Fęrsluflokkur: Neytendamarkašur

Sviss er dęmi um hvaš er eftirtisóknarvert.

Vešskuldarfylki

Hvaš eru vešskuldarfylki ķ fjįrmįlum ?  „Matrix of securities“ 


Žaš er algengasta uppsetning į reišufjįr streymissjóšum  ķ alvöru bönkum heims, sem vilja geta bošiš bestu vaxtakjör į sérhverjum tķma og geta flutt hreinar gjaldmišla eignir  [reišfé bókaš eign žegar bśiš er aš lękka tölugildi žess um mešal veršbólgu stigiš umfram mešal raunvöxt ķ rķki sem gefur gjaldmišilinn śt: žaš er hreina veršbólgu „inflation“.  

Ķ reišufjįrsjóši er 100 ein. um įramót og mešal veršbólga einingu sķšustu 5 įr til 30 įr eru um 3  einingar af 100 hundraš. Žį eru fęršar 3 einingar ķ  Cred gįtt  ķ Debit sjóšsbók handbęrs reišufjįr, žaš lękkaš um 3 ein, en į móti er fęršar 3 ein. ķ DEB gįtt CRED  bókar framtķšar śtborganna [„EigenKaptital“ = Equity]. Žį gildir aš CRED[97]ó DEB [97].   Hlišstęša fęrsla CRED[3]ó DEB [3]  fęrir 3 ein CRED į rįšgerša veršbólgu sundurlišun į eiginfé į móti 3 ein. reišufjįrvarasjóšur  vegna rįšgeršar veršbólgu.

žetta gert til aš tryggja ekki séu greiddir skattar af reišfé ķ umferš sem varš ekki aš raunveršmętum įriš į undan : mešal óhreinindi  meš öšrum oršum. Nęsta įr [uppgjörstķmabil] mį gera rįš fyrir aš fastar śtborganir  hękki um 3,0% eins og reynslan hefur sannaš.  Dęmi: keypt er til landsins 100 tonn af olķu į  100 ein. ķ fyrra žį mun sama magn kosta 103 ein.  en greišslur sem koma inn į móti hękka  ekki ķ žeim geira į degi śtborgunar ķ sama geira, žį er til ķ varasjóši fyrir hękkunin. Reglur eru svo um hvaš mörg prósent af veltu ķ hverjum geira mį sundur liša til eiga į móti veršbólgu ķ geiranum žaš er draga frį rauntekjuskatti.  Aušvelt er svo aš skattleggja of hįtt tölugildi ķ afskriftarsjóšum.

Hvaš mį rįšgera mikla veršbólgu žaš er almennar veršhękkanir į öllum mörkušum ķ rķkjum heims įn žess aš vera įkęršur fyrir landrįš?  CPI: Neytandi Verš Vķsir, er löggiltir samburša męlikvarši ķ Alžjóšvišskiptum sķšustu öld og gildir um allan heim sķšan 1970 til aš vega raunvirši fjįrmįla samninga meš mismunandi gengisskrįningum.  Žetta er vegiš mešaltal  af gengisbreytingum į öllu skilgreindum almennum eftirspunar einingum vöru og žjónustu sem hafa selst į almennum neytenda mörkušum sķšustu aldir. Hann nįlgar heildar breytingar meš aš snķša af eftirspurn hins opinbera og lögašila og 10% žeirra rķkustu og 10% žeirra fįtękustu, allt óįbyrgir ašilar žegar kemur aš žvķ aš tryggja veršlags stöšugleika 80% žeirra sem hafa mešal eftirspurnarkaupmįtt.   Mešal neytandi getur ekki haldiš 300 milljóna afmęlisveislu , og stjórnaš žannig eftirspurnin. Utangaršmenn sem geta ekki haft nein įhrif eru ekki lįnshęfir.

150% veršbólga max. mišaš viš engan raunvöxt nęstu 30 įr.

Ķ UK, USA , Ķrlandi til dęmis mį rįšgera[expect] 150% veršbólgu nęstu 30 įr, og stefna į 25% veršbólgu į öllum 60 mįnušum. Žetta er naušsynleg forsenda, til aš fyrirbyggja įkęru fyrir samtekinn rįš um aš lįta rķki hrynja, t.d ef veršbólga yrši meir ķ UK žį er alveg öruggt aš, višhaldskostnašur fasteigna bakveša öruggra fylkis vešsafna, meš 30 įra žroska tķma, tryggir aš vešsöfnin fara śr böndunum  annašhvort rżnar raunvirši veša vegna reišfjįrkorts skrįšs eigenda og eša hann lendir ķ vanskilum meš endurgreišslu rįšgerša eignarveršbóta lįnadrottins. Žetta eru skošanir samt frekar haldbęr rök sem byggja į reynslunni ķ stöšugleika borgum heimsins sķšustu aldirnar.

Einingu sem skal verštryggja mišaš viš 150% hękkun CIP, žaš er hinnar almennu hękkar ķ 2,5 einingar ef stöšuleiki rķkir ķ bakvešsgrunni.

Lķtum nś į bakveša markašinn. Mišaš viš 30 įra bśsetu tķma ķ žroskušu hverfi eša borg, žį gildir aš um 3,33% af fasteignum er „activar markašseignir“ žaš er hafa söluverš, 97% er ekki markašseignir eša passivar [žaš sem ekki į birta ķ alvöru efnahagsreikningum, bara eiginfjįr skuldbindingar vegna žeirra], og einkamįl skrįšs eigenda, ešlilegt aš fasteignaskattar og žvķ fasteignavešmat fylgi  raunvexti PPP ķ hverju rķki, įn žess aš Ķsland sé žar undantekning.  Žaš er 3,33% nżir skrįšir eigendur koma inn į örugga verštyggingar markašinn į hverju įri.

Nś skulum viš stofna hefšbundiš Alžjóšlegt bestu vaxta 100 % öruggt vešskuldar fylki žar sem eiginfé samstendur bara aš raunvirši žeirra śtborgunar sem žarf til greiša fyrir 3-4 einingar į hverju įri žegar žroska er nįš.  Hér stendur eining fyrir: śtborgun, skrįšan eigenda  [innborganir hans] og bakveš. Žetta mišast viš safniš sé žroskaš ķ 30 įr og vališ ķ žaš žannig aš sé sem einsleitast.

1 śtgįfa eru 100 ein. til śtborgunar og max. veršbętur 120 ein. leggjast ofan į. Heildarskuld 220 ein. žį er innborganir nęstu 30 įra alltaf :  220/30 ein. [ um 7 1/3 ein].  Sķšast įriš er nśvirši einingar 2,5 ein. Innborgunni eftir 30 įr er žvķ aš skila śtborgun vegna 22/3 x2/5 = 44/15 eša um 2,93 śtborganir.


Markmiš Svissneska bankans er gera žetta žroskaš og višhalda 100 ein. 100% markašarins ķ boši.  Žetta gerir hann meš velja 4 nżja skrįša ķ nęstu 10 śtgįfum og sķšan 3 hverju įri til eilķfšar  eftir 30 įr er 4 x 10 +20 x 3 = 100 ein. [skrįšir eigendur bakveš. 


Nś eftir 30 įr er flęšiš „auto streamline“, af 100 innborgun į įri eru 30 mismunandi veršbóta vaxtaprósentur sem alltaf skila minnst raunvirši til śtborgunar 3 ein. 97 einingar er allar uppgreiddar. Sjįlfbęr uppsetning sem kostar lķtiš kaup og įkvöršunar töku.  Žar er eiginfé hreint og įhęttulaust og žegar raunvöxtur męlist žį gręšir lįnadrottin og getur smurt prómilli į föstu nafnvexti  įrsśtgįfa.

Framtķšar greišslu halinn kostar ekkert, nema velja 3 nżjar einingar į įri.  Uppsafnašur óverštryggšur gróši kemur til baka, 3 greišslu į įri , nęstu 30 įr. Žetta er eign skrįšra eignenda ef žessar veršbętur framtķšar eru eign.


Ķ Sviss tekur 8 x 30 įr aš žroska keppnishęfan banka til verštrygginga.  Į Ķslend hneppast rįšgeršir um hrun į 25 įra fresti. Heilhagsveifur Ķslenskra sérfręšinga sķšustu öldina eru ķ kerfi.
 Žaš er landrįšssök  aš rįšgera ekki max. 150% CPI hękkun 30 įr  fram ķ tķman. Óréttlįtt aš miša ekki viš index eins  og CPI er skilgreindur til skammtķma verštrygginga og Libor millibankavexti ķ žaš minnsta žegar um verštyggingar lengur en 60 mįn. liggja fyrir.  Skrįšir eigendur greiša tryggingar og fasteignaskatta og višhaldskostanaš sem getur numiš verštryggšum 120 ein. į veš tķma. Veršbętur til višbótar višhaldinu er nóg. Af hundraš skrįšum eignum Bankans mun margir borga 15 % nafnvesti fyrir skammtķma neyslulįn eins og ķ žżskalandi.  Žegar sannaš er aš kerfiš hér gengur ekki upp og gróši er aš leggja allt nišur strax. Setja liš ķ endurmenntun, og  byggja hér upp alžjóšlegar lagreglur ķ bókhaldmįlum, leggja af Ķslensku nżlendu hefširnar. Opinberar, skattalegar, fjįrmįlalegar, alžjóšlegar,höfušbókanir byggjast ekki į hefšum , heldur aš CRED sé alltaf minna eša sama og DEB. Sundurlišum į eiginfé skal alltaf vera hrein ķ öllum lišum og sett upp ķ rökréttu samhengi, og tölugildi sundurlišanna skulu stemma viš banka yfirlit og sjóšstalningar. Passivar eignir ekki til sölu į markaši  skulu aldrei óhreinka hreinar framtķšar skuldbindingar til aš ašilar į markaši geta lįmarkaš sķn įhęttu kjör. Žaš er nįnast glępur aš troša „passivum“ eignum inn ķ fjįrhagsbókhald, hinsvegar vegna eignaskatta og annarra lögbošinna gjalda er haldiš um žessar eignir [ekki til sölu eša ekki teknar til greišslu] ķ eignarhaldsbók ķ tķmaröš , fęrt śr henni eiginfjįrbindiskyldurnar sem hvķlir į rekstrinum sem er til stašar jafnóšum.

Ķ žroskaša stöšugleika fylkinu hér fyrir ofan er haldiš um 100 fjölskyldur: hrein eign er 3 ein į hverju įri verštryggt. Sķšan er hęgt fyrir sér 100.000 fjölskyldur  ķ 1000 žroskum fylkjum alls hrein eign į hverju įri 3000 ein.  Ef mešal verš į bakveši er 40 milljónir žį er žetta ķ Sviss:  120 milljaršar.  100% öruggt. Fanga veršbętur fyrirfram er ekki hęgt en žolinmęši žrautir vinnur allar.

Sķšan er nóg aš allir ķ žessu samfélagi meš fasta 18 įra bśsetu eigi rétt į lįmarksframfęrslu x. kr per. einstakling óhįš , aldri og heilsu.    Ef žetta er 33% af žjóšinni eša hundraš žśsund einstaklingar  og lįmarkframfęrsla er 80.000 kr. viš bśa ķ eigin hśsnęši, žį eru žetta  8 milljarša skattur į vsk. farmleišsluna hér į įri.

Sķšan gildir um stofnun nżrra vešsafna aš fyrsta kynslóš ķ nżbyggingum borgar sķna 1,99% max grunnvexti undir veršbótahlķf  heildar fastra nafnvaxta. Til aš žroskuš vešsöfn višhaldist , tryggja aš bakveš endurnżist. Įhętta er alltaf raunstarfstekjur: fjölgar ķ vsk. geirum

Žegar skyldu lķfeyrisskattar er lagšir af og raunvaxta krafa eldri fasteignum lögš nišur žį hękkar śtborgaš kaup og hér sprettur upp öflugur lķfeyrissjóšsmarkašur  žvķ nóg er hér af langtķma fjįrfestum  og allir vilja verša ofurrķkir ķ ellinni. Tķmi stéttarfélaga er lišin ķ žeirri mynd aš vera rekin sem fjįrmįlafyrirtęki.   Fólk meš tekjur  og 35 stunda hįmarks viku vinnu getur haldiš uppi kvöldskólum og einkaašilar geta leigt śt sumarbśstaši.   Svo žarf aš opna hlutbréfa markaši hér fyrir bein višskipti almennings og minni fyrirtęki, vegna fólksfęšar.  Dreifa įhęttu af eignarhaldi ķ ljósi reynslunnar.    Bankar eru žarfa žing sem laga sig aš reglustżringu  stjórnvalda į hverjum tķma.

Rķkiselķtur ķ UK, Frakklandi og žżskalandi  bera aš virša og žeirra heildar tekjur og hlunnindi eru ekki undir sérkjaradómi heldur föst prósenta af eigin žjóšarköku og hér er ekki lķšandi aš vera ķ ašildar umsókn meš žetta gešveika hlutfall hér.  Žaš er veriš temja S-EU aš ofmetnast ekki og snķša sér stakk eftir heima gengi.

Kröfur fram til 1550 ķ EU til sjóšstjóra og yfirįkvöršunarhafa og  um mešfędda greind og śthald ķ skilningsžjįlfum į öllum listum  er ekki bjóšandi mešal sérfręšing ķ dag žaš er ekkert nżtt undir sólinni, Verštrygging , og veršbętur og heildsteypt bókhald var fullkomnaš fyrir landnįm Ķslands. Forréttindi til ęšri menntunar eru aš fęšast meš greindina og minniš og fjölskylduna til aš geta nżtt sér sömu forréttindi.  Stórhluti af sišmenningu veršur aldrei skilinn af 90% žįtttakenda į sérhverjum tķma af nįttśrlegum įstęšum.  Žaš er ekki hęgt aš kenna öllum allt žannig žeir skilji 90%.

   

 

Fyrir forvitnisakir skilum viš lķta į heimtur į fyrsta įri eftir śtgįfu įr 1 śtgįfu. Eins og var greint žį eru žį er innborganir nęstu 30 įra  vegna fyrstu śtgįfu alltaf :  220/30 ein. [ um 7 1/3 ein].  

Nś hefur mešalbólga veriš 4,7 %  sķšustu 30 įr og 5,3 % aš meštali sķšu 5 įr.  Žį er ljóst aš mišaš viš 5 įr er allt ķ hassi hjį Sešlabanka  [max. 25 % samkvęmt EU, og UK]. Veršbólga ķ fyrra var 4,6% į  kosta 4 einingar til śtborgunar  1,046 x 4 = 4,184 ein.  Viš borgum žęr śt og eigum  7 1/3 - 4,184 = 3,149 ein. Ķ reišufé.  Mišaš viš aš hreint eigin veršur ekki nema 3 ein. į er žetta gķfurlegur vaxtagróši  ef menn gleyma aš žetta eru veršbętur fyrirframgreiddar:  105 % hagnašur. Svo hagnaš voru bankarnir aš sżna hér og fį bónus fyrir.


Viš reiknum max. 10 % hagnaš, af 3 ein. x 1,046 gefur : 0,31 ein. ķ hagnaš af žessu fylki. žį eru eftir 3,149- 0,31= 2,839 ein.


Hér er 2,839 flutt ķ nżtt verštryggingar vešsafn eša varasjóš til aš rżrni ekki aš raunvirši jafna SKEKKJUSKEKJU Į ÖŠRU FYLKI, nóg er af lįnsumsóknum žaš bara aš velja. Ašal atriš fyrir kjósendur aš įhęttu eiginfé sé lįmarkaš, og skżrar reglur aš verštrygginga sjóšir sżni ekki nema 10% hagnaš af lįmarks eiginfé ķ mešal įri sķšust 5 til 30 įr. Višurlög er svipting rekstraleyfis.  

Stęršfręšingur  sem horfir į eitt jafngreišslubréf,  og hugsar bara um sig og sinn sparnaš eša verkfręšingur sem hefur ekki fylki ķ hausnum sjį strax aš žetta er vandmįl aš losna viš, ef um smį upphęš er ręša.              

„The broad guidelines „ įttvķsin borgar sig alltaf en stefnumótun er einstefna drįttarklįra. Apašra einstaklinga sem allir tapa į fylgja. Ég kżs ekki žingmann sem lętur śt sér aš móta stefnu  į stöšugum grunni.  Stofninn Ķsland VAR ekki į leišinn ķ mótun.

Fyrir 1974  var alltaf talaš um žjóšarköku eins og enn er gert hjį aušhringum og inn rķkja. Žar sem žetta gefur besta mynd af innritöšuleika skiptingu ķ velskilgreinda [MÓTAŠA] geira, svigrśmiš er bęta viš geirum ef rauntekju aukning hefur stöšug minnst 5 įr annars stendur vališ um aš endur móta nśverenda geira, fękka hlutdeildar geirum eša fjölga žeim.    Žar um 1971 var Alžjóša samburšar samfélagiš stękkaš įšur nįnast bara OCED rķki žį hurfu skķfu ritin sem sżna hvaša skerfur kom ķ hvers hlut af raunveršmętum sķšasta įrs.  EU byggir allt 483 grunnlaga safn į hlutfallslegum stöšuleika ķ geira samt sem įšur og öll stöndug rķki heimsins: rśmmįl er betra skilja en feril śt ķ loftiš. Skel hęfir kjafti. Heimsk tól heimsku liši.   


Langtķma Reišufjįr Verštryggingar

 

Inflation-indexed bonds (also known as inflation-linked bonds or colloquially as linkers) are bonds where the principal is indexed to inflation. They are thus designed to cut out the inflation risk of an investment. The first known inflation-indexed bond was issued by the Massachusetts Bay Company in 1780. The market has grown dramatically since the British government began issuing inflation-linked Gilts in 1981. As of 2008, government-issued inflation-linked bonds comprise over $1.5 trillion of the international debt market.[2] The inflation-linked market primarily consists of sovereign bonds, with privately issued inflation-linked bonds constituting a small portion of the market.

 

The Fisher equation in financial mathematics and economics estimates the relationship between nominal and real interest rates under inflation. It is named after Irving Fisher who was famous for his works on the theory of interest. In finance, the Fisher equation is primarily used in YTM calculations of bonds or IRR calculations of investments.

 

Fyrir illa menntaš sérfręšinga į Ķslandi er gott aš vita, aš „financial investments“ merkir ķ stöndugum rķkjum Alžjóšafjarmįlheimsins, nįkvęmlega žaš sama og verštrygging reišufjįr til eilķfšar eša žangaš til žarf aš nota žaš.   Žar eru žetta yfirleitt sjóšir sem standa saman af sjóšum sem innhalda fasteignavešsöfn, sem öllu er śr eins lįnsformum: žroskatķmi žeirra sį sami miša viš sama lįnstķma.

Allir žessir sjóšir eiga žaš sameiginlegt aš stunda IRR fjįrmįlavišskipti. Ennžį er til nóg af aušugum Rķkjum og aušmönnum sem vilja borga sem minnst fyrir verštryggingu  į umframreišufé [eša umfram eiginfé] į hverju įri. Žaš gerist žį og žvķ aš eins aš vešlįnin beri sem minnsta raunvaxtakröfu, nęgilega ef žarf til aš afskrifa įhęttueiginfé [greiša stofnfjįr innlegg til baka], naušsynlega til aš hękka sama fjölda nżra śtlįna sjįlfstęšs vešlįnasafns um žaš sem upp į vantar mišaš viš rįšgerša veršlagshękkanir ķ framtķšinni. Hvert safn er pakki sem mį selja til aš nįlgast vertryggt reišufé ķ framtķšinni.  

Ķ stöndug rķkjum er allir grunnar efnahagslķfsins žroskašir og lķtiš um verštrygginga tękifęri [financial investment ] žar.  Žess vegna reyna žessi rķki aš verštryggja umfram eigin fé  sem YTM skammtķma sjóšir skila žegar žeirra söfnum er lokaš. Žetta eru įhęttu sjóšir sem kosta hįa raunvexti sem bindast žó ekki ķ langan tķma og skila sér til baka ef žaš sem vešjaš var į gengur upp.  Ef žaš gengur ekki upp žį mį not įhęttu eiginféš [reišuféš] sem tryggši vęntinguna ķ nżjan įhęttu sjóš.

Hversvegna er ekki hęgt aš verštryggja til lengri tķma meš YTM, žaš er vegna žess aš raunvaxtakröfu į žessum sjóšum er ętlaš aš skila sér og fara ķ annaš į skömmum tķma.

Žegar stunduš er IRR lįnstarfsemi er ekki hęgt aš losa  śt reišufé tap laust [meš tilliti til heildarskuldar] nema bķša eftir aš til dęmis 30 įra til 45 įra vešsöfn er greidd aš full upp meš reišufé.

Aš mķnu mati eru lįnform, sennilega til 30 įra [ 80% žeirra],  sem „the Massachusetts Bay Company“  gaf śt um 1780, ekki allra best form fjįrfestingar. Hinsvegar er formiš kennt viš vešdreifingu Fisher mikiš betra IRR form til allra sjóšastjórnunnar. Žar er einfaldlega bśiš aš reikna į hverja śt lįn veltu naušsynlega lįmarks veršbólgu [veršlags og kauphękkana]  į lįnstķma, og  nafnvirši bréfanna žvķ aušveldlega breytt ķ nśvirši[söluvirši] žegar fram ķ sękir. Öll žess söfn žegar žroska er nįš, eru sjįlfbęr [žarf ekki borga meš žeim reišufé] og  heildaskuld komin undir bakvešiš, sem er allt sem mį breyta ķ 24 tķmum ķ reišufé.  Vešdreifingin minnst borgaš nišur af lįnśtborgun fyrst, merkir ekki aš Banki bóki žaš hjį sér. Hann er bśinn aš įkveša skiptingu į śtgįfu safninu. Til dęmis  ef heildar skuld er 180 ein. og lįnsupphęš er 100 ein.  žį er eignar upphęš bankans 56 % af heildarskuldinni. 46 % fara ķ įhęttu eigin fé til aš byrja meš.  Allir af eldri kynslóšinn vita aš žessi lįn léttast meš sérhverju gjaldi. Žetta gerir hinsvegar vešsafniš svo vešhęft žar sem žaš į viš til aš auka endurfjįrmögnunar lįnshęfi sjóša sem ekki eru til verštrygginga og flokkast undir YTM. 100% öruggt er žegar raunvaxtakrafan max 1,99 % ķ London til hękkunar nżrra śtlįna [eša fara ķ afskriftir af įhęttu eiginfé] er ekki skattabęr. Žessar tekjur er naušsynlegar til aš uppfylla langtķma IRR verštryggingar eša fjįrfestingar ķ grunntękifęri: žess sem fjįrfestir meš reišufé aš sjįlfsögšu.     Framhaldiš birtist svo  almenningi ķ formi verksmišju, virkjanna,  eša grunn žar sem bśiš er aš leggja af YTM kröfuna og fękka eignarašilum sem įšur voru ķ keppni um aš skipta kökunni į milli sķn.  Nżju eignar ašilarnir starfa į svo į grunni sem skilar eigendum IRR  vešbréfanna tekjur. Ekki ótrślegt aš USA geri skattakröfur į sitt fjįrfesta liš ķ stękkun IRR grunns USA ķ heildina litiš.

UM 1983 var svo žetta Massachusetts form frį 1790 sett į allar įšur IRR śtlįnveltur hér meš lögum,  Meš raunvaxtakröfu til 80 ein. į 100. vertryggšum eftir į.   Žar fyrir aš allar męlingar ķ stöndug rķkjum sanni aš žetta geta aldrei um 60%- 80% lįntaka uppfyllt į IRR męlikvarša.

Śfgįfa fasteigna bréfa fyrirfram eignarverštryggšra  fasteignbréf ķ USA var sś sama. Hrein eign. į śtgįfu degi  100 ein.  og 80 ein ķ įhęttu eignarfé.

Ķsland  100 ein. hrein eign og  80 ein. eiginfé [öruggur framtķšar tekjur hér meš lögum].  og įhęttu eiginfé sennilega mišaš viš UK  og  108 ein.

Žetta ruglar ekki stönduga erlenda lįndrottna ķ rķminu sem er fljótir aš skilja samhengiš, enda er žetta aldrei višurkennt erlendis  annaš en  YTM lįnsform, meš įhęttueiginfé  162 ein.

Hér ruglaši žetta samt Ķslendinga ķ rķminu.  60 % hękkun veša į einni nóttu. Eykur kostaš allra vegna fasteigna og eykur eignskatta, og hér tekjuskatts  forsendur: žessi ekki öruggu ekki IRR lįnavešsjóši. Greišsluerfišleikar hér voru aš hluta faldir, vegna žess aš hér er ekki ešlilegt aš einu sinni millistéttin flytja inn į framtķšar heimiliš fyrr en um fermingu elsta barnsins. Margir gįtu unniš lengri vinnuviku en jafnvel tķškast ķ UK. Margir gįtu višhaldiš eignum įn mikils reišufjįr: ķ skatta t.d. Afslįttur af launum į fyrst tekjuskatts žrepi  lögašili eru lķka kallašar nišurgreišslu af alvöru hagfręšingum erlendis.  Innleidda sem persónuaflįttur aš af launaskatti starfsmanna. Nżtist til aš vega upp į hęrri fasteigna og fjįrmangsgjaldasköttum [tekjur sem bankinn fęr].

„Principal“ į Massachusetts jafngreišslu lįni sem er  sem er til 30 sinum 4 ein įrgjöld er 120 ein.

Žetta er eign 100 ein. og 20 ein. eiginfé sem um er samiš į śtgįfudegi.   Aš verši nęsta įr

96,7 ein. eign  og  19,3 ein. eiginfé. Principal nęsta įr er lķka um saminn: 116 ein.  29 x 4.

CiP hlutfalslega eignarleišrétting virkar jafnt į  eftir stöšvar hans og summu eignanna sem hann jafngildir samkvęmt öllum stjórnarkrįm Vesturlanda.   10 % hękkun į 166 ein. eru lķka 10 % hękkun į 29x 4 ein. Žetta žarf enga sérfręšimenntun til aš višurkenna.

Samkvęmt skżrslu Starfsmanna AGS vegna lausareišufjįrerfišleika Ķslenska YTM geirans um 2004, kemur fram aš žar er hvergi aš finna dęmi um innlenda IRR sjóš starfandi hér frį stofnum ķbśšalįnasjóšs og innleišingum CIP tengds lįnforms meš eigin fjįruppsveiflu sem er lęgri gjöldum sennilega fyrstu 5 įrinn [višaš viš UK, USA eša Danmörku] en ef ešlilegri verštryggingu vęri beitt en sķšan veldisvķslegir uppsveiflu til loka greišslu sem gerir Principal miklu hęrri en vęri löglega vertryggšur.   Žetta lįn er snišiš aš YTM 5 įra Baalloon lįnum erlendis.  

Žegar veršbólga er metin į hreinum Aljóšlegum fjįrfestingar vešlįnum erlendis. Žį liggur heildarskuld fyrir į bréfinu sjįlfu. Upphafleg Lįns upphęš og fastir nafnvextir. Einnig greidd gjöld.  Skuldin sem eftir getur verši 40 ein. og į 10 įr eftir [80 er greiddar] . ķ USA var 4,5% veršbólga į CIP 1974-2005  žetta gefur hugmynd um aš veršbólga verši max  45,0 % skuldin žį 28 ein. Hinsvegar er gert er rįš fyrir veršhjöšnun  segjum lķnulegum vexti 3,0 % žį veršur skuldin metin  30 ein. Nafnvirši upphaflega principal stendur ķ  33,33 ein. Sį į kvölina sem į völina į frjįlsum markaši. Fjįrfestinga sjóšir vešja į minni veršbólgu ķ sķnu heima rķki sér ķ hag, lįmarka raunįvexti sérhęfa sig ķ verštryggingu.  Žetta vegur žungt ķ heildarstöšuleika.

Hér eru engir IRR innlands fjįrfestingasjóšir, sem allir rétt reknir eru sjįlfbęrir eftir aš žroska er nįš. AGS 2004 bendir į hvaš gott sé aš eiga svona skrautfjöšur ķ eignamöppu einkabankanna sem žurfa žaš aš lęra aš reka IRR sjóši, ķ hįši hjį ķbśšalįnsjóš eša sérfręšingum Sešlabanka Ķslands um hvaš er best ķ fjįrmįlum: rökin mót tilögum AGS.  Ķslensku einkabankarnir voru aš sękja um aš stofna śtibś til reišufjįrsöfnunar  til aš aušvelda Ķslenskum almenningi aš eignast žak yfir höfšiš ķ sömu skżrslu.

Annarstašar er žetta ekki vandamįl ef hrįefni eru til stašar og mannafli žį byrja innfęddir į žvķ byggja, mišaš viš žjóšartekjur og skort į IRR lįnsformum til verštrygginga  žį geta erlendir ekki skiliš įhugleysiš hjį reišfjįrsöfnurum hér aš fjįrfesta į heimamarkaši. Nżbygginirnar eru veršmęti sem stand undir fleiri śtgefnum krónum.

Halda žvķ fram aš žżskir Bankar og Breskir Bankar afskrifi ekki vegna į hęttu af lįnum  sķšustu 100 įr, er žvķlķk della aš ekki žarf aš ręša.  Žeir eiga nóg reišufé vitandi um įhęttuna hér.   Įhęttu eiginféš var ekki vantališ, lįnsformin ekki heldur. Heldur ekki aš gera rįš fyrir veldisvķsislegum vexti veršbólgu į 30 įrum, žegar veršbólga er 3,0% eša hęrri.  

Bankar sem greiša śt hagnaš ķ reišufé og bśa viš rķkisverndaša fįkeppni, eiga meir en nóg reišfjįr eignfé til aš bjóša upp į jafngreišslulįn meš jafnri dreifingu afborganna, žar sem žeir kunna ekkert į Fisher formin. Gefa upp lįn og fjįrmagnstekjur og rįšgerša veršbętur vegna veršlagsbreytinga į lįnstķma til śtreiknings fastrar heildar skuldar og fast mįnašargjald viš śtgįfu bréfa og dreifa jafnt allan lįnstķmann, eša gefa upp lįn og fjįrmagnstekjur dreifa jafnt og leggja svo į ešlilegar CIP eignarveršbętur į hvert gjald eftir į.   110% leiš er ekki IRR fjįrfestingarkostur heldur gešveiki. Ķslendinga hafa allir tališ hingaš til aš žeir vęru ašal fjįrfestingargrunninn į Ķslensku verštryggingargrunninn.  


Reišufé og veš valda gęlpum utan Ķslands.

Neytenda  verš trygging

Į hinum frjįlsu stöndugum mörkušum, er til fullnęgjandi fjöldi einstaklinga til aš reka stöndug fyrirtęki og allt rķki stöndugu markašanna.  Ķ langtķma višskiptum almennt žį er gengiš śt frį žvķ aš įbyrgšar ašilar kunni sitt fag, og aldrei nokkurn tķman, žarf aš rįša utanaškomandi til aš kenna heimamönnun grundarvallar atriši sišmenningar  lżšręšislega Vesturlanda. Žar er byggt į traustum grunn, traustum vegna, einfaldleika og heildarvęgi ķ samfélags višhaldinu.

Stöndug rķki tryggja langtķma hlutfallslegan  stöšuleika, žį er įtt viš višhalda [verštryggja] sömu hlutfallsleg skiptingu žjóšartekna.

Almennar reglur ķ stöšuleika er aš langtķma grunnskipting er 100% stöšug og hennar fasti öruggi hlutur hennar er 80 % tekna og gjalda, žessi grunnur er alfariš byggšur į og ķ samręmi viš stjórnaskį og meš fylgjandi stjórnskipunarskrį samtryggingar fjöldans sem vil njóta kosti žess sem félagslegur žroski bżšur upp į , žaš er samhygšin.

Reišufé er veršmęti ķ stönduga Alžjóšasamfélaginu sem aušveldlega [samstundis] mį breyta ķ gjaldamišla allra stönduga rķkja.

Allir gjaldmišlar rżrna.  Magn gjaldmišils į eigin rįšstöfunarmarkaši er  ķ réttu hlutfalli  viš veršmętasköpun į sama markaši.  Hvaš eru  [almenn] veršmęti?  Samkomulagiš er: aš žaš er žaš sem 80 % žegnanna vilja [og velja sįttir]  žaš kallast raunveršmęti,  žessi veršmęti er sögš raunveruleg žegar stašfest hefur veriš samningur eša almennir samningar um veršmęta matiš, sannanirnar eru kallaš söluskatts eša  viršisaukaskatts nótur/kvittanir eftir Rķkjum.

Hversvegna rżrna gjaldmišlar? Vegna žess aš  hinn almenni mašur er svo örlįtur [ekki smįmunasamur og nķšskur aš ešlisfari, žį getur fariš svo aš hann borgar of mikiš til aš byrja meš, žaš veldur falskri eftirspurn, kallar į of mikiš af gjaldmišli ķ umferš, žess vegna skilar sį semfékk of mikiš į nęsta uppgjörstķmabili óraunhęfum vęntingum til baka, og dregur śr framboši, til aš višhalda sķnum grunn stöšuleika.  Yfirleitt gerist žetta žroskaša réttlęti ekki af sjįlfum sér, žess vegna er samkomulagiš um aš lįta hiš opinbera tryggja žaš meš sķnum tólum og tękjum: lögum og reglugeršum  eša frelsisrömmum, sem halda žeim ofurgrįšugu og sķnku ķ skefjum eša frį hinum almenna neytenda grunni.  Ķ ešli sķnu eru keppni markašir skipulagašir frį byrjun hvaš varšar fjölda keppenda [nešri mörk en opiš fyrir öllum => Hong Kong]  og fast gjald sem allir ķ sama geira verša aš greiša. Gjaldiš samstendur aš tekjum hins opinbera af  sölu og žjónustu [vsk.] og starfsmanna haldi [launaskattar: launin rétt sagt eru lögš į tekjur til aš starfsmenn skili žeim]  einnig er ašstöšugjöld ešlilegt til aš jafn keppni skilyrši, sumar götur og hverfi eru žéttbżlli en önnur: žurfa allir af 80%  ķbśa aš bś viš sama val og ašgengi.  Žaš kostar minnst klukkutķma aš sękja smį pakka į póstinn, žetta er hękkun į einstakling allt upp ķ nokkur žśsund eftir starfi.    

Ašalatrišiš aš meta žessa föstu tekjustofna hins opinbera žannig aš ekki mismuna eftir geirum, né eftir ašstöšu žįtttakanda.  Einnig innan sama uppgjörstķmabils, skatta įrs, er ekki ešlilegt eša skattleggja arš eša ašra vexti, žvķ žetta er ķ raun reišfé sem bśiš er aš skattleggja  sem tekjur į sama tķmabili. Hinsvegar er svo kallašir vaxta vextir ķ sjįfum sér tekjur og žį er ešlilegt aš skattleggja,žannig aš dragi ekki śr tekjum af launa og viršisaukaskatti.  Ef nęgur fjöldi er ķ keppni geira minnkar aršur og eykst aršur ķ samręmi, mikill aršur bżšur upp į fjölgun keppenda.

Einnig er ešlilegt aš skattfrjįlsar tekjur ķ geirum taki miš af veltu.  Kostašur viš selja klósettpappķr og   gull er sį sami per einingu. Žannig aš velta getur veriš ešlilega meir ķ gullgeirunum, ef bįšir bśa viš sama fasta skattagjald žį er gullsalinn meš  mikiš lęgri skattaprósentu af veltu og lķka arškröfu.

Velta žjónustu banka getur verš 100 sinnum stęrri er helstu vsk. ašila hans. Ef  žeir skila allir 100 ein. skatt og er meš 100 sinnum fleiri starfsmenn, į er ešlilegt aš Žjónustu banki skil lķka 100 ein. ķ skatt.        Skattur per. kennitölu.    10% hagnašur hjį rekstrar ašila er žį um 0,1% hagnašur af veltu žjónustubankans. Annaš verra er aš mismuna milli geira og innan geir mišaš viš veltu hampa fįkeppni og einokun į kostnaš jafnra tękifęra og grósku ķ hinu almenna neytendagrunni.

Geirar sem einkennast af hlutfallslega hįrri veltu og fįum söluašilum, eiga aš skila miklu lęgri vsk. %  of prósentulegum hagniš af veltu en Geirar meš fjölda gróša keppanda og minni veltur.

Dęmi stjórnun fer ekki  eftir stęrš veltu heldur fjölda keppenda ķ sama geira, ef eitthvaš er eiga stjórnendur stęrri veltu aš vera meš lęgri tękjur lķka, žó skili sama rekstrar afgangi ķ krónutölu. 

Veš söfn til langtķma verštrygginga er elsta tól stöndugra rķkja til aš geyma umfram magn į góšęrum til aš męta óešlilegum samdrętti ķ grunninum. Žetta eru naušsynleg tól en ferlega dżr reišfjįrlega séš, sparnašur sem kostar sitt en ekki öfugt. Ef Rķki er stöndugt žį getur samtķminn stašgreitt grunn elli lķfeyrir ķ dag , ef žaš er jafn stöndugt ķ framtķšinni žį getur žaš lķka stašgreitt hann žį. Žjóšverjar gętu kennt Ķslensku įhuga ašlinum illa višskiptatengdum og félaglega vanžroskušum į sjóši, żmislegt meš fordęmi sķnu.  Almenna reglan er sś aš allt sem er hér ķ hlutfallaslegu ósamręmi viš stöndug rķki sem kunna sitt višhalds fag einkennir tossa hugsunarhįtt žvķ mišur: er „insular“.

Ķslenska vandamįliš er aš hér og žaš er ešlilegt hafa menn ekki heila til aš skilja vél veštyggingarsjóšsins, eša safnsins, fjöreggiš: DAS KAPITAL. Hinn faldi höfušstóll.  Sem er til einskyns annars nżtur ķ stöndugum rķkjum en aš  žjóna sem bakveš til aš lękka įhęttuvaxtaįlag  af fjįrmįlažįttum t.d. [endur] fjįrmögnun sem tengjast śtlįnum skammtķma og lélegum vešum ķ greišslugetu og óöruggum vešum til aš breyta ķ reišufé.    „Eiginfé“ er nżyrši til aš śrelda skilning nśtķma Ķslendinga į gömlum fręšum og lögum um žessi mįl. Merkir ķ nśtķma įhęttulausu [meš stjórnmįlaįbyrgš] hlutafélagaformi skuld viš eigendur.  Eigendur 100 įra lķfeyrissjóša er löngu daušir og žeir ętlušust til aš žeirra fórn myndi létta lķfiš hjį öll sķnum afkomendum jafnt, og veita öllum jöfn tęki fęri til aš lifa įhyggjulausi lķfi. Afkomendur annarra en fórnfśsra og mannelskandi almennt   hafa nś lagt žetta fjöregg undir sig, og reka į žeirri forsendu, aš veršbólga verši sem mest ķ framtķšinni, vanskil og greišslugeta en samt aš tekjur almennings ķ framtķšinni verši  miklu meiri og žeir eyši stöšugt hlutfallslega meir ķ hśsnęšiskostnaš.   Vextir umfram almennar  veršlagshękkanir, minnst litiš  yfir fimm įra efnahagsuppgjör segja til um hvaš getur talist almenn raun įvöxtun hjį stöndugu rķkjum alžjóšsamfélagsins, žvķ lengri tķmi  til samanburšar žvķ betra mat.

Ķslendingar eru auštrśa, ekkert rķki ķ heiminum borgar almennt raunvexti umframa almennar veršlagshękkanir til lengri tķma tillitiš, žar er borgaš fyrir višhaldiš,  um 4,5% rżrnun į įri CIP ķ USA  sķšan 1937 jafngildir žar svipušum hękkunum į tekjum almennra launžega, og žess vegna lķka į tekjum vegna hśsnęši og sparnašar. Žessi 80% neytenda halda uppi fjöldaframleišslunni ķ USA. Hlutabréf hennar skila raunvöxtum, mismiklum. Žaš mun žykja gott ķ samanburši aš skila um 1% hęrri raunvexti umfram önnur stöndug rķki į 100 įrum.  Žeir sem hafa lķtiš lįnstraust og eru talir lélegir skuldunautar , lofa hįum innlįnsvöxtum hjį sér śt ķ loftiš til aš komast ķ reišfé til aš gręša į žvķ persónulega.

Vertrygging sogar til sķn tękifęri og slķka sjóši borgar sig alls ekki aš byggja upp žvķ stöšuleiki žeirra og öryggi felst ķ žvķ aš borga meš žeim

 

Alžjóšlegir verštryggingarsjóšir byggja allir į sömu grunnreglu, hins vegar vegna ešli žeir er mjög erfitt aš gera sér mynd af žeim ef fjöldi grunngjaldadaga  er mikiš meira en 5.  Einnig er grunn höfušstólinn sem skiptir öllu mįli ķ reiknilķkönum en ekki sį er kallašur „principal“ sem er fjöldi žeirra grunnhöfušstóla sem er til innheimtu ķ framtķšinni.      „Annuitet“ er frį žeim tķma žegar gjalddagar voru einu sinni į įri.

Almennt gildir um slķka sjóši eša vešsöfn er aš fjöldi grunngjalda sinnum tķmi į milli žeirra  ķ  jafngreišslu vešlįninu er lķka sį tķmi sem sjóšurinn žarf til žroskast žaš er žį nęgja innborganir į hverju įri fyrir śtborgun nżrra jafngreišslulįna til verštryggingar. Žį stękkar žessi sjóšur eša vešsafn ekki  aš veltu umfram veršlagshękkanir almennt.  Öruggast til aš stękka veltu, žį er ekki kominn greinilega į stöšuleiki į markaši,  er aš stofna nżtt vešsafn eša vešsjóš.

Ekkert er ódżrara en sjįlfbęr sjóšur, žeir sem halda öšru fram ęttu aš fį sér nż lyf.  Prime sjóšir meš x gjaldadögum eru meš x śtlįn ķ gangi į hverju tķma, til aš aušvelda yfirlit yfir sjóšinn.  Žetta skapar töflu sem er meš x2  :coupons gjaldaga hólfum.  5 įra sjóšur er mynd af 25 slķkum hólfum.  Ég get hinsvegar gert óendalega stóra mynd aš 360 x360 gjaldagahólfi og veit aš žaš sem gildir almennt um sjóš/safn  x gjaldaga lįns.

Hér er sżndur rekstur į fimm įra vertryggingar vešsafni, og samkvęmt fręšunum er gert rįš fyrir sömu veršlagshękkun į hverju įri aš minnsta kost aš mešaltali  yfir lįnstķmann, lengri lįnstķmi meir nįkvęmni og öryggi. Hér eru žvķ śtlįn hękkuš um 4,0% į hverju įri til aš tryggja lķnulegan vöxt veršbólgu į lįnstķma. Žar sem Veršbętur framtķšar eru ekki enn oršin raunveršmęti žį skipta žęr engu mįli fyrir myndina af sjóšstreymi  undir rįšgeršum veršbólgu vexti. Skżrt sjóšstreymi einkennir kröfu žeir sem kunna aš vertryggja.   Žaš aš gera rįš fyrir aš almennar veršlags hękkar og žess vegna greišslugeta vaxi veldisvķsislega eru föšurland svik ķ Žżskalandi og USA  ef varšaši öll fasteigna veš eša allar tekjur jafnt. Enda engin įstęša til žess ef tilgangur er aš skilja fjįrmagnsflęši vešsafnasjóš. Hinsvegar meš žvķ aš gera žaš fyrirfarm  ķ hönnun vertryggingar lįnsforms žį er žaš til aš auka framtķšar veršbętur umfram almennar veršlagshękkanir, og eša réttlęta meiri skil eiganda į reišufé inn ķ sjóšinn. Svo barnalegt vešfals kemst ekki upp ķ lagumhverfi stöndugra rķkja.

Rautt tįknar nżtt innflęši reišufjįrmagns, Gult tķma žegar innstreymi er meira en śtstreymi. Blįtt innstreymi reišufjįr [išgjöld, sparnašur, hlutafé], Gręnt tįknar skil reišfjįr eftir aš žroska er nįš.  Hér er stofnaš śr sjóšur og reki ķ žroskašur ķ tvö įr og sķša er honum lokaš. Ég er žess vegna bśinn aš reika svona sjóši ķ 1000 įr ķ hausnum og hef alla reynslu sem žarf. „Principin“ eru alltaf žau sömu. Žessi uppsetning er einföldust, ódżrust og žess vegna gęti skilaš mestum raunvaxta kröfu ef almenningur getur sparnaš meir neyslu sķna. Žį er lķka spurning hversvegna er sami almenningur aš spara til aš lķša skort.  Mešal sjóšur 30 įr skilar eftir aš žroska er nįš fyrstu eigendum sitt pund eftir 30 įr.   Ég verš 80 įra žegar skyldusparnašargreišslur sem ég spara ķ ellisjóš koma til mķn.  Ef honum veršur lokaš eftir 30 įr.

Stofnun og rekstur bakveša

 

                                                                                                                                                                       


 

Lokun og endurgreišur

Til aš réttlęta hęrri śtlįnveltu, leggja menn alla įherslu į kosti innlįna. Til aš auka meiri innlįnžörf auka menn śtlįnžörf. Menn segjum aular.

Menn gera śt į lękkandi veršbólgu frekar en vaxandi, betri greišslu getu frekar enn verri. Allt sem einkennir „Prime“ vešalįnsjóš Stöndugra rķkja og fyrirtękja.  Stöndugt er aš halda sig į jöršunni og eyša óžarfa įhęttu vaxta įlagi śr kerfinu, halda spilvķtum ķ afmörkušum kimum fyrir žį sem vita aš hverju žeir ganga. 80% Ķslendinga viš engar fjįrmįla įhyggjur. Mikill minni hluti vill hinsvegar aš hann hafi žaš. Neytendur framlegšar fyrirtękja og neyslu og sparnašar almenning. Višbjóšsleg manngerš.

Hér gildir aš 100.ein. getur veriš hvaš sem er til verštyggingar žaš er aš višhaldahöfušstól mišaš viš almennt veršlag, hinsvegar veršur žaš vertryggt er lķka njóta viršingar į markaši: blį höndin sér um sķna.   Velta er meš 10 % śtborgunar kröfu į gjaldadaga žį gildir aš ef velta er 90,9 ein. žį eru 10 % hagnašur [śtborgun kostnašur] af veltu 9,1%.   

Lįn meš fyrir fram rįšgeršri og reiknašri veršlagsžróun eru miklu eindafaldi en ef reikašar eru veršbętur eftir į. Žar er hęgt aš vešja į beri greišsluhęfi meš vaxandi aldri safna. Almennt geta bęši formin aldrei skilaš raun įvöxtun almennt.  Įstęšan fyrir žvķ aš hlutabréf ķ vsk. rakstri eru svo vinsęl ķ rķkjum frjįls markašar žau gefa öllum jöfn tęri til aš vertryggja eša spara ķ žessum rķkjum sem besta valkost. Sparnaš tekjur almenns vinnuafls eru hvergi žaš sem risafjįrfestar sękast eftir, žeir sękja ķ tekjur hins opinbera og fjįrmįlastofnanna ķ óstöndugum rķkjum. Sumir eru vandir aš viršingu sinni.


Ofur verštrygginar sem fara śr vešböndum!

Gaman getur veriš aš skoša launžróun almennings ķ USA sķšust öld.  Žar er CIP notašur til aš męla eyšslu [meš söluskatti [vsk] tiltekins śrtaks launžega įri, sem ekki eru žeir 10% tekjuhęstu eša 10% tekjulęgstu. Žetta liš mun skila inn öllum kvittunum.   til aš framboša haldist óbreytt eša vaxi innan USA žarf žessi hluti tekna 80% ķbśa USA aš vaxa hlutfallaslega eins og [inflation] veršbólgu męlirinn.

Žaš er aldrei gert rįš fyrir veldis vķsilegum vexti (1 +x)2 į veršbólgu ķ lengri tķma en 60 mįnuši.

Erlendir jafngreišslusjóšir  gegna lykil hlutverki ķ aš auk lįnshęfi fjįrmįlstofnanna , sem bak fyrir žį vegna skammtķma įhęttu lįna starfssemi, įhęttu vegna žess aš veš sem aušvelt er aš breyta ķ reišu fé eru ekki fyrir hendi.  Erlendis er mikil samkeppni milli lįnstofna aš komast yfir žessi bréf sem eru örugg m.t.t. innheimtu. Greišslur léttast meš fyrsta gjaldaga og eftir um 10 % -30% af lįnstķma er sjóšur meš 1 vešrétt laus viš allar įhyggjur af greišslu erfišleikum.

 

Dęmi um vertryggingar sjóš sem lįnar 300 žśsund til žriggja įra , žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 100  žśsund króna lįn. Kostnašur vegna verštryggingar er  0,12% af lįnsśtborgun :  360 kr.

Fyrsta lįniš  100.000  meš verštryggingu er  A1[x1,03]  =  103.000

Annaš lįniš 100. 000 meš verštryggingu  er A2 [x1,06] =  106.000

Žrišja lįniš   100.000 meš verštryggingu er  A3 [x1,09] =   109.000

Heildarskuld  meš veršbótum er  318.000  kr.

Eignir: 300.360 kr. Eiginfé  318.360 kr. - 18.000 kr.  [Innborgaš eiginfé 300.000kr.]

Žar sem žetta er vertryggingar sjóšur  žį gildir nęsta įr aš  lįnaš er 309.000 , žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 103  žśsund króna lįn. Kostnašur:  371 kr.

Fyrsta lįniš  103.000  meš verštryggingu er  B1  =  106.090

Annaš lįniš 103. 000 meš verštryggingu  er B2  =   109.180

Žrišja lįniš   103.000 meš verštryggingu er  B3  =   112.270

Heildarskuld er 327.540  kr. + 318.000 kr. - 103.000 kr. [A1] = 542.540 kr.

Eignir: 2x 103.000 A[2-3]+ 3 x 103.000 B [1-3] + 360 kr. + 371 kr. = 515.371

Eiginfé:  (542.540 + 360 + 371) kr.  - 27,900 kr. = 515.371 [innborgaš eiginfé 206.000]

 Žar sem žetta er verštryggingar sjóšur  žį gildir žar nęsta įr aš  lįnaš er 318.270 , žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 106.090  króna lįn. Kostnašur:  382 kr.

Fyrsta lįniš  106.090  meš verštryggingu er  C1  =  109.273

Annaš lįniš 106.090 meš verštryggingu  er  C2  =  112.455

Žrišja lįniš   106.90 meš verštryggingu er   C3  =   115.638

Heildarskuld er 337.367  kr. + 215.000 kr. - 106.000 kr. [A2]  + 327.540 kr. - 106.090kr. [B1]  = 667.817 kr.

Eignir: 1 x 106.000A [3] + 2 x 106.090B [2-3]  + 3 x106.090 krC[1-3]. + 360 kr. + 371 kr. + 381 kr. = 637.562 kr.

Eiginfé:  (667.817  + 1.112) kr.  - 31.367 kr. = 637.652  [innborgaš eiginfé 106.180].

Hér er žessi vertryggingar sjóšur mišaš viš aš gera rįš fyrir lķnulegum vexti CIP oršin sjįlfbęr og višheldur endalaust mešan fjįrfestir  er til stašar į hverju įri   637. 652 kr.  

Ķ  varasjóši er óžroskuš eign ekki kröfuhęf  eign eša verbót aš upphęš : 31.367 kr.

žetta er verštryggingar sjóšur  žį gildir nś er lįnaš  327.818  žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 109.273  króna lįn.  Kostnašur:  393 kr.

Fyrsta lįniš  109.273  meš verštryggingu er  D1  =  112.551

Annaš lįniš 109.273  meš verštryggingu  er  D2  =  115.829

Žrišja lįniš   109.273  meš verštryggingu er    D3  =    119.108

Heildarskuld er 347.488  kr. +  221.450 kr. - 109.180 kr. [B2]  +  337.367 kr. - 109.273 kr[C1]. = 687.852 kr.

Reišufjįr innstreymi er:   109.000 [A3] + 109.180 [B2] + 109.273[C1] = 327.453 kr.

Eignir: 1 x 112.270B [3] + 2 x 109.273 C [2-3]  + 3 x 109.273 kr.D[1-3]. + 360 kr. + 371 kr. + 381 kr. +391 kr. = 657.048 kr.

Eiginfé:  (687.852  + 1.505) kr.  - 32.309 kr. = 657.048  

Reišufé (327.453 + 1.505) - 327.818 kr.[lįniš] = 1140.

Eiginfé:  (688.217  + 1.140) kr.  - 32.309 kr. = 657.048

žetta er verštryggingar sjóšur  žį gildir nś er lįnaš  337.653  žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 112.551  króna lįn.  Kostnašur:  405 kr.

Fyrsta lįniš  112.551  meš verštryggingu  er      E1  =  115.928

Annaš lįniš 112.551  meš verštryggingu  er     E2  =  119.304

Žrišja lįniš   112.551  meš verštryggingu   er   E3  =    122.681

Heildarskuld er 357.913  kr. +  228.093 kr. - 112.455 kr. [C2]  +  347.488 kr. - 112.551 kr.[D1]. = 708.488 kr.

Reišufjįr innstreymi er:   112.270 [B3] + 112.455 [C2] + 112.551 [D1] = 337.276 kr.  

Eignir: 1 x 112.455C[3] + 2 x 112.551D [2-3]  + 3 x 112.551  kr.E[1-3]. + 1140 kr. +405 kr.

= 676.755 kr.

Eiginfé:  (708.488+ 1.545) kr.  - 33.278 kr. = 676.755  

Reišufé (337.276 + 1.545) - 337.653  kr.[lįniš] = 1.168.

Eiginfé:  (708.865  + 1.168) kr.  - 33.278  kr. = 676.755  

Ķ varasjóši er óžroskuš eign ekki kröfuhęf  eign eša veršbót aš upphęš : 33.278 kr.

Reišufé er 1.168 kr. Nśvirši eigna: 675.210 kr.

Hękkun į eiginfé milli įra  (676.755/ 657.048  - 1)100% = 3,0 %  eša eins og veršbólga sem rįšgert var aš yxi lķnulega, samkvęmt męlingu ķ stöndugum rķkjum og višurkenndum alžjóšlegu hagfręšum.

CIP feril USA 1912 -2010Veldisvķsislegur vöxtur į veršbólgu getur ekki myndast nema hann sé rįšgeršur af Sešlabanka/stjórnvöldum rķkis.  Ekkert stöndugt rķki ķ heimi rįšgerir slķkt į langtķma forsendum. Innleiša hér verštryggingu 1983 ofan į vešsöfn meš fullri fyrirframreiknaši veršbólgu var til žess aš 60-80% gętu ekki stašiš ķ skilum. Lįn ķbśšalįnsjóš, falsaša vertrygging er ólögleg eftir 60 mįnuši ķ stöndugum rķkjum eins og USA. Žar sem žau fara śr vešböndum greišast ekki nišur. Lįnin vaxa aš raunvirši enn žaš gera eftir į verštryggš jafngreišslu lįn ekki. Ljśga aš lįntaka um lįnsform  er yfirleitt tališ aušgunarbrot.   

Hér er feril tekna mešal launmanns ķ USA til aš versla varning og žjónustu meš söluskatti, hér vsk. Ķ USA  fylgist fasteigna vķsir og neytenda vķsir aš į tķmabilum lengri en 5 įr.  Hinsvegar mun fólk  žar hafa fundiš fyrir žvķ aš erfišara var aš spara, en ekki vegna minnkandi frambošs, heldur endinga minna frambošs sem kostar meira į lengri tķma.  Žetta kallast ekki aš veršbólga vaxi eins og x2 . Žaš segja žeir sem varla eru lęsir į erlent menntamįl.

Sjį lķka:   http://juliusbearsson.blog.is/blog/juliusbearsson/entry/1170923/


Er Ķslandi ekki treystandi til aš verštyggja höfušstóla almennt.

Prime inflation guaranty fund.

Meš fyrst flokks  verštyggingarsjóši er įtt viš alžjóšlegan langtķma  15 til 45 įra straumlķnulega  jafnstreymissjóšs , žaš er innstreymi og śtstreymi reišufjįr ķ mešal įri er žaš sama. Žessir sjóša taka oft miš af eiginfé  [höfušstól eigenda] eša hlutfalli rįšgeršar veršbólgu, af viškomandi stjórnvöldum ķ samvinnu viš Sešlabanka ķ efnahagslegum vitsmuna rķkjum, af heildarveltu stofnunnar: lįnsjóšs.  Žetta eru ekki „profit“ sjóšir heldur frekar hęnan sem verpir eggjum eša tękifęrum til annarra fjįrmįla višskipta til langframa.

Žar sem žetta eru grundvaldar sjóšir ķ sišmenntušum rķkjum og tengjast samhangandi sögu žeirra, er žeir mjög einfaldir hvaš varšar rekstur og stjórnun: žess vegna er sį kostnašur nįnast enginn.  Hér er verš aš tala um magn og mjög fį lįn ķ samanburši viš allan žann fjöld skammtķma og įhęttu lįna sem žekkjum ķ dag.

Hinsvegar er vęgi slķkra sjóša, fólgiš ķ stęrš  veltu žeirra og stöšuleika hennar: velta stękkar žį og žvķ ašeins aš lįntakendum fjölgi.  Śtstreymi er lķka verštryggt  til aš tryggja innstreymi framtķšar. Innstreymi  skiptist alltaf hlutfallslega eins ķ śtlįnsfé meš hluta veršbóta śr jöfnunarsjóši,  įšur afskrifašra ķ sama efnahagsreikningi. 

Algengasta lįns formiš kallast „equal payments“ allan lįnstķmann  mišaš viš 15, 25, 30 eša 45 įra söfn öruggra vešbréfa meš tilliti til innstreymis og bakveši ķ heimilum įsamt lķfshamingju lįntakanna.

Lįntakar er yfirleitt žeir sem bśa ķ aušseljanlegu hśsnęši  meš fastar lįgmarkstekjur.  Til aš hald öšrum frį eru sett įhęttu vaxta įlag į lįnin.  T.d. Fyrirtękjaeigendur og stjórnmįlamenn eru oft meš hįar tekjur į ęvinni ķ skamman tķma: skrżtiš aš fyrst žeir komust į žing ef žeir geta ekki fengiš vinnu sķšar.  Dżrt sértękt hśsnęši selst hęgar. Einnig žarf lķka aš žrķfast smį gróša lįnastarfsemi sem snżr aš žeim sem hafa efni į aš taka įhęttu į lįnstķmanum.

Kostur viš „equal payment“  er aš greišslubyrši er žyngst fyrst fyrir einstakan lįntaka. Ķ rķkjum eins og USA žar sem veršrżrnun dollars eša innlands veršbólga er nįnast föst   90% į 30 įrum, um 115 % ķ UK  en meš meiri sveiflum fęr lįntaki endurgreitt smįtt og smįtt veršbóta vextina sem var jafnaš var  śt į 30 įra lįniš ķ upphafi. Kemur oft į móti skólakostnaši vegna afkvęma og višhald inn og utanhśs er lķka um 60% į 30 įrum.  Vešlausa eignin žegar börnin eru farinn śr hreišrinu er lķka įgętis greišsla fyrir umönnun ķ ellinni, minnkar žörf į sértökum ellilķfeyris séreignasparnaši meš rķkisįbyrgš og skattafrįdrętti. Žjóšverja eru meš hreinskiliš ellilķfeyriskerfi og ekki hef ég heyrt aš fólk sé lįt svelt ķ hel ķ USA eša UK eins og sumir hér ķ dag vegna elli eša atvinnuleysis.   

Žessi lįn er mjög einföld og aušskiljanleg og heildar eftirstöšvar skuldbindingarinnar  alltaf gefnar upp frekar en eftirstöšvar vešhlutans, sem er frekar žjónusta viš žį sem eru tępir.

Sjóšstjórar  žessara lykilsjóša  vegna einfaldleika žeirra eru yfirleitt meš lķtiš ķmyndarafl og samvisku samir einfeldningar.   Įkvaršanir  um fasta vextir į 30 įra bréfum taka miš af reynslu sķšustu 30 įra og rįšageršum um veršbólgu  stefnu nęstu 30 įr. žar sem 90%  er meira en nóg, gerir engin vķšsżn einstaklingur sem skilur hluti ķ breišu samhengi og fram ķ tķman rįš fyrir hęrri nafnvöxtum į slķkum 30 įra lįnum.  Žeim er ętlaš aš verštryggja lįgmarks innstreymi į öllu tķmum. Fįir spara ķ kreppu tķmum ķ samhentu samfélagi.

Dęmi um hlutfallslega skiptingu jafngreišslu skuldar.

Prime AAA+++

Hér kostar žetta bréf afföll viš sölu į mörkušum.  Žaš er rétt aš kaup, įšur en fyrsti gjaldagi er bréfsins fellur, svara til affalla kröfu 6.000.000 kr. žaš er um 33.3% afföll vegna veršbólgu į geymslutķma og žroskatķma bréfsins. Žroskatķmi fer eftir veršmęti vešsins  žar sem gengiš er śt frį 100% öruggum reišufjįrgreišslum. Gręniflöturinn er umsamiš CPI verštryggingar įlag, sem tryggir lįnadrottni afskritir  į fyrri hluta lįntķmans til aš verbęta seinni hluta eins eldri lįna.  Erlendis er žetta eign  eigenda bréfsins og óvešhęfur hluti žess fyrirfram til öryggis. Ef veršbólg veršur minni ķ framtķšinn en rįšgert var žį er žaš lķka merki um efnahagslega samdrįtt og žvķ ešlilegt aš athuga hvort ekki sé žį hęgt aš greiša nišur nż lįn meš lękun nafnvaxta į žeim. 

Hér  sżnir skyggši flöturinn  mešal verš rżrnun į raunvirši bréfsins.  Flatar mįl skyggša flatarins į aš vera žaš sama og raunvirši veršbótavaxta višbótarinnar  į lķftķma bréfsins.

 Prime A2

Hér er bara um eitt lįn aš ręša ķ sjóši sem hefur lįnaš śt verštryggt į sömu nafnvöxtum ķ minnst 30 įr [breytilegt eftir upphaflegum höfušstól] jafnmörg lįn į įri. žannig ķ heildin litiš  fęr hann inn,  į hverju įri, upphęš fyrir leigu į nśverši  og śtlįna į nśvirši til aš višhalda sér.   10.000.000 kr. śtlįn eftir 30 įr  er 19.000.000 milljónir, leiga 3.800.000 of veršbętur  11.400.000.

Nįunga elska og jafnašarstefna ķ verki borgar sig, kynslóš meš kynslóš. Samtrygging į ekki viš um sérhagmuna sinna, enda eiga žeir ekki aš vera yfir slķkum sjóšum, sem byggjast į samfélagslegu öryggi.

Alžjóšsamfélagiš eša sį hluti, sem kynslóšum saman hefur keypt sér žak yfirhöfšiš į žessum „Prime“ forsendum žarf enga sérfręši menntum til aš skilja samhengiš: glottandi hafa erlendir fjįrfestar fylgst meš apaköttum hér sķšustu 30 įr: svo sérstakur er Ķslenski vešefnahagsgrunnurinn ķ samanburši.  Ķ öllum stöšuleika sjóšum er žetta hinn einfaldi sjóšsgrunnur. Fastir vextir koma best śt og 80% [ekki vita arfalaus fķfl eins og mętti tślka almenn lög hér og reglugeršir] heimiliskaupenda   USA velja žį.  Žegar vextir eru breytilegir žį eru žeir aš mešaltali į langtķma sjónarmišum žeir sömu og ef um fasta vexti vęri aš ręša.  Žį hękka öll söfn  og įrgangar um sömu vaxta milli-prósentu.

Ég hef ekki fundiš neitt rķki utan Ķslends sem  notar Ķslenska, aš mķnu mati kolklikkušu verštryggingar ašferšina, sem sagšir sérfręšingar hér fundu upp um 1983. Grunnur sem tryggir hrun.


Hér er mynd af lįnsforminu Ķslenska eftir innleišingu verštrygginga į innlįnsfé?  Ég lęt engan segja mér ef ég er fjįrmįlastjóri  hvert er lįmarkiš į mķnu tekju innstreymi: ég er įbyrgur.  Allir vita aš vextir voru hafšir of lįgir į innlįnsfé almennings til aš greiša nišur śtlįn til vildarvina, ķ erlendum samanburši.

SubPrime

Hér er skyggši flöturinn nįlgun į vešrżrnun  heildarskuldar meints jafngreišslulįns.  Žar sem lįniš er eftir į verštryggt  žį er hękkun į greišslum ešlileg  og tryggir aš greišslu byrši veršur sś sama allan lįntķma: višhald unniš svart eša ķ sjįlfboša vinnu? 

Prime A4

Hér mį sjį nżjasts “ balloon“  verštryggingar lįnformiš į Ķslandi.  N.B eina og almenna.

Balloon lęgri greišslur fyrst

 Hér er sżnt hvernig žeim var hjįlpaš meš nżjum lįnum sem gįtu ekki borgaš verštryggingarformiš frį um 1983, sjį reglugerš Sešlabanka Ķslands um 2002 hvernig į aš reikna veršbętur į śtlįn  [erlendis er žaš ekki hęgt ef um jafngreišslu lįn er aš ręša: žannig  aš žaš er spurning hvort reglugeršin vķsi ķ jafngreišslulįn]. 

Žetta lįnsform uppsveiflu kallast „Balloon erlendis“. Ég hef gert rįš fyrir 12 % įrsveršbólgu  į fyrsta gjalddaga 30 įra uppsveiflulįns hjį ķbśšalįnsjóši og lękkun er 30 kr. mišaš viš 10.000.000 kr. lįn. Męlist ekki ef gert er rįš fyrir ešlilegri veršbólgu. Raunvirši sķšustu greišslu mišaš viš sömu veršbólgu į lįnstķma  og ķ UK eša USA hękkar hinsvegar um 25%  til 29%. Sumir myndu samt įšur segja aš veršbólga žyrfti aš vera rįšgerš meiri hér vegna eftirspurnar almennar neytenda [innlendir fjįrfestar]  eftir Ķslenskri gęšažjónustu og framleišslu rekstrar ašila sem borga ekki 43% af tekjum ķ vexti.  Skipti punktur sveiflu er stilltur į fimm įr, sami tķmi og Ķbśšalįnasjóšur gefur sķnum  lįnadrottnum eša bréfakaupendum vęntingar um 1% raunvišrisauka.

Mjög aušvelt er aš setja žetta fram ķ sślum og lįta Exel setja allar sślur meš veršbóta skiptingu jafnhįar , gefur vęntanlegum  lįntaka žį tilfinningu aš greišubyrši  sé mjög svipuš allan lįnstķmann.

Heimildir eru flest önnur rķki heims, sem alltaf hafa rekiš 90% sinnar innlands śtlįnstarfsemi žannig aš ķ heildina litiš er eigin fé hennar verštryggt.  Ekkert žeirra hefur annan almenna langtķma śtlįnagrunn til verštrygginga višmišunar en žann ķ USA.  Setning 80% heimilisfasteigna kaupenda ķ USA velur  fasta vexti fram yfir breytilega į jafngreišslu lįnum, fęr alla meš grunn žekkingu į langtķma markašsfręšum til skilja hvaš er öllum fyrir bestu.

Hér er lķka fįrįnleg neysluvķsitala sem stżrir vöruverši žannig allar eldri męlingar ašferšir elta hana uppi.  Ekki CPI neytendaveršvķsir sem helgar sig aš žeim hluta markašarins meš stöšugar-tekjur, žaš er sleppa žeim 10% sem brušla mest [tekjuhęstu] og žeim 10% sem hafa ekkert val nema aš  kaupa lįviršisauka naušsynjar.  Hér er męlt og vegiš žaš sem selst mest ķ krónum tališ.

Rifjum upp aš žaš er ekki ešlilegt į frjįlsum markaši aš allt hękki jafnt į skammtķma tķmabilum . Komma og hagfręši sumra trśarbragša segja: ekkert hękkar en žį er engin veršbólga męlanleg.   Eins og var hér ķ nokkur įr fyrir innleišingu formsins sem įtti aš frest žvķ aš fjįrręšiš yrši tekiš af žvķ rķki sem ekki kann meš fjįrmuni aš fara.  Mig grunar aš nįgranna elķturnar telji best aš Ķslandi fįi sem minnstar tekjur ķ framtķšinni.  Hvaš  er alžingskostnašurinn  hér hįr hluti af rįšstöfunartekjum žjóšarinnar ķ samburši? 

Hversvegna eru 80% bréfa ķ kauphöllum Breta hlutbréf ķ aršbęrum vsk. fyrirtękjum?  Meš hvaš er höndlaš hér?

Hversvegna eru almennir langtķma innlįnsvextir hér ekki undir 2,0% raunvöxtum eins og allsstašar annarstašar?

Hvervegna vilja śtlendingar ekki leggja milljónir inn ķ lįnastofnanir sem segjast geta bęši verštryggt og greitt hęstu raunvexti ķ heimi? Flestir taka fyrir aš geyma fé. ESB ķ rökstušningi meš  lįgmarkinnstęšu į sķnum tķma, telur aš enginn fjįrmįla mašur hafi umtalsvert fé į innlįnsreiknum ķ almenna Bankakerfi ESB, heldur ķ sérstökum um stofnum sem  eru sérstaklega tryggšar.

Ķslendingar viršast ekki gera sér grein fyrir aš 2,0% mešaltals veršbólga er fķnt ķ 1 fyrst flokka evru rķkum og 3,0 % ķ hinum aš mati hęfs meirihluta ķ ESB.  Žaš jafngildir 10% og 15 % ķ fimm įra uppgjörum til aš meta raunhagvöxt nįkvęmar. Žarna spįir markašur ķ veršbólgu uppsveiflur. Engin vill engan hagvöxt ķ 5 įr.

Ef veršbólga į tķmabili er 5,0% ķ UK, žį eru lįmarks ķbśšalįnavextir 30 įra lįna įfram um 4,99 % og innlįnvextir aš öllum lķkindum um 6,0% .  Ķbśšalįnin erlendis tryggja sparifé fyrir śtborgun og lįgmarks innstreymis reišufjįr į öllum tķmum.  Hver vill leigja ķ landi sem „Ķslenskt“ verštryggir hśsaleigu?

Svo er lķka spurning  ķ landi sem žarf ekki aš afskrifa vešbréfasöfn žvķ žau eru talin vera į raunvirši ķ skjóli Ķslensku verštryggingarinnar, hvaš mikiš af žessum langtķma bréfum hefur veriš tekiš meš ķ reikning og eignfęrt og réttlętt aršgreišslur sem urš mjög įberandi um svipaš leyti og Ķslensku bankarnir vildu fį lįn hjį ESB almenningi beint, til aš byggja yfir lįgstéttina 80% žjóšarinnar.  Ég tel hinsvegar aš veš hafi veriš aš klįrast sem gerši įbyrgum lįnastofnum ķ ESB kleyft aš lįna meira.

Ef Ķsland hefši veriš meš marktęka almenna verštyggingu  žį hefši ekki allt hruniš hér. Žaš er óžarfi aš afnema tryggingu sem er ekki til ķ framkvęmd  og hefur ekki veriš til stašar almennt sķšan 1983 ķ heildarsamhengi séš meš augum annarra sķgildra Rķkja. Heldur žarf aš hreinsa hér til vel til ķ nśtķma lagsafni. Lög og rökfręši er nįskildir hlutir. Rökréttir eiga aš skilja rökrétta texta eins og drekka vatn.

Ķ frönskum laga textum og frönsku śtgįfu ESB grunnlaganna, eru öllu hugtök=orš skilgreind vel og löggilt [sķšan 1715]. Vel er passaš upp į eitt orš sé ekki notaš misvķsandi  „Commission“ vķsar bara til Nefndarinnar sem er tilnefnd, allir hinar śtnefndu kallast commitée.    Heilu setningar eru stašlašar og fluttar į milli bįlka.   Žetta aušveldar mjög allan skilning žeirra sem hafa žetta allt ķ minninu. Titlar eru samdir til aš varpa ljósi į ašalatriši skilgreiningar hugtaksins. Neytenda-Verš-Vķsir, Grófar-innlands-tekjur[framleišsla], vegna žess aš žęr eru gróft metnar.   Grunn stofnamįl erlendis breytist ekki eftir mįlskilning almennings. Hér ķ Ķslensku deildinni eru furšu kenningar um žaš aš žaš sé ešlilegt aš allt mįl breytist.  Webster, Oxford, Petit -Robert eru meš sķgilt mennta eša yfirstéttar mįl. Capital lifir ennžį erlendis: eiginfé finnst sumum skiljanlegra, žaš er galli žvķ žį sleppa žeir viš aš kynna sér allt um hvaš höfušstóll merkir.   

Hér mętti Rķkiš stofna sjóš til aš veita frjįlsum markaši įn rķkis įbyrgšar ašhald. Viš žurfum helst meira en 3,0% verbólgu į nęstu 5 įrum og ęttu aš vera į róli meš UK frekar en Žżskalandi [žótt žaš henti mķnum lķkum].

Lįnsform bara 30 įra og 45 įra jafngreišslu veršbólga fyrirfram reiknuš  90% og 135%. Fjįrmagnsleiga til aš borga einni manneskju laun og hęfir lįnatakendur śr hópi žeir sem hafa lęgstu fastar tekjur sķšustu 5 įr. Seigum 1.000 einstaklingar į įri [śrdrįttur eins og śr happdrętti ef fjöldin er mikill] , bara lįnaš vegna ķbśšakaupa ķ almennu fjölbżlishśsi mišaš viš įkvešin hįmarks fermetra fjölda.    

Fastir vextir eftir greišslu getu mišaš viš sķšustu fimm įr gętu lķka veriš 5%, 6 % og 7% ef sjóšurinn į aš vera stęrri. Ég er į sömu skošun og AGS, žaš skiptir mig engu hvort žjónustu stofnanir eins og bankar eru ķ beinni eigu rķkisins eša ekki. Žaš sem skiptir mįli er aš žeir tryggi aršbęr  vsk fyrirtęki og   öflugan neytenda markaš.

Leggja mį hér į 50.000 kr. samfélags skatta į alla žegna eldri en 18 įra til aš taka af aftur, žetta kemur śr rekstri fyrirtękja hér eins og annarsstašar og minnkar undanskot undan vsk. og ķ vaxtagreišslur.  UK hefur sķn rök fyrir persónuaflętti.  VSK. gęti lękkaš į móti žessum launasköttum. Aušveldara  er aš fara į vinnustaši  og athuga hvort višstaddir starfsmenn séu gefnir upp į skżrslu til launskatts, en fylgjast meš rżrnun į vörubrigšum 24 į sólarhring. Ég vil eyša öllum matarkrókum sumra hęgri sósķalista.    Hér er enginn hęgri mašur ķ dag aš mķnu mati.

Ég hef įstęšu  til aš vilja tryggja mér örugga elli.

Višurkennd lögleg CPI verštrygging erlendis er aš bréf skili į umsömdum gjalddögum raunvirši umsaminna greišslna ķ samręmi viš hlutfallslega hękkun  į žvķ veršmęti sem lagt var til grundvallar žegar samiš var. Hvor vęgi žess sem hękkar mest į hverjum tķma óhįš hver veldur eftirspurninni sé ešlilegt svara žeir sem ekki kunna aš meta erlendar ašferšir viš mat į CPI. Męla almenn eftirspurn žeir sem hafa skert val, en hafa val engu aš sķšur til aš kaupa hįviršisauka framleišslu.

Hér mį seigja aš verštryggingar bréfin Ķslensku til lengri tķma sé kolfölsuš, sannarlega  er greišslu byrši žeir alltof žung į lįnstķma, žannig aš örugg reišufjįrskil er ekki 100%.    Bréfin  verša ekki öruggari m.t.t til greišslu lįntakenda eins gildir erlendis , heldur vex įhęttan meš aldri bréfsins. Greišslubyršin žyngist.   Engin utan Ķslanda trśir į aš almennar rįšstöfunartekjur geti raun įvaxtast endalaust ķ samburši viš  önnur rķki.    Engin trśir aš Rķkisjóšur nokkurs lands getir raunhękkaš vaxta nišur greišslu almennt endalaust hęrri raun upphęš į hverju įri.


Žriggja žrepa vsk. kerfi



Um hvaš snżst keppni um aš gręša ķ samfélagi? Greiša sķn samfélagsgjöld fyrst fyrir tękifęriš, afgangur er aršur eša vextir til milliliša.



Hér er dęmi sem sżnir samhengi söluveltuskatts og žrepa viršisauka skatts. Samkeppni grunnur er į 1. žrepi meš fęsta starfsmenn ķ heildina og einfaldastur. Gert er rįš fyrir 10 milli ašilum į 2. žrepi og 100 ašilum ķ fullri keppni um neytendur.



Žriggja žrepa veltuskattur.

1 Žrep.

    
     
 VSK% 

 kostnašur

  Gjöld
  ašföng starfsliš aršur/vextirLaun 25%
 2,5% 10.000 40  10
     
Tekjur VSK śt VSK inn VSK skil Velta
 10.050 251 0 251 10.301
Samfélagsgjöld  alls: 261 2,54% 

Hér eru heildar gjöld af tekjuveltu 2,54%, launagjöld af heildarveltu 0,1% .

 2. žrep    
     
 VSK %  kostnašur  Gjöld
 ašföng starfsliš aršur/vextir Laun 25% 
 7,5% 1.005 40  10
     
 Tekjur VSK śt VSK inn VSK skil Velta
 1.055 79 25 54 1.109
Samfélagsgjöld alls:  64 5,77% 

Millilišir

10 skila: 640  


Hér heildargjöld af tekjuveltu 5,77% ,launagjöld af heildarveltu 0,9%.[nįnast 1%]


 

 3. žrep    
     
 VSK % kostnašur  Gjöld 
 ašföng starfsliš aršur/vextir Laun 25% 
 25,0%106  40  10
     
TekjurVSK śtVSK inn Vsk skil Velta 
156 39 533 189 
Samfélagsgjöld  alls:64 5,77%  

Smį ašilar

100 skila:  4.348  

Hér heildar gjöld af tekjuveltu 23,01 % ,launagjöld af heildarveltu 5,3%%. Vsk. skil eša söluskattur 21,2%

Hér heildar žjóšartekjur 10.301 + 11.090  + 18.900 = 40.291

Hér heildar starfsmanntekjur 4.440 kr.

Hér heildar launagjöld 1.110 kr.  Heildar laun til samfélagsins žvķ: 5.550 kr.
Skattar af heildarlaunum: 20% og skattar į heildar starfstękifęri: 25%.

Efnahagstöšuleiki mišist viš aš halda heildaržjóšar tekjum stöšugum, vextir og aršur rugla žennan stöšugleika.  Skinsamlegast fyrir Mišstżringuna er aš mest af launum dreifist į žann hóp sem ekki getur breytt gjöldum ķ vexti  eša erlendan gjaldeyri til aš flytja śr landi.
Allaf į bera tekjur saman į įrsgrundvelli  ekki blanda fyrirfram įkvešum gjöldum inn ķ.  Lįta einn bera öll gjöldin hękkar ekki tekjur hans ķ samanburši, heldur samfélagsgjöldin sem hann į aš skila.   


Žetta er ešlifręši um stöšuleika jafnara tękifęra, sé frį mišstżringu meš IQ. ķ lagi. 1. žrep er tryggir raunveru leika į öllum žjóšartekjum hįmörkun žeirra er hjį fjöldanum.


Samfélagsgjöld og vextir/aršur er žvķ ekki tališ til žjóšartekna aftur. Lįviršisauki til hįviršisauka margt smįtt gerir eitt stórt.



Žetta er dęmigeršar tölur til aš sżna hlutfallslegt samhengi.

Einkenni reynslulausra er aš žeir skynja ekki markašinn, žegar öllu er į botnin hvolft er allt einfalt. Įrinni kennur illur ręšari.

Nż frelsiš: tilgangur Risanna viš losna viš 2 žrepiš meš žvķ aš eyša žrišja žrepi var skapa meira aušmagn til aš hafa yfirhöndina yfir öllum ašföngum jaršarinnar.  

Žetta kallast į almśgamįli aš žurka śt millistéttina.

Lišiš sem žekkir ekki efnislega fįtękt!



Raunįvöxtun ķ vešlįnasjóš tilliti.



Ef öll vešlįn ķ safni eša sjóši eru meš vertryggšum raunvaxta kröfum žį er safniš og sjóšur ķ heildina litiš meš mešaltals raunvaxta kröfu. 



Um Prime vešlįnsjóš,  žį er žaš sjóšur sem gerir śt į öryggi meš tillit til  innstreymis verštryggšs  reišufjįr, žar eru raunvextir 0-2,0% max til aš tryggja lęgri mįnašargreišslur. Lįnstķmi 30 įr til 45 įr til aš tryggja lęgri mįnašargreišslur. Žessi lįn greišast öll nišur og greišslubyrši minnkar į lįnstķma.  Sjóšurinn notar verštryggt innstreymi til aš  endurlįna og er žvķ alltaf jafn
stór žar sem stöšuleiki rķkir į markaši um skiptingu hlutdeildar. Vešlįnasöfn sem aušvelta er aš selja og breyta žvķ ķ reišufé. Raunvaxtakrafa getur stękkaš sjóšinn. Hér eru dęmi um raunvaxta kröfu  stękkunar į sjóši mišaš viš 35 įr og 90.





 

 

Raunavaxtakrafa


 

 

 

2,0%


 

 

 

3,5%


 

 

 

6,0%


 

 

 

8,0%


 



 

 

Eftir 35 įr


 

 

 

2 földun


 

 

 

3 földun


 

 

 

8 földun


 

 

 

15 földun


 



 

 

Eftir 90 įr.


 

 

 

6 földun


 

 

 

22 földun


 

 

 

189 földun


 

 

 

1019 földun


 




  



Hér er augljóst aš jafnvel 2,0% raunvaxta karfa er ķ hęrri kantinum.  Žessi vešlįn er tengd fermetra fjölda almenns hśsnęšis og heildartekjum samfélags [markašar] til skiptingar og žvķ eru lķfskjör og fjölda einstaklinga ķ hlutfallslegu samhengi.  



Hér sést svart į hvķtu aš Ķslendingar eru ekki tölvķsir eša mikiš mikla žekkingu į öruggri lįnastarfsemi.



Stašreyndin er sś aš lįnsform  hefšbundins ķbśšalįnsforms meš fasta raunvaxtakröfu 4,0% til 8,0% ķ hausi bréfs [vertryggšir nafnvextir], žį eru žaš sannarlega markmiš stjórnenda.  Kröfur um vöxt veša fylgja vexti safni aš sjįlfsögšu.
 



Meš tilkomu ķbśšalįnsjóš  var verštryggša  nafnvaxta lįnsforminu, meš sömu žungu greišslubyrši
allan tķman: gerši ekki rįš fyrir višhaldi eša uppvexti barna, breytt ķ įtt til skammtķma Balloon raunvaxta uppsveiflu lįna. Vešlįnsjóšir hęttu žvķ aš vera CPI indexed [verštryggšir]og uršu CPI
linked meš raunvaxta kröfu 6,0% til 8,0% :meiri ef veršbólga yrši meiri.



Um lķfeyrissjóš almennings sem nęr ekki tekjum į žrišja žrepi aš jafnaši um 80% ķ stöšugleika rķkjum žį gildir aš eilķfšar öryggiš er sett į oddinn, en ekki barnalegar vęntingar stjórnamanna um veršsveiflur į skammtķma mörkušum sem kunna ekki aš reikna og hafa ekki bókhaldslegt innsęi til aš setja hluti ķ įbyrgt samhengi.



Sjóširnir gera śt aš innstreymi [išgjöld į tekjur] séu
jafnar śtstreymi [lķfeyrisśtborgunum] į hverju uppgjörs įri.



Žegar innstreymi er meira en śtstreymi žį ręšir stjórnin:



A. Lękkun innstreymis į nęsta įri.



B. Hękkun śtstreymis į nęsta įri.



C. Fjįrfestingu ķ Prime vešlįnsafni til verštrygginga. Lįn greišast
nišur, raunvextir 0-2% meš verštryggingu į gjaldföllnum greišslum, ekki į
safninu sjįlfu til aš hękka eiginfé og blekkja markašinn.



Žegar śtstreymi er meira en innstreymi žį ręšir stjórnin.



A. Lękkun śtstreymis į nęsta įri.



B. Hękkun innstreymis į nęsta įri.



C. Sölu prime safna til aš višhalda status quo eša óbreyttu jafnvęgi.



Almenn launžega samtök skilja aš lękkun almenns hśsnęšiskostnašar skilar raunverulegum kaupmętti  og efnahagslegum samfélags stöšuleika.



Einnig
į alfariš aš semja um heildartekjur kennitölu og reikna žar į lķfeyrisgjöld sį höfušstóll er ekki til aš semja um žvķ į hann leggjast samfélagsgjöld og er žaš Rķkisins aš dreifa žeim fastakostnaši sem jafnast  žetta krefst vsk. sölutekna žvķ hér įšur fyrir greiddu Borgarar einir skatta[gjöld] fyrir aš hafa ašgang aš samfélaginu og tękifęri til aš auka tekur sķnar. Greifar greiddu fastar įlögur af landi
sķnu.  Starfsmenn einvaldsins greiddu honum enga skatta, en af viršingu viš žį sķšar er žaš engin launung aš var formsatriš aš leggja gjöld į og taka aftur. Žašan kemur merkingin laun. Enda voru žetta launrįš.  Gušslaun er skattur žaš sem fer ķ skattinn til kirkjunnar.       


Hver eru best til aš skila fastakostnaši samfélgsins?



Jöfnun samfélagsgjalda



Meš fyrirmyndar skattakerfi er įtt viš kerfi sem allir geta skiliš og stendur best best undir samfélagsstöšuleika svo sem ķ Rķkjunum žar sem slķkur grunnur er ķ hafšur ķ heišri: flest rķki önnur en Ķsland į Vesturlöndum.



Skattar eru įlögš samfélagsgjöld į rauntekjur į hverjum tķma til aš taka af aftur af heildar launum. Žannig skiliš eru heildarlaun tekjur og skattar sem eru tekjur velferšakerfisins.



Grunnskatt 10% ętti aš leggja į allar tekjur.
10% skattur į 1,0% raunvexti eru til dęmis 0,1%  af leišréttum eigna höfušstól. Veršbętur į
allar eignir į ekki bóka sem tekjur. Heldur fella alfariš undir rżrnunarkostnaš t.d. vegna vešurs og efnahagsašstęšna.  Kerfs Prime vešsafnasjóša ķ bókhaldslegum skilningi. 



Gjaldaįlögur į tekjur verši žrepskiptar til einföldunar og hér er gert rįš fyrir žremur žrepum og višmišunar upphęšir hugsanlegar en ekki raunverulegar til dęmigeršs skilnings.





Allar tekjur undir heildar įrstekjum 2.000.000 kr. beri 10 %
skatt.



Žannig bera 2.000.000 kr. 200.000 kr. skatt.



1. Skattžrep.



Tekjur yfir heildarįrstekjum 2.000.000 kr. beri  35% skatt.



Žannig bera 3.000.000 kr. 200.000 kr. + 1.000.000 kr. x 35%  eša alls 550.000 kr.  Žaš er bera um  18,3% mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 3.550.000 kr. heildar launum.



Žannig bera 4.000. 000 kr. 200.000 kr. + 2.000.000 kr. x 35%  eša alls 900.000 kr.  Žaš er bera um  22,5% mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 4.700.000 kr. heildarlaunum.



Hįmarksskattur į heildartekjur
undir 2 . žrepi 22,5%.



2. Skattžrep.



Tekjur yfir heildarįrstekjum 4.000.000 kr. beri  45% skatt.



Žannig bera 5.000. 000 kr. 700.000 kr. + 1.000.000 kr. x 45%  eša alls 1.150.000 kr.  Žaš er bera um  23,0 % mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 6.150.000 kr. heildarlaunum.



Žannig bera 8.000. 000 kr. 1.150.000.000 kr. + 3.000.000 kr.x 45%  eša alls 2.500.000 kr.  Žaš er bera um  31,2% mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 10.500.000 kr. heildarlaunum.



Hįmarksskattur į heildartekjur
undir 3 . žrepi 31,2 %.



3. Skattžrep.



Tekjur yfir heildarįrstekjum 8.000.000 kr. beri  50% skatt.



Žannig bera 12.000. 000 kr. 2.500.000 kr. + 4.000.000 kr. x 50%  eša alls 4.500.000 kr.  Žaš er bera um  37,5  % mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 16.500.000 kr. heildar launum.



Žannig bera 120.000. 000 kr. 4.500.000 kr. + 108.000.000 kr. x 50%  eša alls 58.500.000 kr.  Žaš er bera um  48,7  % mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 17.500.000 kr. heildar launum.



Hįmarksskattur į heildartekjur
į  3 . žrepi stefnir į 50,0 %.



Hér alls ekki gert rįš fyrir persónuafslętti, nefsköttum, samsköttun eša öšru misrétti. Hér er gert rįš aš allar tekjur uppfylli svipašar kröfur. 3 žrep skilgreina lķka 4. grunntekjustofna.  Žess vegna mį draga frį tekjum sem myndast į 3 žrepi fast upphęš ķ framkvęmda sjóš aldraš.  Śtvarpsgjald mį frįdrįttartengja [frįtekjum rķkissjóšs] hlišstętt.



Hér er hagur hins opinbera aš allir launžegar hafi sem bestar tekjur. Fjölmennustu žrepin beri mesta įbyrgš [skatta] ķ heildina litiš og skili mestum  tekjum til samfélagsins.



Oršręša aš hękka tekjuskatta af launum, sannar žaš sį sem notar hana skilur ekki alžjóša hagfręši.   Viš leggjum passlega meira į tekjur žeirra hlutfallsleg sem geta skapaš meiri raunveršmęti.  Viš stżrum fjįrmagni ķ kaup į hlutabréfum vsk. fyrirtęka, fjölgum skattgreišendum til aš lękka allar skatta prósentur. Gerum beinan fjįrmagns sparnaš ófżsilega, skattleggjum ekki veršbętur žvķ alltaf er nóg af liši sem vill ekki taka įhęttu ķ keppni um uppbyggingu vsk. og žaš žarf enga raunvexti til aš žaš leggja inn į verštryggša reikninga.  Viš stżrum fjįrmagni ķ aš fólk eignist eigiš hśsnęši og mišum raun vexti lįna miša viš tekju žrepin, lęgri hśnęšiskostnašur er lķka óbein nišurgreišsla į launkostnaš vsk. fyrirtęki.  Eigandi sem bżr ķ eigin eign hugsar betur um hana, hann į aš geta greitt višhald śr eigin vasa [vsk. frķtt] en ekki rukka žaš inn af öšrum ķ formi skattarefsinga.
Almennt lęgri hśsnęšiskostnašur lękkar almennt leigu.



Almennt efnahagslega og stjórnsżslulega mį ęvi hśsnęšiskostnašur fjöldans į 1. og 2. žrepi, aldrei fara fyrir 50% af tekjum fyrir gjöld til samfélagsins. Restin fer ķ eflingu of višhalds vsk. tekna žaš er innri žjóšartekna sjįlfkrafa ef įhęttu laus verštryggšur sparnašur er ķ lįgmarki.   



Hśsnęšis kostnašur er allur kostnaš til višhalda fasteignavešsins. Hér er ķ skjóli fįfręši stoliš daglega eignarhluta lįntaktaka eša rétti hans til vešlosunar, meš žvķ aš skuldfęra į hann fram ķ tķma įfallnar eignaveršbętur lįnsjóšsins. Falsiš felst ķ aš tekjufęra afskriftir, hękka upp ķ nafni
raunįvöxtunarkröfu til hękkunar į eigin eignfé sjóšsins.  Afskriftir eiga aš fara ķ tekjuskatts frķa
varasjóši til aš leišrétta eigin fé sjóšsins, bókast sem tekjur eftir aš įhętta
er afstašinn en gjaldfęrast fyrirfram.  Veršbólga umfram raunhagvöxt er ekki eign
heldur męling į peninga sem ekki var innstęša fyrir į uppgjörstķmabili: [N.B. 30
įr eru uppgjör 30 įra skuldbindinga].

Virkja fjöldan til til skila į samfélagssköttum minnkar tękifęri fįrra til til aš breyta ķ fjįrmagnstekjur. 


Skattlagning į [yfir] Ķslandi



Um Ķslenska Tekjuskattskerfiš



Žaš er mjög ruglingslegt ķ samburši viš žau erlendu žroskušu. 
Strangt til tekiš bera öll laun 4% lķfeyrissjóšsskatt.  Žvķ mį segja aš į 1.309.104 kr. sé lagt 4,0% lķfeyrissjóšstekjuskattur sem skilar 1.361.468 kr. frķtekjumarki fyrir 0,64% [8.400kr.] greišslu ķ sjóš aldaraša sem skilar 1.369.868 kr. frķtekjumarki fyrir śtvarpsgjald og sį skattur [17,200 kr.] sé  1,31%.

Žannig aš į 1.309.104 kr. sé lagšur 5,96 % skattur. žannig aš heildarlaun verša 1.387.068 kr.


Persónu afslįttur [til aš dekka ķsl. tekjuskatt og śtsvar]  506.466 kr. Framlag Rķkis til atvinnuveitanda leggst svo į  1.387.068 kr. žannig aš heildarlaun verša 1.893. 534 kr. Meš lķfeyrissjóšskatti 75.741 kr. RŚV  17.200 kr. og aldraša skatti 8.400 kr. Alls. 101.341 kr. žetta samsvarar
heildartekjum 1,792.193 kr. og 5,65% skatti. [Mišaš viš mįnuš : 149.344 kr. tekjur] 5,3% af
heildarlaunum.



Viš Ķslenskar krónur  1.893.543  kr. meš grunnskatti 101.341 kr.  lķkur nišurgreišslum persónuafslįttar. Žegar žessi hluti hefur veršur veriš dreginn frį heildarlaunum žį gildir um tekjuskatt
bęra hlutann aš hann ber 4,0% minnst lķfeyrisskatti sem viršist žvķ eiga vera einhverskonar
grunn skattur millifęrsla śr samfélaginu ķ heildina litiš.

Skattbęr launahluti ber svo flatann skatt : Śtsvar til sveitafélaga frį 12,44% til 14,48 % af heildar launum eftir grunn aš grunnskattur hefur veriš tekin, meštals prósentan er sögš 14,41%.



Skattdęmi 2010.



1. skatt žrep.



Rķkitekjuskattur į 1. skattžrepi žaš er af heildar launum frį 1.893.543 kr. til  2.512.800 kr. er 22,9%  af laununum eftir aš grunnskattur hefur veriš tekinn frį. Ķ heildina į žessum launahluta  37,31%.





Žś hefur heildarlaun 2.512.800 kr.  Grunnskattur af  1.893.543 kr. er 101.341. kr. Mismunurinn er 619.257. kr. sem skila 4,0% grunnskatti: 24.770 kr.  Mismunurinn 594.487 kr. skila
37.31% eša 221.803 kr. Skattar alls ķ samanburši: 347.914 kr. Gefur samtķma tekjurnar
: 2.164.886 kr. eša 180.407 į mįnuši. Samsvarar 16% skatta įlögu. 13,8%
af heildarlaunum.  Max. skattaprósenta į 1 žrepi.



2. skatt žrep.

Rķkitekjuskattur į 2. skattžrepi žaš er af heildar launum frį 5.658.800  kr. til  8.166.600
kr.
er 2,9% - 22,9% = 25,8%  af laununum eftir aš grunnskattur hefur veriš tekinn frį. Ķ heildina į žessum launahluta  40,21%.



Žś hefur heildarlaun 5.658.800 kr.  Skattar af  2.512.800 kr. eru 347.914 kr. Mismunurinn er 3.146.000  kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 125.840 kr. Mismunurinn 3.020.160 kr. skila 40.21% eša 1.214.406 kr. Skattar alls ķ samanburši: 1.688.160 kr. Gefur samtķma tekjurnar : 3.970.640 kr. eša 330.887 į mįnuši. Samsvarar 43% skatta įlögu. 29,8% af heildarlaunum.  Skattaprósenta į
2 žrepi.



Žś hefur heildarlaun 8.166.600 kr.  Skattar af  5.658.800 kr. eru 1.688.160 kr. Mismunurinn er 2.507.800  kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 100.312 kr. Mismunurinn 2.407.488 kr. skila 40.21% eša 968.051 kr. Skattar alls ķ samanburši: 2.746.523 kr. Gefur samtķma tekjurnar: 5.420.077 kr. eša 451.653 į mįnuši. Samsvarar 51 % skatta įlögu. 33,6 % af heildarlaunum. Max. Skattaprósenta į 2 žrepi.



3. skatt žrep.



Rķkitekjuskattur į 3. skattžrepi žaš er af heildar launum frį  8.166.600 kr. er 6,0% - 22,9% = 28,9%  af laununum eftir aš grunnskattur hefur veriš tekinn frį. Ķ heildina į žessum launahluta  43,31%.



Žś hefur heildarlaun 13.825.400 kr.  Skattar af  8.166.600 kr. eru 2.746.523 kr. Mismunurinn er
5.658.800 kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 226.352 kr. Mismunurinn 5.432.448 kr. skila 43.31% eša 2.352.793 kr. Skattar alls ķ samanburši: 5.325.668 kr. Gefur samtķma tekjurnar : 8.499.732 kr. eša 708.311 į mįnuši. Samsvarar 63% skatta įlögu. 38,5 % af heildarlaunum.  Skattaprósenta į 3 žrepi.



Žś hefur heildarlaun 27.650.800 kr.  Skattar af  13.825.400 kr. eru 5.325.668 kr.
Mismunurinn er 13.825.400 kr. sem skila 4,0% grunnskatti: 553.016 kr. Mismunurinn 13.272.384 kr. skila 43.31%  eša 5.748.270 kr.  Skattar alls ķ samanburši: 11.626.954 kr. Gefur samtķma
tekjurnar : 16.023.846 kr. eša 1.335.321 kr. į mįnuši. Samsvarar 73% skatta įlögu. 42,0 % af heildarlaunum.  Skattaprósenta į 3 žrepi.



Žś hefur heildarlaun 41.476.200 kr.  Skattar af  27.650.800 kr. eru 11.626.954 kr.
Mismunurinn er 13.825.400 kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 553.016 kr.
Mismunurinn 13.272.384 kr. skila 43.31% eša 5.748.270 kr. Skattar alls ķ samanburši: 17.928.240 kr. Gefur samtķma tekjurnar : 23.547.960 kr. eša 1.962.330 į mįnuši. Samsvarar 76 % skatta įlögu. 43,2 % af heildarlaunum.  Skattaprósenta į 3 žrepi.

Heildarlaun į mįnuši: 3.456.350 kr.



Erlendis er tekjuskattar lagšir į [įlögur] til aš taka af aftur. Skattar taka miš af ešli tekna, hęrri skattar fyrir  veršmętari störf.  Allir hjį rķkinu eru mótašir til aš vera meš
fullnęgjandi hęfni til aš gegna skyldum sķnum. Žjóšin ber įbyrgšina saman.
Rķkiš į lįta ašra hęfari um viršisaukann. Ég vil ekki borga skatta fyrir afköst
į mörgum svišum.  Frekar vönduš vinnubrögš,  meš viršingu fyrir formsatrišum. 



Skattar sem fela ķ sér persónuafslįtt, rugla samanburš milli žrepa [stétta] og milli Ķslands og nęstu rķkja.  Śtlendingar gefa skķt ķ allt nema tekjurnar, enda eru skattar hluti af regluverki og ekki eign žess sem ber žessar samfélags skyldur.  Eitthvaš  og einhver veršur aš bera skattanna. Hęgri stefna sem ég ólst viš vildi aš skattabyršin vęri sem minnst. Ķ žį veru aš stjórnsżslan fęri vel meš žaš sem fólst ķ hennar hlutverki.



Viš sjįum aš öll heildar laun hafa mismunandi raun skatta prósentu og įlögu skatta prósenta į tekjur, vegna bókhaldlegra smį atriša eins og RŚV , Aldraša, lķfeyrissjóšskatta  og persónu aflįttar.



Hver kynslóš į aš fį aš njóta sinna tękifęra, skattleggja į allan lķfeyrir samtķmis. Heldri manna lķfeyris forréttindi į kostnaš almennra lķfskjara  eru forneskju hugsunarhįttur.



Persónu afslįtt og leggja lįmarks 10% samfélagsskatt į allar tekjur. Allir eiga aš rétt į žvķ leggja sinn skerf til samfélagins jafnvel žótt žaš sé bara tįknręnt.



Skattur į fyrsta žrepi gęti svo veriš 25%, eins og ķ Danmörku. Atvinnulķfiš lagar sig aš žessu og ašrir skattar įvöxtunarbęrra launa geta žį kannski lękkaš.     







Ég borga ekki Icesave enda hef ég reynslu
eins og Darling til aš sjį ķ gegnum phonies.



Samfo kann ekki EU efnahagsfręši og skilur
ekki EU lįnstrafsemi eša višskipta hefšir.



Ķslendingar [stjórnsżslan] įtti aš segja 3 bankar į Ķslandi eru aš fara į hausinn: žeir eiga sig sjįlfir aš lögum.  Skilja kjįnarnir ekki ensku. UK hugsar um sķn
žegna, Ķsland um sķna. Žess vegna įttu fjįrmunir ekki aš fara śr śtibśum ķ UK
og  žį hefšu śtibśin ekki fariš į hausinn [starx] og UK vildarvinir fengiš sitt įšur en allt fór į hausinn.  


Skattlagning ķ Danmörku



Skattlagning ķ Danmörku







Ekki heimfęrš žżšing heldur myndmįl dönsku forfešra [nżlendu herranna] minna lįtiš njóta sķn. Žar er skattur lagšur į til aš taka af aftur. Hlutföll hękka og lękka sé sett fram į töflu t.d. ķ Kauphöll.  Hér sjįst 3 skipting tekju hópa. Vaxtagreišslur mišast viš 30 įra lįn žar sem vextir eru svipašar į hverju įri. 10.000.000 ķslenskt lįn ber um 431.000 kr ķ vexti į įri.  Žetta er Prime lįn sem brennur upp vegna til dęmis višhaldskostnašar. Um 2/3 hluti vaxta fara ķ varasjóš eša jöfnunarsjóš vegna veršbólgu sveifla og til aš bęta upp bruna į eldri lįnum: Hér veriš aš verštryggja vešlįnasafniš ķ heildina litiš. Žetta er ekki subPrime įhęttu fjįrfestingar lįn til 5 įra. max.  Vešsafn til mynda lįnshęfi lįndrottins ķ heildina litiš. Munar um AAAA +.  Hér koma lķka fram prinsipp Jafnašarmanna Evrópsku Sameiningar andstöšu višhorfa Ķslensku ESB sinnanna. Žeir haft 30 įr til aš breyta hlutum hér ķ įtt frį raunverulegu EU jafnašarsamfélagi.





Danski tekjuskatturinn var innleiddur 1903 og skiptist nś ķ Rķks skatt og stašar skatt. Rķkis skatturinn er tekjuvaxandi [įvöxtunarkröfubęr] mešan stašar skattur er flatur skattur.



Allar tekjur tilkomnar vegna vinnu hjį öšrum eša hjį sjįlfum sér er įsettar meš 8% samfélagslegu framlagi fyrir tekjuskatt (Danska: Arbejdsmarkedsbidrag). Žetta framlag er ķ heildina litiš "grunn skatt "gross tax: skattur į heildar tekjur įn frįdrįttar".



Tekjur undir  DKK 42,900 (IS: 927.061 ) (2010-mörkin, stillt įrlega) er laus viš skatt (nema frį grunn skatti.



Eins eru, greiddir vextir upp aš DKK 50,000 (IS: 1.079.463 kr.) lausir viš skatt. Lķka, feršir śr og ķ vinnu, sem fara yfir 24 kķlómetra/dag, innfela DKK 1.90 (IS:41 kr) į kķlómetra skatta losun. Vegna vinnuferša sem fara yfir 100 kķlómetra į dag, er hlutfalliš minkaš ķ DKK 0,95(IS:21 kr) į kķlómetir.



Stašar skattar eru breytilegir eftir borgarkjarna. Hęsti stašarskattur 2009 er 27.80 % og sį lęgsti er 22.70 %.



Héraša skattur kallast heilbrigišis framlag (Danska: Sundhedsbidrag) er 8%.

Samt sem įšur er hann įkvešinn og ķ höndum Rķkisins, žar sem héröšin hafa ekki lengur rétt til aš leggja į skatt aš eigin
vali.



Rķkis skatturinn hefur žrjį tekjuramma (grunn, mešal og yfir), žótt ķ augnabliknu falli tveir saman. 2010 tekjur frį DKK 42,900 (IS: 926.180 kr.) til DKK 389,900 (IS:8.417.651 kr.) skattlagšar
um 3.67% og tekjur yfir DKK 389,900 er skattlagšar til višbótar um 15%.



Tekjuskattinn mį brjóta nišur į žennan hįtt:




  • Samfélags
         framlag (Grunn skattur) - 8%

  • Yfir DKK
         42,900:

       
    • Borgarkjarna
            skattur - 23% - 28%

    •  
    • Heilsu
            skattur (Héraša skattur) - 8%

    •  
    • Grunn
            Rķkis skattur - 3.76%

    •  
    • Yfir
            DKK 389,900:

          
      • Yfirskattur
               - 15%

      •  

    •  




Heildar summa allra skatt hundrašshluta [%] (borgarkjarna skattur, rķkis skatta og heilbrigšis skatta framlag) getur ekki fariš upp fyrir 51.5%.



Ķ ofanįlag į ašra skatta greišir mešlimur ķ Dönsku Žjóšarkirkjunni višbót 0.4% til 1.5% kirkju skatt. Hlutfalliš veltur į borgarkjarnasvęšinu. Žar sem kirkjan er rķkis stofnun, leggst kirkju skatturinn ekki viš hįmarkiš 59% lįgmarkskröfu skattanna.



Beita mį nokkrum frįdrįttum. Almenn regla er aš skattagreišandi mį draga sķn śtgjöld frį sem myndast viš öflunar skattskyldu teknanna. Samt, eru margar undantekningar frį žessari reglu. Launžegar hafa mjög litla möguleika til skatta frįdrįtta žar sem gert er rįš fyrir aš atvinnu veitandinn leggi śt fyrir śtgjöldum sem tengjast vinnu launžega. Atvinnuveitandinn mį sķšan draga mest af žessum śtgjöldum frį sinni skattskyldu tekju. [Eintölu notkun leggur įherslu į heildina en ekki fjöldann]



Dönsk skatta
dęmi įriš 2010:



Ef žś hefur žaš sem er tališ mjög litlar tekjur (DKK 150,000, IS 3.238.389 kr.) žį borgar žś um žaš bil DKK 44,500 ķ tekju skatt (innifalinn grunn skattur), žaš er aš segja um žaš bil. 29.7% af
heildar upphęšinni. Rįšstöfun 2.277.667 kr. Mįn. 189.805 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ mjög litlar tekjur (DKK 150,000, IS 3.238.389 kr.), og žś borgar DKK 20,000 (IS: 431.785 kr.)įrlega ķ vexti, žį borgar žś um žaš bil DKK 38,000 ķ tekju skatt (innifalinn grunn skattur), žaš er aš segja um žaš bil. 25.3% af heildar upphęšinni.  Rįšstöfun 2.417.997 kr. Mįn. 201.500 kr. Mįn. eftir vaxta nišurgreišslur: 189.805 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ mešal tekjur (DKK 375,000, IS 8.095.971 kr.) žį borgar žś um žaš bil DKK 134,800 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil 35.9% af heildar upphęšinni. Rįšstöfun 5.185.740 kr. Mįn. 432.145 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ mešal tekjur (DKK 375,000, IS 8.095.971 kr.), og žś borgar DKK 30,000 (IS: 647.678 kr.) įrlega ķ vexti, žį borgar žś um žaš bil DKK 125,100 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil. 33.04% af heildar upphęšinni. Rįšstöfun 5.395.155 kr. Mįn. 449.596 kr. Mįn. eftir vaxta
nišurgreišslur: 432.145 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ hįar tekjur (DKK 780,000, IS 16.839.620 kr.), žį borgar žś um žaš bil. DKK 351,200 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil 45.0% af heildar upphęšinni. Rįšstöfun 9.257.473kr. Mįn. 771.475 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ hįar tekjur (DKK 780,000, IS 138,050), og žį borgar žś ķ žaš minnsta DKK 50,000 (IS: 1.079.463 kr.) įrlega ķ vexti, žį borgar žś um žaš bil. DKK 334,900 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil 42.9% af heildar upphęšinni.  Rįšstöfun 9.609.378 kr. Mįn. 800.782 kr. Mįn. eftir vaxta nišurgreišslur: 771.475 kr. [ef vextir eru minnst 50.000 DKK]  





Undir Danska skatta kerfinu, žess vegna, er žaš algjörlega hugsanlegt fyrir žį sem afla hį-launa tekjum aš greiša śt allt aš 51.5% af žeirra heildar tekjum eftir Grunn skatt, sem gefur ķ heildina
57% af heildartekjunum.



Danmörk hefur lķka ekki-frįdrįttarbęran Viršisaukaskatt 25%.





Heimild: http://en.wikipedia.org/wiki/Taxation_in_Denmark



Nęsta sķša »

Um bloggiš

Júlíus Björnsson

Höfundur

Júlíus Björnsson
Júlíus Björnsson

Áhugasamur um allt milli himins og jarðar. Síðan í upphafi hruns stundað sjálfsnám í EU lögum og rannsóknum á Íslensku hagstjórnargrunni: Auðlinda og fámenns efnisviðar hæfra einstaklinga.

Viðurkendir grunnar byggja á vandamálinu: framfærsla fólksfjölda í stórborgum  í vaxandi auðlindaskorti. Á þeim byggja allir alþjóðlegir Háskólar.

Nżjustu myndir

  • Hlutföll
  • Hlutföll03
  • Hlutföll02
  • Hlutföll01
  • Mortgage II
Jan. 2019
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.1.): 0
  • Sl. sólarhring:
  • Sl. viku: 8
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 8
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband