš er 309.000 , žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 103  žśsund króna lįn. Kostnašur:  371 kr.

Fyrsta lįniš  103.000  meš verštryggingu er  B1  =  106.090

Annaš lįniš 103. 000 meš verštryggingu  er B2  =   109.180

Žrišja lįniš   103.000 meš verštryggingu er  B3  =   112.270

Heildarskuld er 327.540  kr. + 318.000 kr. - 103.000 kr. [A1] = 542.540 kr.

Eignir: 2x 103.000 A[2-3]+ 3 x 103.000 B [1-3] + 360 kr. + 371 kr. = 515.371

Eiginfé:  (542.540 + 360 + 371) kr.  - 27,900 kr. = 515.371 [innborgaš eiginfé 206.000]

 Žar sem žetta er verštryggingar sjóšur  žį gildir žar nęsta įr aš  lįnaš er 318.270 , žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 106.090  króna lįn. Kostnašur:  382 kr.

Fyrsta lįniš  106.090  meš verštryggingu er  C1  =  109.273

Annaš lįniš 106.090 meš verštryggingu  er  C2  =  112.455

Žrišja lįniš   106.90 meš verštryggingu er   C3  =   115.638

Heildarskuld er 337.367  kr. + 215.000 kr. - 106.000 kr. [A2]  + 327.540 kr. - 106.090kr. [B1]  = 667.817 kr.

Eignir: 1 x 106.000A [3] + 2 x 106.090B [2-3]  + 3 x106.090 krC[1-3]. + 360 kr. + 371 kr. + 381 kr. = 637.562 kr.

Eiginfé:  (667.817  + 1.112) kr.  - 31.367 kr. = 637.652  [innborgaš eiginfé 106.180].

Hér er žessi vertryggingar sjóšur mišaš viš aš gera rįš fyrir lķnulegum vexti CIP oršin sjįlfbęr og višheldur endalaust mešan fjįrfestir  er til stašar į hverju įri   637. 652 kr.  

Ķ  varasjóši er óžroskuš eign ekki kröfuhęf  eign eša verbót aš upphęš : 31.367 kr.

žetta er verštryggingar sjóšur  žį gildir nś er lįnaš  327.818  žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 109.273  króna lįn.  Kostnašur:  393 kr.

Fyrsta lįniš  109.273  meš verštryggingu er  D1  =  112.551

Annaš lįniš 109.273  meš verštryggingu  er  D2  =  115.829

Žrišja lįniš   109.273  meš verštryggingu er    D3  =    119.108

Heildarskuld er 347.488  kr. +  221.450 kr. - 109.180 kr. [B2]  +  337.367 kr. - 109.273 kr[C1]. = 687.852 kr.

Reišufjįr innstreymi er:   109.000 [A3] + 109.180 [B2] + 109.273[C1] = 327.453 kr.

Eignir: 1 x 112.270B [3] + 2 x 109.273 C [2-3]  + 3 x 109.273 kr.D[1-3]. + 360 kr. + 371 kr. + 381 kr. +391 kr. = 657.048 kr.

Eiginfé:  (687.852  + 1.505) kr.  - 32.309 kr. = 657.048  

Reišufé (327.453 + 1.505) - 327.818 kr.[lįniš] = 1140.

Eiginfé:  (688.217  + 1.140) kr.  - 32.309 kr. = 657.048

žetta er verštryggingar sjóšur  žį gildir nś er lįnaš  337.653  žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 112.551  króna lįn.  Kostnašur:  405 kr.

Fyrsta lįniš  112.551  meš verštryggingu  er      E1  =  115.928

Annaš lįniš 112.551  meš verštryggingu  er     E2  =  119.304

Žrišja lįniš   112.551  meš verštryggingu   er   E3  =    122.681

Heildarskuld er 357.913  kr. +  228.093 kr. - 112.455 kr. [C2]  +  347.488 kr. - 112.551 kr.[D1]. = 708.488 kr.

Reišufjįr innstreymi er:   112.270 [B3] + 112.455 [C2] + 112.551 [D1] = 337.276 kr.  

Eignir: 1 x 112.455C[3] + 2 x 112.551D [2-3]  + 3 x 112.551  kr.E[1-3]. + 1140 kr. +405 kr.

= 676.755 kr.

Eiginfé:  (708.488+ 1.545) kr.  - 33.278 kr. = 676.755  

Reišufé (337.276 + 1.545) - 337.653  kr.[lįniš] = 1.168.

Eiginfé:  (708.865  + 1.168) kr.  - 33.278  kr. = 676.755  

Ķ varasjóši er óžroskuš eign ekki kröfuhęf  eign eša veršbót aš upphęš : 33.278 kr.

Reišufé er 1.168 kr. Nśvirši eigna: 675.210 kr.

Hękkun į eiginfé milli įra  (676.755/ 657.048  - 1)100% = 3,0 %  eša eins og veršbólga sem rįšgert var aš yxi lķnulega, samkvęmt męlingu ķ stöndugum rķkjum og višurkenndum alžjóšlegu hagfręšum.

CIP feril USA 1912 -2010Veldisvķsislegur vöxtur į veršbólgu getur ekki myndast nema hann sé rįšgeršur af Sešlabanka/stjórnvöldum rķkis.  Ekkert stöndugt rķki ķ heimi rįšgerir slķkt į langtķma forsendum. Innleiša hér verštryggingu 1983 ofan į vešsöfn meš fullri fyrirframreiknaši veršbólgu var til žess aš 60-80% gętu ekki stašiš ķ skilum. Lįn ķbśšalįnsjóš, falsaša vertrygging er ólögleg eftir 60 mįnuši ķ stöndugum rķkjum eins og USA. Žar sem žau fara śr vešböndum greišast ekki nišur. Lįnin vaxa aš raunvirši enn žaš gera eftir į verštryggš jafngreišslu lįn ekki. Ljśga aš lįntaka um lįnsform  er yfirleitt tališ aušgunarbrot.   

Hér er feril tekna mešal launmanns ķ USA til aš versla varning og žjónustu meš söluskatti, hér vsk. Ķ USA  fylgist fasteigna vķsir og neytenda vķsir aš į tķmabilum lengri en 5 įr.  Hinsvegar mun fólk  žar hafa fundiš fyrir žvķ aš erfišara var aš spara, en ekki vegna minnkandi frambošs, heldur endinga minna frambošs sem kostar meira į lengri tķma.  Žetta kallast ekki aš veršbólga vaxi eins og x2 . Žaš segja žeir sem varla eru lęsir į erlent menntamįl.

Sjį lķka:   http://juliusbearsson.blog.is/blog/juliusbearsson/entry/1170923/


Stöndug Rķki

Bandarķski hagstjórnarvķsirinn
CIP sem er skammstöfun į Neytandi,Verš og Vķsir:  er ķ USA męling į verši neytenda körfu  um  80%
Bandrķkjamanna. Žeir eru meš tvo einn fyrir landsbyggšina žar sem ašstöšugjöld
eru lęgri og veršlag yfirleitt ķ heildina litiš lęgra, hinn er fyrir stórborgir
 sem gręša į žvķ hvaš žęr hafa marga neytendur
į fermetra.



Hvers er fylgst meš neytenda körfu 80% neytenda? 

Žaš er gert vegna žess aš 80% af framleišslu og žjónustu  gerir śt
į žennan neytendahóp.  10% žeir tekjuhęstu er yfirleitt meš upp og nišur tekjur og neyta  varnings og žjónustu  sem er sértęk  og duttlungum hįš. Um 10% žį tekjulęgstu gildir
oft lķka aš žeir bśa viš, ekkert val: eru óvirkir neytendur, nišurgreidda og
sérhęfša framleišslu.



USA nota žennan vķsir sérstaklega
til aš fylgjast meš śtgjöldum til skólamįltķša, sem Rķkiš greišir vegna allra barna
įn mismunar.  Žaš tryggir aš gęši neytenda körfu barna ķ skólunum , er žaš sama ķ kreppu og į góšęrum.   Fjįrmįlamistökum og gręši hinna fulloršnu er ekki lįtiš bitna į heilsu barna.      



Almennt er žessi vķsir lķka notašur ķ USA og Alžjóšafjįrmįlum, vegna sérstöšu dollars. Flestir ef ekki allir gjaldmišlar  stöndugra [developed] Rķkja fylgja dollar męlt yfir lengri tķma bil en 5 įr. 



CIP er notašur til aš bera saman
svokallaš raunvirši fjįrmįla skuldbindinga, sem er yfirleit gefnar upp meš
svoköllušu nafnvirši, og reikilķkani [formślu] til aš reikni śt  innheimtu heildargreišslu bréfsins. Žaš er til aš verštryggja.



Rķki er heims eru meš mismunda
trśveršugar CIP vķsa og CIA „factbook" žjónar USA fjįrfestum meš gróft mat į
hagvexti eša „inflation"  ķ  öšrum efnahaglega sjįlfįbyrgum  efnahagslendum [Rķkjum].



Hér fylgir graf af ferli CIP ķ
USA  frį 1939 til 2010.  Žar sést aš 
Sešlabanki kerfi USA gerir rįš fyrir lķnulegum vexti eša hękkun į  almennu veršlagi.  Enda er allaf ķ stöndugum rķkjum gert rįš fyrir lķnulegulegum vexti, sem mį stjórna, ķ öllum almennum reiknilķkönum,  er fólksfjölgun, elligreišslur og hśsnęšiskostnašur ekki undanskilinn.  Orš eru til alls fyrst og ef 80% fjįrmįlageirans
[veltunnar]gera rįš fyrir lķnulegum vexti, žį eru tryggingafręšilega og raunsętt
meiri lķkur aš vöxtur veršlags hękkana aš mešaltali verši žaš.  Į sama hįtt tryggja reiknilķkön sem gera śt į
parabólu vöxt į hękkun veršlags aldrei rįš fyrir neikvęšri veršbólgu og geta
žvķ ķ raun ekki tryggt vaxandi eftirspurn į innri almennum neytendamarkaši, žį
er veriš aš tala um fjölda og raunvirši sömu sölu og žjónustu eininga.  Parabólu vöxtur svo sem falla af x2 ķ öšru veldi , x er hlutfallsleg hękkun veršlags  byrjar hęgar aš vaxa, en innan tiltekins tķma vex
ferillinn nįnast beint upp ķ loft.  Žessi möguleiki er algjörlega śtilokašur ķ stöndugum rķkjum.  Tengist mest 20% veltu fjįrmįlgeira, aldrei 80% almenna stöšuleika hópnum. Aldrei įkvöršun  stjórnsżslu stöndugra rķkja til langframa.  



CIP ferill USA 1939 - 2008 Heimild:
http://inflationdata.com/inflation/





Hér er bśiš aš stilla CIP į 100 ķ
byrjun og reikna ķ framhaldi hlutfallslegar hękkanir til samręmis.  CIP er ķ gildi 1576 viš loka įrsins
2010.  Viš sjįum aš Sešlabankarnir eru
varkįrir eftir hruniš of haf gert rįš fyrir lķnulegri hękkun į verlagi frį 1939
til 1974 sem svarar til 3,75% veršbólgu aš mešaltali, frį 1975 til 2007 er gert
rįš fyrir um 5,0% almennum hękkunum aš mešaltali įri.  Blįu örvararnar.  Grįi ferilli er męldur CIŠ ferill.  Sį rauši er sértękur įhęttu ferill til samanburšar
sem enginn nema sértękir gera śt į almennt, eša žeir sem eru „filthy rich"  eša vita ekki aura sinna tal.  Viš sjįum aš risin vaknar upp um 2007 og
veršbólga veršur neikvęš og hśn varš lķka neikvęš į Ķralandi , Sešlabankarnir
er aš fęra sig frį vaxandi parabólu tilhneigingu markašarins, žaš er  vaxandi veltu įhęttu geira heildar fjįrmįlageirans,
hlutfallslegri  aukningu hans.    Almennt į markaši  er öruggast ef vit skortir og śrręši, er aš fylgja
leišandi  ašilum į sama markaši, žaš
kallast aš halda sig ķ hlutfallslegu samręmi.   Vera
samburšarhęfur skapar raunverulegt traust ķ višskiptum.  Žegar Ķsland geršist žįtttakandi ķ Alžjóšavišskiptum, žį voru gerš mistök aš fara ekki śt ķ heim meš višurkennd alžjóšleg
hagstjórnatól stöndugra rķkja.



Grunnur kemur alltaf fyrst og hann er almennur.  Almennar ašgeršir koma
almennum best, samfara mį gera sértękar ašgeršir fyrir žį sem standa upp śr og
eru į botnum.  Žeir sem halda öšru fram,
er lķka lķklegir til aš byggja į parbóluvexti almenns veršlags ķ framtķšnni, lękka veršlag
til aš  borga įfram haldandi lįnfyrirgreišslur. Lękka veršlag ķ heildina litiš meš aš minnka eftirspurn
almennra Ķslenskra neytenda , ķ ljósi vęgi innflutnings ķ heildar sölu žjónustu
og varnings į Ķslandi.  Žaš er gert meš
tekjuskeršingum ķ formi skatta og vaxta. Einkennir Rįšstjórnrķki og  óstöndug rķki heimsins. Nķšast į žeim sem minnst mega sķn og grunnunum sem heldur varla snobbinu uppi.  Ķsland er ekkert öšruvķsi en önnur rķki, best er aš snśa sér aš žvķ sem er nęrtękast aš efla sinn eigin neytenda markaš, eša
hęgja į samdrętti eins og ESB. Greinilegt er aš 4% til 5 % innri hagvöxtur er
engin hagvöxtur  ķ samanburši. Meš žvķ
skella almennu  veršlagi nišur eins og Ķrar
og USA  er veriš aš  fjįrfesta ķ meira męlanlegum
hlutfallaslegum vexti nęstu įr į eftir.  Žetta
vekur bjartsżni hjį saušunum. Ķsland er meš neysluvķsitölu feril sem segir aš
Ķsland er ekki stöndugt.  Enda gert  śt į óstöšuleika, meš röngum lįnsformum, og
hagstjórnamęlingum og tólum. Žaš er ekki gott aš vera skuldari višskiptarķkja sem eru ķ
samdrętti heima fyrir.

GDP ķ USA er gróft mat į heildartekjum innan rķkja, meš tekjum er įtt viš öllum söluskatts eša viršisaukaskattstekjum. Aršur og vextir eru ekki reiknašir meš žar sem žeir er hluti af tekjum sem bśiš er aš greiša skatta af.

Žęr mį sundurliša:

VSk.Eyšsla 80% neytenda 

Vsk.Eyšsla 10%  [millistéttar]

VSK.Eyšsla 10% tekjulęgstu.  
VSk. Eyšsla einkageirans [fyrirtękja]

VSK. Eyšsla hin opinbera.

Heildar aukning į žessu kallast vöxtur heildaržjóšartekna į nż-Ķslensku Hagvöxtur.  Tekjur  borgar eyšslu.  Tekjur umfram eyšslu mun  kallast raunhagvöxtur ķ samanburši. Žessar rauntekjur gera best meš žvķ aš fara sem fyrst aftur ķ umferš į innlandsmarkaši og dreifast sem vķšast til aš minnka įhęttu aš fari ķ śr landinu. 

Svo fyrir žį sem telja sig jafningja lykili Rķkja EU [ESB]. Žį er grunnžjónusta Spįnverja fiskveišar viš fullvinnslu og smįsölu keppni innan stórborga EU [80% neytendanna] rekstur sem skilar vķst engum hagnaši, kostanaš sem fer allur ķ vasa Spįnar.  Hér į Ķslandi er žessi rekstur [eiginlegi hluti hans] aš skila gķfurlegum vöxtum sem Brussell mun hafa fullan hug į aš fjarlęga śr vasa Ķslands.


Botninn upp ķ Borgarfirši?

Nokkur orš um „undeveloped“ ekki stöšuleika Rķki og „developed „ stöndug rķki efnahagslega. develop ■ verb (develops, developing, developed) A. grow or cause to grow and become larger or more advanced. B. convert (land) to a...

Er Ķslandi ekki treystandi til aš verštyggja höfušstóla almennt.

Prime inflation guaranty fund. Meš fyrst flokks verštyggingarsjóši er įtt viš alžjóšlegan langtķma 15 til 45 įra straumlķnulega jafnstreymissjóšs , žaš er innstreymi og śtstreymi reišufjįr ķ mešal įri er žaš sama. Žessir sjóša taka oft miš af eiginfé...

Rangt haft eftir erlendum ašilum.

Um įróšur ķ Silfri Egils Žar var veriš aš tala um haršręši 27. mars 2011 sem felst ķ žvķ neita sér um sparnaš og allan lśxus: góšar bķómyndir og farsķma, utanlandsferšir, ... og flest allt žaš sem ekki er brįšanaušsynlegt til aš komast af. Hér var...

Žriggja žrepa vsk. kerfi

Um hvaš snżst keppni um aš gręša ķ samfélagi? Greiša sķn samfélagsgjöld fyrst fyrir tękifęriš, afgangur er aršur eša vextir til milliliša. Hér er dęmi sem sżnir samhengi söluveltuskatts og žrepa viršisauka skatts. Samkeppni grunnur er į 1. žrepi meš...

Hagtölur: framsetning.

Um hagtölur rekstraeiningar. Ķ ešlilegri keppni um bestu žjóšartekjurnar eru žęr samręmi viš ašföng til rekstra og gęši framleišslueininga, žar innfališ: eininga til framleišslunnar og viš framleišsluna. Hér er sett upp skipting ķ atvinnugeira meš status...

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Júlíus Björnsson

Höfundur

Júlíus Björnsson
Júlíus Björnsson

Áhugasamur um allt milli himins og jarðar. Síðan í upphafi hruns stundað sjálfsnám í EU lögum og rannsóknum á Íslensku hagstjórnargrunni: Auðlinda og fámenns efnisviðar hæfra einstaklinga.

Viðurkendir grunnar byggja á vandamálinu: framfærsla fólksfjölda í stórborgum  í vaxandi auðlindaskorti. Á þeim byggja allir alþjóðlegir Háskólar.

Nżjustu myndir

  • Hlutföll
  • Hlutföll03
  • Hlutföll02
  • Hlutföll01
  • Mortgage II
Jślķ 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.7.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 0
  • Frį upphafi: 53500

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 0
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband