Fęrsluflokkur: Menntun og skóli

Stöndug Rķki

Bandarķski hagstjórnarvķsirinn
CIP sem er skammstöfun į Neytandi,Verš og Vķsir:  er ķ USA męling į verši neytenda körfu  um  80%
Bandrķkjamanna. Žeir eru meš tvo einn fyrir landsbyggšina žar sem ašstöšugjöld
eru lęgri og veršlag yfirleitt ķ heildina litiš lęgra, hinn er fyrir stórborgir
 sem gręša į žvķ hvaš žęr hafa marga neytendur
į fermetra.



Hvers er fylgst meš neytenda körfu 80% neytenda? 

Žaš er gert vegna žess aš 80% af framleišslu og žjónustu  gerir śt
į žennan neytendahóp.  10% žeir tekjuhęstu er yfirleitt meš upp og nišur tekjur og neyta  varnings og žjónustu  sem er sértęk  og duttlungum hįš. Um 10% žį tekjulęgstu gildir
oft lķka aš žeir bśa viš, ekkert val: eru óvirkir neytendur, nišurgreidda og
sérhęfša framleišslu.



USA nota žennan vķsir sérstaklega
til aš fylgjast meš śtgjöldum til skólamįltķša, sem Rķkiš greišir vegna allra barna
įn mismunar.  Žaš tryggir aš gęši neytenda körfu barna ķ skólunum , er žaš sama ķ kreppu og į góšęrum.   Fjįrmįlamistökum og gręši hinna fulloršnu er ekki lįtiš bitna į heilsu barna.      



Almennt er žessi vķsir lķka notašur ķ USA og Alžjóšafjįrmįlum, vegna sérstöšu dollars. Flestir ef ekki allir gjaldmišlar  stöndugra [developed] Rķkja fylgja dollar męlt yfir lengri tķma bil en 5 įr. 



CIP er notašur til aš bera saman
svokallaš raunvirši fjįrmįla skuldbindinga, sem er yfirleit gefnar upp meš
svoköllušu nafnvirši, og reikilķkani [formślu] til aš reikni śt  innheimtu heildargreišslu bréfsins. Žaš er til aš verštryggja.



Rķki er heims eru meš mismunda
trśveršugar CIP vķsa og CIA „factbook" žjónar USA fjįrfestum meš gróft mat į
hagvexti eša „inflation"  ķ  öšrum efnahaglega sjįlfįbyrgum  efnahagslendum [Rķkjum].



Hér fylgir graf af ferli CIP ķ
USA  frį 1939 til 2010.  Žar sést aš 
Sešlabanki kerfi USA gerir rįš fyrir lķnulegum vexti eša hękkun į  almennu veršlagi.  Enda er allaf ķ stöndugum rķkjum gert rįš fyrir lķnulegulegum vexti, sem mį stjórna, ķ öllum almennum reiknilķkönum,  er fólksfjölgun, elligreišslur og hśsnęšiskostnašur ekki undanskilinn.  Orš eru til alls fyrst og ef 80% fjįrmįlageirans
[veltunnar]gera rįš fyrir lķnulegum vexti, žį eru tryggingafręšilega og raunsętt
meiri lķkur aš vöxtur veršlags hękkana aš mešaltali verši žaš.  Į sama hįtt tryggja reiknilķkön sem gera śt į
parabólu vöxt į hękkun veršlags aldrei rįš fyrir neikvęšri veršbólgu og geta
žvķ ķ raun ekki tryggt vaxandi eftirspurn į innri almennum neytendamarkaši, žį
er veriš aš tala um fjölda og raunvirši sömu sölu og žjónustu eininga.  Parabólu vöxtur svo sem falla af x2 ķ öšru veldi , x er hlutfallsleg hękkun veršlags  byrjar hęgar aš vaxa, en innan tiltekins tķma vex
ferillinn nįnast beint upp ķ loft.  Žessi möguleiki er algjörlega śtilokašur ķ stöndugum rķkjum.  Tengist mest 20% veltu fjįrmįlgeira, aldrei 80% almenna stöšuleika hópnum. Aldrei įkvöršun  stjórnsżslu stöndugra rķkja til langframa.  



CIP ferill USA 1939 - 2008 Heimild:
http://inflationdata.com/inflation/





Hér er bśiš aš stilla CIP į 100 ķ
byrjun og reikna ķ framhaldi hlutfallslegar hękkanir til samręmis.  CIP er ķ gildi 1576 viš loka įrsins
2010.  Viš sjįum aš Sešlabankarnir eru
varkįrir eftir hruniš of haf gert rįš fyrir lķnulegri hękkun į verlagi frį 1939
til 1974 sem svarar til 3,75% veršbólgu aš mešaltali, frį 1975 til 2007 er gert
rįš fyrir um 5,0% almennum hękkunum aš mešaltali įri.  Blįu örvararnar.  Grįi ferilli er męldur CIŠ ferill.  Sį rauši er sértękur įhęttu ferill til samanburšar
sem enginn nema sértękir gera śt į almennt, eša žeir sem eru „filthy rich"  eša vita ekki aura sinna tal.  Viš sjįum aš risin vaknar upp um 2007 og
veršbólga veršur neikvęš og hśn varš lķka neikvęš į Ķralandi , Sešlabankarnir
er aš fęra sig frį vaxandi parabólu tilhneigingu markašarins, žaš er  vaxandi veltu įhęttu geira heildar fjįrmįlageirans,
hlutfallslegri  aukningu hans.    Almennt į markaši  er öruggast ef vit skortir og śrręši, er aš fylgja
leišandi  ašilum į sama markaši, žaš
kallast aš halda sig ķ hlutfallslegu samręmi.   Vera
samburšarhęfur skapar raunverulegt traust ķ višskiptum.  Žegar Ķsland geršist žįtttakandi ķ Alžjóšavišskiptum, žį voru gerš mistök aš fara ekki śt ķ heim meš višurkennd alžjóšleg
hagstjórnatól stöndugra rķkja.



Grunnur kemur alltaf fyrst og hann er almennur.  Almennar ašgeršir koma
almennum best, samfara mį gera sértękar ašgeršir fyrir žį sem standa upp śr og
eru į botnum.  Žeir sem halda öšru fram,
er lķka lķklegir til aš byggja į parbóluvexti almenns veršlags ķ framtķšnni, lękka veršlag
til aš  borga įfram haldandi lįnfyrirgreišslur. Lękka veršlag ķ heildina litiš meš aš minnka eftirspurn
almennra Ķslenskra neytenda , ķ ljósi vęgi innflutnings ķ heildar sölu žjónustu
og varnings į Ķslandi.  Žaš er gert meš
tekjuskeršingum ķ formi skatta og vaxta. Einkennir Rįšstjórnrķki og  óstöndug rķki heimsins. Nķšast į žeim sem minnst mega sķn og grunnunum sem heldur varla snobbinu uppi.  Ķsland er ekkert öšruvķsi en önnur rķki, best er aš snśa sér aš žvķ sem er nęrtękast aš efla sinn eigin neytenda markaš, eša
hęgja į samdrętti eins og ESB. Greinilegt er aš 4% til 5 % innri hagvöxtur er
engin hagvöxtur  ķ samanburši. Meš žvķ
skella almennu  veršlagi nišur eins og Ķrar
og USA  er veriš aš  fjįrfesta ķ meira męlanlegum
hlutfallaslegum vexti nęstu įr į eftir.  Žetta
vekur bjartsżni hjį saušunum. Ķsland er meš neysluvķsitölu feril sem segir aš
Ķsland er ekki stöndugt.  Enda gert  śt į óstöšuleika, meš röngum lįnsformum, og
hagstjórnamęlingum og tólum. Žaš er ekki gott aš vera skuldari višskiptarķkja sem eru ķ
samdrętti heima fyrir.

GDP ķ USA er gróft mat į heildartekjum innan rķkja, meš tekjum er įtt viš öllum söluskatts eša viršisaukaskattstekjum. Aršur og vextir eru ekki reiknašir meš žar sem žeir er hluti af tekjum sem bśiš er aš greiša skatta af.

Žęr mį sundurliša:

VSk.Eyšsla 80% neytenda 

Vsk.Eyšsla 10%  [millistéttar]

VSK.Eyšsla 10% tekjulęgstu.  
VSk. Eyšsla einkageirans [fyrirtękja]

VSK. Eyšsla hin opinbera.

Heildar aukning į žessu kallast vöxtur heildaržjóšartekna į nż-Ķslensku Hagvöxtur.  Tekjur  borgar eyšslu.  Tekjur umfram eyšslu mun  kallast raunhagvöxtur ķ samanburši. Žessar rauntekjur gera best meš žvķ aš fara sem fyrst aftur ķ umferš į innlandsmarkaši og dreifast sem vķšast til aš minnka įhęttu aš fari ķ śr landinu. 

Svo fyrir žį sem telja sig jafningja lykili Rķkja EU [ESB]. Žį er grunnžjónusta Spįnverja fiskveišar viš fullvinnslu og smįsölu keppni innan stórborga EU [80% neytendanna] rekstur sem skilar vķst engum hagnaši, kostanaš sem fer allur ķ vasa Spįnar.  Hér į Ķslandi er žessi rekstur [eiginlegi hluti hans] aš skila gķfurlegum vöxtum sem Brussell mun hafa fullan hug į aš fjarlęga śr vasa Ķslands.


Rangt haft eftir erlendum ašilum.



Um įróšur ķ Silfri Egils





Žar var veriš aš tala um haršręši 27. mars 2011 sem felst ķ žvķ neita sér um sparnaš og allan lśxus: góšar bķómyndir og farsķma, utanlandsferšir, ...  og flest allt žaš sem ekki er brįšanaušsynlegt til aš komast af.



Hér var ranglega tślkaš aš ašilinn vęri aš tala um rįšdeild og sparnaš, žetta sannar aš hér er stunduš Nasista fréttamennska.  Rįšdeild tengist vissulega sparnaši. Ašili sem hefur um talsveršar rįšstöfunartekjur, getur deilt žeim ķ sparnaš lķka.



Ķslendingar viršast ekki hafa vald į ensku menntamįli.  



Icesave getur liškaš fyrir lįna aukningu til rķkisins ķ nokkra daga,  žį vegna įhrifa rķkistjórna UK og Hollands.



Hinsvegar minnki skuldavelta rķkisjóšs og Fjįrmįlgeirans  žį vex greišsluvelta almennings og vsk. eša žjóšartekju framleišsla fyrirtękja.  Ķslendingar sem framleiša veršmęti sem śtlendinga fżsir ķ, geta  alltaf komiš žeim ķ verš og oftar en ekki, er žaš erlendi banki kaupenda sem getur greitt fyrir sem millilišur.





Hér eru dęmi um réttar merkingar sem sį sem žżddi kann ekki.   



austere



■  adjective
(austerer, austerest)



   
severe or strict in appearance or manner.



   
lacking comforts, luxuries, or adornment.







austerely adverb



austerity noun (plural austerities).







ME: via OFr. from L. austerus, from
Gk austēros 'severe'.









© Oxford University Press, 2004





USA:



austerity



n. modesty; ascetic [adj. abstinent,
self-denying, celibate; austere, severeabstinent, self-denying] simplicity



austerity



USA









Noun

1. the trait of great self-denial (especially refraining from worldly
pleasures)

(synonym) asceticism, nonindulgence

(hypernym) self-discipline, self-denial

(hyponym) monasticism





Word net.


Žriggja žrepa vsk. kerfi



Um hvaš snżst keppni um aš gręša ķ samfélagi? Greiša sķn samfélagsgjöld fyrst fyrir tękifęriš, afgangur er aršur eša vextir til milliliša.



Hér er dęmi sem sżnir samhengi söluveltuskatts og žrepa viršisauka skatts. Samkeppni grunnur er į 1. žrepi meš fęsta starfsmenn ķ heildina og einfaldastur. Gert er rįš fyrir 10 milli ašilum į 2. žrepi og 100 ašilum ķ fullri keppni um neytendur.



Žriggja žrepa veltuskattur.

1 Žrep.

    
     
 VSK% 

 kostnašur

  Gjöld
  ašföng starfsliš aršur/vextirLaun 25%
 2,5% 10.000 40  10
     
Tekjur VSK śt VSK inn VSK skil Velta
 10.050 251 0 251 10.301
Samfélagsgjöld  alls: 261 2,54% 

Hér eru heildar gjöld af tekjuveltu 2,54%, launagjöld af heildarveltu 0,1% .

 2. žrep    
     
 VSK %  kostnašur  Gjöld
 ašföng starfsliš aršur/vextir Laun 25% 
 7,5% 1.005 40  10
     
 Tekjur VSK śt VSK inn VSK skil Velta
 1.055 79 25 54 1.109
Samfélagsgjöld alls:  64 5,77% 

Millilišir

10 skila: 640  


Hér heildargjöld af tekjuveltu 5,77% ,launagjöld af heildarveltu 0,9%.[nįnast 1%]


 

 3. žrep    
     
 VSK % kostnašur  Gjöld 
 ašföng starfsliš aršur/vextir Laun 25% 
 25,0%106  40  10
     
TekjurVSK śtVSK inn Vsk skil Velta 
156 39 533 189 
Samfélagsgjöld  alls:64 5,77%  

Smį ašilar

100 skila:  4.348  

Hér heildar gjöld af tekjuveltu 23,01 % ,launagjöld af heildarveltu 5,3%%. Vsk. skil eša söluskattur 21,2%

Hér heildar žjóšartekjur 10.301 + 11.090  + 18.900 = 40.291

Hér heildar starfsmanntekjur 4.440 kr.

Hér heildar launagjöld 1.110 kr.  Heildar laun til samfélagsins žvķ: 5.550 kr.
Skattar af heildarlaunum: 20% og skattar į heildar starfstękifęri: 25%.

Efnahagstöšuleiki mišist viš aš halda heildaržjóšar tekjum stöšugum, vextir og aršur rugla žennan stöšugleika.  Skinsamlegast fyrir Mišstżringuna er aš mest af launum dreifist į žann hóp sem ekki getur breytt gjöldum ķ vexti  eša erlendan gjaldeyri til aš flytja śr landi.
Allaf į bera tekjur saman į įrsgrundvelli  ekki blanda fyrirfram įkvešum gjöldum inn ķ.  Lįta einn bera öll gjöldin hękkar ekki tekjur hans ķ samanburši, heldur samfélagsgjöldin sem hann į aš skila.   


Žetta er ešlifręši um stöšuleika jafnara tękifęra, sé frį mišstżringu meš IQ. ķ lagi. 1. žrep er tryggir raunveru leika į öllum žjóšartekjum hįmörkun žeirra er hjį fjöldanum.


Samfélagsgjöld og vextir/aršur er žvķ ekki tališ til žjóšartekna aftur. Lįviršisauki til hįviršisauka margt smįtt gerir eitt stórt.



Žetta er dęmigeršar tölur til aš sżna hlutfallslegt samhengi.

Einkenni reynslulausra er aš žeir skynja ekki markašinn, žegar öllu er į botnin hvolft er allt einfalt. Įrinni kennur illur ręšari.

Nż frelsiš: tilgangur Risanna viš losna viš 2 žrepiš meš žvķ aš eyša žrišja žrepi var skapa meira aušmagn til aš hafa yfirhöndina yfir öllum ašföngum jaršarinnar.  

Žetta kallast į almśgamįli aš žurka śt millistéttina.

Hagtölur: framsetning.



Um hagtölur rekstraeiningar. Ķ ešlilegri keppni um bestu
žjóšartekjurnar eru žęr samręmi viš ašföng til rekstra og gęši framleišslueininga,
žar innfališ: eininga til framleišslunnar og viš framleišsluna.



Hér er sett upp skipting ķ atvinnugeira meš status tölum Hagstofnunar
og mķnum sundurlišarnar įherslum.





 
 
 

  2008


 

  2009
 


 

  2010
 




 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 
 

Fjöldi 


 


 
 Fjöldi
 

 


 

Fjöldi 


 




 

 Alls Total  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
  Starfandi Employed  
 

178.600 


 

100,0% 


 

167.800 


 

100,0% 


 

167.300 


 

100,0% 




 

Lįgviršis grunnur yfirleitt stöšleiki



 

31.100 


 

17,4%


 
 25.500 
 

15,2% 


 

25.400 


 

15,2%




 

Agriculture and fishing  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
  Landbśnašur og fiskveišar 
 

8.600 


 

4,8%


 

8.700


 

5,2% 


 

9.700


 

5,8% 




 

 Landbśnašur Agriculture  


 

4.400


 

2,5% 


 

4.300


 

 

2,6% 


 

4.800


 

2,8% 




 
  Fiskveišar Fishing  
 

4.200


 

 

2,3% 


 

4.400 


 

2,6% 


 

5.000


 

 

3,0% 




 
  Išngreinar Industry  
 

39.600 


 

22,2% 


 

33.100 


 

19,7%


 

31.100 


 

18,6% 




 
  Fiskišnašur Fish processing  
 

 

3.000 


 

1,7% 


 

3.500


 

 

2,1% 


 

3.600 


 

2,2% 




 
   Veitustarfsemi Electricity
  & water supply 

 

 

1.800


 

 

1,0%


 

 

1.600


 

 

0,9%


 

 

1.500


 

 

0,9%


 



 

Mannvirkjagerš Construction


 

 
 17.700
 

 

9,9%


 

 

11.700


 

 

7,0%


 

 

10.600


 

 

6,3%


 



 

Hįvirši til aš keppast um


 

 

17.100 


 

9,6% 


 

16.300 


 

9,7% 


 

15.400 


 

9,2% 




 

Manufacturing except fish processing  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 

 Annar išnašur 


 

17.100


 

9,6%


 

16.300


 

9,7% 


 

15.400


 

 

9,2% 




 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 

 Žjónustugreinar Services 


 

130.300 


 

73,0% 


 

126.000


 

 

75,1% 


 
126.500 
 

75,6% 




 

Samtķma vsk skapandi


 

41.100 


 

23,0%


 

 

40.900 


 

24,3% 


 

39.400


 

 

23,5%


 



 

 Verslun og višgeršažjón. 


 

23.200


 

13,0%


 

21.200


 

12,6%


 

20.600


 

12,3%




 

Wholesale, retail trade, repairs  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 

 Hótel- og veitingahśsarekstur 


 

6.400


 

 

3,6%


 

 

7.700


 

 

4,6%


 

 

8.000


 

 

4,8%


 



 

 Samgöngur og flutningar


 

 

11.500


 

 

6,4%


 

 

12.000


 

 

7,1%


 

 

10.800


 

 

6,4% 




 

Hiš opnibera og fjįrmįlgeirinn


 

 

89.300


 

 

50,2%


 

 

85.300


 

 

50,8%


 

 

87.200


 

 

52,1%


 



 

 Fjįrmįlažjónusta Financial
  intermediation  


 

9.000


 

 

5,1%


 

 
 7.900
 

 

4,7%


 

 

7.900


 

 

4,7%


 



 

Financial intermediation [millikostnašur] 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
  Fastei.- og višskiptažjón. 
 

16.700


 

 

9,4%


 

 

16.500


 

 

9,8%


 

 

17.500


 

 

10,5%


 



 

 Opinber stjórnsżsla


 

9.600


 

 

5,4%


 

 

9.200


 

 

5,5%


 

 

8.600


 

 

5,1%


 



 

 Fręšslustarfsemi Education  


 

21.400


 

 

12,0%


 

 

20.300


 

 

12,1%


 

 

20.400


 

 

12,2%


 



 
  Heilbrigšis- og félagsžjón. 
 

 
 27.800
 

 

15,6% 


 

26.900 


 

16,0%


 

 

28.300 


 

16,9%




 

 Önnur žjónusta og ótilgreind  


 

4.800


 

 

2,7%


 

 

4.500


 

 

2,7%


 

 

4.500


 

 

2,7%


 



 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 Atvinnuleytendur
 

 

5.500


 

 
 
 

13.100


 

 
 
 

13.700


 

 
 


 

Vinnuafliš alls 16 til 75 įra:


 

 
 184100
 

 
 
 
 180900
 

 
 
 

181000


 

 
 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 

Utan Vinnumarkašar


 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
  Įętlašur fjöldi Estimated
  number  

 

 

38.900


 

 
 
 

42.600


 

 
 
 

42300


 

 
 


 

 Utan vinnumarkašar Inactive


 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
Nįmsmašur Student 
 

 
 11.400 
 
 
 

13.500


 

 
 
 

13300


 

 
 


 

 Eftirlaun Retired


 

 

10.100


 

 
 
 

10.500


 

 
 
 

10900


 

 
 


 

 Öryrki eša fatlašur Disabled


 

 
 7.200
 

 
 
 

7.200


 

 
 
 

7800


 

 
 


 
 Atvinnulaus Unemployed 
 

 
 1.300
 

 
 
 

3.000


 

 
 
 

3700


 

 
 


 
  Veikur Ill or temporary unable
  to work 
 

 

2.300


 

 
 
 

2.100


 

 
 
 

2000


 

 
 


 
  Heimavinnandi Home
  working  
 

 
 3.100
 

 
 
 

2.900


 

 
 
 

1900


 

 
 


 
  Ķ fęšingarorlofi  In maternity/paternity leave 
 

 
 1.700
 

 
 
 

1.400


 

 
 
 

1200


 

 
 


 
  Annaš Other 
 

 
 1.800
 

 
 
 
 1.900
 

 
 
 
 1400
 

 
 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 Allir 16 įra til 75 įra? 
 
  223.000
 
 
 
 223.500
 
 
 

223.300


 
 





Ég fę ekki betur séš en žetta sé stefna į mešaltals status tölur ķ EU frekar en status tölur sem beygja į Ķslenskum ašstęšum til aš auka innri žjóšartekjurnar. Allir vita aš fjįrmįla milliliša kostnašur žaš er milli višskipa ašila į vsk. eša söluskatts ašila og neytenda į markaši er hlutfalllega sį hęsti ķ heimi.  Žaš er fjįrmagnskostnašur į 300.000 manna neytenda markaš. Ešlilega rekin bankageiri mišar tekjur sķnar viš tekju afganga višskiptavina sinna ekki eiginfé žeirra žaš er žessi sem ekki ętlar aš leggja allt undir sig og drottna ķ skjóli óbeins eignahalds.



Eftirfarandi  tölur
gefa heildar mannfjölda:



   





 
 
 

2008


 
 

 

2009


 
 

 

2010   


 
 


 

Mannfjöldi 31.des


 

319.368  


 
 
 
317.630
 
 
 
 318.452
 
 



 
 Mismunur
 

96.368


 

 
 
 

94.130


 

 
 
 

95.152


 

 
 




Hvaš eru žessi umfram žśsund aš gera.  Skošum mannfjöldreifingu 2009.




    2009   

 
 

Mannfjöldi Hagstofan 


 
 
 
 
 
 

319.368 


 
 
 
 
 
 


 

0-14 įra 


 
 
 
 
 

66.584 


 

20,8% 


 
 
 
 


 

15-64 įra 


 
 
 
 
 

215.611 


 

67,5% 


 
 
 
 


 
 65 įra og eldri
 
 
 
 
 

37.173 


 

11,6% 


 
 
 
 


 

Mat mišaš viš ašra aldursdreifingu  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 

0-15 įra 


 
 
 
 
 

71.340 


 

22,3% 


 
 
 
 


 

16-65 įra


 
 
 
 
 

215.611 


 

67,5% 


 
 
 
 


 

65 įra og eldri


 
 
 
 
 

32.417


 

10,2%


 
 
 
 







Hér mį ķ fljóttu bragši skjóta į aš um  25.000  af 33.000 manns sé ennžį starfandi eftir 65
įra aldur. Žetta žekkist ekki ķ EU. Žegar 13.000 fullhraustir eru ķ atvinnuleit.
 Ķ Rķkjum sem gera śt į innri žjóšartekjur [Žżskaland] er liš į eftirlaun ekki vanda mįl ef žetta hefur nóg į milli handa til aš kaupa vsk. žjónustu. Hér mętti borga žessu liši [eldri en 65] uppbętur
sem nema hįlfri heildar upphęš ķ atvinnuleitenda bętur til aš fara  strax ķ žjóšartekju framleišslu.





Hvaš segir fręšingar Hagstofu um mannfjöldažróun: eftirspurn
er erlendum lįntökum?







Ķ mišspį mannfjöldaspįr Hagstofunnar 2010-2060 er gert
rįš fyrir aš mannfjöldi į Ķslandi verši 436.500 ķ lok spįtķmabilsins mišaš viš
317.630 ķbśa 1. janśar 2010. Gert er rįš fyrir įframhaldandi fólksfękkun į
yfirstandandi įri, en frį og meš įrinu 2011 mun fólki fjölga į landinu žrįtt
fyrir neikvęšan flutningsjöfnuš bęši žį og į įrinu 2012. Ķ mišspį og hįspį er
gert rįš fyrir nįttśrlegri fólksfjölgun śt spįtķmabiliš. Mešalęvi mun halda
įfram aš lengjast bęši hjį körlum og konum.







Fjölgun neytenda ķ EU  er ekki ķhuguš, gleymum ekki aš ellilķfeyrisžegar eru neytendur.



Žar var fjölgum 2010 : 0.098% sem svarar įrlegri fjölgun ķ 50 įr: 107 % eša tvöföldun ķbśa EU.



CIA: gerir rįš fyrir ķbśatölu hér ķ jślķ 2011: 311.058 manns. Gerši ekki rįš fyrir innflutningi į vinnuafli ķ topp atvinuleysi.



0,687% er spįin um ķbśafjölgun fyrir 2001 sem samsvarar  28 földun ķbśa į 50 įrum. Ķ bśatala 8.400.000-



Mešalęfi er aš flestra mati ętt geng: Ķ framhaldi verša flytja hęfust genin hér śt ķ rķki meš hęrri innri žjóšartekjur og ķ stašinn kom hér gen śr rķkjum žar sem mannlķf skipta minna mįli. Hagfręši reynsla marga Ķslenskra hagfręšinga. Ég rek ekki mitt bś į annarra bśa reynslu  og lķt į alla žętti mķns rekstrar til aš skilja samhengiš.



Grunnviršisauka tekjur allra EU efnahagslögsaga eru uppspretta hįviršisauka geiranna sem į žeim byggja. Heildartekjur af vsk. reikningum eru žjóšartekjur, vaxtatekjur og opinberar tekjur reiknast ekki aftur žvķ žaš er tališ tvķtalning ķ alžjóšafręšunum.  Hér vantar hįviršisauka tekjur og hlutfalla af ekki vsk. tekjum er alltof hįtt ķ samanburši.


Lišiš sem žekkir ekki efnislega fįtękt!



Raunįvöxtun ķ vešlįnasjóš tilliti.



Ef öll vešlįn ķ safni eša sjóši eru meš vertryggšum raunvaxta kröfum žį er safniš og sjóšur ķ heildina litiš meš mešaltals raunvaxta kröfu. 



Um Prime vešlįnsjóš,  žį er žaš sjóšur sem gerir śt į öryggi meš tillit til  innstreymis verštryggšs  reišufjįr, žar eru raunvextir 0-2,0% max til aš tryggja lęgri mįnašargreišslur. Lįnstķmi 30 įr til 45 įr til aš tryggja lęgri mįnašargreišslur. Žessi lįn greišast öll nišur og greišslubyrši minnkar į lįnstķma.  Sjóšurinn notar verštryggt innstreymi til aš  endurlįna og er žvķ alltaf jafn
stór žar sem stöšuleiki rķkir į markaši um skiptingu hlutdeildar. Vešlįnasöfn sem aušvelta er aš selja og breyta žvķ ķ reišufé. Raunvaxtakrafa getur stękkaš sjóšinn. Hér eru dęmi um raunvaxta kröfu  stękkunar į sjóši mišaš viš 35 įr og 90.





 

 

Raunavaxtakrafa


 

 

 

2,0%


 

 

 

3,5%


 

 

 

6,0%


 

 

 

8,0%


 



 

 

Eftir 35 įr


 

 

 

2 földun


 

 

 

3 földun


 

 

 

8 földun


 

 

 

15 földun


 



 

 

Eftir 90 įr.


 

 

 

6 földun


 

 

 

22 földun


 

 

 

189 földun


 

 

 

1019 földun


 




  



Hér er augljóst aš jafnvel 2,0% raunvaxta karfa er ķ hęrri kantinum.  Žessi vešlįn er tengd fermetra fjölda almenns hśsnęšis og heildartekjum samfélags [markašar] til skiptingar og žvķ eru lķfskjör og fjölda einstaklinga ķ hlutfallslegu samhengi.  



Hér sést svart į hvķtu aš Ķslendingar eru ekki tölvķsir eša mikiš mikla žekkingu į öruggri lįnastarfsemi.



Stašreyndin er sś aš lįnsform  hefšbundins ķbśšalįnsforms meš fasta raunvaxtakröfu 4,0% til 8,0% ķ hausi bréfs [vertryggšir nafnvextir], žį eru žaš sannarlega markmiš stjórnenda.  Kröfur um vöxt veša fylgja vexti safni aš sjįlfsögšu.
 



Meš tilkomu ķbśšalįnsjóš  var verštryggša  nafnvaxta lįnsforminu, meš sömu žungu greišslubyrši
allan tķman: gerši ekki rįš fyrir višhaldi eša uppvexti barna, breytt ķ įtt til skammtķma Balloon raunvaxta uppsveiflu lįna. Vešlįnsjóšir hęttu žvķ aš vera CPI indexed [verštryggšir]og uršu CPI
linked meš raunvaxta kröfu 6,0% til 8,0% :meiri ef veršbólga yrši meiri.



Um lķfeyrissjóš almennings sem nęr ekki tekjum į žrišja žrepi aš jafnaši um 80% ķ stöšugleika rķkjum žį gildir aš eilķfšar öryggiš er sett į oddinn, en ekki barnalegar vęntingar stjórnamanna um veršsveiflur į skammtķma mörkušum sem kunna ekki aš reikna og hafa ekki bókhaldslegt innsęi til aš setja hluti ķ įbyrgt samhengi.



Sjóširnir gera śt aš innstreymi [išgjöld į tekjur] séu
jafnar śtstreymi [lķfeyrisśtborgunum] į hverju uppgjörs įri.



Žegar innstreymi er meira en śtstreymi žį ręšir stjórnin:



A. Lękkun innstreymis į nęsta įri.



B. Hękkun śtstreymis į nęsta įri.



C. Fjįrfestingu ķ Prime vešlįnsafni til verštrygginga. Lįn greišast
nišur, raunvextir 0-2% meš verštryggingu į gjaldföllnum greišslum, ekki į
safninu sjįlfu til aš hękka eiginfé og blekkja markašinn.



Žegar śtstreymi er meira en innstreymi žį ręšir stjórnin.



A. Lękkun śtstreymis į nęsta įri.



B. Hękkun innstreymis į nęsta įri.



C. Sölu prime safna til aš višhalda status quo eša óbreyttu jafnvęgi.



Almenn launžega samtök skilja aš lękkun almenns hśsnęšiskostnašar skilar raunverulegum kaupmętti  og efnahagslegum samfélags stöšuleika.



Einnig
į alfariš aš semja um heildartekjur kennitölu og reikna žar į lķfeyrisgjöld sį höfušstóll er ekki til aš semja um žvķ į hann leggjast samfélagsgjöld og er žaš Rķkisins aš dreifa žeim fastakostnaši sem jafnast  žetta krefst vsk. sölutekna žvķ hér įšur fyrir greiddu Borgarar einir skatta[gjöld] fyrir aš hafa ašgang aš samfélaginu og tękifęri til aš auka tekur sķnar. Greifar greiddu fastar įlögur af landi
sķnu.  Starfsmenn einvaldsins greiddu honum enga skatta, en af viršingu viš žį sķšar er žaš engin launung aš var formsatriš aš leggja gjöld į og taka aftur. Žašan kemur merkingin laun. Enda voru žetta launrįš.  Gušslaun er skattur žaš sem fer ķ skattinn til kirkjunnar.       


Vešfalsanir og hįir vextir į mörkušum.

 

Er samband milli hįrra breytilega vaxta į mörkušum og vešfalsanna? Hér er athygliverš könnun frį FBI 2006: http://www.fbi.gov/stats-services/publications/mortgage-fraud-2006

 Hvaš eru veš?

Hvaš almenning snertir og vsk. rekstrafyrirtęki er veš yfirleitt ķ formi fasteigna. Žar felast vešfalsanir yfirleitt ķ žvķ raunvirši veša eša verš viš uppboš komi til greišslužrots greišanda bréfsins, standist ekki  gagnvart eignfęrši skuldarkröfu kröfuhafa.  Einnig er vešfals ķ sjįfum sér žegar greišandi bréf falsar tryggingar fyrir  greišslugetu į lįnstķma. 

Hvaš ekki vsk. rekstur snerti žį eru veš yfirleitt söfn af vešbréfum einstaklinga og vsk. fyrirtękja. Žį felast vešfalsanir ķ žvķ t.d. aš gefa „subprime" vešsöfn upp sem „prime" ķ efnahagsreikning.  Gefa sķšan śt markašsbréf meš nafnvaxtakröfu į  fölskum forsendum: vešsöfnin viš įbyrgt yfirlit eša endurskošun eru ekki ķ samręmi viš žęr vęntingar sem kaupanda voru gefnar.

    Subprime lending

In finance, subprime lending (also referred to as near-prime, non-prime, and second-chance lending) means making loans that are in the riskiest category of consumer loans and are typically sold in a separate market from prime loans. The standards for determining risk categories refer to the size of the loan, "traditional" or "nontraditional" structure of the loan, borrower credit rating, ratio of borrower debt to income or assets, ratio of loan to value or collateral, and documentation provided on those loans which do not meet Fannie Mae or Fredie Mac underwriting guidelines for prime mortgages (are "non-conforming"). Although there is no single, standard definition, in the United States United States subprime loans are usually classified as those where the borrower has a FICO score below 640. Subprime lending encompasses a variety of credit types, including mortgages, auto loans, and credit cards. The term was popularized by the media during the "credit crunch" of 2007.

Sjį: http://en.wikipedia.org/wiki/Subprime_lending

Žótt ekki sé til einstök skilgreining fyrir 2. flokks vešlįnsöfn žį er hęgt aš skilgreina žau žannig aš žau séu ekki fyrsta flokks.

  Prime rate or prime lending rate is a term applied in many countries to a reference interest rate used by banks. The term originally indicated the rate of interest at which banks lent to favored customers, i.e., those with high credibility, though this is no longer always the case. Some variable interest rates may be expressed as a percentage above or below prime rate.

 Sjį: http://en.wikipedia.org/wiki/Prime_rate

Hér er augljóst aš 1. flokks vešlįnasöfn einkennast af 30 įra starfsęvislįnum [męttu vera 45 įr viš aš viš lengri mešalaldur], meš föstum  nafnvöxtum , 20% til 30% śtborgun [sönnun um skilvķsi og trygging fyrir innstreymis sparnaši].  Veš er fasteign sem selst hrašast og greišandi fastlaunatekjužegi į lįnstķma.  [Višskiptatengdir og yfirmenn bśa ķ dżrara vandseljanlegra hśsnęši viš greišslužrot]. 

Žessi vešlįnsöfn eru besta langtķma verštrygging sem hefur komiš fram ķ sögum lįnastofnanna frį upphafi. Jafngreišslulįnin [equal payments, annutets, hypotck]  er žaš sem longtime home mortgage loan stendur fyrst og fremst fyrir ķ hugum alvöru fjįrmįlamanna  utan Ķslands eftir um 1983.

Lįnin voru  ķ grunni samsett śt 30 höfušstólum [annual payments: annuitet]]  sem til samans mynda ašal höfušstól: Principal capital. Nś į dögum eru greišslur oftast mįnašrlegar.

Fyrir śtgįfu  jafnskuldarvešbréfsins er vextir og veršbólgu verštrygging [afskrift ķ sveiflujöfnunarsjóš] reiknuš fyrir hvert mįnašar [eša įrs] lįns.  Lįnin öll tekin saman og sömuleišis vextirnir til aš finna śt heildar fasta skuld til jafnar skiptingar.

Algengast heildar skuldin er  100 ein. lįnsśtborgun, 20 ein. vaxtatekju gjald og 60 ein. afskriftagjald: Alls 180.ein. og įrsgreišslan žvķ  6 ein. eša mįnašar fasta greišsla 0,5 ein.

Einsdęmi. Lįn. 20.000.0000 [eign], vaxtatekjur 4.000.0000 og afskriftar skuld til leišréttingar į eiginfé lįnadrottins: 12.000.000, mįnašargreišslan: 100.000. Skuld alls į loka gjalddaga: 36.000.000 miljónir. Veršbólga reiknast hér eins og ķ rķkjum  žar sem skammtķma lįnavišskipti blómstra mest um 100%  į 30 įrum. 33.000 ķ afskriftir į mįnuši. Skiljalegt aš sķnkir og fégjarnir finnist žetta blóšugt. Hinsvegar eru žaš sérhęfšir sjóšir svo sem launžega sem gera 100 śt į öryggi og verštryggingu.

Banka eru hinsvegar meš mesta hluta af lįnaveltu ķ skammtķmalįnum og žurfa ekki aš verštryggja 100 % öruggt nema žį innistęšu sparifjįr eignanda og sinn žrautavarsjóš.  Žessi sérhęfši lįraunvaxtasjóšir žyrfti žį aldrei aš vera meira en 10% af veltu og er hann aldrei vešsettur [sżnir styrk] til aš tryggja hįmarks lįnshęfi bankans. 100% öruggur sjóšur žvķ bréfin eru 100 % örugg m.t.t. greišslna allan lįnstķmann.

Žar sem greišslur léttast į lįnstķmanum žį veršur greišslugetan tryggari meš aldrinum. Eftir įkvešinn įrafjölda er heildarskuldin komin nišur fyrir upphafleg vešbönd žaš kallast žroski: aš geta haldiš bréfinu óvešsettu žann tķma.

Nęsti bęr eru langtķmalįn vešlįn  breytilegra vaxta, žį er veriš aš stilla af veršbólgujöfnunarsjóšinn į reglulegum tķmabilum en reiknilķkiš er jafngreišslan eftir sem įšur.    Žį geta vextir greišslur veriš lęgri og hęrri į 5 įra tķmabilum og jafnvel lęgri ķ heildina 30 įr og til aš byrja meš ķ samanburši, hinsvegar er žetta varla nema 1% munur eša max 1000 kr. į mįnuši. Öryggisleysiš meira og vęntingar almenning um veršhękkanir eša raunhagvöxt engar.

Yfir-verštryggingar jafngreišslu lįnin hér frį um 1983 er į alžjóšamęlikvarša įvaxta lįn sem žroskast seint eša aldrei. Sannarlega tengd  miklum drįttarvöxtum, yfirdrįttarvöxtum og greišsluerfišleika yfirtökulįnum og gjaldžrotum. Žetta var sérlega vaxandi įberandi frį 1990 og eftir komu fölsku yfirverštryggšu vešlįna Ķbśšalįnsjóšs um aldamótin  meš blekkjandi lęgri nafnvöxtum, hęrri heildargreišslu [sér ķ lagi eftir hrun] var stęrstum hluta skįrri yfirverštryggšra eldri lįna skipti yfir žessi meš vaxandi raunvaxta kröfu allan lįnstķma og žyngjandi greišslubyrši: hękka meira en verštryggš laun.

Įhęttu markašasetning śt af fyrir sig sannar algjört alžjóša fjįrmįla ólęsi hér į landi, allar langtķma fjįrmįlastofnari žurfa aš sżna rétta eignfjįrstöšu į öllum tķmum og hafa óvešsettan žrautavarasjóš eša jöfnunarsjóšs vegna veršbólgurżnunar [hagvöxtur sem veršur ekki raunhagvöxtur ķnnan fimm įra t.d.]

Bretar og Hollendingar vitra allt um žekkingarskortinn į öruggum langtķma afskriftarsjóšum į Ķslandi eša greindarleysiš geta ekki gert „an educated guess".   Icesave į ekki aš borga en hóta UK mįlsókn vegna hryšjuverkalaga. UK įtti ekki aš leyfa stofnun śtibśa eftir aš bśiš var aš loka į lįnafyrirgreišslur til Ķslenska fjįrmįlgeirans.  2004 var gerš śttekt į vešsöfnum Ķslands. 100% „Subprime".

 

Lķtum nś į 6 einföld lįn sem tengdust allfariš yfirstéttinni til aš byrja meš lagagrunnur annarra sķšari tķma samsettra lįnaforma.

Lįn meš föstum vöxtum og innifalinni 3,0% verštryggingu

    

Höfušstóll: eign

 

600.000

500.000

400.000

   
        

Tekjur 8% af höfušstól

8%

48.000

40.000

32.000

   
        

Bišsjóšur eignar vegna veršbólgu

3%

18.000

15.000

12.000

   
        

Bišsjóšur tekna vegna veršbólgu

3%

1.440

1.200

960

   
        

Vextir  alls:

 

67.440

56.200

44.960

   
        

Vextir sem hlutfall af höfušstól

 

11%

11%

11%

   
        

Fastakostnašur 2.500: višbótarvextir

 

0,42%

0,50%

0,63%

   
        

Vextir meš kostnaši

 

12%

12%

12%

   
        

Heildarskuld til greišslu

 

667.440

556.200

444.960

   
        

Lįn meš föstum vöxtum innifalin 3,0% verštrygging

     

Höfušstóll: eign

 

300000

200000

100000

 

Alls:

2.100.000

        

Tekjur 8% af höfušstól

8%

24.000

16.000

8.000

 

Alls:

168.000

        

Bišsjóšur eignar vegna veršbólgu

3%

9.000

6.000

3.000

 

Alls:

63.000

        

Bišsjóšur tekna vegna veršbólgu

3%

720

480

240

 

Alls:

5.040

        

Vextir  alls:

 

33.720

22.480

11.240

 

Alls:

236.040

        

Vextir sem hlutfall af höfušstól

 

11%

11%

11%

  

11%

        

Fastakostnašur 2.500: višbótarvextir

 

0,83%

1,25%

2,50%

  

0,12%

        

Vextir meš kostnaši

 

12%

12%

14%

  

11%

        

Heildarskuld til greišslu

 

333.720

222.480

111.240

 

Alls:

2.336.040

        

A. Vextir meš fasta kostnaši minnka hlutfallalega meš hękkandi lįnshöfušstól.

 
        

B. Veršbólgutryggingar hluti allra lįnanna 6 eru:  68.040  eša  2,91% af greišsluveltu

        

og 3,24% aflįnsveltu.

       

C. Verši veršbólga minni en 3,0% žį hękkar ķ varsjóšnum,

   

Verši hśn meiri hękkar ķ žrautavarsjóšnum. En eiginfé helst óbreytt mišaš viš sömu veltu.

 

 

 

Til aš reika śt lįn jafnra afborganna eša 100.000 įri mį nota śtreikninga śr töflunni hér fyrir ofan og viš fįum.

Lįn jafnra afborganna  meš föstum vöxtum, 3,0% innifalin verštryggingu.

 

Höfušstóll ķ upphafi: eign

 

600.000

   

Afborgun 100.000 į įri

     

Heildartekjur 8% af minnkandi höfušstól

 

168.000

   
      

Bišsjóšur eignar vegna veršbólgu

 

63.000

   
      

Bišsjóšur tekna vegna veršbólgu

 

5.040

   
      

Vextir  alls:

 

236.040

   
      

Vextir sem hlutfall af upphaflegum höfušstól

39%

   
      

Heildarskuld til greišslu

 

836.040

   
      

A.  Fyrsta greišsla  er hęst:

 

167.440

   
      

B.   Lokagreišsla er lęgst:

 

111.240

   
      

C. Mešal eša jafnašargreišsla er:

 

139.340

   

  jafnašar afborgunar höfušstóll :eign

 

100.000

   

  jafnašarvaxtatekjur

 

28.000

   

  jafnašargreišslur ķ bišsjóš

 

11.340

   
      

D. Jafnašargreišslan er  17 % lęgri en hęsta greišsla

   

Jafnašargreišslan er  25 % hęrri en lęgsta greišsla

   

  įn žess aš tekiš sé til veršbólgu sem lękkar alltaf greišslubyrši lįnataka 

 

  og eykur žar meš lįnshęfi lįndrottna

     

  eftir žvķ sem mešaldur vešlįnasafna hans er eldri .

   

 

 

Žetta er ķ raun vķxlalįn meš veši lįndrottin til aš byrja meš vill gjaldfella heildarskuld einu sinni į įri. Įskilja sér rétt til aš endurskoša lįnshęfi.   Viš sjįum ef žetta vęri 20.000.000- króna 30 įra lįn til fasteignkaup žį vęru heildarvextir į fyrsta įri  ca. 2.200.000 kr. en į lokaafborgunar įri ca. 73.000 kr. Žetta myndi aldrei ganga almennt gagnvart vinnuaflinu.

Žess vegna var lįn margra jafnhįrra lįna tekiš upp. Sem er grunnur 2 flokks fölsku ķbśšalįnanna.

 

Lįn jafnra greišslna meš föstum vöxtum, 3,0% innifalin verštryggingu.

 

 annuitets eša equal payments.

    
         
 

Höfušstólar

Lįnstķmi įr

Vaxtatekjur 8,0%

Bišsjóšur 3,0%

Greišsla

   
         
 

100.000

1

8.000

3.240

111.240

   
 

100.000

2

16.640

7.103

123.743

   
 

100.000

3

25.971

11.681

137.652

   
 

100.000

4

36.049

17.075

153.124

   
 

100.000

5

46.933

23.403

170.335

   
 

100.000

6

58.687

30.794

189.481

   

Alls:

600.000

 

192.280

93.296

885.576

   
         
         
         
 

Ašal höfušstóll

600.000

     
 

Greišsluhöfušstóll

100.000

     
 

Jafnašartekjur

32.047

     
 

Jafnašarbętur

15.549

     
 

Einingar greišsla:

147.596

     
         
         

A.  Raunvextir eru um 32% aš jafnaši af įrs höfušstól

  

B. Bišsjóšur um 15,5%

      
         

C. Fisher vešlosunardreifingar jafna eftir kreppuna miklu  um 1920

   

 dreifir verštryggingu til aš flżta fyrir uppbyggingu žrautavarsjóša hjį lįnadrottni.

   

Sér ķ lagi žegar um er ręša 30 įra algengust fasteignavešlįnaflokki, žann sem selst hrašast.

         

D. Nafnvextir ķ Fisher dreifingar vešlosunar formślunni žurfa aš vera 12,4%

 

til aš jafngilda  rauntekjum af jöfnum afborgunarlįni

11,20%

  
         

E. Tengja max 3,0% af greišsluveltu fjįrmįlastofnunnar viš

    

 smį vešlįnsjóš 100 % öruggan meš tilliti greišslugetu 1% raunvaxta og verštryggingar,

er naušsynlegt til aš jafna sveiflur ķ veršbólgu yfir 30 įra rekstrartķmabil.

  
         

F. "Short time" višskipti er dżrari og įhęttu meiri  ef stunduš oft og til langframa

 "Long time"   er krafa um gagnkvęmt traust.

    
         

G. Ešlilgar afskriftir mun alltaf hafa veriš óžekktar į Ķslandi ķ fjįrmįlageirum.

 

 

 

Mįliš er aš hér žarf aš endurmennta sérfręšinga Ķslands m.t.t til öruggra langtķma lįna višskipta.

Hęrri vextir meiri įhętta og meir afföll ef bréfin seljast: Allir alvöru, marktękir veršbréfa salar langtķma lįna vita žetta.   Velta skammtķma hįvaxtalįna ķ meira en fimm įr įn žess aš greiša nišur er ennžį meiri įhętta og ķ raun ekkert annaš en žrišjaflokks langtķma lįnsform.

N.B. Jöfnunarsjóšur [eša bišsjóšur] er naušsynlegur viš rekstur 1. flokks jafngreišslu vešlįnsjóša til langtķma verštrygginga. Fyrirframgreiddar veršbętur ķ greišslum yngri lįna eru fęršar yfir ķ jöfnunarsjóš og śt aftur sem veršbętur į greišslur eldri lįna. Žegar stöšuleika sjóšsins er nįš žį hęttir rśmtak veltu hans aš stękka jafnmörg lįn eru veitt śt og koma inn. Til dęmis er gott aš einskorša žetta form viš fastan hóp meš lęgstar tekjur ķ ódżrasta hśsnęšinu. 10.000 heimili. Markmišiš er žį aš fjölga ekki žeim sem hafa minnstu greišslugetu.  Sį sem ekki getur greitt af verštryggšu jafngreišslulįni meš 1% raunvöxtum getur heldur alls ekki borgaš markašsleigu.  


Bönnum ólęsis lįnsform į almennum neytendamarkaši hér!

Ķ nęstsķšustu bloggfęrslu var sżnt dęmi um alžjóša löglega verštryggša jafngreišslu, sem hefur ekki veriš til boša hér frį stofnun Ķbśšalįnsjóšs.

Ķ sķšustu blokkfęrslu var sżnt hvernig į fyrsta gjaldaga var svindlaš į umsaminni hlutfallslegri vešlosun, lįnsafborgun var ekki verštryggš, žannig aš umsaminn heildar śtstandandi skuld hękkaši ķ bókhaldi lįnadrottins: hann hękkaši žar meš eiginfé sitt. Tilgangur aš auka sitt lįnshęfi [óhįš greišslugetu minnkun lįntaka] og žar meš rśmtak umfram rżrnun krónunnar į heildarveltu sinni.

Viš ljśkum žessu meš aš birta įrs gjalddaganna sem eftir eru.  Žar sannast aš greišslur vaxa aš raunvirši, lįntaka nęgir žvķ ekki verštryggšar tekju til aš višhalda kaupmętti sķnum. Neysluverš getur ekki lękkaš endalaust aš raunverši, styttri endingartķma og lélegri gęši kosta ķ heildina į löngum tķma meira en ef gęši hefšu haldist óbreytt. Augljóst allt var gert til aš bjarga falska lįnsforminu.  Hér voru heildar  śtistandi skuldir  sjóša lįtnar  vaxa śr vešböndum meš fölskum vešlįnsöfnum.  Žetta gerši illa upplżstur og blekktur almenningur Ķslands ekki og į rétt į endurgreišslum og leišréttingum af hįlfu stjórnsżslunnar ekki minni en erlendir og innlendir fjįrfestar.        
       
2013      
Gjalddagi 2Alžjóšlega lögleg
Upphękkašar  eftirstöšvar413.140verštryggš jafngreišsla:
Veršbętur 3,0%12.394106.090
Nżtt lįn alls425.534 
Nafnvextir 8,0% 
  
Nż jafngreišslaGömul vešlosunVeršbęturEftirstöšvar
 VextirLįnsafborgun 
Greišsla 2106.57831.94268.0586.578357.476
Greišsla 3106.57826.49773.5036.578289.417
Greišsla 4106.57820.61779.3836.578215.914
Greišsla 5106.57814.26685.7346.578136.531
Greišsla 6106.5787.40792.5936.57850.797
Alls:532.888 100.729399.27132.888 
2014      
Gjalddagi 3Alžjóšlega lögleg
Upphękkašar  eftirstöšvar357.476verštryggš jafngreišsla:
Veršbętur 3,0%10.724109.273
Nżtt lįn alls368.200 
Nafnvextir 8,0% 
  
Nż jafngreišslaGömul vešlosunVeršbęturEftirstöšvar
 VextirLįnsafborgun 
Greišsla 3111.16726.49773.50311.167294.697
Greišsla 4111.16720.61779.38311.167221.194
Greišsla 5111.16714.26685.73411.167141.811
Greišsla 6111.1677.40792.59311.16756.077
Alls:444.669 68.787331.21344.669 
 
2015      
Gjalddagi 4Alžjóšlega lögleg
Upphękkašar  eftirstöšvar294.697verštryggš jafngreišsla:
Veršbętur 3,0%8.841112.551
Nżtt lįn alls303.538 
Nafnvextir 8,0% 
  
Nż jafngreišslaGömul vešlosunVeršbęturEftirstöšvar
 VextirLįnsafborgun 
Greišsla 4117.78320.61779.38317.783224.154
Greišsla 5117.78314.26685.73417.783144.771
Greišsla 6117.7837.40792.59317.78359.037
Alls:353.348 42.290257.71053.348 
 
2016      
Gjalddagi 5Alžjóšlega lögleg
Upphękkašar  eftirstöšvar224.154verštryggš jafngreišsla:
Veršbętur 3,0%6.725115.927
Nżtt lįn alls230.879 
Nafnvextir 8,0% 
  
Nż jafngreišslaGömul vešlosunVeršbęturEftirstöšvar
 VextirLįnsafborgun 
Greišsla 5129.47014.26685.73429.470145.145
Greišsla 6129.4707.40792.59329.47059.411
Alls:258.940 21.674178.32658.940 
2017      
Gjalddagi 6Alžjóšlega lögleg
Upphękkašar  eftirstöšvar145.145verštryggš jafngreišsla:
Veršbętur 3,0%4.354119.405
Nżtt lįn alls149.500 
Nafnvextir 8,0% 
  
Nż jafngreišslaGömul vešlosunVeršbęturEftirstöšvar
 VextirLįnsafborgun 
Greišsla 6149.5007.40792.59349.50056.907
Alls:149.500 7.40792.59349.500 
   Žessar eftirstöšvar į heildarskuld  į sķšast gjalddaga geta ekki komiš fram ef lįniš er jafngreišslu verštryggt eša ekki. 149.500/119. 405 jafngildir 25% raunviršishękkun į sķšasta gjalddaga: hękkun umfram veršbólgu, ķ žessu einsdęmi. Žessi raunviršis hękkun gildir hinsvegar alltaf ef um žetta falska lįnsform er aš ręša. Ef žetta form er vegna žekkingar skorts höfunda į bókhaldi, lögfręši og stęršfręši, žį er Ķsland vęgast sagt ķ slęmum mįlum.   

  Bókhaldslegt óhagręši aš žessari lįnsformsśtfęrslu ómynd er ekki aš deila um og ekkert sem réttlętir žetta lįnsform gagnvart almenningi.  Greinilegt er aš veršbętur sem reiknast mismunur į nżju upphękkuš jafngreišslugjaldi og umsamanda óverštryggša jafngreišslugjaldinu er ętlaš aš fela raunvöxt umfram verštryggingu.    Hér į aš verštryggja vaxtadreifinguna lķka til aš tryggja lįnshęfi vešlįnsjóšsins og stefna aš lękkun raunvaxta į ešlilegu samkeppni grundvelli langtķma lįnastarfsemi. Betra er aš sżna hęrri raunvexti meš skżrum bókhaldslegum lįnsformum en taka įhęttu um aš eša stefna aš hruni Ķslands.

Sér Ķslenskt vešfals?

Sér Ķslenskt vešlįnafals? Opinberlaga sagt verštryggš jafngreišsla? Hver er tilgangurinn hjį Ķbśšalįnsjóši? Kann hann ekki aš tryggja raunvirši greišslna [og heildar umsamdrar skuldar] ķ samręmi viš alžjóša hefšir ķ žessum langtķma örugga lįnaflokki.  

Alžjóšsamfélagiš veit aš jafngreišslu lįn verša aš vera meš föstum nafnvöxtum allan lįnstķma žannig aš heildarumsamin skuld į gjalddaga sé alltaf margfeldi föstu greišslurnar og fjöld ógreiddra gjalddaga. Umsamin skuld ķ vanskilum er ašfararhęf ekki satt?

Ef skuldin til greišslu til į aš vera į raunvirši žį žżšir žaš aš hśn er leišrétt mišaš viš breytingar į CPI [neytendaveršvķsir: hlišstętt sérstöku ķslensku neysluvķstölunni] žaš er hlutfalls hękkun eša lękkun CPI į gjalddögum er reiknuš til hękkunar eša lękkun į gjaldaga skuldinni og žess vegna lķka gjaldfallinn heildarskuld. Skilgreining: CPI indexed. [verštrygging mišaš viš neysluvķstölu.

Hér į Ķslandi viršist sś menntamanna ranghugmynd aš veršbętur til tryggingar raunviršis jafngreišslu skuldarinnar vaxi į skuldarlįninu sem fall af x ķ öšru veldi , žaš er meš hröšunarvexti sem lżsir sér meš mikilli uppsveiflu ķ lokin: myndi žarf af leiš skapa mikla žörf til raunviršs hękkunar vešanna til samsvarandi greišslu tryggingar.  Eru gallar ķ menntakerfinu? Žį mį fjarlęga, ekki satt?

Hinsvegar er aušvelt aš sżna meš einsdęmi sem mį sanna almennt aš ef um alžjóšlegt CPI indexed lįn er aš ręša žį rżna [vaxa ekki] veršbętur lķnulega nišur į lįninu ef veršbólga er föst 3,0% į įri į lįnstķmanum.

Hér fylgir graf og śtreikningar sem sżna raunviršis leišréttingar į alžjóšlegu löglegu jafngreišsluformi: neysluvķsistölu verštryggt žarfa af leišandi.

 

CPI Indexed

 

  

Heildar skuld

 Veršbętur

Heildarskuld

 

  

įn. Veršbóta

3,00%

  

Gjaldagi 1

Heildarskuld:

600.000,00

18000

618.000,00

 

2012

Greišla 1

100.000,00

3000

103.000,00

 
 

Greišla 2

100.000,00

3000

103.000,00

 
 

Greišla 3

100.000,00

3000

103.000,00

 
 

Greišla 4

100.000,00

3000

103.000,00

 
 

Greišla 5

100.000,00

3000

103.000,00

 
 

Greišla 6

100.000,00

3000

103.000,00

 
      
   

3,00%

  

Gjaldagi 2

Heildarskuld:

515.000,00

15450

530.450,00

 

2013

Greišla 2

103.000,00

3090

106.090,00

 
 

Greišla 3

103.000,00

3090

106.090,00

 
 

Greišla 4

103.000,00

3090

106.090,00

 
 

Greišla 5

103.000,00

3090

106.090,00

 
 

Greišla 6

103.000,00

3090

106.090,00

 
      
   

3,00%

  

Gjaldagi 3

Heildarskuld:

424.360,00

12730,8

437.090,80

 

2014

Greišla 3

106.090,00

3182,7

109.272,70

 
 

Greišla 4

106.090,00

3182,7

109.272,70

 
 

Greišla 5

106.090,00

3182,7

109.272,70

 
 

Greišla 6

106.090,00

3182,7

109.272,70

 
      
   

3,00%

  

Gjaldagi 4

Heildarskuld:

327.818,10

9834,543

337.652,64

 

2015

Greišla 4

109.272,70

3278,181

112.550,88

 
 

Greišla 5

109.272,70

3278,181

112.550,88

 
 

Greišla 6

109.272,70

3278,181

112.550,88

 
  

327.818 kr.

 

337.652,64

 
      
   

3,00%

  

Gjaldagi 5

Heildarskuld:

225.101,76

6753,05286

231.854,81

 

2016

Greišla 5

112.550,88

3376,52643

115.927,41

 
 

Greišla 6

112.550,88

3376,52643

115.927,41

 
      
   

3,00%

  

Gjaldagi 6

Heildarskuld:

115.927,41

3477,82222

119.405,23

 

2017

Greišla 6

115.927,41

3477,82222

119.405,23

 

Landsbankinn setur ekki lög um afskriftir langtķma lįna į Ķslandi.

 

Žaš er augljóst į eftirfarandi samanburši aš žekking į langtķma lįnastarfsemi, lengri en medium term: 5 įr er ekki til į Ķslandi. 

Einfaldur alžjóšlegu löglegur jafngreišslulįnareiknir:  http://www.mortgage-calc.com/mortgage/simple_results.html

Gefur aš ef fastir nafnvextir eru 14,228% ķ hausi bréfs. Žį er heildargreišsla mišaš viš 30 įr:

86.611.763 kr.  

Fasta mįnašargjaldiš er žį 1/360 = 240.588,23 kr.

Ķ USA sķšustu 30 įr er CPI hękkun į įri aš mešaltali um 3,2%. Innlands neytendaveršvķsir gefur alžjóšlegum fjįrfestum upplżsingar um raunvirši į hverjum tķma. Žetta er grunnur ķ Ķslensku vertryggingar lögum frį 1983. Lįntakinn greišir hverja greišslu į raunvirši žaš er hśn er leišrétt m.t.t. breytingar į Ķslenskri neysluvķstölu frį śtgįfudegi samnings til gjaldaga greišslunnar.

Žetta gilti hér um jafngreišslu lįn frį markašsvęšingu heimila žjóšarinnar eša stofnunnar og yfirtöku Ķbśšalįnsjóšs 1998 sem leišandi ašila um lįmarks langtķma raunvaxtakröfu.

Žį var breytt um lįns form og alžjóšleg skammtķma lįnsform af fjölskyldu NEGAM var tekiš upp. Formi sem gerir rįš fyrir aš vķsir til stillingar=leišréttingar vaxi ķ uppsveiflu eša eins og  x ķ öšru veldi į 5 įrum. 

Sem gildir oft um įhęttuvišskipti svo sem nżbyggingar fyrst hśs seldast ódżrast. Einnig ef veršbólga [innstęšulaus peningaśtgįfa] er bśin aš liggja milli 0 til 1 ķ žrjś įr og rįšgerš markmiš eru 15% į 5 įrum [3,0% į įri] er hęgt aš gera rįš fyrir uppsveiflu sķšust 2 įr skammtķma uppgjörstķmabils.   

Hinsvegar er ekki gert rįš fyrir nema um 90% veršbólgu ķ USA og UK og Danmörku į 30 įra tķmabilum. 40% ķ Hollandi.

Žess vegna žegar um USA jafngreišslu lįn er aš ręša eru afskriftir aš heildarskuld 100 ein. um 38%.  

Reiknir negam lįnsformsins hjį Ķbśšalįnsjóši http://www.ils.is/index.aspx?GroupId=975

Gefur: aš ef fastir nafnvextir eru 4,5%ķ hausi bréfs žį er heildargreišsla eftir 30 įr ķ 3,2% mešalveršbólgu:

 86.648.561 kr.

Sem skilar löglegu föstu mįnašargjaldi 1/360:

240,690 kr.

Hér er žvķ sannaš  aš mišaš viš sömu veršbólgu og ķ nęst 30 įr, jafngilda fastir nafnvextir į grunn ķbśšalįnum į Ķslandi 14 % föstum nafnvöxtum ķ USA.

Žetta er ekki spurning um skošanir heldur aš samžykkja stęršfręšilegar stašreyndir.

Raunvirši heildar skuldar 86.611.763 kr jafngreišslu lįns ķ USA er žvķ rįšgert [expected] 

Sem skilar  32.912.469 kr. ķ Afskriftarsjóš: naušsynlegur til aš halda langtķma jafnvęgi sķšustu 1000 įr.

Raunviršiš sem lįntaki greišir žvķ fyrir 20.000.000 sem greišast nišur er žvķ rįšgert :

53.699.293 kr.

Hinsvegar erlendis žykir 4 til 6 milljónir alveg nóg į žessum gunnlauna stöšuleika grunni vinnuaflsins.

Vaxtabętur 250.000 krónur ķ 30 įr:   7.500.000 kr. aš raunvirši er ansi litlar bętur.


mbl.is Hśsleitir vegna Landsbanka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Margt er skrķtiš.

Akra: er oršmynd ķ grķsku sem sögš er hafa merkt hjį Hómer 1. a headland, foreland, cape.2. Mountain-top, summit. Sjį Liddel og Scott Lexicon.
Žaš er 1. land sem gengur śt sjó, höfši. 2. Fjallstopp.
Hér er merkir Akra bęši fjall og nes.

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Júlíus Björnsson

Höfundur

Júlíus Björnsson
Júlíus Björnsson

Áhugasamur um allt milli himins og jarðar. Síðan í upphafi hruns stundað sjálfsnám í EU lögum og rannsóknum á Íslensku hagstjórnargrunni: Auðlinda og fámenns efnisviðar hæfra einstaklinga.

Viðurkendir grunnar byggja á vandamálinu: framfærsla fólksfjölda í stórborgum  í vaxandi auðlindaskorti. Á þeim byggja allir alþjóðlegir Háskólar.

Nżjustu myndir

  • Hlutföll
  • Hlutföll03
  • Hlutföll02
  • Hlutföll01
  • Mortgage II
Jan. 2019
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.1.): 0
  • Sl. sólarhring:
  • Sl. viku: 8
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 8
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband