Of ódżr heilsugęsla ?




Hversvegna er  Ķsland svona ódżrt žegar kemur aš grunn heilbrigšiskostnaši?

Eftirfarandi tafla er byggš į matstölum CIA-Factbook.  Mišaš viš PPP gengi 127 kr.
žaš er,  ķ žessum rķkjum er raunvirši heildar vsk. sölu [GDP įn vsk.] sett jafngilt žeirri heildar upphęš ķ reišufé  sem rķkisborgarar eru bókašir greišendur fyrir sem loka neytendur=kaupendur. Vani er aš gefa PPP -heimsgengiš upp ķ Dollurum, en 2013 žį er 1 PPP-dollar= 1 USA dollar. 

Hlutur rķkisborgara er samkvęmt tölum 2013, en hlutfalliš sem fer ķ heilbrigšisśtgjöld [ef allir vęru jafn veikir]   er frį 2011.  Śtgjöld til heilbrigšis, eru ašallega laun fag-starfsmanna, svo skammtķma lyf og lękningatęki, loks višhaldskostnašur varanlegra tękja sem  endast lengur en fimm įr og fasteigna.  Vani er aš bóka fęši  og upphald į [ekki įvöxtunar] stofnum sem laun [ķ frķšu] neytenda žjónustunnar.

 

 

Mešal.Vsk. kaup į ķbśa

Śtgjöld v. Heilbrigšis

USA

6.531.360 kr.

17,9%

1.169.113 kr.

Sviss

6.778.760 kr.

10,9%

738.885 kr.

Noregur

6.852.980 kr.

9,1%

623.621 kr.

Žżskaland

4.886.150 kr.

11,1%

542.363 kr.

Danmörk

4.675.860 kr.

11,2%

523.696 kr.

Ķrland

5.108.810 kr.

9,4%

480.228 kr.

Svķžjóš

5.059.330 kr.

9,40%

475.577 kr.

Ķsland

5.034.590 kr.

9,10%

458.148 kr.



  Aldurskipting į Ķslandi og Ķrlandi er svipuš.  USA er meš lķka meš til hękkunar:  fórnarkostnaš  vegna varnarstefnu til tryggja kaupmįtt Vesturlanda og žar er stór hluti heilbrigšisśtgjalda ekki greiddur meš rķkjaborgar skyldugjaldi , sér lagi žaš sem tengist raunviršis auka, betra śtlit , og hęrri reišfjįr innkomu greišanda žjónustunnar. 
Gręša skatta į hluta af heilbrigšis žjónustu sem er ekki almenn grunn žjónusta.
Žżskaland er jaršfręšilega [samgöngur]  og vešurfarslega [vešrun =višhaldkostnašur]  mikiš hagkvęmara en Ķsland.

Svo er lķka mįliš Ķslend žurfti gengisleišréttingu til hękka sitt skammarlega framlag til heilsu geirans.
Į meintu góšęri sem męldist ekki almennt erlendis hér į landi.
Einkavęšing sem sinnir stórum fjölda tiltekinna sjśklinga og rekin er „non-profit“ , getur fengiš sama hlut og hefši veriš beint undir Heilbrigšisrįšuneyti.  Greiša nišur įvöxtuna gróša starfsemi meš skattfé almennings er rökleysa fundin upp į Ķslandi, ķ ętt viš kynvillu.

Non-profit er : skyldu śtgjöld er 100 ein. žį er lagt į 102 ein. Eftir lokun įrs efnahagsreiknings er svo opnaš aftur meš 2 ein. ef žessi varsjóšur var afgangs. Ef veršbólga er engin žį er lagt 100 ein į  og eftir lokun nęsta įrs eru 2 ein įfram ķ gróša [į Ķslensku].  Hér giltu Danskar skynsemi  forsendur um t.d. Lķfeyrissjóši. Skila alltaf sama 2,0% umfram į hverju skattįri [inn og śr varsjóši].     žaš žżšir aš eiginfé [framtķšar skuldir] eru ekki miklar. Grunn kaupmįttur , heilsa og lęsi er tryggt meš stjórnarskrį allra rķkisborgara įn mismunar. Hlutverk rįšneyta er svo aš reikna śt kostnaš į hverju įri og dreifa sem hlutfallslega jafnast į alla borgara sem borin er viršing fyrir.  žeir sem vilja ekki gangast undir žegnskilaskyldu til vernda almenna grunn hagmuni, eigi ķ žaš minnsta ekki aš vera į launaskrį hjį hinu opinbera.   Allir seljendur  vinnuśtborganna ķ rķkjum hér fyrir ofan [ekki Ķslandi] , verša aš leggja minnst 30% velferša skatt į įunnar eignir sinna starfsmanna og skila 50% ķ žeirra nafni. Žjóšverjar sundurliša hvaš fer ķ heilbrigši og hvaš fer ķ atvinnuleysi, ellilķfeyrir og örorku bętur. Ein stofnun sér um grunntryggingar hinna tryggšu kennitalna  og fyrirtęki žurfa žvķ ekki aš pęla mikiš ķ veikindum og barneignum sinna starfmanna ķ grunni.  Sundurlišun žjóšverja er skżring į yfirburšum žeirra  ķ višhalda langtķma efnahagsgrunn stöšuleika. Ķslendingar sem gefa skķt ķ Žżska rįšdeild , dęma sig sjįlfir.      




PPP/666: klippt var žaš, nei skoriš sagši hin skyssan

Um nśtķma Samfélagslegt öryggi: hver į hvaš?

Ķ dag er talaš  um samfélags- eša žjóšaröryggi sem grunn efnahagsöryggis, ķ Alžjóšlegu  skatta samhengi  vestręnna lżšręšis Borg-Rķkja: 80%  
Borgara velferšaskatta bżr į steypu.
Flest [ekki Ķsland] Vestręn Borgrķki eru markaša  eins og USA og Žżskaland ķ grunni, og fjįrmagna grunnvelferš sinna borgara meš flötum skatti sem reiknast hlutfallslega jafnt ofan į heildarįrs  reišufjįr innkomu  borgara [til aš allir njóti sömu viršingar, žannig og til hękkunar Brśttó laun [innkomu] einstaklings, sem er svo skattastofn fyrir innkomu skatta til aš fjįrmagna stjórnsżslu stigin: Brśttó laun => nettó er greidd śt sem eign handhafa. Greišendur eru neytenda markašir [einstaklingar] og borga alla skatta og eignir sem fylgja.  Eins og USA žį gildir um flest rķki aš fyrirtęki [og einstaklingar] sem greiša einstakling yfir eignavinnuframlag hans eru  lįtin skila sömu upphęš til tryggingar velferšar ķ sķnu nafni [alls ekki eign fyrirtękja=milliliša], žį samt ekki til hękkunar į Brśttó launum launžega, fyrirtękin draga sinn skila hluta, ķ öryggisjóš hinna tryggšu,  frį sķnum innkomu skattastofni til lękkunar į fyrirtękjaskatti .

 Ķ framkvęmd er žaš markašurinn: markašur skattaśtkomu Rķkisins : einstaklingar: neytendur sem borga heildar sjóšveltu allra rķks hagregluverks  
fyrirtękja.
  Ķ žessu hlutleysi : allir bera įbyrgš,  felst öryggiš:  innstreymiš inn ķ sjóšinn veršur fast hlutfall af heildar žjóšar innkomu GDP hvers įrs : óhįš reišufjįr skiptingu  heildar milli allra borgara og milli fyrirtękja;  Rķkisfyrirtęki  geta veriš į hlutafélaga formi en žaš breytir ekki žjónustu ešli  žeirra eša reglurömmum: lįtin ķ friši af stjórnsżslunni ķ sķnum daglega rekstri , undir yfirliti įbyrgra hlutlausrar stjórnsżslu stofnanna.
  

Ķ USA  er öryggisgjaldinu skipt ķ tvo parta sem leggjast [reiknast hlutfallsleg] ofan į skatta įrs brśttó laun til aš taka af aftur, heilsu framlag , leggst į skatta įrs brśttó laun einstaklings  og svo almenna gjaldiš sem reiknast  į fyrstu žrep, skattaramma skiptra brśttólauna: žaš mį kalla Hįmarks skattastofn  
vegna almennra grunn trygginga.

2014 er heilsu framlagiš 2 x 1,45% , en almenna tryggingar gjaldiš 2 x 6,2%  upp aš krónum
13.363.740 kr. [gengi :114,22].  Alls 2 x 7,65% lagt mest  į.
 [15,3% lagt į af laungreišenda til aš taka 13,2% af aftur ].
  

Hversvegna skila vinnuveitendur/fyrirtęki hluta? žaš er til aš gleymi ekki aš launžegar eru ekki mišalda hjś: heldur seljendur sķns vinnu framlags, og ekki eign rķkisins. Lénsskipulag og kommśnismi  andstęša nśtķma frjįlslyndra hęgri manna.  
 

žeir sem eru ķ vinnu hjį sjįlfum sér [vertakar/einyrkjar] geta dregiš frį helming af įlögšum 15,3% og fį žį endurgreitt nęsta įr: žeir geta žvķ ekki undirbošiš launžega , žvķ fyrirtękiš sem vill žess einstaklinga heldur  veršur aš greiša žeim fullt gjald og rukka neytendur.   
  

Ef lįmarks vinnustund er virt į  1000 kr. žį lagt 76,5 kr. til hękkun laun einstaklings sem verša 1076,5 kr.     
laungreišandi [allir sem einn] skila svo 153 kr. til Almenna samtķma grunn tyggingarsjóšsins [sem er ekki hįšur efnahagsveiflum stjórnsżslunnar]

Um fjįrlagaramma skiptingu  į brśttó launum USA borgara, žį eru žessir rammar 6 [3 sett: fyrir einstaklinga, hjón og einstaklinga meš ašra į sķnu forręši].  žessir skattar eru til aš fjįrmagna kostnašinn viš stjórnsżslu  „vafstriš“ , fara eftir settum lögum. žaš er ekkert nżtt undir sólunni ķ almennu rķkis efnahagsmįlum.
  

Viš skošum 2014 fyrir einstaklinga: borgara USA.
žar er mest tekiš af fręšilega 39,5%,  sem jafngildir aš,  į įunna innkomu 
er lagt mest fręšilega: 65%.

Skošum  žann [snilling]sem skilar skatti af mismuni ķ öllum römmum  žann sem er meš 100.000.000 kr.    Ķsland getur fręšilega haldiš uppi mišaš viš heilda landframleišu ef duglegir aš versla vsk.  15.000 slķkum Pöllum: žį einum į Ķslandi og ekki sjóveikum.
  

Viš bśtum 100.000.000 brśttólaun nišur  ķ 6 skatta höfušstóla , einn fyrir hvern ramma.  1.  rammi byrjar į 0 kr. og endar į 1.036.547 kr. er reiknaš 10% af eša mest 103.655 kr.   Einstaklingar eru ķ 1. žrepi ef nį ekki brśttólaunum  1.036.547 kr. sķšan į 1. žrepi upp aš   4.214.718 kr. žannig er skattar į 1 žrepi 14 % af , reiknaš frį 1.036.547 til 4.214.718 kr.  žaš er af mismuninum  4.214.718 kr. - 1.036.547 kr. =  3.178.172 kr.  mest er greitt į 1 žrepi :   580.380 kr.  žannig žį segja aš mestur afslįttur reiknast fyrst en minnki  svo meš vaxanandi brśttó innkomu, minni eftir žvķ sem žrepiš er hęrra.     

 Ķslenski mišalda hugsunarhįttur er aš einstaklingar fęšist meš forréttindi žannig aš stjórnskrį tryggi įunnin laun ķ samręmi viš embętti framtķšar óhįš vešri og vindum.  Hśsbęndur[fyrirtęki] hafi forsjį yfir hjśum [launžegum] mešan ganga heil til skógar.

Gert upp innkomu skattur fyrir 100.000.000 kr.  snilling.

 Žrepa skatta stofnar reiknast sem mismunur.      

žrep

[Nešri mörk

 

Efri mörk ]

 

Skatta stofn

%

Max/žrep

Vöxtur

nettó %

0

0 kr.

 

1.036.547 kr.

 

1.036.547 kr.

10

103.655 kr.

103.655 kr.

10

1

1.036.547 kr.

 

4.214.718 kr.

 

3.178.172 kr.

15

476.726 kr.

580.380 kr.

14

2

4.214.718 kr.

 

10.205.557 kr.

 

5.990.839 kr.

25

1.497.710 kr.

2.078.090 kr.

20

3

10.205.557 kr.

 

21.284.897 kr.

 

11.079.340 kr.

28

3.102.215 kr.

5.180.305 kr.

24

4

21.284.897 kr.

 

46.270.522 kr.

 

24.985.625 kr.

33

8.245.256 kr.

13.425.562 kr.

29

5

46.270.522 kr.

 

46.458.985 kr.

 

188.463 kr.

35

65.962 kr.

13.491.524 kr.

29

6

46.458.985 kr.

 

100.000.000 kr.

 

53.541.015 kr.

39,6

21.202.242 kr.

34.693.766 kr.

35

 

       Ķ USA eru engin efri mörk į Brśttólaun, en efri mörk 39,6% į aftöku prósentu. Af sišferšilegum įstęšum er  engin fyrirfram aflįttur veittur af žegnskyldu , en velferškerfiš kemur į móti  ķ žįgu skort-einstaklinga. USA  veitir afslįtt af eignasköttum, ķ  hverfum aldraša, barna og skólafólks, greišir heitar verštryggšar[žaš eina sem fylgir neytendaveršvķsi stórborga: annar [CIP] žar sem veršlag er ódżrara , minni aškeypt žjónusta] skólamįltķšir sem nżtast öllum sem kjarabót: lękkar launakostnaš óbeint. [Finnar eru inn į žessu lķka]
Til aš allir séu virtir aš veršleikum , sem eigendur sķns framlag til hagvaxtar, žį skila allir virtir borgarar sķnum hluta til velferšar ķ žaš minnsta ķ bókhaldslegu samhengi.   
Į ég aš gęta bróšur mķns?
Frį brśttó launum ķ  USA mį draga frį, til dęmis greišslur  ķ frjįlsa lķfeyrisjóši [fyrirtękja], svo mun um innkomu [laun] af skammtķma bréfum og langtķma bréfum gilda verštrygging, žaš er afskrifa jįkvęša mismun [brśttó laun] į sjóšsteymi um veršbólgu [leišrétt:afskrifaš CIP mišaš viš GDP[OER]] į įrinu.  Stjórnaskrį tryggir ekki verštryggingu į aušsöfnum umfram mešal vöxt allra.  Grunnskattur 10% mun samsvara śtsvari hér.  Ķ žorpi 
10.000 Borgara [allir eru borgarar ķ dag] žį eru 8.000 borgarar aš skila um 8.000 x 104.000 kr. ķ śtsvar į hverju įri , um 832 milljónum.
žaš aš geta neglt svona upphęšir fast byggir į rökréttu og žvķ réttlįtu skattahagkerfi ķ samręmi viš Aljóšleg bókhaldslög  sem eru allstašar eins ķ grunni , utan Ķslands. 
Viš lįtum ķ T upplżsingar um kröfu upphęšir og eignir į móti: žannig vita allir mešalgreindir hver į hvaš.

Sundlišun į žessum ķ 6. žrepi sem sżnir hans įunnu eign.
 


Brśttó Laun

100.000.000 kr.

 

Grunnskattur

 

103.655 kr.

1 žrep 10%

 

476.726 kr.

2 žrep 15%

 

1.497.726 kr.

3 žrep 25%

 

3.102.215 kr.

4 žrep 28%

 

8.245.256 kr.

5 žrep 33%

 

65.962 kr.

6 žrep 39,6%

 

21.202.242 kr.

Velferš heilsa 1,45%

 

1.450.000 kr.

Velferš almenn max.

 

51.370 kr.

   

Ķ nafni launagreišanda

1.501.370 kr.

1.501.370 kr.

   

Įunnin hrein eign

 

63.804.848 kr.

   

Afstemming

101.501.370 kr.

101.501.370 kr.


      
             
Viš sjįum ķ hagvaxtar  samhengi [GDP] vsk.  žį er best aš fjöldi einstaklinga sem skilar raun eigna framlagi ķ 3 og 4 žrepi USA, sem skiptir öllu mįli fyrir velferš allra inna sem vinna višhalds störfin sem bera ekki vsk.
 
Ķslensku afslįttar  įherslurnar skżrast meš lélegri framhaldskóla menntun hér efir fullt sjįlfstęši.

 „ Progressive Tax“ merkir aš prósenta vex meš hverjum žrepaskatta höfušstól.  [stéttaskipting: aumingjar skila engu =>skilar engu, ert aumingi, en fį bętur: Mišalda hugmyndfręši ] : lķkamar og heilar skila öšrum borgurum  launum. Vélar hafa minnkaš raunvirši žeirra sem nś sitja viš tölvur og žęr hafa samfara minnkaš andlegt erfiš [krefjast aušveldar nįms]  og lękkaš raunvirši žessara nżju [heila lausu ]starfstétta.

Brśttó „income“: žaš er į einu skatta įri, eftir aš bśiš er draga frį „depending“ eftirlaun frį vinnuveitenda lķfeyris sjóši aš frjįlsu vali. Skattlögš įriš žegar eru oršin eign launžegans, sumir vinnuveitendur endast ekki ķ 30 įr ķ USA, nokkurra alda slęm hręgamma reynsla ķ žeim rķkjum öllum žar. „Pension“ [lķfeyrir] er tengt žvķ aš žvķ bķša, -eyrir merki smį aurar ekki aušlegš eins sumir telja hér ķ dag.
 
Hęsta réttardómari ķ USA kann aš reikna , hann fęr 104.000.000 ķ įrslaun og dregur frį 4.000.000 kr. til gefa upp brśttó laun : heildar innkomu stofn 100.000.0000, hann hefur enga trygging fyrir žessum 4.000.000 kr. fyrr en eftir mörg įr.  36,2% tekiš af 100.000.000 kr.   Sį Ķslenski  myndi dęma aš af honum ętti aš taka, 104.000.000 kr. x 36,2% = 37.600.000 kr.   
?Refsa honum fyrir aš leggja ķ vinnuveitendasjóš. Ķsland er furšulegt , hér kann enginn aš reikna ķ samręmi viš stjórnskrį.

 Ķsland fjölgar hér į hverju įri lįlauna vsk.  žjónum ; 70% -80% af öllum nżjum eignum sem geta aukiš hagvöxt eru įunnar eignir vsk. žjóna ķ augum Stjórnsżslu. Ķ samanburši viš önnur rķki frį um 1970 žį hefur viršing stjórnsżslu  į žessari nśtķma gullnįmu minnkaš veldisvķsislega, gęši seldra ašfanga innanlands lękkaš ķ raunvirši. Gleymum ekki aš innflutnings tekjur til sölu į skatta śtkomumarkaši  stemma į móti śtflutnings gjöldum ķ milli efnahagslögsögu  samhengi.   Ķsland getur ekki įn EU veriš en EU žarf enga orku eša fisk héšan.  Kķna ekki heldur eša USA.
 
Stjórnmįlalega eru til įherslur, aš viš skilum öll, launa sköttum vegna viršingar , hinsvegar er žaš selda vsk. veltan sem borgar allt į öllum 30 įrum. Hvaš ašföng varšar,  skiptir litu mįli hvar ašföng meš launeignum  er framleitt inn į śtkomumarkaš Borgaref gęši žeirra eru ķ samręmi viš neyslu žeirra į 3 og 4 žrepi USA.
    
  
Svķžjóš, Finnland, Danmörk og Ķsland skilda borgara til vera ķ lżšsfélögum atvinnufyrirtękja og lįta žessa sjóši sjį um hluta af grunnvelferš, eru žį undantekningar frį öšrum vestręnum. Ķsland rekur žessa vinnuveitendasjóši aš hętti žeirra ķ USA, žaš gera Danir, Svķar [ķ dag] og Finnar ekki. Ķsland undanteking undantekninga.
 Borgarar ganga ķ atvinnufyrirtękja lżšsfélög til aš komast minnst ķ annaš skattžrep: ekki til lepja daušan śr skel. Fjįrveitingar valdiš [ sem fjįrmagnar regluverkiš: lętur framkvęma regluverkiš] įkvešur lįmarks tķma kaup į rķkismarkaši, og žannig allt ķ framhaldi sem varšar innkomu į endurgreišslu [veitingu] reišufé samtķmans. Ķsland er undan undantekning, žar sem sjóšir hér eru hįmarks įhęttu umfram verštryggingu  mišaš viš heildar raunvirši reišufjįr 
innkomu į skatta śtkomu markaši Ķslands.

5. žrepiš ķ USA skilar minnstu , žar sem žetta er tįkn um aš neyslugeta vsk. er ķ toppi velsęmdar.

Sķšan gildir aš um innkomu į 6 žrepi , er ekki tekiš af 6,2% velferšagjald ķ stašinn er tekiš af 39,6% , viš sjįum aš 33% + 6,2% = 39,2 % nįnast žaš sama. [sjį lķka Žżskaland]  Einstaklingar į 6 žrepi skila hlutfalslegu minnstu ķ almanna tryggingar enda litar lķkur į aš žeir mun falla undir hóp hinna tryggšu.    

Viš getum litiš į Brśttó laun  
nokkra valina USA borgara.

   

 

 

į 1. žrepi

į 1. žrepi

į 2. žrepi

į 3. žrep

į 3. žrepi

 

Brśttólaun

1.036.547 kr.

1.817.469 kr.

4.214.718 kr.

10.205.557 kr.

13.363.740 kr.

 

Lagt į

21%

25%

27%

39%

42%

 

Śtborgun

853.596 kr.

1.457.639 kr.

3.311.912 kr.

7.346.742 kr.

9.379.033 kr.

 

     

 

 

Grunnskattur

103.655 kr.

103.655 kr.

103.655 kr.

103.655 kr.

103.655 kr.

 

1 žrep

0 kr.

117.138 kr.

476.726 kr.

476.726 kr.

476.726 kr.

 

2 žrep

0 kr.

0 kr.

0 kr.

1.497.710 kr.

1.497.710 kr.

 

3 žrep

0 kr.

0 kr.

0 kr.

0   

884.291 kr.

 

Stjórnsżslu tekjur

103.655 kr.

220.793 kr.

580.380 kr.

2.078.090 kr.

2.962.381 kr.

 

     

 

 

Fįtęktar trygging

66.266 kr.

112.683 kr.

261.313 kr.

632.745 kr.

828.552 kr.

 

Heilsutrygging

15.030 kr.

26.353 kr.

61.113 kr.

147.981   

193.774 kr.

 

Eign hinna tryggšu:

81.296 kr.

139.036 kr.

322.426 kr.

780.726 kr.

1.022.326 kr.

 

     

 

 

Tekiš til baka alls:

18%

20%

21%

28%

30%

 

     

 

 

Launagreišandi

    

 

 

skilar lķka ķ

    

 

 

sjóš hinna  tryggšu

81.296 kr.

139.036 kr.

322.426 kr.

780.726 kr.

1.022.326 kr.

 

 

 

 

 

 

 

          

Viš tökum vel eftir fagurfręšilegum bókhaldslaga og stęršfręši skżrleika hjį skatta hagfręšingum USA, og greinlega ekki um įberandi stjórnskrįrbrot.  Gešslegar aftöku prósentur į launsešlum launžega. Fullt śtsvar kemur inn į fyrsta žrepi.  Velferšeign hinna tryggšu er greidd af markaši, skilaš af fyrirtęki,  50% ķ nafni handhafa launeignar, žeim grunntryggša. 
1.457.639 kr. eru hrein eign=laun um 121.469 kr. į mįnuši. Mišaš viš veršlag, mun ķ lagi ef einstaklingur bżr ķ hśsnęši sem er vešskuldar laust , eša bżr [ókeypis] ķ sambżli.
 
3.311.912 kr. eru lįmarks śtborgun į öšru žrepi um 276.000 į mįnuši sem merkir žį virkur neytandi meš val, og hęttir ķ nįmi um 18 įra til 22 įra. žeir eru fįir į Ķslandi sambęrilegir ķ dag.  Ķ USA žarf greinilega ekki vörugjöld til aš fjįrmagna stjórnsżsluna, allir atvinnurekendur leggja sömu skattaprósentu   į sömu śtborgun , minni fjöldi įunninna vinnustunda einstaklings lękkar ekki žį upphęš sem vinnuveitandi žarf aš rukka śtkomu markašinn um.  Rķkis regluverkiš veršlaunar ekki lįviršis rekstur fyrirtęki sem draga nišur hagvöxt og velta skatta skilum yfir į žau hęfu og aršbęru fyrir N.B stjórnsżsluna.

Ķslenska  lénsskipulagiš

Lķtum į Ķslenska hagskatta torfiš sem greinlega į ekki vera lęst, nema innvķgšum tossum.
žar er litiš į reišufjįr innkomu einstaklinga  sem tekjur bęnda og sjómanna, žaš sem žeir taka af birgšum fyrir sölu. En reišufjįr  innkoma  vegna eignaleigu er skattlögš į annan hįtt, ķ dag 20% max.  af. Um  10% af heildar launum[innkomu 1500 milljöršum] hér er einmitt žess „forréttinda“ eignaleigu innkoma,  
ašallega nišurgreidd okur hśsleiga meš sköttum af okurvöxtum į almennar vešskuldir.

Fyrirtęki eša rķkiš hér  leggja mesta į 6,4 % į laun barna yngri en 16 įra,  til neytanda sem er greišandi. 
Innkoma barna er bókuš į žrepa innkomu stofn foreldra erlendis. ?Rķkir borga meš sķnum börnum.
Ķsland er ekki meš neinn samtķma velferšasjóš til aš fjįrmagn grunnvelferš.  En skyldar meš lögum alla launžega til afhenda hluta įunna eigna sinna, sem žeir fį fyrir leigu į sķnum lķkama og heila til aš fjįrmagna vinnuveitenda sjóši tiltekinna fyrirtękja sem deila žessu fé svo aftur ķ allskonar 
įhugamįl sitjandi stjórna, reynsla ķ USA af žess hįttar sjóšum er afar slęm žar sem žeir geta vanalega aldrei stašiš viš 30 įr skuldbindingar, og vilja svo ekkert meš žį hafa sem eru ekki į tryggingarlegum kjöraldri, śtaf markaši vegna aldurs og örorku til dęmis.

Ķ USA geta allir į öšru žrepi vališ śr stjórnum 
vinnuveitenda og annarra lķfeyrissjóša į eigin įbyrgš.
Samtķma velferšatrygging  dregur śr aukningu į  sjśkdómum og óęskilegri fķkn sem tengist kvķša. Samtķma velferštrygging kostar ekki mikinn millališa kostnaš  og fylgir raunvirši GDP heildar launa.
 

Ramma kerfi er einfalt aš setja upp:  Segjum aš žrepa uppęšir ,  fleygar , rammar sé , 0, ž1, ž2, ž3, ž4, ,
BL séu brśttólaun,  žį er BL= [ž1 -0] + [ž2 - ž1] +[ž3 - ž2]+ [ž4 - ž3] +[ž5- ž4]

 4 žrepa skattstofnar og einn grunnur.    žetta er lķka Alžjóšlega löglega bókhaldsjafnan. Heildarskattstofn er summa allir skiptinga [ramma] undirstóla.   Ķsland er ekki stętt į žvķ, aš vera ekki eins [compatible] ķ grunni menntamanna  og skatta hagfręši reiknilķkanna hér:  bęši žeim fyrirtękjanna og lķka rķkisborgaranna af holdi og blóši.

Hér gildir ef Brśttó laun hękka um 4,0% žį hękka lķka allir undirhöfuš stólar um 4,0%. 
[žetta er allt lķnulegt og žvķ laga bókhaldsvęnt].  Heildar Brśttó laun Rķkis [Erlendis] reiknast sem heildar innkoma ķ reišufé , śr öllum reišufjįrsjóšum, sem er lķka eign allra Rķkisborgara į žvķ įri  og bókast į móti söluskattskyldri vöru og žjónustu. Sjį GDP [landframleišala] er nįnast įn allra sölu skatta[vsk. vörugjalda og tolla,...   Raunvirši peninga ķ įrs skatta samhengi er gefiš upp į magni žess sem fékkst fyrir žį ķ heildina įriš įriš įšur. Seljist minna magn af žvķ sama fyrir sömu heilda upphęš žį merkir žaš veršrżnum į myntinni į žessum markaši => veršbętur lękka žį lķka ķ raunvirši.    


Meintar framtķšar eignir [hugsanleg réttindi] til greišslu ķ reišfé framtķšinni er ekki skattskyldar fyrr en greiddar og žį mišaš viš raunvirši [heildar greišsluna]  sem fęst žaš įriš fyrir heildar söluna.   
 
Hér eru minnst tveir įrs nefskattar sem mynda fleyga, ķ fyrra].

 Geymsla eldriborgar 2013 er stofn aš upphęš: 9.604 kr.  „Gjaldiš er 9.604 kr. į hvern mann og lagt į žį sem eru meš tekjuskattsstofn [žaš er falsašur heildar  ķslenskur meš 4,0%  vinnuveitenda gjaldi]  umfram 1.495.407 kr.“      Vegna samburšar viš önnur rķki , žį er žessi stofnleišréttur hér ķ 1.433.591 kr.   Ef rétt skiliš žį merkir  lagt hér į , aš sį sem er meš brśttó laun: [1.433.591 + 1] kr.skilar žvķ.
žannig er komminn rammi 9.604 kr.= [1.433.592 - 1.423.988].


Rödd rķkisflokksaflanna 2013 er stofn aš upphęš: 18.800 kr.   
Fellur nišur ķ samhengi. „Žaš eru annars vegar žeir sem fęddir eru 1943 eša fyrr og hins vegar žeir sem hafa lęgri tekjur en kr. 1.559.003 į įrinu 2013.“
Viš leišréttum žennan ramma um 4,0% og fįum 1.496.643 kr.  Sį sem hefur 1.496.642 kr. ķ Brśttólaun skilar žvķ 18.800 kr. = [1.496.642 - 1.515.442] kr.
 

Svo kallašur vinnuveitenda išgjaldsstyrkur til nęstu  30 įra til dęmis, er reiknašur af brśttó-launum skattaįrsins  4,17% til aš falsa[smyrja] brśttó laun birta hęrri ķ Alžjóša Vestręnu samhengi  til  taka af 4,0%  af til aš mynda brśttó laun heildar tekjustofn Rķkisins og vinnuveitenda žess.   
Myndar einskonar botnskatt eins og ķ Danmörku um 3,8% žar.

Tekju stofn sveitarfélaga [lögleg eign žess]   sem neytendur greiša  og vinnuveitendur leggja į löglegar eignir launžega er sagt tekiš af fölsum brśttó launum, reyndin er önnur, sś ķ Alžjóša samhengi. 
 Vinnuveitendur hér 2014 fį mįnašar afslįtt af sölu žessa velferšgjalds, per. launžega  į mįnuši um 50.498 kr. sem skilar viš loka įrs skatts  uppgjör , ramma aš upphęš:  605.976 kr.
Viš leišréttum ķ žįgu hlutfalls samburšar og fįum  569.617 kr.
 

Um śtsvariš er žaš aš segja , aš mun ekki renna beint til sveitarfélaga ķ sama mįnuši en innheimt meš žvķ sem Ķslenskir mennta-ašilar kalla žrepa skattsprósentur til fjįrmögnunar rķkis og sveitarfélaga.
    

   Oršlagi hjį skattmann hér:

Af fyrstu 2.897.702 kr. reiknast 22,9% tekjuskattur, af nęstu 5.976.406 kr. 25,8% og af stofni umfram 8.874.108 kr. 31,8% tekjuskattur. Śtsvar er breytilegt eftir sveitarfélögum. Mešaltališ var 14,42% į tekjuįrinu 2013.

 
Viš munum  nota žetta mešaltal hér 14,42% įsamt lykiltölum 2014 frį skattmann.  

Žrepaskiptur tekjuskattur

Stašgreišsla skatta er reiknuš ķ žremur žrepum.

Śtreikningur fyrir mįnašartekjur veršur sem hér segir:

Af fyrstu 290.000 kr. 37,30%

Af nęstu 494.619 kr. 39,74%

Af fjįrhęš umfram 784.619 kr. 46,24%

Hér er įtt viš tekjur eftir aš išgjald ķ lķfeyrissjóš hefur veriš

dregiš frį. Frį reiknušum skatti dregst persónuafslįttur,

sem er 50.498 kr.


Skammtķma  eignaprósentur efri stjórnsżslu til endurveitinga til einstaklinga ekki vinnuveitenda [greiša fyrirtękja skatt ķ sķnum geira]  verša žvķ:

  22,88% =37,30% - 14,42% , 25,32% =39,74% -14,42%, , 31,82%= 46,24% - 14,42.
Ķsland gefur aldrei upp hvaš einstaklingur er aš greiša fyrirfram ķ śtsvar į launsešli. Ekki ešlilegt  mišaš viš brśttó laun [merkti įšur ekki kaup, heldur skatttekjur, Sęnsku Sósķalistarnir bönnuš nś Litlu Gulu hęnuna į sķnum tķma] rķkissérfręšinga hér, en örugglega ķ samręmi viš hęfi og „Pizalęsi“ .  žetta mun vera gert til aušvelda afstemmingar og lįta įrs skattauppgjöriš stemma. Sveitarfélagiš fęr sinn skammt um 1/3 og Rķkiš svo žaš sem eftir er. Greišslubyrši skatta skilanda [vsk.] m
innkar ekki žótt sveitarfélagiš hans afsali sér hluta heildar tekna til efra stjórnsżslustigs. Eru öll önnur rķki heimsk, en allt ķ lagi meš Menntališiš hér?

žar sem vinnuveitenda išgjaldiš 4,17% er tekiš af ófölsušum  heildar Brśttólaunum [verg innkoma žżšir aš gera lķtiš ķ samburši, en nettó, hreinar tekjur žegar bśiš er hreinsa annarra tekjur frį] žį er lķka hęgt aš taka žaš af öllum žrepa skattstofnum.  
žrepa ramma prósentur verš žvķ:
4,17% ,  4,17% +37,3% = 41,47% , 4,17% + 39,74% = 43,91%  , 4,17% + 46,24% = 50,41%
     
Falsanir ķ grunni valda óstöšugleika , og hruni, ekki bara ķ nżlendum, eins Ķsland hefur sannaš fyrir Alžjóša Magro-Hagfręšingum: śr A-bekkjum framhaldskóla erlendis.

Rammarnir žrķr hér fyrir ofan er į įrs grundvelli 
meš leišréttingu :
[3.340.800 kr. - 569.617 kr.] ; [9.038.011 - 3.340.800]kr. ; 9.038.811 kr.
 
Viš eru komin meš undirheima rammanna:
569.617 kr. ;  9.604 kr.= [1.433.592 - 1.423.988] kr. ;   18.800 kr. = [1.496.642 - 1.515.442]
kr.
 

Setjum nś upp og Ķsland vęri hluti af Žżskalandi eša USA.

Gert upp innkomu skattur fyrir 100.000.000 kr.  Ķslenska snilling. [Fölsuš summa 104.000.000 kr.]

 Žrepa skatta stofnar reiknast sem mismunur. 
   

žrep

[Nešri mörk

 

Efri mörk ]

 

Skatta stofn

%

Max/žrep

Vöxtur

nettó %

0

0 kr.

 

569.617 kr.

 

569.617 kr.

4,17

23.753 kr.

23.753 kr.

4,17

D

569.617 kr.

 

1.423.988 kr.

 

854.371 kr.

41,47

354.308 kr.

378.061 kr.

26,55

C

1.423.988 kr.

 

1.433.592 kr.

 

9.604 kr.

100,00

9.604 kr.

387.665 kr.

27,04

C

1.423.988 kr.

 

1.433.592 kr.

 

9.604 kr.

41,47

3.983 kr.

391.647 kr.

27,32

B

1.433.592 kr.

 

1.496.642 kr.

 

63.050 kr.

41,47

26.147 kr.

417.794 kr.

27,92

A

1.496.642 kr.

 

1.515.442 kr.

 

18.800 kr.

100,00

18.800 kr.

436.594 kr.

28,81

A

1.496.642 kr.

 

1.515.442 kr.

 

18.800 kr.

41,47

7.796 kr.

444.391 kr.

29,32

1

1.515.442 kr.

 

3.340.800 kr.

 

1.825.358 kr.

41,47

756.976 kr.

1.201.367 kr.

35,96

2

3.340.800 kr.

 

9.038.811 kr.

 

5.698.011 kr.

43,91

2.501.997 kr.

3.703.363 kr.

40,97

3

9.038.811 kr.

 

100.000.000 kr.

 

90.961.189 kr.

50,41

45.853.535 kr.

49.556.899 kr.

49,56

 

Nefskattar eru tvķsköttun.  Ef Launin [Innkoma] vęru 100.000.000 kr. fyrir eignaleigu [lįn] žį žarf sį rķkisborgari bara aš skila max. 20.000.000 kr. į efsta stjórnsżslustig Ķslands.  
Svķar flokka gjöld til stéttarfélaga  lķka sem  
skatta til skeršingar samtķma greišslu getu žeirra launafólks. Frįdrįttarbęr ķ erfišleikum.
Allir vita, aš fyrir nišurlęgingu Žżskalands, žį öpušu Svķar og Danir flest rökrétt eftir žeim, sķšan kom tķmi aš USA/UK tók viš rįšandi hlutverki, Danir fóru einn verst śr žvķ, ķ velferšar samhengi, nś eru Svķar aftur komnir žétt aš Žżskalandi og gengur vel, įsamt Austurrķki meš veršmętustu launaframleišsluna vsk. į Rķki ķ EU.
Žar sem Ķsland er į EES , žį gildir hjį rök-réttum hęgri mönnum žar į meginlandinu Noršan og Vestan  aš best sé lękka ekki raunvirši rekstrarlauna ķ hreinum žjónustu geirum 70%-80% af Raunvirši GDP.  Fį rķki mismuna fyrirtękjum ķ sama geira vsk. landsframleišu [fįkeppni v frjįls keppni, lįviršis v hįviršis] , žaš sem er vsk. og er  greitt af rķks-borgurum lķka žaš sem žeir kaupa   af GDP annarra rķkja myndar stjórnsżslu skattstofn og skilar žvķ lķka velferšgjaldi.  Śtflutt GDP skapar öšrum almennum  rķks-borgurum tękifęri til auka velferš ķ sķnu rķki, gengi er leišrétt mišaš viš rķki svindli ekki į feršmönnum  meš aš leggja of mikiš į rekstarlaun žjónustunnar N.B. Rekstrarlaun žjónustu er hįš raunvirši žess sem žeir afhenda, žaš er hlutfallega. Rķki auka innflutnings tekjur sķnar 
meš žvķ aš tryggja sķnum rķkisborgum žaš sem er aršbęrast aš versla, ķ stóra samburšar samhenginu. Borg leggur gisti nįttar prósent į gesti sem hluta vsk., til žeir geti borga hinu opinbera žį žjónustu sem žeir fį frį žvķ: löggęslu, gangstéttir, akvegi, nišurgreiddar óperur og annaš
 
Borg flytur inn frį öšrum borgum til gręša į žvķ, hęrra raunvirši fyrir įlagaša skatta.

Hér mį hękka grunn laun meš vsk.,  fella nišur persónu afslįtt af śtsvari, lękka svo launa skatta ķ efri žrepum samfara meiri innkomu af  öšru og fyrsta. Setja į flatan launaveltu skatt 20% [skila framlag vinnuveitanda sama: neytendur markašur borgar] sem fjįrmagnar samtķma velferšasjóš hinna tryggšu,sem tryggir lįmark  kaupmįtt , lįmarks heilsu og fjįrlęsi.  Gefa félaga ašild frjįlsa og lķka  séreignar lķfeyri, sem gęti eins og ķ Danmörku veriš višbót viš föstu grunn eftirlaun allra Dana.  Koma Grunn heilsu og mennta geira į 30 įra föst fjįrlög , eins og Žżskaland.  žannig mį spara kostnaš viš óvišeigandi rekstur sveitarstjórna og annarra stjórnsżslu. Stjórnmįlmennirnir gręša ekki į einstaklingum , heldur į  žvķ raunvirši sem kaupendur žjónustu žeirra greiša.  Viš gręšum ekki į lįnušu vsk. vinnuafli nema greiša žvķ śt ķ samręmi viš verš į gróša markaši segjum EES uppmörkušum.
     
                                                                                                              

Sundlišun į žessum ķ 7 žrepum  sem sżnir hans brśttó  eign. 


Brśttó Laun

100.000.000 kr.

 

Grunnskattur 4,17%

 

23.753 kr.

D žrep 41,47%

 

378.061 kr.

C žrep 70,76 %

 

13.587 kr.

B žrep 41,47 %

 

26.147 kr.

A žrep 70,76 %

 

26.596 kr.

1 žrep 41,7%

 

756.947 kr.

2 žrep 43,91%

 

2.501.997 kr.

3 žrep 50,41 %

 

45.853.535 kr.

Velferš heilsa 1,45%

 

0 kr.

Velferš almenn max.

 

0 kr.

   

Ķ nafni launagreišanda

0 kr.

0 kr.

   

Brśttó  eign

 

50.443.101 kr.

   

Afstemming

100.000.000 kr.

100.000.000 kr.


 

Hér er veriš bera saman Rķki meš žjóšaröryggisjóš, žar sem Stjórnakrį bannar lög sem fela ķ forréttindi. Ķ USA [sem öšrum Vestręnum į žżsk , frönskum grunni] žį er ekki almenn skylda  aš greiša skatta ķ sjóši  vinnuveitenda sem eru reknir eins og žeir ķ USA: 300 įra reynsla žar hryllileg.
Ef hér vęri „Folke pension“ eins og ķ  Danmörku [Rķki sem fjįrmagn samtķma velferšakerfi aš hluta meš fyrirtękjum eru: Danmörk,Svķžjóš, Finnland; Ķsland], žį hefšu žeir į žeim įrum žegar mešal išgjalda įrs  innstreymi vęri hęrri upphęš en mešalįrs  śtstreymiš til hinna tryggšu, įvaxtaš óbeint ķ trjįrękt į Ķslandi, eins og „Folke Pension“  gerši ķ Danmörku.  
Viš vęrum sem forréttinda laus heild aš stórgręša ķ dag.
Fįir einstaklingar eru į Ķslenska 2. og 3. žrepi, margir lykilašilar ķ Rķkis reglustżršum fyrirtękjum, sem skżrir bókhaldslaga kerfiš hér , sem er lagaš aš žörf skattasvindlara ķ samanburši ef eitthvaš er.
Hér er lķka bošiš upp į  lęgri laun skatta [20% max] ef  innkoma er ekki  į Launžega formi.  [žaš er kallaš Skandinavķu skattakerfiš], mįliš er aš žetta er svo sem ķ lagi , žegar regluverk eru  
ķ lagi.

 Ešlilegt,  
eins og ķ USA, er aš flytja nettó gróša [afskrifa veršbólgu ķ lok įrs] af ekki launžega innkomu rķkisborgar til aukningar Brśttólauna [įsamt bókašri innkomu [ tekjum] barna hans].

Ķ Skandinavķu er lķtiš um rķkistengd įhęttu fyrirtęki  og mest um langtķma verštryggingar  ķ kauphöllum žar 80% [til 100%].   Ef sjóšsmunur einstaklings af fjįrmįla innkomu  er 10.000.000 kr. og hann greišir 2.000.000 kr. ķ Fjįrmagns skatt žį er eru 8.000.000 kr. nóg til aš verštryggja raunvirši aš upphęš  160.000.000 milljón krónum.    Brask kostar gķfurlega fjįrmuni ķ verštryggingu.  Gróši į bréfa markaši Ķ Danmörku, Svķžjóš, Finnlandi, og Noregi er enginn almennur : į öllum 30 įrum [mešal skyldu išgjalda tķmabil] hingaš til.  
 

Ķslenskir mennta-ašilar viršast ekki skilja réttar žżšingar śr Menntamįlum alvöru Rķkja. Sannarlega ekki ef skattahagregluverk eru borin saman.  Žaš Ķslenska eins órökrétt og hugsast getur, nįnast eins og tilfinninga hrśga.  Gešveik ķ Alžjóša samburši , ef kerfi hefšu séreignar-sįl.  
 

Rifjum upp aš ķ USA žrepa skattstofn kerfinu, žį eru greišslur Rķkisborgara  
ķ frjįlsa vinnuveitenda sjóši aš stórum hluta til lękkunar Brśttó reišufjįrinnkomu , óhįš hvašan kemur ef löglega mótekin.
žannig aš sį sem skilar mestu žessu hér aš ofan er  meš :  63.804.848 kr.
til rįšstöfunar aš eigin vali, mišaš viš Brśttó 1.000.000 kr.
Ķslenski kollegi hans, ekki bśinn aš skila fullu ennžį,  en eftir lög skilaskylda ķ regluverks  fyrirtękja-trygginga -sjóši [ oft bara fyrirtękja sem sér hęfa sig ķ: į tryggingafręšilegum kjöraldri [25-45]; fjįrmįla ólęsum einstaklingum [erlendum og illa grunnmentuš óhįš nįmstķma], og lausrįšnum sem skila ekki 6 tķmum į dag, žį er hęgt aš krefjast meira afkasta af žeim, en ef vęru rįšnir 8 tķma į hverju degi, fį persónu afslįtt ef eru nżrįšnir į Ķslandi].   
 

Sį Ķslenski [t.d.fulltrśi fyrirtękis, innherji] hér  komin meš  bókaš į sig , Brśttó eign 50.443.101 kr. Bśiš aš draga frį hreina stjórnsżslu skatta og 4.000.000 išgjald ķ įhęttu vinnuveitenda lķfeyrisjóš.  Hér er sś firra ķ gangi aš įhętta vegna laga um hįmarsįvöxtun [versus įhęttu, geti minnkaš ef virkir launžegar į hverju įri fįi aš kjósa um einstaklinga sem fara aš rķkjandi regluverki.  
 

Viš skulum skoša helstu skylduskatta prósentur samtaka og fyrirtękja og launžega žeirra [ ķ augnblikinu.]  Móti 4,17 % [4,0% af fölušum höfušstól] išgjaldi kemur į sama hįtt 8,70%  
išgjald frį fyrirtęki sem žaš dregur frį söluveltu sem markašur greišir [rķkiborgarar: einstaklingar].

Dęmi um śtreikning į tryggingagjaldi

Stofn til tryggingagjalds er hęrri en stašgreišsluskyld laun žar sem mótframlag launagreišenda til lķfeyris-sjóša myndar stofn til tryggingagjalds. Undanžegin gjaldskyldu er sś fjįrhęš sem launagreišandi fęr

endurgreidda śr Fęšingarorlofssjóši. Ķ dęmi 1 hér aš framan voru heildarlaun 320.000 kr. Viš žaš bętist mótframlag launagreišanda ķ lķfeyrissjóš, sem ķ žessu dęmi er 8% af 320.000 kr. eša 25.600 kr.

Dęmi 1

Stofn til tryggingagjalds   345.600

Stašgreišsluhlutfall x 7,59%

Tryggingagjald o.fl. 26.231kr.

  
Hér sést hvernig Brśttó tekjustofn [efnahagsfręšigrunns forsenda] hins séreignar tryggša rķkisborgara  
er alltaf aš breytast til lękkunar į Rķkishagfręširegluverks tekjuskatts prósentunni.
Leišbeiningar erlendis til fyrirtękja er um hvaš skal leggja į įunnar samtķma eignir launžega, fyrir sölu į skatta śtkomu markaši: sem einstaklingar=rķkisborgarar   löglegir handhafar reišufjįr stašgreiša į skatta įrinu.
 

Til finna löglega įlagningar prósentu į nettó launa veltu, til aš finna śt seld brśttólaun fyrirtękis žį  žarf aš umreikna hér.  Heildar laun voru 320.000 kr. meš 4,17% į lögšum, eša 310.400 kr. Brśttólaun.
Verša eftir flatan fyrirtękja išgjaldaskatt:  345.600 kr. žį žar aš leggja į 11,34% .  žegar trygginga gjaldiš er komiš lķka į, žį er brśttó launvelta fyrirtękis [sem almenningur greišir] oršin 371.831 kr. sem jafngildir flatri įlagningu 19,79% lagt į samtķma eignir launžega fyrir greišslu af öllum launžegum og žiggjendum launa [reišufjįr vegna lķkama og hugsunar].  Žarna kemur fram Ķslensk hugsun [sveitó] versum sś borgarlega vestręna , nśtķma lżšręšislega: žar ekki veriš aš mismuna einstaklingum meš lögum og regluverki; mismuna er aš tryggja sem fast hlutfall af heildarlaunum GDP, bara fyrirtękja velferšsjóši meš lögum , en ekki tryggja alla greišendur GDP jafnt ķ grunn mannlegar reisnar į sömu forsendum.   
 

Dęmi. Ķsl heildarlaun 320.000 kr

 

 

Framlag til stéttarfélags:

 

 

Félagsgjald (0,70%):

kr.

2.400

Ķ sjśkrasjóš (1%):

kr.

3.200

Ķ orlofssjóš (0,25%):

kr.

800

Ķ starfsmenntasjóš (0,20%):

kr.

460

Ķ endurhęfingarsjóš (0,13%):

kr.

416

Tekiš af alls 2,28%

 

 

  
žetta er meš reglukerfis félagsgjaldi sem skeršir brśttólaun launžega um 0,70% , er ķ raun aš lękka nettó laun hans ķ flestum rķkjum.  žótt žetta séu smį peningar į gerir žetta stórt tekiš af Nettó GDP į hverju įri. Til aš taka 2,28% af žarf aš leggja  
2,33% į nettó heildar launžega laun.
hér er nóg rök til aš alhęfa aš flatur skattur į įunnar eignir starfandi starfmanna fyrirtękja sé minnst 22% . Sama og Žżskaland  
lętur sķn fyrirtęki rukka śtkomu markaši um og skila beint ķ Almennar tryggingar hjį žeim: fjįrmagnar grunn fjįrlęsi, grunnheilsu til aš fjįrfesta og reišufé til aš versla GDP.
Starfandi žżskir rķkisborgar eru svo bókašir  fyrir sömu heildarfjįrhęš.  žaš er 40% lagt alls į žeirra eignir fyrir sölu į śtkomu markaši. 

USA Demókratar segja  grunn öryggisjóšs Žżskalands betri en sinn frį um 1930. Sannašist nś um alda mótin rękilega. Ķsland er ekki meš neitt öruggt ķ grunni, er žaš ķ lagi?  

Danskir, til hęgri markašshyggjumenn, komu meš rök, į móti t.d.  Starfmenntunar sjóš [hér engar fréttir af žvķ ] . Į markaši eru fyrirtęki ķ keppni sum žurfa ekkert aš starfsmennta t.d. og eru lįtin greiša nišur rekstarkostnaš hinna. Einstaklingar sem vilja skipt um vinnu geta menntaš sig į eigin kostnaš og keypt menntun meš vsk.  Fullt af opinberum starfmönnum eru meš laun sķšust 100 įr sem dekka žennan kostnaš.  
 
Rķkis regluverks fyrirtękja eftirlaunasjóšir hér, skila stéttarfélags sjóšum  
einhverju til aš taka į móti minnkandi raunvirši śtborganna starfmanna.

Mįliš er aš öll Meirihįttar rķki geta sett upp žrepaskiptan skattastofn fyrir Ķsland, til stemma af gloppur ķ Rķkisbókhaldi hér.  Til aš gera betri samninga viš Ķsland og Ķslenska menntaašila: sem hafa ekkert vit į alvöru rķkisbókhaldi eša  einkasundurlišunaruppsetningu Alžjóšlegra fyrirtękja. Bókhalds uppsetningar lög rķkis žjóna skattmann, en alls ekki alvöru fyrirtękjum ķ sķnum löglega rekstri.  Hvert markašsfyrirtęki hefur sitt ešli į sķnum afmarkaš regluverksmarkaši, į Ķslendi eru  
nįnast bara žessi eftir meš žaš sem sumir kalla ekki-skķtlegt ešli.
 

Viš erum bśin aš lķta į  Brśttó laun nokkra valina USA borgara , setjum žessi brśttólaun inn Ķslenska skattahagfręši  og  nįlgum meš Alžjóšlegri žrepstofna greiningu.  Hér er enginn žjóšar grunnsjóšur og allir eftirlauna sjóšir  reknir eins og USA/og UK fyrirtękja sjóšir, hįmarks įhętta enginn afslįttur: „yielding claim“ į ensku.   Erlendir Velferšamarkašir verja sķn fjör egg, gegn innrįsum annarra fjįrfesta: žessir stöndugu meš lögin į hreinu. Varist vinstri villu  žótt flokkar kenni sig til hęgri.
Hér er sį į ómaga launum  ķ USA nįnast afritašur į Ķslandi. Samt lįta žjóšverjar og USA allar śtborganir skila velferšagjaldi til hinna tryggšu sem geta ekki tryggt sig sjįlfir, oft einmitt gegn sumum fyrirtękjum.      
 

 

į D žrepi

į 1. žrepi

į 2. žrepi

į 3. žrep

į 3. žrepi

Brśttólaun

1.036.547 kr.

1.817.469 kr.

4.214.718 kr.

10.205.557 kr.

13.363.740 kr.

Lagt į

22%

46%

60%

73%

79%

Śtborgun;nettó eign

852.122 kr.

1.247.827 kr.

2.629.613 kr.

5.914.037 kr.

7.479.636 kr.

      

Grunnskattur

0 kr.

0 kr.

0 kr.

0 kr.

0 kr.

Įhęttu eftirlaun

23.753 kr.

23.753 kr.

23.753 kr.

23.753 kr.

23.753 kr.

D žrep

154.245 kr.

340.136 kr.

340.136 kr.

340.136 kr.

340.136 kr.

Įhęttu eftirlaun

6.427 kr.

14.172 kr.

14.172 kr.

14.172 kr.

14.172 kr.

C žrep

 

9.604 kr.

9.604 kr.

9.604 kr.

13.587 kr.

Įhęttu eftirlaun

 

3.983 kr.

3.983 kr.

3.983 kr.

543 kr.

B žrep

 

25.101 kr.

25.101 kr.

25.101 kr.

25.101 kr.

Įhęttu eftirlaun

 

1.046 kr.

1.046 kr.

1.046 kr.

1.046 kr.

A žrep

 

18.800 kr.

18.800 kr.

18.800 kr.

18.800 kr.

Įhęttu eftirlaun

 

7.796 kr.

7.796 kr.

7.796 kr.

7.796 kr.

1 žrep

 

120.241 kr.

726.697 kr.

726.697 kr.

726.697 kr.

Įhęttu eftirlaun

 

5.010 kr.

30.279 kr.

30.279 kr.

30.279 kr.

2 žrep

 

 

368.388 kr.

2.401.917 kr.

2.401.917 kr.

Įhęttu eftirlaun

 

 

15.349 kr.

100.080 kr.

100.080 kr.

3 žrep

 

 

 

564.630 kr.

2.092.989 kr.

Įhęttu eftirlaun

 

 

 

23.526 kr.

87.208 kr.

Stjórnsżslu tekjur

154.245 kr.

513.881 kr.

1.488.726 kr.

4.086.885 kr.

5.619.226 kr.

Įhęttu eftirlaun

30.180 kr.

55.760 kr.

96.379 kr.

204.636 kr.

264.878 kr.

      

Fįtęktar trygging

?

?

?

?

?

Heilsutrygging

?

?

?

?

?

Eign hinna tryggšu:

?

?

?

?

?

      

Tekiš til baka alls:

18%

31%

38%

42%

44%

 

 

 

 

 

 

Skattar į brśttó laun

     
      

Įhęttu eftirlaun 11,34%

117.544 kr.

206.101 kr.

477.949 kr.

1.157.310 kr.

1.515.448 kr.

Stéttarfélög 2,33%

24.152 kr.

42.347 kr.

98.203 kr.

237.789 kr.

311.375 kr.

Tryggingargjald 8,4%

87.070 kr.

152.667 kr.

354.036 kr.

857.267 kr.

1.122.554 kr.

Summa višbótar launaskatta

228.766 kr.

401.115 kr.

930.188 kr.

2.252.366 kr.

2.949.240 kr.

      

Seld eign meš launasköttum

1.235.133 kr.

2.162.824 kr.

5.048.527 kr.

12.253.288 kr.

16.048.240 kr.

Lagt į laun eign %

45%

73%

92%

107%

115%

      

GDP er heildar sala nżrra eigna į śtkomu markaši, sem bóka mį į móti reišufé einstaklings: įn söluskatta

Söluskattar eru : Vsk. į eignaraukningu; tollar og vörugjöld.

Söluskattar eru rķkishagstjórnartól til hafa įhrif į framboš og eftirspurn nżrra reišfjįr eigna.

Söluskattar eru ekki til fjįrmagna stjórnsżslu kostnaš eša velferša kerfi, eša tryggja sum fyrirtęki  

Söluskattar eru lķka kallašir žjóšarsparnašur, minnka raunvirši reišufjįr ķ umferš.

 

Lįnadrottna kostnašur

?

?

?

?

?

Vörugjöld, Tollar

?

?

?

?

?

Reiknašur  Vsk25,5%

314.959 kr.

551.520 kr.

1.287.374 kr.

3.124.588 kr.

4.092.301 kr.

Fellur nišur į śtfluttar eignir

     
      

Rķkisneytandi borgar alls:  

1.550.092 kr.

2.714.344 kr.

6.335.902 kr.

15.377.876 kr.

20.140.541 kr.

žannig lagt į nettó eign %

82%

118%

141%

160%

169%

      

Byrjenda skyssa

     

Viš lokun markašar žį gildir

     

aš eign sem hlutfall af lokaverši

ķ reišufé skilar afteknu  ķ %

55%

46%

42%

38%

37%

 

Ķslensk hagfręši skatta lķkön er ekkert lķk žeim minna forfešra erlendis.  Skżring er mķnir forfešur voru allir ķ A-Bekk: lķka žeir Ķslensku sem giftust genalegum jafningjum.    
Hvaš hękkar vöruverš [bólgu] mest? óžarfa kostnašur lagšur į alžjóšlegt verš rekstrarlauna eigna.
 Lękka raunvirši launa eigna fjöldans dregur GDP alltaf nišur aš lokum.  Žżsku genin mķn segja mér žaš.  žjónustu laun eign er aš raunvirši ķ hlutfalllegu samhengi viš ašföng. Segjum 30% į 5 flokks epli 20 kr. skilar 6 kr. ķ launa eign.  
30% į 1 flokks epli 100 kr. skilar 30 kr. ķ launeign. Rķki sem selja 1 flokk meš 6.kr. launa eign er aš lękka PPP sem er mešalverš yfir sölu į śtkomu mörkušum 183 Rķkja ķ dag.
EU selur sinn hluta af PPP-einingum  į 4,0% hęrri veršum en allur heimurinn aš meštali, borgar meira fyrir lęgri veršflokka.  
 

Fjöldi skilanda tryggir öryggi  skila, og aš flestir beri įbyrgš [og prósentur séu ekki Ķslenskar],  er regla erlendis. Dreifa kostnaši viš grunn-efnahaginn jafnt į alla rķkisborgara til aš allir megi njóta jafnar viršingar.  Horfa  į 1 rķkann gera öfundsjśkir sósķalistar  ķ öllum rķkjum og gleyma svo ašalatrišum: hinum stóra žögla meirihluta sem skilar 80% af heildar GDP meš vsk. meš tilvist sinni ķ dag, fjįrmagna allt hitt launališiš.    Hvaš eru margir, hér ķ dag, ekki į 1 žrepi.  Fyrirtęki mörg hér stórgręša į žvķ aš lękka hjį sér raunvirši launa veltu ef tilgangur er aš  fjįrmagna hreinar afętur.  Fyrirtęki erlendis fjįrmagna sig į skatta śtkomu markaši einstaklinga rķkisborgara, sem greiša svo allan skattinn , meš löglega fengnu reišufé  fyrir sķna lķkama og heila um 80%.  Einstaklingar sem eiga landsvęši geta sumir uppskoriš į žvķ efni og orku sem breytist ķ reišufé,  breytast eša endurnżja gamlar myntir į hverju skatta įri. 80%-in eru ašalatriši ķ Žżskalandi til dęmis. Ķ Kķna fjölgar žeim į ķ 1 žrepi daglega.   
 

Danski öryggissjóšurinn [FolkePension: samvinna  žjóšhollra fyrirtękja og starfsmanna: ekki rķkis.žjóna: fį umsaminn vešhęf eftirlaun af innkomu hvers įrs] , gefur upp aš sjóšir reknir žar eins og USA og UK įhęttu, hafi eftir 25 įra uppgjöriš, veriš aš skila 50% minna išgjalda śtstreymi.    žetta nęgir mér til meta drasliš hér.  „FolkePension“ verštryggir 100% öruggt vešjar į išgjalda innstreymi framtķšar. Fęrri vinnandi launžegar vsk. hęrri laun žeirra vinnandi žvķ hęrri išgjöld til vaxandi fjöld eldriborgara.        
 
Į Ķslandi žegar klikk-hausar sögšu aš danska lķfeyriskerfiš hér ekki  skuldaš ekki  nógu mikiš ķ framtķšinni [eignfé of lķtiš]  žį var mismunur į reišufjįr innstreymi og śtstreymi įrs išgjalda um 2,0% aš mešaltali, gott aš planta trjįm, įr žegar meštališ į sķšustu 30 įrum er hęrra. Ķ dag er išgjalda śt streymi um 40% og 60% fara ķ kostnaš viš aš auka skuldir framtķšar.  išgjalda innstreymi ķ reišufé hękkar aš raunvirši ef śtborganir fyrir launeignir hękka aš raunvirši. žetta gildir į allri jöršinni hingaš til.    
 

Bankar hér auglżsa aš geti selt launeignamyndun framtķšar til žeirra sem vilja borga fyrir fram, žetta stenst ekki eignarétt framtķšar.  Heilbrigšir bankar berjast um bestu verštryggendur: lįna žeim sem mį treysta.  Sjśkt er greiša įhęttu tapiš af įhęttu meš fyrirfram greiddum arši  
žaš er meš mjólkurpeningum almennings.

1% af landframleišslu fyrir [vsk. vöru gjöld og tolla og okur įlögur]ef verštryggt frį 1970 vęri  1950 milljaršar , en er 1500 milljaršar raunin ķ dag. 1500 milljarša framfleyta , ef hśsnęšis višhaldi er sleppt] 15.000 eldri borgurum į įri. 3 % žvķ 45.000 eldri borgurum.   10% žvķ 150.000 eldri borgurum ķ dag.  Lķšur ekki vel andlega, ķ ykkar tilfinninga heimi, kęru Ķslendingar.  Sęlir eru heimski žvķ žeir munu Gušs rķki erfa.  Taka 12% af landframleišslu į hverju įri til fjįrmagn sjóša sukk: byggja  upp annarra rķkja Velferš er eina góša hlišin į mįlinu ķ annarra rķkja augum.  


Fjandsamlegt Velferšakerfi

Heimild:

Beveridge Report

Žar er listaš um 5 fjandsamlegustu stjórnmįla afleišingar einkenni, almenns reišufjįrskorts.


Squalor, Ignorance, Want, Idleness, Disease.

Illa kęld og illa lyktandi, 
ekki meš fjįrlęsi eša markašslęsi [neyšast til kaupa afganga og lįvöru]
Kvķša-öryrkjar vegna skorts į reišufé,
hreyfingarleysi, vegna žess aš hreyfing kostar
bęši prótķn višhald og orku [kolvetni]: stošvefja öryrkjar.
Sjśkdómar eša hruniš ómnęmiskerfi.  

Mį greina žetta ķ hagfręši skipulagi Ķslands ķ Dag.

Er eins dauši annars brauš? Mį höggva aš kvisti? [fasteigna leigu skattar: innfališ regluverks vextir ] 

Stjórnarskrį Ķslands eša sķšari tķma breytingar, og lög og reglur og tilskipanir.  Hvar er litiš į almenna örbyrgš sem profit utan Ķslands?


Kaupmįttar samanburšur.

heimild CIA fact book



Neyslukaupmįttur

Hér er skošaš  : PPP- Raunvirši „household consumption „ sem hlutfall af seldri söluskattskyldri heildar PPP raun eigna framleišu inna lögsögu GDP[PPP].  PPP vķsar ķ Alžjóšlega vegna meštališ į öllum seldum nżjum rauneigna žįttur , efna orku og rekstralauna [ķ reišufé og frķšu], vegiš yfir 183 rķkismarkaši.  Jöršin er nįnast ķ dag einn milli rķkja markašur en alls ekki einn komma śtkomu markašur, hvert rķki įkvešur skiptingu į žvķ hvaš žeir 10% neyslu mestu fį og hvaš žeir  
10% neyslu minnstu fį aš mešaltali, žess vegna er ljóst hvaš 80% hinna rķkisborgaranna fį.

Heildar heimilishalds neysla er greidd hlut af heildar launum hvers skatta įrs , og telur til allra rķkisborgara sem dvelja į „non-profit heimulum, žaš er hluti rekstrakostnašar  fangelsa, elliheimila, spķtala eru bókuš sem laun ķ frķšu til vistmanna. Śtgjöld hins opinbera er öll önnur en žau sem eru bókuš sem laun einstaklinga: žaš er eftir laun rķkistarfsmanna , allskonar félagslega bętur [hag-millifęrslur] er bókuš sem hluti heildarlauna: erlendis er talaš um heilda innkomu til skilningur verši betri.   
 

Ķsland mišar sig viš Noreg ķ fljótu bragši.  Hinsvegar er hlutur 10% rķkustu hér örugglega svipašur og ķ USA 40% kemur ķ hlut žeirra 10 % innkomu. Sviss og Noregur eru meš mišstöšu  EU skiptingu  25% fer ķ žį 10% innkomu mestu.  ķsland birtir aldrei hlut žeirra 10% efnušust ķ neyslunni hér: veršbólgu vandmįl lišinu sem stjórnar lķka fjįrfestingar hlutfalli heildar framleišslu og rekstarkostnaši fyrirtękja og hins opinbera.       Sviss žar er greinilega veršiš aš selja almennt bestu farsķma, bķla, og mat og klęši, og lyf. Pisa lęsi er vaxandi vandmįl hér frį um 1934 , žegar sķšustu borgarlegu og konulegu hįskóla efnin voru śtskrifuš.  Hver skyld mešal oršforši 
Ķslendings ķ hagstęšu oršaforša samhengi vera?

Draumur um Jöršina sem  einn śtkomu markaš og velferškerfi veršur aldrei aš ósk heimskra ķslendinga , žvķ ennžį er hśn ekki einu sinni heišarlegur milli rķkja  fjįrmagns višskipta markašur. 


Hvaš einstaklingar žurfa mikiš af reišfé eftir lįmarks neyslu er hįš umhverfi og fasteigna söfnum lišinna alda.  
Margir hér mun    37.500 kr. į mann į Ķslandi eftir bśsetu kostnaš.  Rķki meš mikiš hlutfall rķkiborgara  ķ sveitum  žurfa minna reišufé til neyslu.  
Komast af meš lęgri PPP-landsframleišslu.
  

 

 

 

 

 

%

PPP $ įr.

PPP Kr. mįn.

USA

68,6%

$36.221

384.242 kr.

EU

56,9%

$19.631

208.247 kr.

Kķna

36,3%

$3.557

37.738 kr.

Noregur

40,5%

$22.437

238.019 kr.

Sviss

57,4%

$31.455

333.687 kr.

Ķsland

53,3%

$21.693

230.128 kr.

 

 

 

 



USA bókar stęri hluta af rekstrar śtgjöldum hins opinbera sem laun sinna lykil stafsmanna en EU. Laun žvķ hęrri žar ķ heildina litiš. Ķ USA er mikiš af non-profit rekstra heimila haldi. žį er kannski einn einstaklingur skattlagšur fyrir heildar innkomu heimilisins og tengist žetta žar meiri innkomu persónu afslętti. Ķ USA er velferšgjald įn afslįttar fyrir fram og er fast 35% į heildar laun śtborganir. 40% ķ Žżskaldi. Helming er skilaš ķ nafni launžega, žannig er lagt 20% til taka af aftur į alla žżska starfsmenn. 17,5% ķ USA og 15% ķ UK.  Hér er ekkert žjóšar öryggisgjald. Borgararéttindi nįnast gefins , ef lķfeyrisjóšskyldu ķ vinnuveitendasjóši er sleppt.   Vilja veršandi gamlir fį greitt til baka ķ neyslu eignakröfum į framtķšina eša meš hlutabréfum  ķ óseljanlegum fasteignum.     
 

Hvaš gęttu śrborguš launa innkoma hękkaš mikiš ķ Noregi , ef hag-skatta millifęrslum į nżjum seldum eignum vęri breytt ķ samręmi viš USA ? 68,6/40,5 x 238.019 kr.= 403.163 kr.
Noregur vil ekki t.d vegna Svķa og Dana auka framboš af jafnhęfum atvinnuleitendum.

Allir vita hvaš kröfur žżsku hugsandi gera til starfsmanna ķ mešal innkomu, žaš er hugsa eins meš sama oršforša. Skżrir hvervegna žessi rķki eru alltaf ķ góšum mįlum , mismuna ekki innan lögsögu.

  
Ķ rķkum sem tryggja meš reglu verki aš heildar launa innkoma hinna innkomu mestu af Rķkis śtkomu markaši [žessi eignréttur er einstakling varinn af stjórnaskį ķ neinu Rķki meš sens] fari ekki 25% .
žį er aušvelt  finna mešneysluhluta  laun 90% ekki efnušustu ķ  Sviss:  0,75/0,90 x 333.687 kr.  = 278.073 kr.    Ef 10% rķkustu vęru meš 40% heildar neyslukaupįttar , žį er hinir meš 0,60/0,9 x 333.687 kr = 222.458 kr. 
Vķsbending um vanhęfi Ķslenskra stjórnmįla manna, sem bera įbyrgši į regluskiptingar verkinu.

Markašur eldri eigna [fastra ]er einstaklingsbundin [oft ast žinglżstur] frišhelgur og varinn af stjórnskrį, Stjórnmįla menn eiga ekki aš hleyp ķ gegn lögum sem  hafa ķ sér fasteign upptöku sem mismunar eša getur ekki varšaš almenna hagsmuni : ķ samhengi almennra hagsmuna žį er žetta skżrt aš bęta einstakling eigna missi meš minnst žvķ sem hefši eignast til ęviloka fyrir yfirtökuna.      


Śr innhaldi sölugengis įrsins kemur greišslugengi sama įrs.

Hvaš kostar lįmarks framfęrsla allra į EES?

Heimild: 
Comparative price levels of consumer goods and services

Hér er mešal śtgjalda upphęšir į neytenda ķ algengustu neyslu grśppum sem hlutfall af heildar śtgjöldum meš raušum lit.      Mešal neytandi borgar aldrei meira en 30% ķ hśsnęši kostnaš.  Skošum nś samręmda greišslugengis innhaldiš.

Framreišslu grśppanna skilgreining

Framreišslu grśppunum ķ žessari umfjöllun  mį lżsa meš eftirfarandi ķ breišum drįttum.

  • 19%  Fęša og ekki-įfengir drykkir: brauš og korn; kjöt; fiskur; mjólk; ostur; egg; olķur og feiti; įvextir; gręnmeti; kartöflur; önnur fęša; ekki-įfengir drykkir.
  • 5 %  Įfengir drykkir og tóbak: brennivķn; vķn; bjór; tóbak; og deyfilyf.
  • 4 %  Klęšnašur: fata efni; klęši karla, kvenna, barna og ungviša; ašrar greinir klęšnašar og klęša fylgihluta (innheldur ekki hreinsun, višgeršir og leigu fatnašar).
  •  1 % Fótabśnašur: karla, kvenna, barna og ungviša fótabśnašur  (inniheldur ekki višgeršir og leigu fótabśnašar).
  • 29% Tafla 1

 

  • 5% Rafmagn, gas og annaš eldsneyti: rafmagn; gas; fljótandi eldsneyti; fast eldsneyti; og hita orka (allt til heimilisnota).
  • 2% Hśsbśnašur og innréttingar, teppi og ašrar gólfklęšningar: eldhśs bśnašur; svefnherbergis hśsbśnašur ; dvalarstofu og boršstofu hśsbśnašur; annar hśsbśnašur og innréttingar; teppi og ašra gólfklęšingar (inniheldur ekki višgeršir hśsgagna, innréttinga, og gólfklęšninga).
  • 1% Heimilishaldsfęri: kęlar og frystar; žvottavélar; uppžvottavélar; eldvélar; örbylgju ofnar; ryksugur; kaffi vélar; katlar; ristar, o.s.frv. (inniheldur ekki višgeršir heimilishaldsfęra).
  • 1% Neytenda rafvörur: sjónvörp; DVD spilarar; móttakarar; hljóškerfi; MP3 spilarar; myndvélar; upptökuvélar; borš og far tölvur; skjįir; prentarar; skannar; hugbśnašur; tónlistar CD; kvikmynda DVD; tómir CD og DVD o.s.frv. (innheldur ekki višgeršir slķkra tóla).
  • 9% Tafla 2  
    38% Tafla 1 + 2

  • 3%  Manneskju flutninga śtbśnašur: bķlar; vélhjól og hjól (inniheldur ekki višhald og višgeršir į manneskju flutninga śtbśnaši, vara hluti og eldsneyti).
  • 3%  Flutninga žjónusta: Faržega flutningur meš jįrnlest, eftir vegi, ķ loft, į sjó og innlands vatnleišum og  önnur flutninga žjónusta (t.d. farangur geymslu žjónusta, hśsbśnašar flutninga žjónusta).
  • 3%  Samskipti: póst žjónustur; sķma og fax tęki; sķma og faxtękja žjónusta.
  • 8 % Veitingastašir og hótel: veitingastašir; kaffihśs; krįr; barir;kaffiterķur; hótel;  farfugla gistiheimili o.s.frv. ...
  • 17 % Tafla 3
    55% Tafla 1+2+ 3


  • 45% af heildar śtgreišslum hjį žeim meš mįttinn fer ķ annaš, t.d. heimilishjįlp, Lögfręši  ašstoš . Hįrsnyrtingu, vexti , leigu og afborganir, bréfkaup, skartgripi, višgeršir, varahluti, ....   

 

Rķki meš lęgri PPP - heildar greišslugengi er felst meš sama gengisinnhald en gengi breytast meš gęšum PPP -veršflokka og fjįrmįla įlögum į eignažętti. Viš tryggjum aš allir hafi sama lįmarkiš.  

Ef mešal  Einstaklingur er meš 500.000 kr. greišslumįtt, žį kostar innhald töflu 1 [LĮMARKSGRUNNUR] : 29% eša 145.000 kr., innhald töflu 2: 9% eša 45.000 kr.  Lįmarks greišslu geta 145.000 kr. til 190.000 kr. Tafla 3 [vinnukostnašur] 17% kostar  85.000 kr. greišslu eša greišslugetu 190.000 kr. 275.000 kr. Žannig er kaupmįttur til višbótar 225.000 kr. til 310.000 kr.  Žetta er mišaš viš gengis innhaldiš sem allir eiga aš fį į ESS.  

80% Ķslendinga mun meš laun 213.000 [śtgreišslu 179.000 kr.]  til 500.000 [śtgreišslu 349.000 kr.] Mešallaun 315.000 kr. 29% af žvķ eru 91.350 kr.
Mešal śtgreišsla 264.000 kr. 29%  af žvķ eru 76.000 kr.
Hśsnęši  minnst 80.000 kr.  171.000 kr.  er algjör lįmarksframfęrsla ķ hugum Evrópu manna.

Śtgreišsla ķ reišufé er sama greišslugeta til tryggja stöšuga framreišslu grunn fyrirtękja į ESS sem sérhęfa sig ķ 80%  borgurum Į ESS [sem einsleitin markašur= eitt hagkerfi ķ grunni].

Ef mešal śtgreišsla starfandi  er 264.000 ein. žį er lįmarks neysla ķ žvķ rķki 29% eša  77.ein. į rķkisborgara ķ žvķ rķki.  skipting į žvķ sem er ķ körfunni er hér fyrir ofan.

Lįmarks greišslu geta hins stöšugt starfandi  er hins 55%  eša full neyslu karfa: žaš eru 145 ein.

Regluverkiš krefst žvķ aš lįmarks śtborgun fyrir stöšugt starfandi séu 145 ein. og hśsnęšis fastinn ķ Rķkinu.  Mišaš 80.000 kr. hśsnęšis fasta hér.  og lįmarks greišslugetu starfandi 179.000 [+ hśsnęšis nišurgreišslur hér max 20.000 kr.]  = žį žarf karfan aš kosta [Tafla 1 + 2 +3] aš kosta 99.000 kr.   žetta skilar Mešallaunum :  Greišslugeta :  180.000 kr.  + 80.000 kr. Til aš Ķsland sé aš uppfylla reglu verkiš.   Ofan į 260.000 kr. ķ Žżskalandi leggjast 40% velferšskattar [grunn heilsu og neyslutrygging allra rķkisborgar.  Til aš vera alveg eins žurfa mešal Laun [80% ] aš vera : 312.000 kr. og framlag atvinnurekenda til velferšskerfis į móti starfmanni 52.000 kr. [hęgt žį sżna mešallaun 362.000 kr. Vinnuveitandi skilar engu ķ sķnu nafni]     Reišufjįr greišslugetu  dreifing hér mišaš viš EES raunvirši žess sem er selt hér į markaši er vandamįliš.
Framreišslufyrirtęki hér sem framleiša inn ķ innlands heima grunn Ķslenskra Rķkiborgar eru of dżr mišaš viš raunvirši žeirra ašfanga og  seldra launa ķ samhengi greišslugetu grunn heimamarkašar Ķslenskra rķkisborgara.     Ķslenska rķkiš fjįrmagnar sig į sķnum rķkisborgum  en ekki rķkisborgum annarra rķkja į ESS.  PPP - Rķkis sölugengi er samsett śr greišslugetu Rķkisborgara og greišslugetu  annarra rķkisborga: sem gęta hagsmuna sinna rķkisborga žegar eru gestir ķ öšrum rķkjum.  Körfur EES borgara eru einsleitar [svipaš val] : raunvirši körfu er mismunandi eftir Rķkisborgum.   Karfan er aš t.d. aš almennur Žjóšverji sé aš greiša allstašar verš ķ samręmi viš rķkandi ESS raunvirši į innhaldi körfunnar ķ boši. žaš er aš hann sé sįttur.  Ķslendingur sem fęr körfu sem er meš dżrara innhaldi getur veriš ósįttur vegna žess aš hann vill eiga ašgang aš gęšum heimakörfu į öšrum rķkja mörkuš, svariš er žį aš getur žį haldiš sig heima eša versla į markaši 10% fįtękustu ķ öllum rķkjum. Žaš er rķkisborgar rķkja meš lęgri greišslu getu eiga oftast aš geta fundiš körfu sem žeim lķkar ķ öšrum rķkjum.

Brśttó GDP = nettó GDP + National Saving [gerfiskattar=varsjóšur  til aš fela eša hękka raunvirši. Brśttó er ekki gefin upp beint.  Nettó GDP er sala į móti reišufé eigin rķkisborgara og annarra rķkja borgara.   Ķslenskt elķtu foręši takmarkast viš hennar žegna=Rķkisborgara.  Ķsland [elķtan] er ekki aš horfast ķ augu viš reglu verkiš:  bera viršingu fyrir borgurum annarra rķkja.       Mešlaun hér eru of hį mišaš raunvirši sölu til almennar Ķslenskra rķkisborgara [80% kjósenda].                     


Ķ hśsnęši verja Evrópumenn minnst 80.000 kr. į mįnuši, žeir meš kaupmįtt  30%. Varist lęsi Ķslenskra Bankamanna.       
Žaš er fķnt eftir lok uppgreišslu fasteignar skuldar 50 įrs til 65 įrs aš vera meš 66% af žeirri greišslugetu  sem ašili hafši fyrir starfslok. Ķslenska gengiš  flżtur gagnvart EES gengi.

Hśsnęši eru mannréttindi sem kosta lįmark: ķ samręmi viš nįttśrašstęšur.

Žaš er raunvirši innhald sölugengisins sem skilar sama raunvirši reišufjįrgreišslugengisins į sölu tķmabili ķ erlendum  heilum.  Ķsland getur aukiš raunvirši sķns almenna sölu gengis [80%] meš tryggja hęrri almennar greišslur Ķslenskra rķkisborgara fyrir hreinar žjónustulauna eignir [70% til 80%]: sér ķ lagi į innflutta gengis framlaginu.  Meš hęrra raunvirši į innhaldi śtflutningsgengisins į móti. Fįtęk rķki selja  ódżra vöru flokka almennt => lįgt raunvirši. 
Launeignir erlendra rķkisborgara leggjast viš heima framleišslu gengiš [sjį Lśxemborg fjöldi erlendra starfsmanna] en žurfa ekki aš auka heima fjįrmįlagengiš.
Brussel Commission lįmarkar almenna grunn gengiš į EES, tryggir aš Frakki borgar ekki meira raunvirši  fyrir neytendakörfu ķ Frakklandi en hann gerir ķ Žżskalandi.  Ef Žżskaland selur meiri gęši almennt  en Frakkland žį žarf Frakkinn aš borga meira fyrir žaš, en ekki meira fyrir sömu gęši ķ Frakklandi.      

Gęši skipta ekki mįli , ķ augum lįgstéttar heila , sem hafa žį ekki hęfi til fjįrmįlastarfsemi.  Gęši skila hęrra greišslu gengi žeirra sem hafi efni į žvķ aš stašgreiša. 

Ķslenskir elli sjóšir geta ekki hękkaš višhaldiš raunvirši į innhaldi sölugengisveltu į hverju įri meš žvķ aš lękka raunvirši veltunnar og skerša almenna greišslugengiš. Žaš er hęgt aš auka raunvirši greišslu gengis į ķbśa meš  auka raunvirši innhalds sölugengis į móti į skattaįrinu ķ samhengi.
Į ESS gildir reglan um hlutfalslega jafna greišslugengisgetu į PPP rķkjandi raunvirši sölugengi veltunnar į mörkušum EES.   
Rķki sem skila  7.250.000 kr. [PPP-raunvirši] į Rķkisborgara eru fżsilegri til višskipta en žau sem skila 4.875.000 kr. [PPP-raunvirši]    Rķki er 3 sölu gengis markašir 10% meš lįmarks greišslugengismįtt, 80% rķkisborgara meš mešalgreišslu getu, 10% meš mestan greišslu gengiskaupmįtt.  Mešlim rķki EU įkveša skiptingu į greišslu veltu sinna markaša.  Raunvirši sölugengis į almennum markaši er jafnt  almenna greišslu genginu žar, =>  lękka raunvirši innhald sölugengis lękkar raunvirši greišslugengis sem kemur śt į markaši ķ samhengi.

Um PPP-raunvirši į 19% [af 500.000 kr.]:   Fęša og ekki-įfengir drykkir.

žį er ekki mišaš viš įrstķmabundin verš : žar sem žegar framboš er langmest žį er greišslu gengiš lęgst  og žetta žį oft ekki hluti af samfeldum milli markaša višskiptum.  Mišaš er viš sölu gengi į  „ętri“ „longlife“ markašssetningu , žannig aš sé śtrunniš „longlife“ stór hulti heildar sölugengis žarf aš leišrétta greišslu gengiš fyrir žvķ. Ķ byrjun uppskeru eru verš lķka miklu hęrri į ekki longlife formi.

Lķka eru lķtiš unnin matvęli meš sitt framlag og raunvirši fer eftir gęša flokkun, og žau vinnslu meš annaš.   Rķki sem leggja 15% hęrri į lagningu į lķtiš unniš ķ betri veršflokkun og selja lęgri veršflokka sem betri til auka heima framlegš žarf lķka aš leišrétta greišslugengiš.
Ķsland er meš heima tilbśiš vandamįl, sala ķ fersku eša lķtiš unniš ķ betri veršflokkum er mjög lķtil og prósentu įlagning veldur žvķ: žetta bitnar mest į heimilisföstum : sjśklingum, öryrkjum, föngum , vistmönnum į elliheimilum og atvinnuleitendum og žeim sem er veršmetnir žjónar undir 261.000 kr. mįnašar greišslugengi.  Einnig er tóbak meš lķtiš vęgi į Ķslandi en mest er reykt af tekju lįum.  Boršvķn og bjór er dżr hér en velta mikiš minni en ķ öšrum rķkjum žannig aš žetta ekki lękka heildar verš į öllu įfenginu.    
Raftęki og flest allt sem lifir ekki 5 įr, er afskrifaš um 20% į įri.  Rķki sem sérhęfir sig ķ selja 60% afskrifaš sem 10% afskrifaš žar žarf lķka leišrétta greišslugengiš eftir į,  ķ samhengi allra alvöru [professional]  markaša.  Menningararfleiš stórborga Heimsins.  Margt stórt gerir eitt stórt, žeir sem eru lengi aš lesa nenna žvķ žį ekki. Viš hin skönnum texta: Lesum žaš sem er nżtt og alltaf skilgreiningar fyrst.  žess vegna  er gerš sś krafa til nema aš skrifa ekki ķ stuttu mįli žaš žeir žekkja ekki ķ löngu almennu mįli.

Rķkjum er best aš  stunda engar tilraunir meš reyna gręša į gjaldeyrisgengjum , og reikna sķn heima greišslugengi  į PPP-sölugengis forsendu grunni ef žau vilja ekki lįta leišrétt sig.    

PPP-sölugengi er notaš til rķki geti stillt sķn śtskipti sölugengi [exchange rate] gagnvart öšrum Rķkjum.
Fjįrmįlagengi mišast t.d. viš vęntingar vogunar sjóša  um aukningu į umfram gjaldeyri inn į markaš ķ samhengi.   žetta eru gjör ólķkir markašir .  Sį fyrir mišast viš stöšuleika ķ grunni, sķšar viš skammtķma fjįrfestingar og hlutgeira innan margra sölugeira: tķsku, og breytinga. Fjįrfestingu ķ hagręšingu til lękkunar į PPP-gengi framtķšar.              


Ef Rķki meš milljón ķbśa žar sem allir eru 25 įra skiptir į milli sķn įrsölu  1 milljón gjaldeyrir žį er 1 gjaldeyrir aur į mann. Nś lķša 40 įr og allir 65 įra eru į lķfi,   Verš hafa 20 faldast į įrsölu žį eru 20 aurar į mann.   Verštryggt.  Žaš į ekki žurfa nema Mešalgreind til skilja žetta.  30% manafli ķ grunn og 70% į žjónustu , ķ žjónustu viš aldraša 70% og yngri 30% .  

Variš ykkur į spara lķfiš mešan eruš ung.  Perrar eru į öllu formi.         


ESS skattalęsi

Hvaš žurfa Evrópumenn į EES lögsögu aš skilja til geta flokkast Sjįlfstęšir? Innan EES gildir keppni um aš skila sem mestum žjóšarsparnaši og velfergjaldi innan sjįlfstęšra heima lögsögu, ķ samkeppni um viš ašrir Rķkja blokkir um öflun hrį efna og orku....

Lęsi į erlend rķkisfjįrmįl

Reišufjįrframleišsla Ķ lögsögu samhengi. Ķ Rķkisbókhaldslegu samhengi žį er rķkiš ekki meš eiginlega rekstrareikning [tekjur gjöld] heldur hreint fjįrmįla bókhald [Reišufjįr śt og inn koma ]. Rķkinu er trśaš fyrir CREDITUM ķ reišufé DEBITUM ķ reišufé...

Bętum fjįrlęsi Žingmanna!

Um Sešlabanka Lķtum į Alžjóšlegan oršaforša. Skilgreiningar CIA Factbook. Fiscal year Fiscal year identifies the beginning and ending months for a country's accounting period of 12 months, which often is the calendar year but which may begin in any...

Lęrum aš reikna einfalt!

Um vešskuldir sem fylgja raunvirši Landframleišu į ķbśa, žį gera lįnadrottnar rįš fyrir max. Hękkun 25% į öllum fimm įrum. Hinsvegar eru verš į kauphallar mörkušum upp og nišur į hverjum degi en geta aldrei ķ heildina skilaš meira umfram ķ reišufé en 25%...

Heimskir eša illa lęsir ?

USA Žżskaland Noregur Ķsland 51700 38700 54400 39700 PPP dollrar gengi 125 kr 6.462.500 kr. 4.837.500 kr. 6.800.000 kr. 4.962.500 kr. per rķkisborgara innkaupakarfa heimila 68,6% 57,0% 40,4% 53,7% per rķkisborgara 4.433.275 kr. 2.759.310 kr. 2.747.200...

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Júlíus Björnsson

Höfundur

Júlíus Björnsson
Júlíus Björnsson

Áhugasamur um allt milli himins og jarðar. Síðan í upphafi hruns stundað sjálfsnám í EU lögum og rannsóknum á Íslensku hagstjórnargrunni: Auðlinda og fámenns efnisviðar hæfra einstaklinga.

Viðurkendir grunnar byggja á vandamálinu: framfærsla fólksfjölda í stórborgum  í vaxandi auðlindaskorti. Á þeim byggja allir alþjóðlegir Háskólar.

Nżjustu myndir

  • Hlutföll
  • Hlutföll03
  • Hlutföll02
  • Hlutföll01
  • Mortgage II
Įgśst 2016
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (30.8.): 1
  • Sl. sólarhring: 1
  • Sl. viku: 16
  • Frį upphafi: 53224

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 15
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband