Fęrsluflokkur: Mannréttindi

Sviss er dęmi um hvaš er eftirtisóknarvert.

Vešskuldarfylki

Hvaš eru vešskuldarfylki ķ fjįrmįlum ?  „Matrix of securities“ 


Žaš er algengasta uppsetning į reišufjįr streymissjóšum  ķ alvöru bönkum heims, sem vilja geta bošiš bestu vaxtakjör į sérhverjum tķma og geta flutt hreinar gjaldmišla eignir  [reišfé bókaš eign žegar bśiš er aš lękka tölugildi žess um mešal veršbólgu stigiš umfram mešal raunvöxt ķ rķki sem gefur gjaldmišilinn śt: žaš er hreina veršbólgu „inflation“.  

Ķ reišufjįrsjóši er 100 ein. um įramót og mešal veršbólga einingu sķšustu 5 įr til 30 įr eru um 3  einingar af 100 hundraš. Žį eru fęršar 3 einingar ķ  Cred gįtt  ķ Debit sjóšsbók handbęrs reišufjįr, žaš lękkaš um 3 ein, en į móti er fęršar 3 ein. ķ DEB gįtt CRED  bókar framtķšar śtborganna [„EigenKaptital“ = Equity]. Žį gildir aš CRED[97]ó DEB [97].   Hlišstęša fęrsla CRED[3]ó DEB [3]  fęrir 3 ein CRED į rįšgerša veršbólgu sundurlišun į eiginfé į móti 3 ein. reišufjįrvarasjóšur  vegna rįšgeršar veršbólgu.

žetta gert til aš tryggja ekki séu greiddir skattar af reišfé ķ umferš sem varš ekki aš raunveršmętum įriš į undan : mešal óhreinindi  meš öšrum oršum. Nęsta įr [uppgjörstķmabil] mį gera rįš fyrir aš fastar śtborganir  hękki um 3,0% eins og reynslan hefur sannaš.  Dęmi: keypt er til landsins 100 tonn af olķu į  100 ein. ķ fyrra žį mun sama magn kosta 103 ein.  en greišslur sem koma inn į móti hękka  ekki ķ žeim geira į degi śtborgunar ķ sama geira, žį er til ķ varasjóši fyrir hękkunin. Reglur eru svo um hvaš mörg prósent af veltu ķ hverjum geira mį sundur liša til eiga į móti veršbólgu ķ geiranum žaš er draga frį rauntekjuskatti.  Aušvelt er svo aš skattleggja of hįtt tölugildi ķ afskriftarsjóšum.

Hvaš mį rįšgera mikla veršbólgu žaš er almennar veršhękkanir į öllum mörkušum ķ rķkjum heims įn žess aš vera įkęršur fyrir landrįš?  CPI: Neytandi Verš Vķsir, er löggiltir samburša męlikvarši ķ Alžjóšvišskiptum sķšustu öld og gildir um allan heim sķšan 1970 til aš vega raunvirši fjįrmįla samninga meš mismunandi gengisskrįningum.  Žetta er vegiš mešaltal  af gengisbreytingum į öllu skilgreindum almennum eftirspunar einingum vöru og žjónustu sem hafa selst į almennum neytenda mörkušum sķšustu aldir. Hann nįlgar heildar breytingar meš aš snķša af eftirspurn hins opinbera og lögašila og 10% žeirra rķkustu og 10% žeirra fįtękustu, allt óįbyrgir ašilar žegar kemur aš žvķ aš tryggja veršlags stöšugleika 80% žeirra sem hafa mešal eftirspurnarkaupmįtt.   Mešal neytandi getur ekki haldiš 300 milljóna afmęlisveislu , og stjórnaš žannig eftirspurnin. Utangaršmenn sem geta ekki haft nein įhrif eru ekki lįnshęfir.

150% veršbólga max. mišaš viš engan raunvöxt nęstu 30 įr.

Ķ UK, USA , Ķrlandi til dęmis mį rįšgera[expect] 150% veršbólgu nęstu 30 įr, og stefna į 25% veršbólgu į öllum 60 mįnušum. Žetta er naušsynleg forsenda, til aš fyrirbyggja įkęru fyrir samtekinn rįš um aš lįta rķki hrynja, t.d ef veršbólga yrši meir ķ UK žį er alveg öruggt aš, višhaldskostnašur fasteigna bakveša öruggra fylkis vešsafna, meš 30 įra žroska tķma, tryggir aš vešsöfnin fara śr böndunum  annašhvort rżnar raunvirši veša vegna reišfjįrkorts skrįšs eigenda og eša hann lendir ķ vanskilum meš endurgreišslu rįšgerša eignarveršbóta lįnadrottins. Žetta eru skošanir samt frekar haldbęr rök sem byggja į reynslunni ķ stöšugleika borgum heimsins sķšustu aldirnar.

Einingu sem skal verštryggja mišaš viš 150% hękkun CIP, žaš er hinnar almennu hękkar ķ 2,5 einingar ef stöšuleiki rķkir ķ bakvešsgrunni.

Lķtum nś į bakveša markašinn. Mišaš viš 30 įra bśsetu tķma ķ žroskušu hverfi eša borg, žį gildir aš um 3,33% af fasteignum er „activar markašseignir“ žaš er hafa söluverš, 97% er ekki markašseignir eša passivar [žaš sem ekki į birta ķ alvöru efnahagsreikningum, bara eiginfjįr skuldbindingar vegna žeirra], og einkamįl skrįšs eigenda, ešlilegt aš fasteignaskattar og žvķ fasteignavešmat fylgi  raunvexti PPP ķ hverju rķki, įn žess aš Ķsland sé žar undantekning.  Žaš er 3,33% nżir skrįšir eigendur koma inn į örugga verštyggingar markašinn į hverju įri.

Nś skulum viš stofna hefšbundiš Alžjóšlegt bestu vaxta 100 % öruggt vešskuldar fylki žar sem eiginfé samstendur bara aš raunvirši žeirra śtborgunar sem žarf til greiša fyrir 3-4 einingar į hverju įri žegar žroska er nįš.  Hér stendur eining fyrir: śtborgun, skrįšan eigenda  [innborganir hans] og bakveš. Žetta mišast viš safniš sé žroskaš ķ 30 įr og vališ ķ žaš žannig aš sé sem einsleitast.

1 śtgįfa eru 100 ein. til śtborgunar og max. veršbętur 120 ein. leggjast ofan į. Heildarskuld 220 ein. žį er innborganir nęstu 30 įra alltaf :  220/30 ein. [ um 7 1/3 ein].  Sķšast įriš er nśvirši einingar 2,5 ein. Innborgunni eftir 30 įr er žvķ aš skila śtborgun vegna 22/3 x2/5 = 44/15 eša um 2,93 śtborganir.


Markmiš Svissneska bankans er gera žetta žroskaš og višhalda 100 ein. 100% markašarins ķ boši.  Žetta gerir hann meš velja 4 nżja skrįša ķ nęstu 10 śtgįfum og sķšan 3 hverju įri til eilķfšar  eftir 30 įr er 4 x 10 +20 x 3 = 100 ein. [skrįšir eigendur bakveš. 


Nś eftir 30 įr er flęšiš „auto streamline“, af 100 innborgun į įri eru 30 mismunandi veršbóta vaxtaprósentur sem alltaf skila minnst raunvirši til śtborgunar 3 ein. 97 einingar er allar uppgreiddar. Sjįlfbęr uppsetning sem kostar lķtiš kaup og įkvöršunar töku.  Žar er eiginfé hreint og įhęttulaust og žegar raunvöxtur męlist žį gręšir lįnadrottin og getur smurt prómilli į föstu nafnvexti  įrsśtgįfa.

Framtķšar greišslu halinn kostar ekkert, nema velja 3 nżjar einingar į įri.  Uppsafnašur óverštryggšur gróši kemur til baka, 3 greišslu į įri , nęstu 30 įr. Žetta er eign skrįšra eignenda ef žessar veršbętur framtķšar eru eign.


Ķ Sviss tekur 8 x 30 įr aš žroska keppnishęfan banka til verštrygginga.  Į Ķslend hneppast rįšgeršir um hrun į 25 įra fresti. Heilhagsveifur Ķslenskra sérfręšinga sķšustu öldina eru ķ kerfi.
 Žaš er landrįšssök  aš rįšgera ekki max. 150% CPI hękkun 30 įr  fram ķ tķman. Óréttlįtt aš miša ekki viš index eins  og CPI er skilgreindur til skammtķma verštrygginga og Libor millibankavexti ķ žaš minnsta žegar um verštyggingar lengur en 60 mįn. liggja fyrir.  Skrįšir eigendur greiša tryggingar og fasteignaskatta og višhaldskostanaš sem getur numiš verštryggšum 120 ein. į veš tķma. Veršbętur til višbótar višhaldinu er nóg. Af hundraš skrįšum eignum Bankans mun margir borga 15 % nafnvesti fyrir skammtķma neyslulįn eins og ķ žżskalandi.  Žegar sannaš er aš kerfiš hér gengur ekki upp og gróši er aš leggja allt nišur strax. Setja liš ķ endurmenntun, og  byggja hér upp alžjóšlegar lagreglur ķ bókhaldmįlum, leggja af Ķslensku nżlendu hefširnar. Opinberar, skattalegar, fjįrmįlalegar, alžjóšlegar,höfušbókanir byggjast ekki į hefšum , heldur aš CRED sé alltaf minna eša sama og DEB. Sundurlišum į eiginfé skal alltaf vera hrein ķ öllum lišum og sett upp ķ rökréttu samhengi, og tölugildi sundurlišanna skulu stemma viš banka yfirlit og sjóšstalningar. Passivar eignir ekki til sölu į markaši  skulu aldrei óhreinka hreinar framtķšar skuldbindingar til aš ašilar į markaši geta lįmarkaš sķn įhęttu kjör. Žaš er nįnast glępur aš troša „passivum“ eignum inn ķ fjįrhagsbókhald, hinsvegar vegna eignaskatta og annarra lögbošinna gjalda er haldiš um žessar eignir [ekki til sölu eša ekki teknar til greišslu] ķ eignarhaldsbók ķ tķmaröš , fęrt śr henni eiginfjįrbindiskyldurnar sem hvķlir į rekstrinum sem er til stašar jafnóšum.

Ķ žroskaša stöšugleika fylkinu hér fyrir ofan er haldiš um 100 fjölskyldur: hrein eign er 3 ein į hverju įri verštryggt. Sķšan er hęgt fyrir sér 100.000 fjölskyldur  ķ 1000 žroskum fylkjum alls hrein eign į hverju įri 3000 ein.  Ef mešal verš į bakveši er 40 milljónir žį er žetta ķ Sviss:  120 milljaršar.  100% öruggt. Fanga veršbętur fyrirfram er ekki hęgt en žolinmęši žrautir vinnur allar.

Sķšan er nóg aš allir ķ žessu samfélagi meš fasta 18 įra bśsetu eigi rétt į lįmarksframfęrslu x. kr per. einstakling óhįš , aldri og heilsu.    Ef žetta er 33% af žjóšinni eša hundraš žśsund einstaklingar  og lįmarkframfęrsla er 80.000 kr. viš bśa ķ eigin hśsnęši, žį eru žetta  8 milljarša skattur į vsk. farmleišsluna hér į įri.

Sķšan gildir um stofnun nżrra vešsafna aš fyrsta kynslóš ķ nżbyggingum borgar sķna 1,99% max grunnvexti undir veršbótahlķf  heildar fastra nafnvaxta. Til aš žroskuš vešsöfn višhaldist , tryggja aš bakveš endurnżist. Įhętta er alltaf raunstarfstekjur: fjölgar ķ vsk. geirum

Žegar skyldu lķfeyrisskattar er lagšir af og raunvaxta krafa eldri fasteignum lögš nišur žį hękkar śtborgaš kaup og hér sprettur upp öflugur lķfeyrissjóšsmarkašur  žvķ nóg er hér af langtķma fjįrfestum  og allir vilja verša ofurrķkir ķ ellinni. Tķmi stéttarfélaga er lišin ķ žeirri mynd aš vera rekin sem fjįrmįlafyrirtęki.   Fólk meš tekjur  og 35 stunda hįmarks viku vinnu getur haldiš uppi kvöldskólum og einkaašilar geta leigt śt sumarbśstaši.   Svo žarf aš opna hlutbréfa markaši hér fyrir bein višskipti almennings og minni fyrirtęki, vegna fólksfęšar.  Dreifa įhęttu af eignarhaldi ķ ljósi reynslunnar.    Bankar eru žarfa žing sem laga sig aš reglustżringu  stjórnvalda į hverjum tķma.

Rķkiselķtur ķ UK, Frakklandi og žżskalandi  bera aš virša og žeirra heildar tekjur og hlunnindi eru ekki undir sérkjaradómi heldur föst prósenta af eigin žjóšarköku og hér er ekki lķšandi aš vera ķ ašildar umsókn meš žetta gešveika hlutfall hér.  Žaš er veriš temja S-EU aš ofmetnast ekki og snķša sér stakk eftir heima gengi.

Kröfur fram til 1550 ķ EU til sjóšstjóra og yfirįkvöršunarhafa og  um mešfędda greind og śthald ķ skilningsžjįlfum į öllum listum  er ekki bjóšandi mešal sérfręšing ķ dag žaš er ekkert nżtt undir sólinni, Verštrygging , og veršbętur og heildsteypt bókhald var fullkomnaš fyrir landnįm Ķslands. Forréttindi til ęšri menntunar eru aš fęšast meš greindina og minniš og fjölskylduna til aš geta nżtt sér sömu forréttindi.  Stórhluti af sišmenningu veršur aldrei skilinn af 90% žįtttakenda į sérhverjum tķma af nįttśrlegum įstęšum.  Žaš er ekki hęgt aš kenna öllum allt žannig žeir skilji 90%.

   

 

Fyrir forvitnisakir skilum viš lķta į heimtur į fyrsta įri eftir śtgįfu įr 1 śtgįfu. Eins og var greint žį eru žį er innborganir nęstu 30 įra  vegna fyrstu śtgįfu alltaf :  220/30 ein. [ um 7 1/3 ein].  

Nś hefur mešalbólga veriš 4,7 %  sķšustu 30 įr og 5,3 % aš meštali sķšu 5 įr.  Žį er ljóst aš mišaš viš 5 įr er allt ķ hassi hjį Sešlabanka  [max. 25 % samkvęmt EU, og UK]. Veršbólga ķ fyrra var 4,6% į  kosta 4 einingar til śtborgunar  1,046 x 4 = 4,184 ein.  Viš borgum žęr śt og eigum  7 1/3 - 4,184 = 3,149 ein. Ķ reišufé.  Mišaš viš aš hreint eigin veršur ekki nema 3 ein. į er žetta gķfurlegur vaxtagróši  ef menn gleyma aš žetta eru veršbętur fyrirframgreiddar:  105 % hagnašur. Svo hagnaš voru bankarnir aš sżna hér og fį bónus fyrir.


Viš reiknum max. 10 % hagnaš, af 3 ein. x 1,046 gefur : 0,31 ein. ķ hagnaš af žessu fylki. žį eru eftir 3,149- 0,31= 2,839 ein.


Hér er 2,839 flutt ķ nżtt verštryggingar vešsafn eša varasjóš til aš rżrni ekki aš raunvirši jafna SKEKKJUSKEKJU Į ÖŠRU FYLKI, nóg er af lįnsumsóknum žaš bara aš velja. Ašal atriš fyrir kjósendur aš įhęttu eiginfé sé lįmarkaš, og skżrar reglur aš verštrygginga sjóšir sżni ekki nema 10% hagnaš af lįmarks eiginfé ķ mešal įri sķšust 5 til 30 įr. Višurlög er svipting rekstraleyfis.  

Stęršfręšingur  sem horfir į eitt jafngreišslubréf,  og hugsar bara um sig og sinn sparnaš eša verkfręšingur sem hefur ekki fylki ķ hausnum sjį strax aš žetta er vandmįl aš losna viš, ef um smį upphęš er ręša.              

„The broad guidelines „ įttvķsin borgar sig alltaf en stefnumótun er einstefna drįttarklįra. Apašra einstaklinga sem allir tapa į fylgja. Ég kżs ekki žingmann sem lętur śt sér aš móta stefnu  į stöšugum grunni.  Stofninn Ķsland VAR ekki į leišinn ķ mótun.

Fyrir 1974  var alltaf talaš um žjóšarköku eins og enn er gert hjį aušhringum og inn rķkja. Žar sem žetta gefur besta mynd af innritöšuleika skiptingu ķ velskilgreinda [MÓTAŠA] geira, svigrśmiš er bęta viš geirum ef rauntekju aukning hefur stöšug minnst 5 įr annars stendur vališ um aš endur móta nśverenda geira, fękka hlutdeildar geirum eša fjölga žeim.    Žar um 1971 var Alžjóša samburšar samfélagiš stękkaš įšur nįnast bara OCED rķki žį hurfu skķfu ritin sem sżna hvaša skerfur kom ķ hvers hlut af raunveršmętum sķšasta įrs.  EU byggir allt 483 grunnlaga safn į hlutfallslegum stöšuleika ķ geira samt sem įšur og öll stöndug rķki heimsins: rśmmįl er betra skilja en feril śt ķ loftiš. Skel hęfir kjafti. Heimsk tól heimsku liši.   


Skattlagning į [yfir] Ķslandi



Um Ķslenska Tekjuskattskerfiš



Žaš er mjög ruglingslegt ķ samburši viš žau erlendu žroskušu. 
Strangt til tekiš bera öll laun 4% lķfeyrissjóšsskatt.  Žvķ mį segja aš į 1.309.104 kr. sé lagt 4,0% lķfeyrissjóšstekjuskattur sem skilar 1.361.468 kr. frķtekjumarki fyrir 0,64% [8.400kr.] greišslu ķ sjóš aldaraša sem skilar 1.369.868 kr. frķtekjumarki fyrir śtvarpsgjald og sį skattur [17,200 kr.] sé  1,31%.

Žannig aš į 1.309.104 kr. sé lagšur 5,96 % skattur. žannig aš heildarlaun verša 1.387.068 kr.


Persónu afslįttur [til aš dekka ķsl. tekjuskatt og śtsvar]  506.466 kr. Framlag Rķkis til atvinnuveitanda leggst svo į  1.387.068 kr. žannig aš heildarlaun verša 1.893. 534 kr. Meš lķfeyrissjóšskatti 75.741 kr. RŚV  17.200 kr. og aldraša skatti 8.400 kr. Alls. 101.341 kr. žetta samsvarar
heildartekjum 1,792.193 kr. og 5,65% skatti. [Mišaš viš mįnuš : 149.344 kr. tekjur] 5,3% af
heildarlaunum.



Viš Ķslenskar krónur  1.893.543  kr. meš grunnskatti 101.341 kr.  lķkur nišurgreišslum persónuafslįttar. Žegar žessi hluti hefur veršur veriš dreginn frį heildarlaunum žį gildir um tekjuskatt
bęra hlutann aš hann ber 4,0% minnst lķfeyrisskatti sem viršist žvķ eiga vera einhverskonar
grunn skattur millifęrsla śr samfélaginu ķ heildina litiš.

Skattbęr launahluti ber svo flatann skatt : Śtsvar til sveitafélaga frį 12,44% til 14,48 % af heildar launum eftir grunn aš grunnskattur hefur veriš tekin, meštals prósentan er sögš 14,41%.



Skattdęmi 2010.



1. skatt žrep.



Rķkitekjuskattur į 1. skattžrepi žaš er af heildar launum frį 1.893.543 kr. til  2.512.800 kr. er 22,9%  af laununum eftir aš grunnskattur hefur veriš tekinn frį. Ķ heildina į žessum launahluta  37,31%.





Žś hefur heildarlaun 2.512.800 kr.  Grunnskattur af  1.893.543 kr. er 101.341. kr. Mismunurinn er 619.257. kr. sem skila 4,0% grunnskatti: 24.770 kr.  Mismunurinn 594.487 kr. skila
37.31% eša 221.803 kr. Skattar alls ķ samanburši: 347.914 kr. Gefur samtķma tekjurnar
: 2.164.886 kr. eša 180.407 į mįnuši. Samsvarar 16% skatta įlögu. 13,8%
af heildarlaunum.  Max. skattaprósenta į 1 žrepi.



2. skatt žrep.

Rķkitekjuskattur į 2. skattžrepi žaš er af heildar launum frį 5.658.800  kr. til  8.166.600
kr.
er 2,9% - 22,9% = 25,8%  af laununum eftir aš grunnskattur hefur veriš tekinn frį. Ķ heildina į žessum launahluta  40,21%.



Žś hefur heildarlaun 5.658.800 kr.  Skattar af  2.512.800 kr. eru 347.914 kr. Mismunurinn er 3.146.000  kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 125.840 kr. Mismunurinn 3.020.160 kr. skila 40.21% eša 1.214.406 kr. Skattar alls ķ samanburši: 1.688.160 kr. Gefur samtķma tekjurnar : 3.970.640 kr. eša 330.887 į mįnuši. Samsvarar 43% skatta įlögu. 29,8% af heildarlaunum.  Skattaprósenta į
2 žrepi.



Žś hefur heildarlaun 8.166.600 kr.  Skattar af  5.658.800 kr. eru 1.688.160 kr. Mismunurinn er 2.507.800  kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 100.312 kr. Mismunurinn 2.407.488 kr. skila 40.21% eša 968.051 kr. Skattar alls ķ samanburši: 2.746.523 kr. Gefur samtķma tekjurnar: 5.420.077 kr. eša 451.653 į mįnuši. Samsvarar 51 % skatta įlögu. 33,6 % af heildarlaunum. Max. Skattaprósenta į 2 žrepi.



3. skatt žrep.



Rķkitekjuskattur į 3. skattžrepi žaš er af heildar launum frį  8.166.600 kr. er 6,0% - 22,9% = 28,9%  af laununum eftir aš grunnskattur hefur veriš tekinn frį. Ķ heildina į žessum launahluta  43,31%.



Žś hefur heildarlaun 13.825.400 kr.  Skattar af  8.166.600 kr. eru 2.746.523 kr. Mismunurinn er
5.658.800 kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 226.352 kr. Mismunurinn 5.432.448 kr. skila 43.31% eša 2.352.793 kr. Skattar alls ķ samanburši: 5.325.668 kr. Gefur samtķma tekjurnar : 8.499.732 kr. eša 708.311 į mįnuši. Samsvarar 63% skatta įlögu. 38,5 % af heildarlaunum.  Skattaprósenta į 3 žrepi.



Žś hefur heildarlaun 27.650.800 kr.  Skattar af  13.825.400 kr. eru 5.325.668 kr.
Mismunurinn er 13.825.400 kr. sem skila 4,0% grunnskatti: 553.016 kr. Mismunurinn 13.272.384 kr. skila 43.31%  eša 5.748.270 kr.  Skattar alls ķ samanburši: 11.626.954 kr. Gefur samtķma
tekjurnar : 16.023.846 kr. eša 1.335.321 kr. į mįnuši. Samsvarar 73% skatta įlögu. 42,0 % af heildarlaunum.  Skattaprósenta į 3 žrepi.



Žś hefur heildarlaun 41.476.200 kr.  Skattar af  27.650.800 kr. eru 11.626.954 kr.
Mismunurinn er 13.825.400 kr. sem skila  4,0% grunnskatti: 553.016 kr.
Mismunurinn 13.272.384 kr. skila 43.31% eša 5.748.270 kr. Skattar alls ķ samanburši: 17.928.240 kr. Gefur samtķma tekjurnar : 23.547.960 kr. eša 1.962.330 į mįnuši. Samsvarar 76 % skatta įlögu. 43,2 % af heildarlaunum.  Skattaprósenta į 3 žrepi.

Heildarlaun į mįnuši: 3.456.350 kr.



Erlendis er tekjuskattar lagšir į [įlögur] til aš taka af aftur. Skattar taka miš af ešli tekna, hęrri skattar fyrir  veršmętari störf.  Allir hjį rķkinu eru mótašir til aš vera meš
fullnęgjandi hęfni til aš gegna skyldum sķnum. Žjóšin ber įbyrgšina saman.
Rķkiš į lįta ašra hęfari um viršisaukann. Ég vil ekki borga skatta fyrir afköst
į mörgum svišum.  Frekar vönduš vinnubrögš,  meš viršingu fyrir formsatrišum. 



Skattar sem fela ķ sér persónuafslįtt, rugla samanburš milli žrepa [stétta] og milli Ķslands og nęstu rķkja.  Śtlendingar gefa skķt ķ allt nema tekjurnar, enda eru skattar hluti af regluverki og ekki eign žess sem ber žessar samfélags skyldur.  Eitthvaš  og einhver veršur aš bera skattanna. Hęgri stefna sem ég ólst viš vildi aš skattabyršin vęri sem minnst. Ķ žį veru aš stjórnsżslan fęri vel meš žaš sem fólst ķ hennar hlutverki.



Viš sjįum aš öll heildar laun hafa mismunandi raun skatta prósentu og įlögu skatta prósenta į tekjur, vegna bókhaldlegra smį atriša eins og RŚV , Aldraša, lķfeyrissjóšskatta  og persónu aflįttar.



Hver kynslóš į aš fį aš njóta sinna tękifęra, skattleggja į allan lķfeyrir samtķmis. Heldri manna lķfeyris forréttindi į kostnaš almennra lķfskjara  eru forneskju hugsunarhįttur.



Persónu afslįtt og leggja lįmarks 10% samfélagsskatt į allar tekjur. Allir eiga aš rétt į žvķ leggja sinn skerf til samfélagins jafnvel žótt žaš sé bara tįknręnt.



Skattur į fyrsta žrepi gęti svo veriš 25%, eins og ķ Danmörku. Atvinnulķfiš lagar sig aš žessu og ašrir skattar įvöxtunarbęrra launa geta žį kannski lękkaš.     







Ég borga ekki Icesave enda hef ég reynslu
eins og Darling til aš sjį ķ gegnum phonies.



Samfo kann ekki EU efnahagsfręši og skilur
ekki EU lįnstrafsemi eša višskipta hefšir.



Ķslendingar [stjórnsżslan] įtti aš segja 3 bankar į Ķslandi eru aš fara į hausinn: žeir eiga sig sjįlfir aš lögum.  Skilja kjįnarnir ekki ensku. UK hugsar um sķn
žegna, Ķsland um sķna. Žess vegna įttu fjįrmunir ekki aš fara śr śtibśum ķ UK
og  žį hefšu śtibśin ekki fariš į hausinn [starx] og UK vildarvinir fengiš sitt įšur en allt fór į hausinn.  


Skattlagning ķ Danmörku



Skattlagning ķ Danmörku







Ekki heimfęrš žżšing heldur myndmįl dönsku forfešra [nżlendu herranna] minna lįtiš njóta sķn. Žar er skattur lagšur į til aš taka af aftur. Hlutföll hękka og lękka sé sett fram į töflu t.d. ķ Kauphöll.  Hér sjįst 3 skipting tekju hópa. Vaxtagreišslur mišast viš 30 įra lįn žar sem vextir eru svipašar į hverju įri. 10.000.000 ķslenskt lįn ber um 431.000 kr ķ vexti į įri.  Žetta er Prime lįn sem brennur upp vegna til dęmis višhaldskostnašar. Um 2/3 hluti vaxta fara ķ varasjóš eša jöfnunarsjóš vegna veršbólgu sveifla og til aš bęta upp bruna į eldri lįnum: Hér veriš aš verštryggja vešlįnasafniš ķ heildina litiš. Žetta er ekki subPrime įhęttu fjįrfestingar lįn til 5 įra. max.  Vešsafn til mynda lįnshęfi lįndrottins ķ heildina litiš. Munar um AAAA +.  Hér koma lķka fram prinsipp Jafnašarmanna Evrópsku Sameiningar andstöšu višhorfa Ķslensku ESB sinnanna. Žeir haft 30 įr til aš breyta hlutum hér ķ įtt frį raunverulegu EU jafnašarsamfélagi.





Danski tekjuskatturinn var innleiddur 1903 og skiptist nś ķ Rķks skatt og stašar skatt. Rķkis skatturinn er tekjuvaxandi [įvöxtunarkröfubęr] mešan stašar skattur er flatur skattur.



Allar tekjur tilkomnar vegna vinnu hjį öšrum eša hjį sjįlfum sér er įsettar meš 8% samfélagslegu framlagi fyrir tekjuskatt (Danska: Arbejdsmarkedsbidrag). Žetta framlag er ķ heildina litiš "grunn skatt "gross tax: skattur į heildar tekjur įn frįdrįttar".



Tekjur undir  DKK 42,900 (IS: 927.061 ) (2010-mörkin, stillt įrlega) er laus viš skatt (nema frį grunn skatti.



Eins eru, greiddir vextir upp aš DKK 50,000 (IS: 1.079.463 kr.) lausir viš skatt. Lķka, feršir śr og ķ vinnu, sem fara yfir 24 kķlómetra/dag, innfela DKK 1.90 (IS:41 kr) į kķlómetra skatta losun. Vegna vinnuferša sem fara yfir 100 kķlómetra į dag, er hlutfalliš minkaš ķ DKK 0,95(IS:21 kr) į kķlómetir.



Stašar skattar eru breytilegir eftir borgarkjarna. Hęsti stašarskattur 2009 er 27.80 % og sį lęgsti er 22.70 %.



Héraša skattur kallast heilbrigišis framlag (Danska: Sundhedsbidrag) er 8%.

Samt sem įšur er hann įkvešinn og ķ höndum Rķkisins, žar sem héröšin hafa ekki lengur rétt til aš leggja į skatt aš eigin
vali.



Rķkis skatturinn hefur žrjį tekjuramma (grunn, mešal og yfir), žótt ķ augnabliknu falli tveir saman. 2010 tekjur frį DKK 42,900 (IS: 926.180 kr.) til DKK 389,900 (IS:8.417.651 kr.) skattlagšar
um 3.67% og tekjur yfir DKK 389,900 er skattlagšar til višbótar um 15%.



Tekjuskattinn mį brjóta nišur į žennan hįtt:




  • Samfélags
         framlag (Grunn skattur) - 8%

  • Yfir DKK
         42,900:

       
    • Borgarkjarna
            skattur - 23% - 28%

    •  
    • Heilsu
            skattur (Héraša skattur) - 8%

    •  
    • Grunn
            Rķkis skattur - 3.76%

    •  
    • Yfir
            DKK 389,900:

          
      • Yfirskattur
               - 15%

      •  

    •  




Heildar summa allra skatt hundrašshluta [%] (borgarkjarna skattur, rķkis skatta og heilbrigšis skatta framlag) getur ekki fariš upp fyrir 51.5%.



Ķ ofanįlag į ašra skatta greišir mešlimur ķ Dönsku Žjóšarkirkjunni višbót 0.4% til 1.5% kirkju skatt. Hlutfalliš veltur į borgarkjarnasvęšinu. Žar sem kirkjan er rķkis stofnun, leggst kirkju skatturinn ekki viš hįmarkiš 59% lįgmarkskröfu skattanna.



Beita mį nokkrum frįdrįttum. Almenn regla er aš skattagreišandi mį draga sķn śtgjöld frį sem myndast viš öflunar skattskyldu teknanna. Samt, eru margar undantekningar frį žessari reglu. Launžegar hafa mjög litla möguleika til skatta frįdrįtta žar sem gert er rįš fyrir aš atvinnu veitandinn leggi śt fyrir śtgjöldum sem tengjast vinnu launžega. Atvinnuveitandinn mį sķšan draga mest af žessum śtgjöldum frį sinni skattskyldu tekju. [Eintölu notkun leggur įherslu į heildina en ekki fjöldann]



Dönsk skatta
dęmi įriš 2010:



Ef žś hefur žaš sem er tališ mjög litlar tekjur (DKK 150,000, IS 3.238.389 kr.) žį borgar žś um žaš bil DKK 44,500 ķ tekju skatt (innifalinn grunn skattur), žaš er aš segja um žaš bil. 29.7% af
heildar upphęšinni. Rįšstöfun 2.277.667 kr. Mįn. 189.805 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ mjög litlar tekjur (DKK 150,000, IS 3.238.389 kr.), og žś borgar DKK 20,000 (IS: 431.785 kr.)įrlega ķ vexti, žį borgar žś um žaš bil DKK 38,000 ķ tekju skatt (innifalinn grunn skattur), žaš er aš segja um žaš bil. 25.3% af heildar upphęšinni.  Rįšstöfun 2.417.997 kr. Mįn. 201.500 kr. Mįn. eftir vaxta nišurgreišslur: 189.805 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ mešal tekjur (DKK 375,000, IS 8.095.971 kr.) žį borgar žś um žaš bil DKK 134,800 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil 35.9% af heildar upphęšinni. Rįšstöfun 5.185.740 kr. Mįn. 432.145 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ mešal tekjur (DKK 375,000, IS 8.095.971 kr.), og žś borgar DKK 30,000 (IS: 647.678 kr.) įrlega ķ vexti, žį borgar žś um žaš bil DKK 125,100 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil. 33.04% af heildar upphęšinni. Rįšstöfun 5.395.155 kr. Mįn. 449.596 kr. Mįn. eftir vaxta
nišurgreišslur: 432.145 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ hįar tekjur (DKK 780,000, IS 16.839.620 kr.), žį borgar žś um žaš bil. DKK 351,200 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil 45.0% af heildar upphęšinni. Rįšstöfun 9.257.473kr. Mįn. 771.475 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ hįar tekjur (DKK 780,000, IS 138,050), og žį borgar žś ķ žaš minnsta DKK 50,000 (IS: 1.079.463 kr.) įrlega ķ vexti, žį borgar žś um žaš bil. DKK 334,900 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil 42.9% af heildar upphęšinni.  Rįšstöfun 9.609.378 kr. Mįn. 800.782 kr. Mįn. eftir vaxta nišurgreišslur: 771.475 kr. [ef vextir eru minnst 50.000 DKK]  





Undir Danska skatta kerfinu, žess vegna, er žaš algjörlega hugsanlegt fyrir žį sem afla hį-launa tekjum aš greiša śt allt aš 51.5% af žeirra heildar tekjum eftir Grunn skatt, sem gefur ķ heildina
57% af heildartekjunum.



Danmörk hefur lķka ekki-frįdrįttarbęran Viršisaukaskatt 25%.





Heimild: http://en.wikipedia.org/wiki/Taxation_in_Denmark



Stórhękka skatta į allar ofurlķfeyristekjur!

Męli meš aš ofurlķfeyristekjur fyrrverandi stjórnmįla manna verši ofurskattlagšar. Viš erum öll jöfn aš lögum.   Lķfeyrir śr rķkissjóši er ķ raun ekkert annaš en örorkubętur vegna elli.  Lķta į žęr sem eftir į greidd starfslaun [Bónusa] vegna uppskeru verka žeirra ķ dag gerir kröfuna en sterkari.  
mbl.is Skattur į arf hękkar um įramótin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Neytendaveršvķsir eša neysluvķtala?

Ķ USA er notaš neytendaveršvķsir [Irving Fisher] hann męlir eftirspurn 80% ķbśa eša veršiš į almennum neysluvarningi og telur ekki til neyslu žeirra 10% tekjuhęst eša 10% tekjulęgstu  og sżnir žvķ mikiš meiri stöšuleika en hafa žį meš sem hafa hlutfallslegast mesta vęgiš ķ heildarneyslumęlingunni hér.    Markašsverš į hśsnęši  er óešlilegt og nęr aš miša viš nżbyggingarkostnaši žaš er verš į nżju fyrir sölu įlagningu.

Hér rįšast söluverš af lįnafyrirgreišslum fjįrmįlstofnanna sem vilja helst aš veršbólgan sé sem mest žar sem  žęr įvaxta veršbętur [veršbólgu] og eignfęra fyrirfram til aš geta  greitt sem mesta skatta ķ Rķkissjóš.

Hinsvegar er Ķsland fyrrverandi nżlenda og žvķ hefšir fyrir skjalafalsi gagnvart erlendu yfirvaldi. Nokkuš sem viršist hafa snśist aš almenningi hér eftir aš landiš hlaut sjįlfstęši til aš spreyta sig aš auka aršsemina af Ķslandi.  Hinsvegar er ljóst aš Ķsland hefur aldrei oršiš fjįrhagslega sjįlfstętt. 

Žar hér er enging bókhaldslegur žekkingar grunnur į langtķma [30 įra]  vešskuldarlįnum fastra heildarvaxta allan lįnstķmann. Grundvelli löglega jafngreišslulįna.  Žaš sem heildarnafnvextir eru um 1/3 raunvaxtavęntingar og 2/3  veršbólguvęntingarvextir. Form sem tryggir aš langtķma verštryggingarsjóšir erlendis hafa allan hag af žvķ aš veršbólga fari ekki śr böndum.  

Engin furša aš 80% greindustu lįntakar žroskašra efnahagslögsaga velja slķki lögleg jafngreišsluform  žar sem mestur hluti veršbóta vaxtanna er greiddur fyrirfram og greišist svo til baka óbeint meš žvķ aš fastar greišslur [aš krónutölu] minnka aš raunvirši žegar lķšur į lįnstķmann. Žetta kallast jįkvęš vešskuldar jafngreišsluform. Andstęšan venjulega tengd įhęttu um greišslugetu er hinsvegar sjaldgęf erlendis og žį skammtķma mest 5 įr og kallast neikvęš vešskuldarform žar greišslur eru lęgstar aš raunvirši fyrst en hękka svo og eru hęst aš raunvirš į loka gjalddaga dęmi um slķk lįnsform eru ķbśšalįnsform [ķ blandi viš vaxtanišurgreišslur ķ įgśst]  handa almenningi [sem nś fęr lįnaš] og skammtķma kślulįnin sem ķbśšalįnasjóšur tekur hjį lķfeyrissjóšum [śtibś frį alžingi ehf] til aš fjįrmagna sķn langtķma lįn og žį meš hęrri stigvaxandi raunvaxtakröfu į hendur almennum lįntökum [uppnefndir skuldarar ķ dag af vildarvinunum].

Til aš tryggja sölu er žvķ logiš aš almenningi aš žetta sé verštryggš jafngreišslu form  en žaš stenst ekki žvķ upphęšir mįnašarskulda er aldrei žęr sömu og raunvirši allra skuldanna til samans er hęrra en sem nemur vexti neysluvķsitölunnar.

Žetta byrjaši um 1882 og 25 įrum sķšar 2007 eftir stigvaxandi greišsluerfišleikum hjį almenningi į tķmabilinu sem gerši hann aušvalda brįš fyrir skammtķma og langtķma lįnažörf hrundi geirinn. 

Žaš var bylting aš hękka hśsnęšis kostnaš almennt um  30% į einu įri [1982] meš falskri verštryggingar ašferš eša lįnsformi.

Hér eru bókhaldsašferšir langtķma  jafngreišslu vešskuldalįna hjį nżlenduveldunum sem sanna žvķlķkir vitleysingar hafa komiš śr H.Ķ. frį stofnum hans į žessu sviš. 

 

http://frontpage.simnet.is/uoden/greinir/jafnvęgi.htm


mbl.is Veršbólgan 3,3%
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ešlilegir almennir innanlands lķfeyrissjóšir?

 

Hvaš er žaš sem einkennir rķki sem hafa sżnt stöšugan efnahag sķšust 30 įr? Örugglega  aldagömul žekking į verštryggingu į sparifé stéttarinnar sem hefur meira en 5.000.000 ķ įrstekjur. Almenningur erlendis [80%] hafur aldrei haft neitt aflögu til aš spara yfirleitt.

Tilhvers sparar millistéttin erlendis ? Til aš hafa meira milli handanna žegar Brśttótekjur lękka um 30% žegar upptak grunlķfeyris hefst og svo yngri kynslóšinn til aš eiga fyrir 30 įr langtķma vešskuld 30 įr meš 2 % raunvöxtum. Mišaš viš algengust tegund og stęrš af hśsnęši, veš mišast viš aš eigandi višhaldi eigninni og kaupi sem nżja. Žess vegna erum viš aš tala um 80% af nżbyggingarkostnaši, lélegri eignir krefjast meir śtborgunnar eša įhęttu įlags vegna uppbošsveršs ef til kęmi. 2% er žaš ekki lķtiš til lengri tķma litiš, reynsla sżnir aš svo sé ekki, į öruggum langtķmalįnum žegar vešjaš er į greišslugetuna. Svo eru lķka fasteignavešskuldar bréf ķ raun oftast mörg vešskuldabréf ķ einum pakka svo aš segja. Žaš er aš öll eru meš sömu nafnvaxta forsendum og lįnsśtborgunar hlutfalli en meš mįnuši į milli žess aš žau eru greidd į gjalddaga. Žannig séš heildsölu skammtķma lįn, alla vega fyrstu 5 įrin eša 60 fyrstu gjalddaganna af 360.  Er žį engin įhętta af slķkum lįnum, nei ekki hjį įbyrgum langtķma aršbęrum vešskuldasjóši sem kann öguš vinnubrögš ķ bókhaldi og skilur śt hvaš žessir sjóšir ganga ķ rķkjum stöšugs langtķma efnahags. Žeir ganga śt į verštryggja lausfé og tryggja aš minnst stöšugt 10% innstreymi af heildarveltu žegar kreppir aš. Allir alvöru bankar og lķfeyrissjóšir bśa yfir slķku verštryggingar tóli, enda nżtur stjórnsżslan góšs af žvķ sem lķtur į vešsöfnin ķ heildina sem žrautarvarasjóš og til aš tryggja hagkvęm, milli rķka, langtķma lįs į lęgri raunvöxtum vegna stęršarinnar og öryggisins, nś oršiš ķ gengum įbyrga banka undir yfir liti Sešlabanka t.d. hjį rķkjum sem tengjast EU. Hvernig verštryggja žessir sjóšir? Ķ gegnum aldirnar meš žvķ aš leggja į lįnsśtborgun og grunnvaxta upphęš vešskuldarinnar vęntanlega vaxtaupphęš til aš gera grunnvextina aš sem hęstum raunvöxtum, ķ lok uppgreišslu eftir 30 įr kemur žaš ķ ljós nįkvęmlega.  Hvernig vita žessi sjóšir hver veršbólgan veršur nęstu 30 įr?

Žetta er ekki spurning um aš vita, heldur virša reglur um hįmarks verštryggingu, til aš skaša ekki efnahaginn. Hver eru žessi mörk? žar sem ašgangur aš hrįefnum er nęgur og tryggur žį er mišaš viš 3,5% en žar sem fyrirhyggja er mikil er miša viš 2,5%.  Ef verš hękka į hrįefnis mörkušum rķkisins skilar hękkun sér almennt śti ķ frjįlst veršlag og męlist jįkvęš veršbólga segjum raunvöxtur. Ef ég gręši žį gręšir žś. Žetta er allt spurning um samstöšu og nįungakęrleik. Hinsvegar žegar hśsnęšiskostnašur og vextir eša skattar hękka žį myndast neikvęš veršbólga, ef hrįefnisverš hękka ekki fyrst. Raunveruleg innstęša ekki til ķ efnahag heildarinnar. Viš setjum markiš žį viš lęgstu öruggu nafnvexti viš 5%? Jį, ef rķkiš er eitt af efnahagslega stöšuleika rķkjum viršir veršbólgumarkiš og kann aš verštryggja įn įhęttu: sem kosta afföll į mörkušum og meiri įhęttu ķ framhaldi. Sum rķki hinsvegar skortir reynslu og mannauši ķ efnahagstjórnum, viš erum aš tala um žau sem eiga nóga af hrįefnum en lélega sölumenn og fjįrmįlastjóra.    

 

Lķtum nś į dęmigert öruggt vešskuldarjafngreišslubréf sem er bundiš óbreyttum launžega meš stöšugar tekjur og  undir 5.000.000 įrtekjum eša dęmigeršum neytenda og skrįšs eignandi heimilisins sem er aš verši. Slķk einstaklingar eru til dęmis grunnur neytenda veršvķsis Irving Fisher ķ USA [Sem engin fjįrmįltengdur hefur lesiš meš skilning frį stofnum lżšveldis fyrir utan sį sem ritar] , žar sem tekju hęrri brušla mest og valda žvķ meiri skekkjum ķ mįnašarlegri vķsistölu. Heildarneysluvķsitala veldur žvķ aš žeir sem hafa efni į eyša mestu vega žyngst ķ męlingu hennar.  Til ašstošar er lķka löglegur jafngreišslu töflureiknir ķ anda frjįlsra samkeppni og markašsbśskapar:  http://mortgage-x.com/calculators/amortization.htm              

Viš gerum rįš fyrir verštrygging sé mest 3,5 til 5%. Jafngreišslunnar vegna eru nafnvextir settir fastir og viš fįum eftir aš hafa reiknaš alla vexti og veršjöfnunarvexti af hverjum mįnašarlegu sömu upphęšar lįnshöfušstóli fyrir sig, eftir viškenndum ašferšum į alžjóšmörkušum, žekking ekki til stašar į Ķslandi en sem komiš er, eftirfarandi.

 

 

Heildarvešskuld

360 vešskuldarlįn

%

Mįnašar mešal vešskuld

%

Lįnsupphęš til śborgunnar:

19.498.650,00

 

54.162,92

 

Principal Capital or Loan

    

Raunvextir: 2,0%

6.446.840,80

 33,06%

17.907,89

 33,06%

Real interest

    

(Lįn og raunvextir:

25.945.490,80

 133,06%

72.070,81

 133,06%)

     

Veršjöfnunarvextir: 2,92%

11.736.779,30

 60,19%

32.602,16

 60,19%

 vętanleg veršbólga    

Vextir alls 5% nafnvextir:

18.183.620,10

 93,26%

50.510,06

 93,26%

Total intersts 5% nominal

    

Heildar greišsla

37.682.270,10

 193,26%

104.672,97

 193,26%

Total payment

    

 

 

Viš sjįum aš jafngreišsla er jöfn allan lįnstķmann og allar skiptingar vegna uppbošshęttu lįtnar vera.  Viš sjįum lķka aš Ķslenska NEGAM įhęttu ķbśšalįnsformiš meš skertu byrjunar greišslunum byrjar žar sem žetta vertryggša 2,0 raunvaxta endar mišaš viš 2,92% veršbólgu.

 

Ķ samanburši viš skammtķma lįn sjįum viš aš fyrsti lįnshöfušstóll sem greišist eftir mįnuš skilar um 397% raunvöxtum mišaš viš eitt įr og lįnsupphęš 54.162,92. Žaš er lįnshöfušstóll 172 sem skilar aš lokum 2,0% raunvöxtum [vaxtavaxtaš]. Greišsla 360 er -3,62% [raunvirši 72.070,81 er 69.461,85 kr.]

 

Banki sem lįnar 54.162,92 ķ eitt įr meš 5 % vöxtum og vešbólguvöxtum [mišaš viš 2,92%/12 į mįnuši]. Fęr greitt eftir ein mįnuš: 358 kr.  Öruggi vešskuldarlįnasjóšurinn fęr fyrsta mįnušinn 50.510.06 kr.

 

Hér sést aš um lögleg löng 30 įra örrugg jafngreišslu vešskuldar ķbśšalįn gilda allt önnur sjónarmiš og bókhaldsvenjur ķ efnahagslega stöšugum rķkum, en um tękifęrissinnuš  skammtķma lįn įhęttu fjįrfesta. Hér į Ķsland finnst engir meš raunhęfar hugmyndir um hvernig į aš reka örugga langtķma vešskuldarsjóši.

 

Ķ fyrst lagi gildir um langtķma vešskuldar žroskaša sjóši aš žeir eru reknir sjįlfbęrt ašskildir frį öšrum sjóšum. Žroska er yfirleitt nįš eftir 30 įr. Fjöldi nżrra 30 įra vešskuldarlįna į hverju įri mišast viš fjölda žeirra sem greišast upp į sama įri. Žį eru litiš į vešskuldir sem greiddar eru į įrinu og žį sést aš mešaltal žeirra skilar 2% raunvaxta markmišinu. Žetta er žvķ spurnin hjį lķfeyrissjóšum aš kynslóš vinni meš kynslóš og félagar innan samsjóšs vinni saman sem heild. Lęgri hśsnęšis kostnašur į starfsęvi aušveldar svo greišslu lķfeyrissjóšgjaldanna sem best er aš séu ķ bein greišslu žaš sem kemur inn fer žeim til žeirra sem žiggja. Žį žarf ekki aš įhęttu fjįrfesta neitt žar.          

 

Hér er tafla žar sem nafnvextir eru en fastir en 5% til verštryggingar žroskaš sem sżnir vel hvaš įvinning erlendir vešskuldarsjóšir hafa af žvķ aš veršbólgan minnki.

 

 

Veršbólga

Raunvextir

Veršjöfnunarvextir

Vextir alls.

4,32%

3.078.881

 1,0%

15.104.898

4,0%

18.183.779

5,0%

3,58%

4.727.111

 1,5%

13.456.668

3,5%

18.183.779

5,0%

2,31%

8.236.917

 2,5%

9.946.862

2,5%

18.183.779

5,0%

1,76%

10.095.904

 3,0%

8.087.875

2,0%

18.183.779

5,0%

1,26%

12.022.105

 3,5%

6.161.675

1,5%

18.183.779

5,0%

0,80%

14.013.584

 4,0%

4.170.195

1,0%

18.183.779

5,0%

 

 

 

Rķkistjórn sem hafnar žvķ aš veršbólga verši ķ samręmi viš markmiš EU nęstu 30 įr, getur hętt aš sękja um. Ellegar fyrst tekiš hér upp hrein ešlileg alžjóšleg lįnform sem allir skilja eins og drekka vatn, allavega hvaš varš neytendur undir 5.000.000 įrstekjum.  Burtu meš fölsku skertu skuldgreišslu lįnsformin til aš hękka skuldarhöfušstól og žyngja greišslubyrši, mišaš hreint löglegt jafngreišslulįnsformi, um 30% aš raunvirši, ef veršbólga hér er sś sama og ķ UK. Žessi raunviršis aukning fer svo sem eign inn ķ Ķslenskan efnahag sem aldrei hefur veriš samiš um eša oršiš raunveruleg. Rugla Ķslenska skammtķma sérfręšinga ķ įhęttulįnum, hįskólamenntaša mikiš ķ rķminu.

 

Ķ USA er įlaging į 30 įra lįnsśtborgun jafngreišslu vešskuldarbréf til kaupa į heimilis fasteign: 90% til 140% mišaš viš veršbólgu sķšust 30 įra um 3,2% į įri.

Ķbśšarlįnsjóšur sį ódżrasti félagslegi leggur hinvegar į 230% į viš sömu veršbólgu. 140% til 90% vaxta munur.  20.000.000 x 140% eru 28.000.000-

Svo er fólk hér aš kvarta yfir verši į landbśnašarvörum og nišurgreišslum.  En hśsnęšiskostnašur į mįnuši skiptir engu mįli?    

Dęmi sem sannar aš hér hljóta fjįrmįlfręšingarnir aš vera afar heimskir. Hlutfallslegur vaxtamunur į žessum stóra śtgjaldališ ķ vķsitölufjölskyldinni hér og allstašar annarstašar er stórkostlegur. 


mbl.is Erlend eign lķfeyrissjóšanna minnkar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žetta er spurning um aš fara aš alžjóšalögum un jafngreišslu vešskuldir.

Hjį Ķbśšalįnsjóši 9.okt. fįst eftirfarandi upplżsingar um meinta verštryggša jafngreišslu vešskuld:

Heildar vešskuld į śtgįfudegi: 38.678.157 kr.  

Śtborgaš gegn 80% öruggu veši:  19.498.650 kr. [Erlendis er mišaš viš nżbyggingarkostnaš]

Heildar raunvextir į śtgįfu degi:   19.179.507 kr. [Erlendis ķ UK er žetta grunnvextir undir vęntanlegri veršbólga,  3,5% į fimm įra tķmabilum eins og ķ USA vextir žvķ fastir um 5% į öruggustu skuldunum] 

Nafnvextir: 5,0%. [Erlendis ešlilegt fyrir launžega undir 5.000.000 ķ įrstekjur]

Gjalddagar: 360.

Verštryggša mįnašarskuldin er į śtgįfudegi: 107.704 kr.

[Erlendis žegar um jafngreišslulįn er aš ręša er žessi upphęš sś sama allan tķman, annars er talaš um jafnar afborganir vešskuldar meš eftir į reiknušum breytilegum vöxtum sem sveiflast žį um 2%.].

Hér sést vel aš skuldunaut er engin greiši geršur meš žvķ aš skerša vaxtagreišslur til aš byrja meš og dreifa į verštryggšar vešskuldir sem eftir eru. Višurkenndar ašferšir til aš lękka greišslubyrši jafngreišslu lįna til lengri tķma en 5 įr eru aš lękka grunnvextir eša fjölga gjalddögum. Glępalįn mį alls ekki lengja žvķ žaš hękkar žau en meira aš raunvirši.

Lķtum į fyrstu vešskuldargreišslu og žį sķšust mišaš viš mismunandi veršbólgu į lįnstķma. Skżrt er ķ lögum um verštryggingu aš verštryggja skuli greišslur į gjalddaga skulda, en  ekkert um skeršingu į fyrstu vešskuldagreišslum.         

Hér ekki spurning hvaš hęgt er aš gera heldur spyrja hvaš er ekki hęgt aš gera fyrst.

Veršbólga ķ eitt įr

 

Veršbólga ķ 30 įr

Skuld į gjalddaga 1 skert

Greiddur vaxtahluti

Skuld 1 raunvirši

 

Greiddir veršbóta vextir

 

 

Ķbśšalįnsjóšur

Ešlilegar veršbętur

3,00%

90,00%

107.704

265

107.937

269

4,00%

120,00%

107.791

352

108.063

359

5,00%

150,00%

107.877

438

108.153

449

6,00%

180,00%

107.962

523

108.243

539

7,00%

210,00%

107.962

607

108.332

628

8,00%

240,00%

108.130

691

108.422

718

 

Veršbólga ķ eitt įr

 

Veršbólga ķ 30 įr

Meint Skuld į gjalddaga 360 vegna skeršingar   

Greiddir vextir og vaxta auki.

Skuld 360 raunvirši

 

Greiddir veršbóta vextir

 

 

Ķbśšalįnsjóšur

Ešlilegar veršbętur

3,00%

90,00%

260.676

153.237

204.134

96.695

4,00%

120,00%

348.300

240.861

236.366

128.927

5,00%

150,00%

464.097

356.658

268.598

161.159

6,00%

180,00%

616.721

509.282

300.829

193.390

7,00%

210,00%

817.360

709.921

333.061

225.622

8,00%

240,00%

1.080.445

973.006

365.293

257.854

 

Hér sést vel aš hękkun veršur umfram verštryggingu meš skeršingu. 8% veršbólgan eftir 1982 skilar  973.006/257.854 eša 377% raunviršis hękkun į gjalddaga 360. Skeršing į 1. gjalddaga var (718-691)/718 = 27/718 eša 3,8%.   Skuldunautur sem var svo illa staddur aš geta ekki greitt 27 kr. meš laun sem voru verštryggš hefši įtt aš taka lįn meš 363 gjalddögum, eša flytja til Bretlands. Žeir sem kalla žetta besta kostinn fyrir launžega undir 5.000.000 įrstekjum, į strax aš reka śr įbyrgšarstöšum ašra eins vitleysu bżšur engin įbyrg efnahagstjórn sķnum žegnum.   Žeir sem ekki skilja grunn jafngreišsluskulda eru ekki hęfir til aš breyta um ašferšir til aš tryggja greišslugetu launžega  undir 5.000.000 įrstekjum. Ķbśšalįn hér, frį upphafi rangra verštrygginga jafnvešskuldarlįn eru algjör svikamylla sem hefur žann tilgang aš aršręna launžega undir 5.000.000 ķ įrstekjur sķšustu 30 įr . Ég vil fį allt bętt sem ég hef ofgreitt ķ lķfeyrissjóši og veršbętur strax. Ég vil tryggja minn lķfeyrir sjįlfur en ekki höfundanna aš glępalįnsforminu  sem alls ekki kemur betur śt en alžjóšlega jafngreišslu verštryggingarformiš sem hęgt er stilla m.t.t. greišslugetu meš lękkun raunvaxta eša fjölgun gjalddaga  til aš minnka aföll aš markašsbréfum vešskuldarsjóšsins sem er įbyrgur.  Foršist aš hlusta į fręšinga brjįlušu gręšisfķklanna sem vita ekki hvernig į aš verštryggja faglega.     

Sjį.


mbl.is Vill almenna lękkun skulda
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Glępa vešskuldarlįn sem alls ekki eru jafngreišslu eša verštryggš!

 

Ķslenska langtķma vešskuldarformiš er žaš öruggt?

Alžjóšlega vešskuldarformiš sem snżr aš launžegum undir 5.000.000 ķ įrstekjur, hefur ķ gegnum aldirnar tryggt žeim rķkjum sem hafa grunnforsendur žess į hreinu: efnahagslegan stöšugleika žaš er ekkert vafamįl.

Žessi vešskuld er ķ grunni 30 įr og mišast viš 30 gjalddaga og 30 minni vešskuldir jafnhįar  [ķ $ eša evrum tališ t.d.]hér įšur fyrir, nś 360 mįnašarlega gjalddaga föstu eša jöfnu gjaldanna.

Summa vešskuldanna sem ekki eru gjaldfallnar kallast ašal höfušstólsskuld og įvallt skal gilda aš hśn sé margfeldi gjalddagafjölda žeirra vešskuldahöfušstóla sem ekki eru gjaldfallnir og fasta gjaldsins sem um var samiš.     

Hvernig er samiš um Ašal höfušsstólsskuldina į löglega jafngreišslu ķ upphafi?  Samiš er um śtborgaš lįnsupphęš  į śtgįfudegi og heildarvexti meš tilliti til vešskuldanna sem jafnar lįnsupphęšir eiga aš skila lįndrottni.

Dęmi.  Jafngreišslu ašal lįnshöfušstóll saman stendur aš 100.000 kr. lįnušum ķ eitt įr og 100.000 kr. lįnušum ķ tvö įr.  Reiknaš er meš 2% vöxtum mišaš viš sparifjįr innlegg sem liggur óhreyft [eša bundiš ķ öruggum jafnvęgis inn og śt-streymis vešskuldalįnsjóši] viš reiknum meš veršbólgu undir 3,5% žolmörkum Sešlabanka EU  svipaš og er ķ UK 3,4% sķšustu 30 įr og 3,2% ķ USA sķšustu 30 įr aš mešaltali: Reiknum meš 3,5%  veršbólgu ķ samręmi viš hagvaxtaržörf. [aukningu žjóšartekna ķ samanburši viš aukninguna ķ Lįndrottna rķkjunum].

Vextir aš fyrstu vešskuld eru  2000 kr. og veršbętur 102.000 x 3,5% =   3.570 kr.  

Vextir af tveggja įra vešskuld eru hinsvegar (1,02 x 1,02 -1) x 100% = 4,04% eša 104.040 kr.

Veršbętur eru 104.040 x 7% = 7.283 kr.

 Athugiš veršbólga vex lķnulega er ekki bundiš sparifé. 3,5% +3,5%= 7,0%.

Heildar śtborguš lįnupphęš veršur : 200.000 kr.

Heildar grunnvextir verša: 6.040 kr.

Heildar veršbętur verša :  10.853 kr.

Heildar umsamin jafngreišsluvešskuld er žvķ : 222.463 kr.

Gjalddag tveir gefur löglega  jafngreišslu gjaldiš: 111.231,5 kr.

Viš sjįum aš löglega er fyrst lįniš óhagstętt fyrir skuldunaut į žessu formi, žvķ  11.231,5-5.570 = 5.561,5 kr. ķ ofgreiddar veršbętur.  Vešskuldarsjóš Lįndrottinn viršist hagnast um sömu upphęš.

Hinsvegar į nęsta įri hagnast  skuldnautur žvķ  16.893 - 11.231,5 = 5.661,5 kr.   

Svona verštryggir alžjóšsamfélagiš ķ gegnum aldirnar svo einfalt  aš fręšingar Hįskóla Ķslands hafi aldrei frį stofnun hans uppgötvaš grunninn; žessi kennsla kemur aš heiman frį fjölskyldum sem kunna aš svindla į trśföstum sérfęšingum meš sķnar skošanir į yfirboršinu.

Ég sagši meš réttu aš vešskuldasjóšurinn viršist hagnast, en žessir verštrygginga sjóšir eru venjulega sjįlfbęrir eša žroskašir eftir 30 įr. Reknir žannig aš śtlįn takmarkast viš įkvešna tölu t.d. félagsmanna stéttarfélags eša 10% af veltu almennar bankastofnunnar. Eitt lįn greišst upp  og žį er annaš lįnaš śt.  [undir 5.000.000 ķ įrstekjur] .

Dęmi lķtur žannig śt hjį įbyrga samstöšu sjóšum : Įriš 2012 lįnar hann 200.000 kr. en įriš 2011 lįnaši hann  193.237 kr. Innkomur 2013 eru 111.231,5 + 104.040= 215.271. Śtborgun vešskuldarinnar 2013 getur oršiš 200.000 x 1,035=  207.000 žannig aš afgangur  veršur žį  8,271 kr. eša 2% raunvextir af 413.550  sem eru verštryggšar 400.000 kr. eftir 1 įr.

 

Žessi alžjóšlegi öruggi efnahagslega jafngreišslu vešskuldarsjóšur  gręšir mest 5,5% ef veršbólga er 0 en minnst 2,0% ef veršbólga er 3,5%.

Hafna žessu formi  1982 var žjóšarglępur aš mķnu mati.  Höfum žaš hugfast aš of mikiš innstreymi  af reišufé er žaš versta sem getur komiš fyrir almenna žroskaša Bankastofnum sem į aš stušla aš hagnaši viršisaukandi rektrar og halda žvķ upp almennum kaupmętti. [Bankar borga vaxtaskatta=eingnskatta en ekki viršisaukaskatt].

Almennt gildir aš 5% nafnvaxta jafngreišsluvešskuldarform aš upphęš 36 til 40 milljónir ķ rķkjum meš hįmarks veršbólgu 3,5% skilar 20.000.000 ķ śtborgun sem nęgja til kaupa  į fasteign sem er 25.000.000  mišaš viš nżbyggingarkostnaš.  Gömlum vešskuldafasteigum žarf aš višhalda  žaš kostar um 7,5 milljónir  į 30 įrum [stašgreitt].       Heildar kostnašur erlendis gęti žvķ kostaš 47,5 milljónir į 30 įrum viš efri mörk veršbólgu.  Fasta gjaldiš allan lįnstķmann: 100.000 kr til 111.000 kr.

 Ķ dag mį slį inn hjį Negam [negtive amorization:] sjóši  rķkistjórnarinnar: žeim ódżrasta Ķslenska vešskuldar og stašfesta aš mišaš viš 3,5 % veršbólgu aš mešatali 4,5% nafnvexti kostar: 20.000.000 śtborgun um 63.959.349 kr   Fyrsta vešskuld er 101.628 kr, mešal sögš 177.777. en loka sögš 284.000 kr. 111.000 sinnum  105% [3,5% veršbólga ķ 30 įr] er 116.500 Lögleg verštryggš vešskuld er 227.000 žśsund, žrįtt fyrir raunvextina undir verštyggingunni.

Einnig kosta 7,5 milljónir ķ 30 įr 24 milljónir.

Góšir Ķslendingar undir 5.000.000 įrstekjum [reišufjįrinnkoum] er stjórnsżslan hér snar gešveik?  Ķ 4 klukkutķma snérust umręšur žjónanna um hver ętti aš rįš og hvernig  ętti  stunda žingmannsstörf.  Žetta kallast aš svķkjast um ķ vinnutķmanum. Ég tel aš slķkt sé hęgt aš ręša utan žings. Hér įšur fyrr skiptust menn į rökum um žaš hvernig best vęri aš žjóna hagsmunum sinna kjósenda.  Greinlegt aš stytta mį žingtķma verulega ķ samręmi viš 80% af regluverki kemur frį EU.

Žegar sérfręšingar [erlendir lįnadrottnar] ķ löglegum "mortgage homeloans", sem eru nįnast reišufé ķgildi: innsteymiš, mįtu vešsöfnin aftur, sem gerš var śttekt į 2004 žegar komandi  greišslužrot vegna įhęttuvaxtakröfu vegna greišsluerfišleika skuldunauta var sannaš af starfsmönnum AGS, kom ķ ljós aš žau voru mest  40/60x100% = 67% aš raunvirši en žaš sem žau eru metin af brjįlęšingum sem kunna ekkert ķ śtlįnastarfsemi.

Hér įtti strax 2 įrum of seint eša 2007 aš innkalla öll glępalįnin og grįtbišja almenning um fyrirgefningu og grķpa til almennra ašgerša hvaš varšar vešskuldarskuldunauta sem bśa ķ vešinu og er undir 5.000.000 ķ įrstekjum [eru ekki uppar sem vel geta greitt žessi lįn]. Lękka falsaša höfušstóla mišaš viš aš žetta hefši veriš verštryggt jafngreišslulįn, įsamt  sżndum fölsku myndum aš greišslur vęru jafnar. Lękka žį um 1% fyrir hvert įr sem eftir af lįnstķma. Gefa śt nż lögleg vešskuldarjafngreišslulįn meš föstum vöxtum undir 5,5% fyrir markhópinn og stilla gjalddagafjölda ķ samręmi viš kaupmįttaržörf leysingjans. Žaš žarf ekki nema einn starfsmann til aš sjįum 400 til 1000 nż stöšuleika vešskuldalįn į  įri.   Nżju vešsöfnin tryggja betri langtķma raunvaxta kjör hjį įbyrgum erlendum lįnadrottnum. Engin įbyrgur lįnar įhęttu lįndrottni meš minna įhęttu įlagi en hann lįnar sjįlfur.  Heilar verštryggšur vaxta munur er svo mikill aš enginn almennur Breti , žjóšverji eša Hollendingur getur stašiš undir honum. Ętlar Ķsland aš miša viš 3,5% mešal veršbólgu nęstu 30 įr eins og Bretar og USA eša 2,0% eins og Žjóšverjar? Ég er einn af žeim sem tel mig ekki žurfa aš fara fram į leišréttingu, frumkvęši žeir sem skópu žetta og višhalda žessu višbjóšslega negam lįnsformi er aš sem skiptir mįli gagnvart almenningi og alžjóšsamfélaginu. Ég er lķkur erlendum lįndrottnum nenni ekki aš rökręša viš fį-vita.  Trikkiš hvernig į aš svindla er aš plata fórnardżriš til aš leyfa skeršingu į upphafsgreišslum  vešskuldarinnar til aš velta fram ķ tķman,  til aš koma žvķ ķ greišslu erfišleika eša gjaldžrot sé hann undir 5.000.000 kr. ķ įrslaun. Žessi óvęra  kom fram stašbundiš og stéttbundiš ķ USA ķ byrjun įttunda įratugarins og tók sig upp aftur ķ Kalfornķu og Newada um 2000.  Spęnskir bankar um 1994 žurftu aš losa viš žennan óžverra ķ ljósi tilskipunar  EU. Sešlabakinn bókar žetta ennžį Mortgage CPI index homeloans.  Žaš gerir hann skašbóta skylda gagnvart žeim sem aldrei munu eša hafa haft greišslu getu til aš standa undir žessum óžverra.  

Nįnar fyrir žį sem teysta sér.

http://frontpage.simnet.is/uoden/negam/index.htm

 

Formślan sem er oftast notuš til aš skipta vöxtum og afborgunum föstu mįnašarlegu vešskuldarinnar fyrir skuldunautinn er ekki lagalegi grunnur jafngreišslu formsins heldur samningurinn sem nefndur er aš ofan, formślan er stęršfręšlileg nįlgun į dreyfingunni žaš er  nafnvextir er fundnir śt sķšast til aš vera ķ samręmi.  Bankar hafa of lengi fengiš aš skammta upplżsingum ķ almenna neytendur į Ķslandi. Skuldin en ekki meint lįn [óhamingja er rétt nefni hér]  er ašalatrišiš erlendis meš tilliti til greišslugetu ķ 30 įr.

 

 


mbl.is Lokafrestur į naušungarsölu framlengdur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Veršbętur ķ žroskušum rķkjum takmarkast viš skammtķma įhęttulįn.

Efnahagslegur vanžroski Ķslands frį stofnun lżšveldisins, felst ķ žvķ aš hér kunna menn ekki aš reka millistéttarborgara hśsnęšissjóši. Lįna 30 įra vešbandlįn į 1. vešrétti meš 1,77% - 1,99% grunnvöxtum [raunvöxtum] į įrsgrundvelli, žaš er um 25 % raunvexti og 66% veršbólgu vexti į 30 įrum ķ 3,2% veršbólgu aš jafnaši: alls 93% vextir . Hér mišaš viš žessa jafnašarveršbólgu 30 įra ķ USA og UK, er bošiš minnst NegAM eša falskt vešbandalįn,  alls 203% vextir.  Vaxtamunurinn mišaš viš žroskušu rķkin kostar regluleg hrun og óšaveršbólgu eftir aš borgarmyndun hófst. Örugg 1. vešréttar langtķma fastra greišslna lįnastarfsemi er hefšbundin og sérlega einföld ķ žroskušum rķkjum en žvķ mišur er ekki į valdi Hįskóla Ķslands aš kenna.

100% vaxtamunur į 30 įrum minnst ķ sömu veršbólgu kostar vanskil žegar śtlendingar eru hęttir aš bakka upp heimsku Ķslenskra fjįrmįla ašila hér į landi.

Sjį allt ķ skammtķma įhęttu forsendum vegna greišsluerfišleika, lélegra veša og veršbólgu sem er grunnur vaxta allra lįna hérlendis śtlendinga vita nśoršiš allt um Ķslenska fjįrmįla vanžroskann. 

Mér til mikillar skammar.

Sjį betur: Žaš sem tryggir verš ķ vinnslu:

Örugg 1. vešbanda hśsnęšislįn borgara millistéttarinnar eru grunnur allra annarra lįnavaxta og  hśsaleiga og öll önnur fasteignaverš og žjóšareignir taka miš af žeim.  Langsamlega sjaldgęfust eitt į heimili en heildar upphęš žess lįnaflokks vegur žyngst.

Stöšugleika grunnlįn žroskašra rķkja

 

Lįn A hér fyrir ofan er sķgilt ķ lżšręšislegum žroskušum hagstjórnar borgrķkjum: verštryggt mišaš viš neysluveršlag [CPI] meš fastri vaxtavišbót į grunn vextina, og jafnra greišsla [annuity] allan lįns tķmann, hornsteina eša grunnlįnsform til starfsęvistķma launžega meš fastar stöšugar tekjur. Ķ fullu samręmi viš Ķslensk vertryggingar lög frį um 1982, žaš er aš miša viš Ķslenska neyslu vķsitölu. 1 vešréttarlįniš ber viršingu fyrir eignarrétti: vešiš er öruggt įhęttu dreifing į gjalddögum žvķ óžörf. Žetta lįn er dęmigert fyrir öll [CPI] verštryggš 1 vešréttar starfsęvislįn ķ öllum lżšręšislegum stöšugleika rķkjum heimsins. Ķslenska formiš C er hinsvegar ķ samręmi viš alžjóšlegra skilgreiningar į hįmarks įhęttu vegna greišsluerfišleika skammtķma lįnum, ef leyfš žį til skemmri tķma en 5 įr. „NegAM" lįnsform meš öšrum oršum. Lįnsform sem ef haft sem grunnur langtķma vešbandalįnaform tryggir óstöšugleika, ešlilegs framleišslu rekstrar og fastra launa, óšaveršverbólgu, óaršbęrar erlendar lįntökur og hrun. Samdóma įlit žroskaša alžjóšlega hagstjórnar og fjįrmįla samfélagsins. Hśsnęšis kostnašur ķ žroskušu borgrķki er grunnur stöšugleika žeirra fjįrmįlageira sem į honum byggja vegna žess aš heildar upphęš 1 vešréttar lįna ķ žessum grunn geira er miklu stęrri en žęr skammtķma hvaš varšar almenna launžega. Lįnin sjįlf verštryggš og įhęttu laus og sjįlfbęr žrautavarasjóšur og lįnshęfistrygging allra fjįrmįlstofnanna og ekki sķst rķkisstjórnsżslu vegna engrar įhęttu. Lįn B er löglegt į alžjóša męlikvarša meš breytilegum vöxtum vegna verštrygging neysluveršlag, skammtķma ofur raunįvöxtunar.

Til žess aš gera samburš einfaldari var deilt meš 100.000 ķ gefnar upphęšir lįns A [10.000.000 einingar=dollarar] til aš fį śt 100 eininga višmišunar grunn.

Heildarskuldin er žvķ 193 ein. Ašal höfušstóll 100 ein. og grunnvextir + veršbólgu vextir gera 93 ein. į 30 įrum eša alls 360 fastargreišslu ķ samręmi viš eignarréttar įkvęši kaupsamnings. Samkvęmt alžjóšlegum skilgreiningum į svona 1. vešréttar „annuits" eša vešleysingarlįnum į alltaf aš gild eftir sérhverja aš greišslu G aš eftirstöšvar heildar skuldar eiga aš vera n[360] ∙ G[0,5368] - (n-x) ∙ G[0,5368] til aš teljist löglegt. Hér er gjaldiš G = lįnsfjįrhęš HL/360 = 0,2777 og heildavaxta skuld HV/360 = 0,2591. Hlutfallsleg skipting löglega einingargjalds er žvķ 0,2777/0,5368 ∙ 100% = 52% og 0,2591/0,5368 ∙ 100% = 48%. Viš getum sagt 48% prósent vextir mišaš viš mįnašar löglegt eininga lįnsgjalds eša žar eš 0,2591/0,2777 ∙ 100% = 93%, 93% mišaš viš fasta mįnašar lįnsgreišslu.

Til aš meta raun eša grunnvexti žegar 360 ∙ G er uppgreitt, getum viš gert rįš fyrir 3,2% įrlegri veršbólgu ķ USA nęstu 30 įr ķ samręmi viš sķšustu 30 įr žaš er alls 93%. N.B engin meš viti getur löglega gert rįš fyrir meiri veršbólgu aš mati hinna žroskušu.

Žį gildir um sérhvert G į gjalddaga x, x er stęrri en 0 og mest n=360, aš žaš rżnar vegna veršbólgu um G ∙3,2%/12 ∙ x.

Heildar Rżrnun HR er žį fengin meš eftirfarandi jöfnu:

HR= ½ ∙ n ∙(n -1) ∙ G ∙ (3,2%/12) = 150 ∙ 299 ∙ 0,5368 ∙(0,032/12) = 64 ein. Viš sjįum aš ef hįmarks lögleg veršbólgu spį hefur gengiš upp žį er 193 ein. – 64 ein. = 129 ein. grunnvextir [į nśvirši langtķma samhengis].

Nś geta hinir žroskuš efnahagslega boriš žetta viš skammtķma óstöšugleika lįnin į įrsgrundvelli sem eru um žaš bil įrs grunnvaxtavextir ca. 1,78%. Žetta geta hęfir hagstjórnarfręšingar žroskašra lżšręšislegra, ekki sišlausra borgrķkja, fengiš fram meš ķtrun. Efnahagslegur stöšuleika grunnur sem viršing er borin fyrir. 4,5% segir allt um óstöšugleikan ķ žessu hefšbundna grunn vešbandalįnflokki į Ķslandi vanžroskašrar stjórnsżslu, aš žessu leyti ķ alžjóšlegum samanburši. Nżbyggingarlįnskostnašur er ekki sama ešlis og stöšugleiki 1. vešréttar starfsęvislįna hornsteina vestręnna lżšręšisrķkja. Hęgri stefna į vinstri grunni er jafn vit-laus og vinstri stefna į hęgri grunni.


mbl.is Meirihįttar įfellisdómur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Heimilishagstjórnarfręša skortur.

Basic economics are part of common upbringing and formation in many civilizations, therefore not studied in higher levels of education, considered common sense. In that sense are some countries underdeveloped even though possessing considerable natural resources.

Fjįrmįla ólęsi Ķslenskra stjórnvalda er augljóst hjį žroskušu žjóšunum.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Júlíus Björnsson

Höfundur

Júlíus Björnsson
Júlíus Björnsson

Áhugasamur um allt milli himins og jarðar. Síðan í upphafi hruns stundað sjálfsnám í EU lögum og rannsóknum á Íslensku hagstjórnargrunni: Auðlinda og fámenns efnisviðar hæfra einstaklinga.

Viðurkendir grunnar byggja á vandamálinu: framfærsla fólksfjölda í stórborgum  í vaxandi auðlindaskorti. Á þeim byggja allir alþjóðlegir Háskólar.

Nżjustu myndir

  • Hlutföll
  • Hlutföll03
  • Hlutföll02
  • Hlutföll01
  • Mortgage II
Jan. 2019
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.1.): 0
  • Sl. sólarhring:
  • Sl. viku: 8
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 8
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband