Fęrsluflokkur: Kjaramįl

Langtķma Reišufjįr Verštryggingar

 

Inflation-indexed bonds (also known as inflation-linked bonds or colloquially as linkers) are bonds where the principal is indexed to inflation. They are thus designed to cut out the inflation risk of an investment. The first known inflation-indexed bond was issued by the Massachusetts Bay Company in 1780. The market has grown dramatically since the British government began issuing inflation-linked Gilts in 1981. As of 2008, government-issued inflation-linked bonds comprise over $1.5 trillion of the international debt market.[2] The inflation-linked market primarily consists of sovereign bonds, with privately issued inflation-linked bonds constituting a small portion of the market.

 

The Fisher equation in financial mathematics and economics estimates the relationship between nominal and real interest rates under inflation. It is named after Irving Fisher who was famous for his works on the theory of interest. In finance, the Fisher equation is primarily used in YTM calculations of bonds or IRR calculations of investments.

 

Fyrir illa menntaš sérfręšinga į Ķslandi er gott aš vita, aš „financial investments“ merkir ķ stöndugum rķkjum Alžjóšafjarmįlheimsins, nįkvęmlega žaš sama og verštrygging reišufjįr til eilķfšar eša žangaš til žarf aš nota žaš.   Žar eru žetta yfirleitt sjóšir sem standa saman af sjóšum sem innhalda fasteignavešsöfn, sem öllu er śr eins lįnsformum: žroskatķmi žeirra sį sami miša viš sama lįnstķma.

Allir žessir sjóšir eiga žaš sameiginlegt aš stunda IRR fjįrmįlavišskipti. Ennžį er til nóg af aušugum Rķkjum og aušmönnum sem vilja borga sem minnst fyrir verštryggingu  į umframreišufé [eša umfram eiginfé] į hverju įri. Žaš gerist žį og žvķ aš eins aš vešlįnin beri sem minnsta raunvaxtakröfu, nęgilega ef žarf til aš afskrifa įhęttueiginfé [greiša stofnfjįr innlegg til baka], naušsynlega til aš hękka sama fjölda nżra śtlįna sjįlfstęšs vešlįnasafns um žaš sem upp į vantar mišaš viš rįšgerša veršlagshękkanir ķ framtķšinni. Hvert safn er pakki sem mį selja til aš nįlgast vertryggt reišufé ķ framtķšinni.  

Ķ stöndug rķkjum er allir grunnar efnahagslķfsins žroskašir og lķtiš um verštrygginga tękifęri [financial investment ] žar.  Žess vegna reyna žessi rķki aš verštryggja umfram eigin fé  sem YTM skammtķma sjóšir skila žegar žeirra söfnum er lokaš. Žetta eru įhęttu sjóšir sem kosta hįa raunvexti sem bindast žó ekki ķ langan tķma og skila sér til baka ef žaš sem vešjaš var į gengur upp.  Ef žaš gengur ekki upp žį mį not įhęttu eiginféš [reišuféš] sem tryggši vęntinguna ķ nżjan įhęttu sjóš.

Hversvegna er ekki hęgt aš verštryggja til lengri tķma meš YTM, žaš er vegna žess aš raunvaxtakröfu į žessum sjóšum er ętlaš aš skila sér og fara ķ annaš į skömmum tķma.

Žegar stunduš er IRR lįnstarfsemi er ekki hęgt aš losa  śt reišufé tap laust [meš tilliti til heildarskuldar] nema bķša eftir aš til dęmis 30 įra til 45 įra vešsöfn er greidd aš full upp meš reišufé.

Aš mķnu mati eru lįnform, sennilega til 30 įra [ 80% žeirra],  sem „the Massachusetts Bay Company“  gaf śt um 1780, ekki allra best form fjįrfestingar. Hinsvegar er formiš kennt viš vešdreifingu Fisher mikiš betra IRR form til allra sjóšastjórnunnar. Žar er einfaldlega bśiš aš reikna į hverja śt lįn veltu naušsynlega lįmarks veršbólgu [veršlags og kauphękkana]  į lįnstķma, og  nafnvirši bréfanna žvķ aušveldlega breytt ķ nśvirši[söluvirši] žegar fram ķ sękir. Öll žess söfn žegar žroska er nįš, eru sjįlfbęr [žarf ekki borga meš žeim reišufé] og  heildaskuld komin undir bakvešiš, sem er allt sem mį breyta ķ 24 tķmum ķ reišufé.  Vešdreifingin minnst borgaš nišur af lįnśtborgun fyrst, merkir ekki aš Banki bóki žaš hjį sér. Hann er bśinn aš įkveša skiptingu į śtgįfu safninu. Til dęmis  ef heildar skuld er 180 ein. og lįnsupphęš er 100 ein.  žį er eignar upphęš bankans 56 % af heildarskuldinni. 46 % fara ķ įhęttu eigin fé til aš byrja meš.  Allir af eldri kynslóšinn vita aš žessi lįn léttast meš sérhverju gjaldi. Žetta gerir hinsvegar vešsafniš svo vešhęft žar sem žaš į viš til aš auka endurfjįrmögnunar lįnshęfi sjóša sem ekki eru til verštrygginga og flokkast undir YTM. 100% öruggt er žegar raunvaxtakrafan max 1,99 % ķ London til hękkunar nżrra śtlįna [eša fara ķ afskriftir af įhęttu eiginfé] er ekki skattabęr. Žessar tekjur er naušsynlegar til aš uppfylla langtķma IRR verštryggingar eša fjįrfestingar ķ grunntękifęri: žess sem fjįrfestir meš reišufé aš sjįlfsögšu.     Framhaldiš birtist svo  almenningi ķ formi verksmišju, virkjanna,  eša grunn žar sem bśiš er aš leggja af YTM kröfuna og fękka eignarašilum sem įšur voru ķ keppni um aš skipta kökunni į milli sķn.  Nżju eignar ašilarnir starfa į svo į grunni sem skilar eigendum IRR  vešbréfanna tekjur. Ekki ótrślegt aš USA geri skattakröfur į sitt fjįrfesta liš ķ stękkun IRR grunns USA ķ heildina litiš.

UM 1983 var svo žetta Massachusetts form frį 1790 sett į allar įšur IRR śtlįnveltur hér meš lögum,  Meš raunvaxtakröfu til 80 ein. į 100. vertryggšum eftir į.   Žar fyrir aš allar męlingar ķ stöndug rķkjum sanni aš žetta geta aldrei um 60%- 80% lįntaka uppfyllt į IRR męlikvarša.

Śfgįfa fasteigna bréfa fyrirfram eignarverštryggšra  fasteignbréf ķ USA var sś sama. Hrein eign. į śtgįfu degi  100 ein.  og 80 ein ķ įhęttu eignarfé.

Ķsland  100 ein. hrein eign og  80 ein. eiginfé [öruggur framtķšar tekjur hér meš lögum].  og įhęttu eiginfé sennilega mišaš viš UK  og  108 ein.

Žetta ruglar ekki stönduga erlenda lįndrottna ķ rķminu sem er fljótir aš skilja samhengiš, enda er žetta aldrei višurkennt erlendis  annaš en  YTM lįnsform, meš įhęttueiginfé  162 ein.

Hér ruglaši žetta samt Ķslendinga ķ rķminu.  60 % hękkun veša į einni nóttu. Eykur kostaš allra vegna fasteigna og eykur eignskatta, og hér tekjuskatts  forsendur: žessi ekki öruggu ekki IRR lįnavešsjóši. Greišsluerfišleikar hér voru aš hluta faldir, vegna žess aš hér er ekki ešlilegt aš einu sinni millistéttin flytja inn į framtķšar heimiliš fyrr en um fermingu elsta barnsins. Margir gįtu unniš lengri vinnuviku en jafnvel tķškast ķ UK. Margir gįtu višhaldiš eignum įn mikils reišufjįr: ķ skatta t.d. Afslįttur af launum į fyrst tekjuskatts žrepi  lögašili eru lķka kallašar nišurgreišslu af alvöru hagfręšingum erlendis.  Innleidda sem persónuaflįttur aš af launaskatti starfsmanna. Nżtist til aš vega upp į hęrri fasteigna og fjįrmangsgjaldasköttum [tekjur sem bankinn fęr].

„Principal“ į Massachusetts jafngreišslu lįni sem er  sem er til 30 sinum 4 ein įrgjöld er 120 ein.

Žetta er eign 100 ein. og 20 ein. eiginfé sem um er samiš į śtgįfudegi.   Aš verši nęsta įr

96,7 ein. eign  og  19,3 ein. eiginfé. Principal nęsta įr er lķka um saminn: 116 ein.  29 x 4.

CiP hlutfalslega eignarleišrétting virkar jafnt į  eftir stöšvar hans og summu eignanna sem hann jafngildir samkvęmt öllum stjórnarkrįm Vesturlanda.   10 % hękkun į 166 ein. eru lķka 10 % hękkun į 29x 4 ein. Žetta žarf enga sérfręšimenntun til aš višurkenna.

Samkvęmt skżrslu Starfsmanna AGS vegna lausareišufjįrerfišleika Ķslenska YTM geirans um 2004, kemur fram aš žar er hvergi aš finna dęmi um innlenda IRR sjóš starfandi hér frį stofnum ķbśšalįnasjóšs og innleišingum CIP tengds lįnforms meš eigin fjįruppsveiflu sem er lęgri gjöldum sennilega fyrstu 5 įrinn [višaš viš UK, USA eša Danmörku] en ef ešlilegri verštryggingu vęri beitt en sķšan veldisvķslegir uppsveiflu til loka greišslu sem gerir Principal miklu hęrri en vęri löglega vertryggšur.   Žetta lįn er snišiš aš YTM 5 įra Baalloon lįnum erlendis.  

Žegar veršbólga er metin į hreinum Aljóšlegum fjįrfestingar vešlįnum erlendis. Žį liggur heildarskuld fyrir į bréfinu sjįlfu. Upphafleg Lįns upphęš og fastir nafnvextir. Einnig greidd gjöld.  Skuldin sem eftir getur verši 40 ein. og į 10 įr eftir [80 er greiddar] . ķ USA var 4,5% veršbólga į CIP 1974-2005  žetta gefur hugmynd um aš veršbólga verši max  45,0 % skuldin žį 28 ein. Hinsvegar er gert er rįš fyrir veršhjöšnun  segjum lķnulegum vexti 3,0 % žį veršur skuldin metin  30 ein. Nafnvirši upphaflega principal stendur ķ  33,33 ein. Sį į kvölina sem į völina į frjįlsum markaši. Fjįrfestinga sjóšir vešja į minni veršbólgu ķ sķnu heima rķki sér ķ hag, lįmarka raunįvexti sérhęfa sig ķ verštryggingu.  Žetta vegur žungt ķ heildarstöšuleika.

Hér eru engir IRR innlands fjįrfestingasjóšir, sem allir rétt reknir eru sjįlfbęrir eftir aš žroska er nįš. AGS 2004 bendir į hvaš gott sé aš eiga svona skrautfjöšur ķ eignamöppu einkabankanna sem žurfa žaš aš lęra aš reka IRR sjóši, ķ hįši hjį ķbśšalįnsjóš eša sérfręšingum Sešlabanka Ķslands um hvaš er best ķ fjįrmįlum: rökin mót tilögum AGS.  Ķslensku einkabankarnir voru aš sękja um aš stofna śtibś til reišufjįrsöfnunar  til aš aušvelda Ķslenskum almenningi aš eignast žak yfir höfšiš ķ sömu skżrslu.

Annarstašar er žetta ekki vandamįl ef hrįefni eru til stašar og mannafli žį byrja innfęddir į žvķ byggja, mišaš viš žjóšartekjur og skort į IRR lįnsformum til verštrygginga  žį geta erlendir ekki skiliš įhugleysiš hjį reišfjįrsöfnurum hér aš fjįrfesta į heimamarkaši. Nżbygginirnar eru veršmęti sem stand undir fleiri śtgefnum krónum.

Halda žvķ fram aš žżskir Bankar og Breskir Bankar afskrifi ekki vegna į hęttu af lįnum  sķšustu 100 įr, er žvķlķk della aš ekki žarf aš ręša.  Žeir eiga nóg reišufé vitandi um įhęttuna hér.   Įhęttu eiginféš var ekki vantališ, lįnsformin ekki heldur. Heldur ekki aš gera rįš fyrir veldisvķsislegum vexti veršbólgu į 30 įrum, žegar veršbólga er 3,0% eša hęrri.  

Bankar sem greiša śt hagnaš ķ reišufé og bśa viš rķkisverndaša fįkeppni, eiga meir en nóg reišfjįr eignfé til aš bjóša upp į jafngreišslulįn meš jafnri dreifingu afborganna, žar sem žeir kunna ekkert į Fisher formin. Gefa upp lįn og fjįrmagnstekjur og rįšgerša veršbętur vegna veršlagsbreytinga į lįnstķma til śtreiknings fastrar heildar skuldar og fast mįnašargjald viš śtgįfu bréfa og dreifa jafnt allan lįnstķmann, eša gefa upp lįn og fjįrmagnstekjur dreifa jafnt og leggja svo į ešlilegar CIP eignarveršbętur į hvert gjald eftir į.   110% leiš er ekki IRR fjįrfestingarkostur heldur gešveiki. Ķslendinga hafa allir tališ hingaš til aš žeir vęru ašal fjįrfestingargrunninn į Ķslensku verštryggingargrunninn.  


Reišufé og veš valda gęlpum utan Ķslands.

Neytenda  verš trygging

Į hinum frjįlsu stöndugum mörkušum, er til fullnęgjandi fjöldi einstaklinga til aš reka stöndug fyrirtęki og allt rķki stöndugu markašanna.  Ķ langtķma višskiptum almennt žį er gengiš śt frį žvķ aš įbyrgšar ašilar kunni sitt fag, og aldrei nokkurn tķman, žarf aš rįša utanaškomandi til aš kenna heimamönnun grundarvallar atriši sišmenningar  lżšręšislega Vesturlanda. Žar er byggt į traustum grunn, traustum vegna, einfaldleika og heildarvęgi ķ samfélags višhaldinu.

Stöndug rķki tryggja langtķma hlutfallslegan  stöšuleika, žį er įtt viš višhalda [verštryggja] sömu hlutfallsleg skiptingu žjóšartekna.

Almennar reglur ķ stöšuleika er aš langtķma grunnskipting er 100% stöšug og hennar fasti öruggi hlutur hennar er 80 % tekna og gjalda, žessi grunnur er alfariš byggšur į og ķ samręmi viš stjórnaskį og meš fylgjandi stjórnskipunarskrį samtryggingar fjöldans sem vil njóta kosti žess sem félagslegur žroski bżšur upp į , žaš er samhygšin.

Reišufé er veršmęti ķ stönduga Alžjóšasamfélaginu sem aušveldlega [samstundis] mį breyta ķ gjaldamišla allra stönduga rķkja.

Allir gjaldmišlar rżrna.  Magn gjaldmišils į eigin rįšstöfunarmarkaši er  ķ réttu hlutfalli  viš veršmętasköpun į sama markaši.  Hvaš eru  [almenn] veršmęti?  Samkomulagiš er: aš žaš er žaš sem 80 % žegnanna vilja [og velja sįttir]  žaš kallast raunveršmęti,  žessi veršmęti er sögš raunveruleg žegar stašfest hefur veriš samningur eša almennir samningar um veršmęta matiš, sannanirnar eru kallaš söluskatts eša  viršisaukaskatts nótur/kvittanir eftir Rķkjum.

Hversvegna rżrna gjaldmišlar? Vegna žess aš  hinn almenni mašur er svo örlįtur [ekki smįmunasamur og nķšskur aš ešlisfari, žį getur fariš svo aš hann borgar of mikiš til aš byrja meš, žaš veldur falskri eftirspurn, kallar į of mikiš af gjaldmišli ķ umferš, žess vegna skilar sį semfékk of mikiš į nęsta uppgjörstķmabili óraunhęfum vęntingum til baka, og dregur śr framboši, til aš višhalda sķnum grunn stöšuleika.  Yfirleitt gerist žetta žroskaša réttlęti ekki af sjįlfum sér, žess vegna er samkomulagiš um aš lįta hiš opinbera tryggja žaš meš sķnum tólum og tękjum: lögum og reglugeršum  eša frelsisrömmum, sem halda žeim ofurgrįšugu og sķnku ķ skefjum eša frį hinum almenna neytenda grunni.  Ķ ešli sķnu eru keppni markašir skipulagašir frį byrjun hvaš varšar fjölda keppenda [nešri mörk en opiš fyrir öllum => Hong Kong]  og fast gjald sem allir ķ sama geira verša aš greiša. Gjaldiš samstendur aš tekjum hins opinbera af  sölu og žjónustu [vsk.] og starfsmanna haldi [launaskattar: launin rétt sagt eru lögš į tekjur til aš starfsmenn skili žeim]  einnig er ašstöšugjöld ešlilegt til aš jafn keppni skilyrši, sumar götur og hverfi eru žéttbżlli en önnur: žurfa allir af 80%  ķbśa aš bś viš sama val og ašgengi.  Žaš kostar minnst klukkutķma aš sękja smį pakka į póstinn, žetta er hękkun į einstakling allt upp ķ nokkur žśsund eftir starfi.    

Ašalatrišiš aš meta žessa föstu tekjustofna hins opinbera žannig aš ekki mismuna eftir geirum, né eftir ašstöšu žįtttakanda.  Einnig innan sama uppgjörstķmabils, skatta įrs, er ekki ešlilegt eša skattleggja arš eša ašra vexti, žvķ žetta er ķ raun reišfé sem bśiš er aš skattleggja  sem tekjur į sama tķmabili. Hinsvegar er svo kallašir vaxta vextir ķ sjįfum sér tekjur og žį er ešlilegt aš skattleggja,žannig aš dragi ekki śr tekjum af launa og viršisaukaskatti.  Ef nęgur fjöldi er ķ keppni geira minnkar aršur og eykst aršur ķ samręmi, mikill aršur bżšur upp į fjölgun keppenda.

Einnig er ešlilegt aš skattfrjįlsar tekjur ķ geirum taki miš af veltu.  Kostašur viš selja klósettpappķr og   gull er sį sami per einingu. Žannig aš velta getur veriš ešlilega meir ķ gullgeirunum, ef bįšir bśa viš sama fasta skattagjald žį er gullsalinn meš  mikiš lęgri skattaprósentu af veltu og lķka arškröfu.

Velta žjónustu banka getur verš 100 sinnum stęrri er helstu vsk. ašila hans. Ef  žeir skila allir 100 ein. skatt og er meš 100 sinnum fleiri starfsmenn, į er ešlilegt aš Žjónustu banki skil lķka 100 ein. ķ skatt.        Skattur per. kennitölu.    10% hagnašur hjį rekstrar ašila er žį um 0,1% hagnašur af veltu žjónustubankans. Annaš verra er aš mismuna milli geira og innan geir mišaš viš veltu hampa fįkeppni og einokun į kostnaš jafnra tękifęra og grósku ķ hinu almenna neytendagrunni.

Geirar sem einkennast af hlutfallslega hįrri veltu og fįum söluašilum, eiga aš skila miklu lęgri vsk. %  of prósentulegum hagniš af veltu en Geirar meš fjölda gróša keppanda og minni veltur.

Dęmi stjórnun fer ekki  eftir stęrš veltu heldur fjölda keppenda ķ sama geira, ef eitthvaš er eiga stjórnendur stęrri veltu aš vera meš lęgri tękjur lķka, žó skili sama rekstrar afgangi ķ krónutölu. 

Veš söfn til langtķma verštrygginga er elsta tól stöndugra rķkja til aš geyma umfram magn į góšęrum til aš męta óešlilegum samdrętti ķ grunninum. Žetta eru naušsynleg tól en ferlega dżr reišfjįrlega séš, sparnašur sem kostar sitt en ekki öfugt. Ef Rķki er stöndugt žį getur samtķminn stašgreitt grunn elli lķfeyrir ķ dag , ef žaš er jafn stöndugt ķ framtķšinni žį getur žaš lķka stašgreitt hann žį. Žjóšverjar gętu kennt Ķslensku įhuga ašlinum illa višskiptatengdum og félaglega vanžroskušum į sjóši, żmislegt meš fordęmi sķnu.  Almenna reglan er sś aš allt sem er hér ķ hlutfallaslegu ósamręmi viš stöndug rķki sem kunna sitt višhalds fag einkennir tossa hugsunarhįtt žvķ mišur: er „insular“.

Ķslenska vandamįliš er aš hér og žaš er ešlilegt hafa menn ekki heila til aš skilja vél veštyggingarsjóšsins, eša safnsins, fjöreggiš: DAS KAPITAL. Hinn faldi höfušstóll.  Sem er til einskyns annars nżtur ķ stöndugum rķkjum en aš  žjóna sem bakveš til aš lękka įhęttuvaxtaįlag  af fjįrmįlažįttum t.d. [endur] fjįrmögnun sem tengjast śtlįnum skammtķma og lélegum vešum ķ greišslugetu og óöruggum vešum til aš breyta ķ reišufé.    „Eiginfé“ er nżyrši til aš śrelda skilning nśtķma Ķslendinga į gömlum fręšum og lögum um žessi mįl. Merkir ķ nśtķma įhęttulausu [meš stjórnmįlaįbyrgš] hlutafélagaformi skuld viš eigendur.  Eigendur 100 įra lķfeyrissjóša er löngu daušir og žeir ętlušust til aš žeirra fórn myndi létta lķfiš hjį öll sķnum afkomendum jafnt, og veita öllum jöfn tęki fęri til aš lifa įhyggjulausi lķfi. Afkomendur annarra en fórnfśsra og mannelskandi almennt   hafa nś lagt žetta fjöregg undir sig, og reka į žeirri forsendu, aš veršbólga verši sem mest ķ framtķšinni, vanskil og greišslugeta en samt aš tekjur almennings ķ framtķšinni verši  miklu meiri og žeir eyši stöšugt hlutfallslega meir ķ hśsnęšiskostnaš.   Vextir umfram almennar  veršlagshękkanir, minnst litiš  yfir fimm įra efnahagsuppgjör segja til um hvaš getur talist almenn raun įvöxtun hjį stöndugu rķkjum alžjóšsamfélagsins, žvķ lengri tķmi  til samanburšar žvķ betra mat.

Ķslendingar eru auštrśa, ekkert rķki ķ heiminum borgar almennt raunvexti umframa almennar veršlagshękkanir til lengri tķma tillitiš, žar er borgaš fyrir višhaldiš,  um 4,5% rżrnun į įri CIP ķ USA  sķšan 1937 jafngildir žar svipušum hękkunum į tekjum almennra launžega, og žess vegna lķka į tekjum vegna hśsnęši og sparnašar. Žessi 80% neytenda halda uppi fjöldaframleišslunni ķ USA. Hlutabréf hennar skila raunvöxtum, mismiklum. Žaš mun žykja gott ķ samanburši aš skila um 1% hęrri raunvexti umfram önnur stöndug rķki į 100 įrum.  Žeir sem hafa lķtiš lįnstraust og eru talir lélegir skuldunautar , lofa hįum innlįnsvöxtum hjį sér śt ķ loftiš til aš komast ķ reišfé til aš gręša į žvķ persónulega.

Vertrygging sogar til sķn tękifęri og slķka sjóši borgar sig alls ekki aš byggja upp žvķ stöšuleiki žeirra og öryggi felst ķ žvķ aš borga meš žeim

 

Alžjóšlegir verštryggingarsjóšir byggja allir į sömu grunnreglu, hins vegar vegna ešli žeir er mjög erfitt aš gera sér mynd af žeim ef fjöldi grunngjaldadaga  er mikiš meira en 5.  Einnig er grunn höfušstólinn sem skiptir öllu mįli ķ reiknilķkönum en ekki sį er kallašur „principal“ sem er fjöldi žeirra grunnhöfušstóla sem er til innheimtu ķ framtķšinni.      „Annuitet“ er frį žeim tķma žegar gjalddagar voru einu sinni į įri.

Almennt gildir um slķka sjóši eša vešsöfn er aš fjöldi grunngjalda sinnum tķmi į milli žeirra  ķ  jafngreišslu vešlįninu er lķka sį tķmi sem sjóšurinn žarf til žroskast žaš er žį nęgja innborganir į hverju įri fyrir śtborgun nżrra jafngreišslulįna til verštryggingar. Žį stękkar žessi sjóšur eša vešsafn ekki  aš veltu umfram veršlagshękkanir almennt.  Öruggast til aš stękka veltu, žį er ekki kominn greinilega į stöšuleiki į markaši,  er aš stofna nżtt vešsafn eša vešsjóš.

Ekkert er ódżrara en sjįlfbęr sjóšur, žeir sem halda öšru fram ęttu aš fį sér nż lyf.  Prime sjóšir meš x gjaldadögum eru meš x śtlįn ķ gangi į hverju tķma, til aš aušvelda yfirlit yfir sjóšinn.  Žetta skapar töflu sem er meš x2  :coupons gjaldaga hólfum.  5 įra sjóšur er mynd af 25 slķkum hólfum.  Ég get hinsvegar gert óendalega stóra mynd aš 360 x360 gjaldagahólfi og veit aš žaš sem gildir almennt um sjóš/safn  x gjaldaga lįns.

Hér er sżndur rekstur į fimm įra vertryggingar vešsafni, og samkvęmt fręšunum er gert rįš fyrir sömu veršlagshękkun į hverju įri aš minnsta kost aš mešaltali  yfir lįnstķmann, lengri lįnstķmi meir nįkvęmni og öryggi. Hér eru žvķ śtlįn hękkuš um 4,0% į hverju įri til aš tryggja lķnulegan vöxt veršbólgu į lįnstķma. Žar sem Veršbętur framtķšar eru ekki enn oršin raunveršmęti žį skipta žęr engu mįli fyrir myndina af sjóšstreymi  undir rįšgeršum veršbólgu vexti. Skżrt sjóšstreymi einkennir kröfu žeir sem kunna aš vertryggja.   Žaš aš gera rįš fyrir aš almennar veršlags hękkar og žess vegna greišslugeta vaxi veldisvķsislega eru föšurland svik ķ Žżskalandi og USA  ef varšaši öll fasteigna veš eša allar tekjur jafnt. Enda engin įstęša til žess ef tilgangur er aš skilja fjįrmagnsflęši vešsafnasjóš. Hinsvegar meš žvķ aš gera žaš fyrirfarm  ķ hönnun vertryggingar lįnsforms žį er žaš til aš auka framtķšar veršbętur umfram almennar veršlagshękkanir, og eša réttlęta meiri skil eiganda į reišufé inn ķ sjóšinn. Svo barnalegt vešfals kemst ekki upp ķ lagumhverfi stöndugra rķkja.

Rautt tįknar nżtt innflęši reišufjįrmagns, Gult tķma žegar innstreymi er meira en śtstreymi. Blįtt innstreymi reišufjįr [išgjöld, sparnašur, hlutafé], Gręnt tįknar skil reišfjįr eftir aš žroska er nįš.  Hér er stofnaš śr sjóšur og reki ķ žroskašur ķ tvö įr og sķša er honum lokaš. Ég er žess vegna bśinn aš reika svona sjóši ķ 1000 įr ķ hausnum og hef alla reynslu sem žarf. „Principin“ eru alltaf žau sömu. Žessi uppsetning er einföldust, ódżrust og žess vegna gęti skilaš mestum raunvaxta kröfu ef almenningur getur sparnaš meir neyslu sķna. Žį er lķka spurning hversvegna er sami almenningur aš spara til aš lķša skort.  Mešal sjóšur 30 įr skilar eftir aš žroska er nįš fyrstu eigendum sitt pund eftir 30 įr.   Ég verš 80 įra žegar skyldusparnašargreišslur sem ég spara ķ ellisjóš koma til mķn.  Ef honum veršur lokaš eftir 30 įr.

Stofnun og rekstur bakveša

 

                                                                                                                                                                       


 

Lokun og endurgreišur

Til aš réttlęta hęrri śtlįnveltu, leggja menn alla įherslu į kosti innlįna. Til aš auka meiri innlįnžörf auka menn śtlįnžörf. Menn segjum aular.

Menn gera śt į lękkandi veršbólgu frekar en vaxandi, betri greišslu getu frekar enn verri. Allt sem einkennir „Prime“ vešalįnsjóš Stöndugra rķkja og fyrirtękja.  Stöndugt er aš halda sig į jöršunni og eyša óžarfa įhęttu vaxta įlagi śr kerfinu, halda spilvķtum ķ afmörkušum kimum fyrir žį sem vita aš hverju žeir ganga. 80% Ķslendinga viš engar fjįrmįla įhyggjur. Mikill minni hluti vill hinsvegar aš hann hafi žaš. Neytendur framlegšar fyrirtękja og neyslu og sparnašar almenning. Višbjóšsleg manngerš.

Hér gildir aš 100.ein. getur veriš hvaš sem er til verštyggingar žaš er aš višhaldahöfušstól mišaš viš almennt veršlag, hinsvegar veršur žaš vertryggt er lķka njóta viršingar į markaši: blį höndin sér um sķna.   Velta er meš 10 % śtborgunar kröfu į gjaldadaga žį gildir aš ef velta er 90,9 ein. žį eru 10 % hagnašur [śtborgun kostnašur] af veltu 9,1%.   

Lįn meš fyrir fram rįšgeršri og reiknašri veršlagsžróun eru miklu eindafaldi en ef reikašar eru veršbętur eftir į. Žar er hęgt aš vešja į beri greišsluhęfi meš vaxandi aldri safna. Almennt geta bęši formin aldrei skilaš raun įvöxtun almennt.  Įstęšan fyrir žvķ aš hlutabréf ķ vsk. rakstri eru svo vinsęl ķ rķkjum frjįls markašar žau gefa öllum jöfn tęri til aš vertryggja eša spara ķ žessum rķkjum sem besta valkost. Sparnaš tekjur almenns vinnuafls eru hvergi žaš sem risafjįrfestar sękast eftir, žeir sękja ķ tekjur hins opinbera og fjįrmįlastofnanna ķ óstöndugum rķkjum. Sumir eru vandir aš viršingu sinni.


Ofur verštrygginar sem fara śr vešböndum!

Gaman getur veriš aš skoša launžróun almennings ķ USA sķšust öld.  Žar er CIP notašur til aš męla eyšslu [meš söluskatti [vsk] tiltekins śrtaks launžega įri, sem ekki eru žeir 10% tekjuhęstu eša 10% tekjulęgstu. Žetta liš mun skila inn öllum kvittunum.   til aš framboša haldist óbreytt eša vaxi innan USA žarf žessi hluti tekna 80% ķbśa USA aš vaxa hlutfallaslega eins og [inflation] veršbólgu męlirinn.

Žaš er aldrei gert rįš fyrir veldis vķsilegum vexti (1 +x)2 į veršbólgu ķ lengri tķma en 60 mįnuši.

Erlendir jafngreišslusjóšir  gegna lykil hlutverki ķ aš auk lįnshęfi fjįrmįlstofnanna , sem bak fyrir žį vegna skammtķma įhęttu lįna starfssemi, įhęttu vegna žess aš veš sem aušvelt er aš breyta ķ reišu fé eru ekki fyrir hendi.  Erlendis er mikil samkeppni milli lįnstofna aš komast yfir žessi bréf sem eru örugg m.t.t. innheimtu. Greišslur léttast meš fyrsta gjaldaga og eftir um 10 % -30% af lįnstķma er sjóšur meš 1 vešrétt laus viš allar įhyggjur af greišslu erfišleikum.

 

Dęmi um vertryggingar sjóš sem lįnar 300 žśsund til žriggja įra , žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 100  žśsund króna lįn. Kostnašur vegna verštryggingar er  0,12% af lįnsśtborgun :  360 kr.

Fyrsta lįniš  100.000  meš verštryggingu er  A1[x1,03]  =  103.000

Annaš lįniš 100. 000 meš verštryggingu  er A2 [x1,06] =  106.000

Žrišja lįniš   100.000 meš verštryggingu er  A3 [x1,09] =   109.000

Heildarskuld  meš veršbótum er  318.000  kr.

Eignir: 300.360 kr. Eiginfé  318.360 kr. - 18.000 kr.  [Innborgaš eiginfé 300.000kr.]

Žar sem žetta er vertryggingar sjóšur  žį gildir nęsta įr aš  lįnaš er 309.000 , žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 103  žśsund króna lįn. Kostnašur:  371 kr.

Fyrsta lįniš  103.000  meš verštryggingu er  B1  =  106.090

Annaš lįniš 103. 000 meš verštryggingu  er B2  =   109.180

Žrišja lįniš   103.000 meš verštryggingu er  B3  =   112.270

Heildarskuld er 327.540  kr. + 318.000 kr. - 103.000 kr. [A1] = 542.540 kr.

Eignir: 2x 103.000 A[2-3]+ 3 x 103.000 B [1-3] + 360 kr. + 371 kr. = 515.371

Eiginfé:  (542.540 + 360 + 371) kr.  - 27,900 kr. = 515.371 [innborgaš eiginfé 206.000]

 Žar sem žetta er verštryggingar sjóšur  žį gildir žar nęsta įr aš  lįnaš er 318.270 , žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 106.090  króna lįn. Kostnašur:  382 kr.

Fyrsta lįniš  106.090  meš verštryggingu er  C1  =  109.273

Annaš lįniš 106.090 meš verštryggingu  er  C2  =  112.455

Žrišja lįniš   106.90 meš verštryggingu er   C3  =   115.638

Heildarskuld er 337.367  kr. + 215.000 kr. - 106.000 kr. [A2]  + 327.540 kr. - 106.090kr. [B1]  = 667.817 kr.

Eignir: 1 x 106.000A [3] + 2 x 106.090B [2-3]  + 3 x106.090 krC[1-3]. + 360 kr. + 371 kr. + 381 kr. = 637.562 kr.

Eiginfé:  (667.817  + 1.112) kr.  - 31.367 kr. = 637.652  [innborgaš eiginfé 106.180].

Hér er žessi vertryggingar sjóšur mišaš viš aš gera rįš fyrir lķnulegum vexti CIP oršin sjįlfbęr og višheldur endalaust mešan fjįrfestir  er til stašar į hverju įri   637. 652 kr.  

Ķ  varasjóši er óžroskuš eign ekki kröfuhęf  eign eša verbót aš upphęš : 31.367 kr.

žetta er verštryggingar sjóšur  žį gildir nś er lįnaš  327.818  žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 109.273  króna lįn.  Kostnašur:  393 kr.

Fyrsta lįniš  109.273  meš verštryggingu er  D1  =  112.551

Annaš lįniš 109.273  meš verštryggingu  er  D2  =  115.829

Žrišja lįniš   109.273  meš verštryggingu er    D3  =    119.108

Heildarskuld er 347.488  kr. +  221.450 kr. - 109.180 kr. [B2]  +  337.367 kr. - 109.273 kr[C1]. = 687.852 kr.

Reišufjįr innstreymi er:   109.000 [A3] + 109.180 [B2] + 109.273[C1] = 327.453 kr.

Eignir: 1 x 112.270B [3] + 2 x 109.273 C [2-3]  + 3 x 109.273 kr.D[1-3]. + 360 kr. + 371 kr. + 381 kr. +391 kr. = 657.048 kr.

Eiginfé:  (687.852  + 1.505) kr.  - 32.309 kr. = 657.048  

Reišufé (327.453 + 1.505) - 327.818 kr.[lįniš] = 1140.

Eiginfé:  (688.217  + 1.140) kr.  - 32.309 kr. = 657.048

žetta er verštryggingar sjóšur  žį gildir nś er lįnaš  337.653  žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 112.551  króna lįn.  Kostnašur:  405 kr.

Fyrsta lįniš  112.551  meš verštryggingu  er      E1  =  115.928

Annaš lįniš 112.551  meš verštryggingu  er     E2  =  119.304

Žrišja lįniš   112.551  meš verštryggingu   er   E3  =    122.681

Heildarskuld er 357.913  kr. +  228.093 kr. - 112.455 kr. [C2]  +  347.488 kr. - 112.551 kr.[D1]. = 708.488 kr.

Reišufjįr innstreymi er:   112.270 [B3] + 112.455 [C2] + 112.551 [D1] = 337.276 kr.  

Eignir: 1 x 112.455C[3] + 2 x 112.551D [2-3]  + 3 x 112.551  kr.E[1-3]. + 1140 kr. +405 kr.

= 676.755 kr.

Eiginfé:  (708.488+ 1.545) kr.  - 33.278 kr. = 676.755  

Reišufé (337.276 + 1.545) - 337.653  kr.[lįniš] = 1.168.

Eiginfé:  (708.865  + 1.168) kr.  - 33.278  kr. = 676.755  

Ķ varasjóši er óžroskuš eign ekki kröfuhęf  eign eša veršbót aš upphęš : 33.278 kr.

Reišufé er 1.168 kr. Nśvirši eigna: 675.210 kr.

Hękkun į eiginfé milli įra  (676.755/ 657.048  - 1)100% = 3,0 %  eša eins og veršbólga sem rįšgert var aš yxi lķnulega, samkvęmt męlingu ķ stöndugum rķkjum og višurkenndum alžjóšlegu hagfręšum.

CIP feril USA 1912 -2010Veldisvķsislegur vöxtur į veršbólgu getur ekki myndast nema hann sé rįšgeršur af Sešlabanka/stjórnvöldum rķkis.  Ekkert stöndugt rķki ķ heimi rįšgerir slķkt į langtķma forsendum. Innleiša hér verštryggingu 1983 ofan į vešsöfn meš fullri fyrirframreiknaši veršbólgu var til žess aš 60-80% gętu ekki stašiš ķ skilum. Lįn ķbśšalįnsjóš, falsaša vertrygging er ólögleg eftir 60 mįnuši ķ stöndugum rķkjum eins og USA. Žar sem žau fara śr vešböndum greišast ekki nišur. Lįnin vaxa aš raunvirši enn žaš gera eftir į verštryggš jafngreišslu lįn ekki. Ljśga aš lįntaka um lįnsform  er yfirleitt tališ aušgunarbrot.   

Hér er feril tekna mešal launmanns ķ USA til aš versla varning og žjónustu meš söluskatti, hér vsk. Ķ USA  fylgist fasteigna vķsir og neytenda vķsir aš į tķmabilum lengri en 5 įr.  Hinsvegar mun fólk  žar hafa fundiš fyrir žvķ aš erfišara var aš spara, en ekki vegna minnkandi frambošs, heldur endinga minna frambošs sem kostar meira į lengri tķma.  Žetta kallast ekki aš veršbólga vaxi eins og x2 . Žaš segja žeir sem varla eru lęsir į erlent menntamįl.

Sjį lķka:   http://juliusbearsson.blog.is/blog/juliusbearsson/entry/1170923/


Stöndug Rķki

Bandarķski hagstjórnarvķsirinn
CIP sem er skammstöfun į Neytandi,Verš og Vķsir:  er ķ USA męling į verši neytenda körfu  um  80%
Bandrķkjamanna. Žeir eru meš tvo einn fyrir landsbyggšina žar sem ašstöšugjöld
eru lęgri og veršlag yfirleitt ķ heildina litiš lęgra, hinn er fyrir stórborgir
 sem gręša į žvķ hvaš žęr hafa marga neytendur
į fermetra.



Hvers er fylgst meš neytenda körfu 80% neytenda? 

Žaš er gert vegna žess aš 80% af framleišslu og žjónustu  gerir śt
į žennan neytendahóp.  10% žeir tekjuhęstu er yfirleitt meš upp og nišur tekjur og neyta  varnings og žjónustu  sem er sértęk  og duttlungum hįš. Um 10% žį tekjulęgstu gildir
oft lķka aš žeir bśa viš, ekkert val: eru óvirkir neytendur, nišurgreidda og
sérhęfša framleišslu.



USA nota žennan vķsir sérstaklega
til aš fylgjast meš śtgjöldum til skólamįltķša, sem Rķkiš greišir vegna allra barna
įn mismunar.  Žaš tryggir aš gęši neytenda körfu barna ķ skólunum , er žaš sama ķ kreppu og į góšęrum.   Fjįrmįlamistökum og gręši hinna fulloršnu er ekki lįtiš bitna į heilsu barna.      



Almennt er žessi vķsir lķka notašur ķ USA og Alžjóšafjįrmįlum, vegna sérstöšu dollars. Flestir ef ekki allir gjaldmišlar  stöndugra [developed] Rķkja fylgja dollar męlt yfir lengri tķma bil en 5 įr. 



CIP er notašur til aš bera saman
svokallaš raunvirši fjįrmįla skuldbindinga, sem er yfirleit gefnar upp meš
svoköllušu nafnvirši, og reikilķkani [formślu] til aš reikni śt  innheimtu heildargreišslu bréfsins. Žaš er til aš verštryggja.



Rķki er heims eru meš mismunda
trśveršugar CIP vķsa og CIA „factbook" žjónar USA fjįrfestum meš gróft mat į
hagvexti eša „inflation"  ķ  öšrum efnahaglega sjįlfįbyrgum  efnahagslendum [Rķkjum].



Hér fylgir graf af ferli CIP ķ
USA  frį 1939 til 2010.  Žar sést aš 
Sešlabanki kerfi USA gerir rįš fyrir lķnulegum vexti eša hękkun į  almennu veršlagi.  Enda er allaf ķ stöndugum rķkjum gert rįš fyrir lķnulegulegum vexti, sem mį stjórna, ķ öllum almennum reiknilķkönum,  er fólksfjölgun, elligreišslur og hśsnęšiskostnašur ekki undanskilinn.  Orš eru til alls fyrst og ef 80% fjįrmįlageirans
[veltunnar]gera rįš fyrir lķnulegum vexti, žį eru tryggingafręšilega og raunsętt
meiri lķkur aš vöxtur veršlags hękkana aš mešaltali verši žaš.  Į sama hįtt tryggja reiknilķkön sem gera śt į
parabólu vöxt į hękkun veršlags aldrei rįš fyrir neikvęšri veršbólgu og geta
žvķ ķ raun ekki tryggt vaxandi eftirspurn į innri almennum neytendamarkaši, žį
er veriš aš tala um fjölda og raunvirši sömu sölu og žjónustu eininga.  Parabólu vöxtur svo sem falla af x2 ķ öšru veldi , x er hlutfallsleg hękkun veršlags  byrjar hęgar aš vaxa, en innan tiltekins tķma vex
ferillinn nįnast beint upp ķ loft.  Žessi möguleiki er algjörlega śtilokašur ķ stöndugum rķkjum.  Tengist mest 20% veltu fjįrmįlgeira, aldrei 80% almenna stöšuleika hópnum. Aldrei įkvöršun  stjórnsżslu stöndugra rķkja til langframa.  



CIP ferill USA 1939 - 2008 Heimild:
http://inflationdata.com/inflation/





Hér er bśiš aš stilla CIP į 100 ķ
byrjun og reikna ķ framhaldi hlutfallslegar hękkanir til samręmis.  CIP er ķ gildi 1576 viš loka įrsins
2010.  Viš sjįum aš Sešlabankarnir eru
varkįrir eftir hruniš of haf gert rįš fyrir lķnulegri hękkun į verlagi frį 1939
til 1974 sem svarar til 3,75% veršbólgu aš mešaltali, frį 1975 til 2007 er gert
rįš fyrir um 5,0% almennum hękkunum aš mešaltali įri.  Blįu örvararnar.  Grįi ferilli er męldur CIŠ ferill.  Sį rauši er sértękur įhęttu ferill til samanburšar
sem enginn nema sértękir gera śt į almennt, eša žeir sem eru „filthy rich"  eša vita ekki aura sinna tal.  Viš sjįum aš risin vaknar upp um 2007 og
veršbólga veršur neikvęš og hśn varš lķka neikvęš į Ķralandi , Sešlabankarnir
er aš fęra sig frį vaxandi parabólu tilhneigingu markašarins, žaš er  vaxandi veltu įhęttu geira heildar fjįrmįlageirans,
hlutfallslegri  aukningu hans.    Almennt į markaši  er öruggast ef vit skortir og śrręši, er aš fylgja
leišandi  ašilum į sama markaši, žaš
kallast aš halda sig ķ hlutfallslegu samręmi.   Vera
samburšarhęfur skapar raunverulegt traust ķ višskiptum.  Žegar Ķsland geršist žįtttakandi ķ Alžjóšavišskiptum, žį voru gerš mistök aš fara ekki śt ķ heim meš višurkennd alžjóšleg
hagstjórnatól stöndugra rķkja.



Grunnur kemur alltaf fyrst og hann er almennur.  Almennar ašgeršir koma
almennum best, samfara mį gera sértękar ašgeršir fyrir žį sem standa upp śr og
eru į botnum.  Žeir sem halda öšru fram,
er lķka lķklegir til aš byggja į parbóluvexti almenns veršlags ķ framtķšnni, lękka veršlag
til aš  borga įfram haldandi lįnfyrirgreišslur. Lękka veršlag ķ heildina litiš meš aš minnka eftirspurn
almennra Ķslenskra neytenda , ķ ljósi vęgi innflutnings ķ heildar sölu žjónustu
og varnings į Ķslandi.  Žaš er gert meš
tekjuskeršingum ķ formi skatta og vaxta. Einkennir Rįšstjórnrķki og  óstöndug rķki heimsins. Nķšast į žeim sem minnst mega sķn og grunnunum sem heldur varla snobbinu uppi.  Ķsland er ekkert öšruvķsi en önnur rķki, best er aš snśa sér aš žvķ sem er nęrtękast aš efla sinn eigin neytenda markaš, eša
hęgja į samdrętti eins og ESB. Greinilegt er aš 4% til 5 % innri hagvöxtur er
engin hagvöxtur  ķ samanburši. Meš žvķ
skella almennu  veršlagi nišur eins og Ķrar
og USA  er veriš aš  fjįrfesta ķ meira męlanlegum
hlutfallaslegum vexti nęstu įr į eftir.  Žetta
vekur bjartsżni hjį saušunum. Ķsland er meš neysluvķsitölu feril sem segir aš
Ķsland er ekki stöndugt.  Enda gert  śt į óstöšuleika, meš röngum lįnsformum, og
hagstjórnamęlingum og tólum. Žaš er ekki gott aš vera skuldari višskiptarķkja sem eru ķ
samdrętti heima fyrir.

GDP ķ USA er gróft mat į heildartekjum innan rķkja, meš tekjum er įtt viš öllum söluskatts eša viršisaukaskattstekjum. Aršur og vextir eru ekki reiknašir meš žar sem žeir er hluti af tekjum sem bśiš er aš greiša skatta af.

Žęr mį sundurliša:

VSk.Eyšsla 80% neytenda 

Vsk.Eyšsla 10%  [millistéttar]

VSK.Eyšsla 10% tekjulęgstu.  
VSk. Eyšsla einkageirans [fyrirtękja]

VSK. Eyšsla hin opinbera.

Heildar aukning į žessu kallast vöxtur heildaržjóšartekna į nż-Ķslensku Hagvöxtur.  Tekjur  borgar eyšslu.  Tekjur umfram eyšslu mun  kallast raunhagvöxtur ķ samanburši. Žessar rauntekjur gera best meš žvķ aš fara sem fyrst aftur ķ umferš į innlandsmarkaši og dreifast sem vķšast til aš minnka įhęttu aš fari ķ śr landinu. 

Svo fyrir žį sem telja sig jafningja lykili Rķkja EU [ESB]. Žį er grunnžjónusta Spįnverja fiskveišar viš fullvinnslu og smįsölu keppni innan stórborga EU [80% neytendanna] rekstur sem skilar vķst engum hagnaši, kostanaš sem fer allur ķ vasa Spįnar.  Hér į Ķslandi er žessi rekstur [eiginlegi hluti hans] aš skila gķfurlegum vöxtum sem Brussell mun hafa fullan hug į aš fjarlęga śr vasa Ķslands.


Botninn upp ķ Borgarfirši?

Nokkur orš um „undeveloped“  ekki stöšuleika Rķki og „developed „ stöndug rķki efnahagslega.

develop

■  verb (develops, developing, developed)

    A. grow or cause to grow and become larger or more advanced.

    B. convert (land) to a new purpose, especially by constructing buildings.

   C.  start to exist, experience, or possess: I developed an interest in law.

Oxford skilgreining.  A. merkir žaš sem almenningur skilur og er sś merking sem kemur oftast fyrir B. segja aš sé merking sem er į valdi 10 % til 20 % aš skilja. C. er svo fyrir 1% -2%.   Fólk meš greind yfir mešallagi skilur aš strax aš merking C. innifelur oftast merkingar A og B ķ sjįlfum sér.  

Erlendis frį alda ķ žroskušum rķkjum rķkja stéttaskipting ķ samręmi viš stéttar mįllżskur.  Sį sem skilur bara A. er žröngsżnni en sį sem skilur C.

CIA „factbook“  segir żmsar stjórnsżslur meta sżnar hagstęršir ótrśveršuglega.  Hśn skilgreinir žroskušu rķki sem žau žar sem  „inflation“  męlist įr frį įri  um 2,0% aš mešaltali.  „Inflation“ er myndlķking af žvķ aš blįsa inn lofti. Žetta helgast af žvķ aš oft grķpa rķkistjórnir til žess rįš aš skrifa śt vķxla ķ formi peningasešla, til aš asuka eftir spurn eftir vsk. framleišslu į markaši.   Ef markašur er keppni og frjįls žį fylgir vanalega  ķ kjölfariš hękkun veršlags. Spurning er žį hvort žetta hafi skilaš sér ķ aukinni framleišu.  Framleišslu aukning er naušlega til aš skera śr hvaš mikiš af veršhękkun  skilaši sér til baka  ķ formi aukinnar vsk. sölu. 

Svo verša menn lķka aš skila aš ķ rķkjum žar sem vsk. rekstur skilar engum gróša, žar geta rekstrarašilar ekki lękkaš vöruverš.  Til aš koma ķ veg fyrir aš slķk innri raunhagvaxtartól skili engum gróša er um aš gera hlaša į žau sköttum og vaxtasköttum.  Gallarnir viš žaš eru ķ augum žroskašra markašsrķkja eru žeir aš vextir skila  ekki beint vsk, né umfram fjįrmagn sem er eignfęrt being til aukninga į eiginfé [žaš er sem skuld viš eigendur].

Žroskašir hagstjórnfręšingar segja aš žjóšartekjur séu męldar sem allar sölu eša viršisauka skattskyldar tekjur sömu efnahagseiningar.  Žess vegna gildir lķka aš aukning žessara tekna er raunveruleg ef hśn er komin til meš aš vera [exist]  minnst yfir fimm įr.  Žaš er aš almenna eftirspurnin aukist aš sama skapi.

Hagstórnar „Index“ vķsir er hagstórnar tól eša męlir til aš gera mešal annars reiknilķkön.  Žess vegna er engin tilviljun aš nęgur fjöldi fręšinga ķ žroskušum rķkjum kann aš fara meš žennan męli.

Žess vķsir er lķka leišbending og hann er alfariš  „pragmatic“ byggir į bókušum męlingum  en ekki į vęntingu eša „ef“ forsendum.

Sį žekktast ķ alžjóš fjįrmįlheiminum er CIP sem mį žżša beint Neytandi- Verš-Vķsir.  Venjulegast er aš miša hann viš neyslu eftirspurn almenning meš stöšugar tekjur į starfsęvi svo sem 80% žegna USA  žegar bśiš er aš taka žį frį sem hafa ekki val į frjįlsum markaši og žį sem hafa sérstak val: hafa tekjur til aš bśa ķ sérstöku hśsnęši og neyta sérstakrar framleišu sem vegur ekki žungt ķ heildarframleišu sömu efnahagseiningar.

CPI er „principal“  vķsir  sem mišar viš grunnhöfuš stól gefin upp sem 100 ein. Vöxtur į honum sem tryggir efnahagslega stöšuleika er skilgreindur lķnulegur fyrir tķmabiš sem honum er ętlaš aš spanna. Žaš er aš almennt veršlag 80% žegnanna  hękki aš mešaltali lķnulega eša hlutfalslega, sem er lżst  meš beini lķnu meš jöfnu y = 100 + 3·x, žar sem  x tįknar til dęmis  įrafjölda.  0,03 teku miš af forsendum Sešlabanka kerfis USA sķšust 90 įr.  Žar er gert rįš aš eftir 30 įr sżni vķsir ķ dag stilltur į 100 ein.  100 +3·30 = 190.   Žį er sagt mišaš viš žessa męlingu aš veršhękkun hafi veriš 90 % eša aš mešaltali 3% į įri.     

Žaš mį nįlga  žetta meš parabólu vexti yfir 30 įr, til samręmis  viš lįvaxta spari fjįrreikninga.  Žį gildir aš (1,02) ķ veldi 30 er 81,31 %.   Žetta mun skżra skilgreiningu CIA į 2,0% verbólgu į įri  mišaš viš innlegg į sparisjóšsbók, sem 80 % žegnanna ķ USA  telur sig skilja betur og nįnast 100% Ķslendinga.

Hinsvegar er (1,03) ķ veldi 30  um 242,73 % . Žessi forsend rķkir sannanlega  ķ Exel forritum [reikilķkönum] į Ķslandi og skošunum mannaušsins hér.    Slķk hagvaxtakrafa er žroskušum śtlendingu óskiljanleg.  Męld veršbólga ķ USA meš CIP sķšustu 30 įr er 90% og ķ UK um 115%.  

Ef ég get lesiš śt śr tvķhlišabókhaldi aš hér hafi óraunhęft reišufjįrmagn sķšan 1983 ķ vaxandi męli veriš skotiš unda vsk. skatti og fęri til aukningar eignfjįr [framtķšar skuld viš eigendur] żmsa sjóša hér į landi žį geta įgętis fręšingar [1. einkunn] ķ žroskušum Rķkjum gert žaš lķka.  Žaš er ekki skilaš sér ķ vasa almennra neytenda innlands. Žaš dregur sannarlega śr almennri  eftirspurn og heldur veršlagi nišri, eining meš aš minnka raunvirši neysluvöru.  Hinsvegar heldur žaš ekki aftur af lįnadrottnum žroskašra rķkja aš innkalla veš meš reglulegu millibili. Innflutt neysluvara žarf ekki aš skila neinum vsk. til aukningar raunhagvexti, žvķ hśn getur veriš seld ķ tapi innanlands.

Fyrir almenning  žį er rįšgeršur stöšuleika vöxtur žroskašra hagstjórna lķnulegu ķ žeim skilningi aš  hann gangi gegnum feril sem er upp og nišur  žannig aš flatarmįli undir  „upp og nišur ferlinum“ sé žaš sama og veršhękkanir hafi veriš fasta hlutfallaleg į sama tķmabili.

Sveiflur žessara   žroskaferla , stafa af žvķ aš ķ žessum rķkum er umframmagns aš reišufé ķ um verš ekki skattlagt, heldur eru vešskuldir reglulega afskrifašar [depreciated]  žaš er of teknum vęntingavöxtum um veršbólgu er skilaš til baka reglulega  įn žess aš mismuna einstaklingum innan sömu efnahagslögsögu į nokkurn hįtt. Ķ žessu rķkjum getur veršbólga męlst neikvęš almenn verš sömu vöru geta hękkaš og lękkaš til skiptis, verštryggingar hluti nafnvaxta fjįrmįlageirans geta hękkaš og lękkaš

 

Tökum dęmi um Banka ķ vanžroskašri efnahagslögsögu. Žessi banki eša sjóšur endurlįnar til  fasteignabygginga og kaupa.

Nś er ég  śtlįnastjóri  ķ žroskuš rķki hjį aldagömlum Banka [exist and possess] t.d. ķ USA eša UK, frį hinsegin rķkinu Bśbś kemur umsókn  um 100 milljarša jafngreišslulįn  til 30 įr įra.  Žetta lįn hjį mér samkvęmt veršskrį reiknast :Śtborgaš lįn  100 milljaršar + 20 milljaršar ķ fjįrmagnsleigu + 65 milljaršar ķ fyrirfram rįšgerša veršrżrnun į pundi eša dollar į nęst 30 įrum og bakveš ķ greišslugetu skuldara Bśbś bankans.    Heildarskuld skuld 185 milljaršar, įr greišsla  6,2 milljaršar.

Žar sem ég er įbyrgur og reynslumikill  lįnadrottinn , žį bżst ég viš aš góš rök um greišslugetu BśBś fylgi umsókn. Žetta er formsatriši, ég geri mitt eigiš mat. 

99% lķkur er aš žessir 100 milljaršar  eigi  ķ aš fara til byggingar vertaka  ķ formi hreins Balloon forms til fimm įra,  hann borgar allt ķ einni greišslu 125 milljarša  eftir 5 įr.  Ég veit aš žetta 5 įra lįn į  greiša meš  greišslum af  10.000 ķbśšalįnum žar sem hver śtborgun er 12,5 milljónir [eša 5.000 ķbśšalįnum  sérhver śtborgun er   25 milljónir] . Alla veganna segir Bśbś talandi  rįšgjafi minn aš ódżrast ķbśšalįnsjóšur į markaši ķ bśšalįnum   Bśbś,   bjóši almennum  launžegum 12,5 milljóna śtborgun mišaš viš sömu veršbólgu og ķ USA, į 38.513.995 heildargreišslu  . Ég žarf enga sérfręšing til aš segja mér aš žetta sé 38.513.995/185.000 eša 208 % įlagning miš viš sömu veršbólgu.

Ég tel Bśbś klikkašan og segi honum kurteislega aš ég skili ekki žessar sértęku verštryggingar kśnstir.

Sami reiknir ķ 2,0 veršbólgu skilar 32.671.659/ 185.000 eša 176 % įlagningu.

Öll rķki eru ķ keppni og lykill  aš žvķ aš žroskast  er aš hluta til mešfęddur og aldrei gefinn, til annarra višskipta keppnisašila.  Hįskóli lķfsins er haršur skóli. Verndašir markašsvęddir hįskólar eru til aš skapa og móta fjįrmagnseigenda žjóna ķ dag nįnast alfariš.  Exel var ekki til fyrir 50 įrum , en tvķhliša bókhald hefur veriš til įrhundrušum saman og nęgilega mikiš af įgętis žroskušum einstaklingum


Er Ķslandi ekki treystandi til aš verštyggja höfušstóla almennt.

Prime inflation guaranty fund.

Meš fyrst flokks  verštyggingarsjóši er įtt viš alžjóšlegan langtķma  15 til 45 įra straumlķnulega  jafnstreymissjóšs , žaš er innstreymi og śtstreymi reišufjįr ķ mešal įri er žaš sama. Žessir sjóša taka oft miš af eiginfé  [höfušstól eigenda] eša hlutfalli rįšgeršar veršbólgu, af viškomandi stjórnvöldum ķ samvinnu viš Sešlabanka ķ efnahagslegum vitsmuna rķkjum, af heildarveltu stofnunnar: lįnsjóšs.  Žetta eru ekki „profit“ sjóšir heldur frekar hęnan sem verpir eggjum eša tękifęrum til annarra fjįrmįla višskipta til langframa.

Žar sem žetta eru grundvaldar sjóšir ķ sišmenntušum rķkjum og tengjast samhangandi sögu žeirra, er žeir mjög einfaldir hvaš varšar rekstur og stjórnun: žess vegna er sį kostnašur nįnast enginn.  Hér er verš aš tala um magn og mjög fį lįn ķ samanburši viš allan žann fjöld skammtķma og įhęttu lįna sem žekkjum ķ dag.

Hinsvegar er vęgi slķkra sjóša, fólgiš ķ stęrš  veltu žeirra og stöšuleika hennar: velta stękkar žį og žvķ ašeins aš lįntakendum fjölgi.  Śtstreymi er lķka verštryggt  til aš tryggja innstreymi framtķšar. Innstreymi  skiptist alltaf hlutfallslega eins ķ śtlįnsfé meš hluta veršbóta śr jöfnunarsjóši,  įšur afskrifašra ķ sama efnahagsreikningi. 

Algengasta lįns formiš kallast „equal payments“ allan lįnstķmann  mišaš viš 15, 25, 30 eša 45 įra söfn öruggra vešbréfa meš tilliti til innstreymis og bakveši ķ heimilum įsamt lķfshamingju lįntakanna.

Lįntakar er yfirleitt žeir sem bśa ķ aušseljanlegu hśsnęši  meš fastar lįgmarkstekjur.  Til aš hald öšrum frį eru sett įhęttu vaxta įlag į lįnin.  T.d. Fyrirtękjaeigendur og stjórnmįlamenn eru oft meš hįar tekjur į ęvinni ķ skamman tķma: skrżtiš aš fyrst žeir komust į žing ef žeir geta ekki fengiš vinnu sķšar.  Dżrt sértękt hśsnęši selst hęgar. Einnig žarf lķka aš žrķfast smį gróša lįnastarfsemi sem snżr aš žeim sem hafa efni į aš taka įhęttu į lįnstķmanum.

Kostur viš „equal payment“  er aš greišslubyrši er žyngst fyrst fyrir einstakan lįntaka. Ķ rķkjum eins og USA žar sem veršrżrnun dollars eša innlands veršbólga er nįnast föst   90% į 30 įrum, um 115 % ķ UK  en meš meiri sveiflum fęr lįntaki endurgreitt smįtt og smįtt veršbóta vextina sem var jafnaš var  śt į 30 įra lįniš ķ upphafi. Kemur oft į móti skólakostnaši vegna afkvęma og višhald inn og utanhśs er lķka um 60% į 30 įrum.  Vešlausa eignin žegar börnin eru farinn śr hreišrinu er lķka įgętis greišsla fyrir umönnun ķ ellinni, minnkar žörf į sértökum ellilķfeyris séreignasparnaši meš rķkisįbyrgš og skattafrįdrętti. Žjóšverja eru meš hreinskiliš ellilķfeyriskerfi og ekki hef ég heyrt aš fólk sé lįt svelt ķ hel ķ USA eša UK eins og sumir hér ķ dag vegna elli eša atvinnuleysis.   

Žessi lįn er mjög einföld og aušskiljanleg og heildar eftirstöšvar skuldbindingarinnar  alltaf gefnar upp frekar en eftirstöšvar vešhlutans, sem er frekar žjónusta viš žį sem eru tępir.

Sjóšstjórar  žessara lykilsjóša  vegna einfaldleika žeirra eru yfirleitt meš lķtiš ķmyndarafl og samvisku samir einfeldningar.   Įkvaršanir  um fasta vextir į 30 įra bréfum taka miš af reynslu sķšustu 30 įra og rįšageršum um veršbólgu  stefnu nęstu 30 įr. žar sem 90%  er meira en nóg, gerir engin vķšsżn einstaklingur sem skilur hluti ķ breišu samhengi og fram ķ tķman rįš fyrir hęrri nafnvöxtum į slķkum 30 įra lįnum.  Žeim er ętlaš aš verštryggja lįgmarks innstreymi į öllu tķmum. Fįir spara ķ kreppu tķmum ķ samhentu samfélagi.

Dęmi um hlutfallslega skiptingu jafngreišslu skuldar.

Prime AAA+++

Hér kostar žetta bréf afföll viš sölu į mörkušum.  Žaš er rétt aš kaup, įšur en fyrsti gjaldagi er bréfsins fellur, svara til affalla kröfu 6.000.000 kr. žaš er um 33.3% afföll vegna veršbólgu į geymslutķma og žroskatķma bréfsins. Žroskatķmi fer eftir veršmęti vešsins  žar sem gengiš er śt frį 100% öruggum reišufjįrgreišslum. Gręniflöturinn er umsamiš CPI verštryggingar įlag, sem tryggir lįnadrottni afskritir  į fyrri hluta lįntķmans til aš verbęta seinni hluta eins eldri lįna.  Erlendis er žetta eign  eigenda bréfsins og óvešhęfur hluti žess fyrirfram til öryggis. Ef veršbólg veršur minni ķ framtķšinn en rįšgert var žį er žaš lķka merki um efnahagslega samdrįtt og žvķ ešlilegt aš athuga hvort ekki sé žį hęgt aš greiša nišur nż lįn meš lękun nafnvaxta į žeim. 

Hér  sżnir skyggši flöturinn  mešal verš rżrnun į raunvirši bréfsins.  Flatar mįl skyggša flatarins į aš vera žaš sama og raunvirši veršbótavaxta višbótarinnar  į lķftķma bréfsins.

 Prime A2

Hér er bara um eitt lįn aš ręša ķ sjóši sem hefur lįnaš śt verštryggt į sömu nafnvöxtum ķ minnst 30 įr [breytilegt eftir upphaflegum höfušstól] jafnmörg lįn į įri. žannig ķ heildin litiš  fęr hann inn,  į hverju įri, upphęš fyrir leigu į nśverši  og śtlįna į nśvirši til aš višhalda sér.   10.000.000 kr. śtlįn eftir 30 įr  er 19.000.000 milljónir, leiga 3.800.000 of veršbętur  11.400.000.

Nįunga elska og jafnašarstefna ķ verki borgar sig, kynslóš meš kynslóš. Samtrygging į ekki viš um sérhagmuna sinna, enda eiga žeir ekki aš vera yfir slķkum sjóšum, sem byggjast į samfélagslegu öryggi.

Alžjóšsamfélagiš eša sį hluti, sem kynslóšum saman hefur keypt sér žak yfirhöfšiš į žessum „Prime“ forsendum žarf enga sérfręši menntum til aš skilja samhengiš: glottandi hafa erlendir fjįrfestar fylgst meš apaköttum hér sķšustu 30 įr: svo sérstakur er Ķslenski vešefnahagsgrunnurinn ķ samanburši.  Ķ öllum stöšuleika sjóšum er žetta hinn einfaldi sjóšsgrunnur. Fastir vextir koma best śt og 80% [ekki vita arfalaus fķfl eins og mętti tślka almenn lög hér og reglugeršir] heimiliskaupenda   USA velja žį.  Žegar vextir eru breytilegir žį eru žeir aš mešaltali į langtķma sjónarmišum žeir sömu og ef um fasta vexti vęri aš ręša.  Žį hękka öll söfn  og įrgangar um sömu vaxta milli-prósentu.

Ég hef ekki fundiš neitt rķki utan Ķslends sem  notar Ķslenska, aš mķnu mati kolklikkušu verštryggingar ašferšina, sem sagšir sérfręšingar hér fundu upp um 1983. Grunnur sem tryggir hrun.


Hér er mynd af lįnsforminu Ķslenska eftir innleišingu verštrygginga į innlįnsfé?  Ég lęt engan segja mér ef ég er fjįrmįlastjóri  hvert er lįmarkiš į mķnu tekju innstreymi: ég er įbyrgur.  Allir vita aš vextir voru hafšir of lįgir į innlįnsfé almennings til aš greiša nišur śtlįn til vildarvina, ķ erlendum samanburši.

SubPrime

Hér er skyggši flöturinn nįlgun į vešrżrnun  heildarskuldar meints jafngreišslulįns.  Žar sem lįniš er eftir į verštryggt  žį er hękkun į greišslum ešlileg  og tryggir aš greišslu byrši veršur sś sama allan lįntķma: višhald unniš svart eša ķ sjįlfboša vinnu? 

Prime A4

Hér mį sjį nżjasts “ balloon“  verštryggingar lįnformiš į Ķslandi.  N.B eina og almenna.

Balloon lęgri greišslur fyrst

 Hér er sżnt hvernig žeim var hjįlpaš meš nżjum lįnum sem gįtu ekki borgaš verštryggingarformiš frį um 1983, sjį reglugerš Sešlabanka Ķslands um 2002 hvernig į aš reikna veršbętur į śtlįn  [erlendis er žaš ekki hęgt ef um jafngreišslu lįn er aš ręša: žannig  aš žaš er spurning hvort reglugeršin vķsi ķ jafngreišslulįn]. 

Žetta lįnsform uppsveiflu kallast „Balloon erlendis“. Ég hef gert rįš fyrir 12 % įrsveršbólgu  į fyrsta gjalddaga 30 įra uppsveiflulįns hjį ķbśšalįnsjóši og lękkun er 30 kr. mišaš viš 10.000.000 kr. lįn. Męlist ekki ef gert er rįš fyrir ešlilegri veršbólgu. Raunvirši sķšustu greišslu mišaš viš sömu veršbólgu į lįnstķma  og ķ UK eša USA hękkar hinsvegar um 25%  til 29%. Sumir myndu samt įšur segja aš veršbólga žyrfti aš vera rįšgerš meiri hér vegna eftirspurnar almennar neytenda [innlendir fjįrfestar]  eftir Ķslenskri gęšažjónustu og framleišslu rekstrar ašila sem borga ekki 43% af tekjum ķ vexti.  Skipti punktur sveiflu er stilltur į fimm įr, sami tķmi og Ķbśšalįnasjóšur gefur sķnum  lįnadrottnum eša bréfakaupendum vęntingar um 1% raunvišrisauka.

Mjög aušvelt er aš setja žetta fram ķ sślum og lįta Exel setja allar sślur meš veršbóta skiptingu jafnhįar , gefur vęntanlegum  lįntaka žį tilfinningu aš greišubyrši  sé mjög svipuš allan lįnstķmann.

Heimildir eru flest önnur rķki heims, sem alltaf hafa rekiš 90% sinnar innlands śtlįnstarfsemi žannig aš ķ heildina litiš er eigin fé hennar verštryggt.  Ekkert žeirra hefur annan almenna langtķma śtlįnagrunn til verštrygginga višmišunar en žann ķ USA.  Setning 80% heimilisfasteigna kaupenda ķ USA velur  fasta vexti fram yfir breytilega į jafngreišslu lįnum, fęr alla meš grunn žekkingu į langtķma markašsfręšum til skilja hvaš er öllum fyrir bestu.

Hér er lķka fįrįnleg neysluvķsitala sem stżrir vöruverši žannig allar eldri męlingar ašferšir elta hana uppi.  Ekki CPI neytendaveršvķsir sem helgar sig aš žeim hluta markašarins meš stöšugar-tekjur, žaš er sleppa žeim 10% sem brušla mest [tekjuhęstu] og žeim 10% sem hafa ekkert val nema aš  kaupa lįviršisauka naušsynjar.  Hér er męlt og vegiš žaš sem selst mest ķ krónum tališ.

Rifjum upp aš žaš er ekki ešlilegt į frjįlsum markaši aš allt hękki jafnt į skammtķma tķmabilum . Komma og hagfręši sumra trśarbragša segja: ekkert hękkar en žį er engin veršbólga męlanleg.   Eins og var hér ķ nokkur įr fyrir innleišingu formsins sem įtti aš frest žvķ aš fjįrręšiš yrši tekiš af žvķ rķki sem ekki kann meš fjįrmuni aš fara.  Mig grunar aš nįgranna elķturnar telji best aš Ķslandi fįi sem minnstar tekjur ķ framtķšinni.  Hvaš  er alžingskostnašurinn  hér hįr hluti af rįšstöfunartekjum žjóšarinnar ķ samburši? 

Hversvegna eru 80% bréfa ķ kauphöllum Breta hlutbréf ķ aršbęrum vsk. fyrirtękjum?  Meš hvaš er höndlaš hér?

Hversvegna eru almennir langtķma innlįnsvextir hér ekki undir 2,0% raunvöxtum eins og allsstašar annarstašar?

Hvervegna vilja śtlendingar ekki leggja milljónir inn ķ lįnastofnanir sem segjast geta bęši verštryggt og greitt hęstu raunvexti ķ heimi? Flestir taka fyrir aš geyma fé. ESB ķ rökstušningi meš  lįgmarkinnstęšu į sķnum tķma, telur aš enginn fjįrmįla mašur hafi umtalsvert fé į innlįnsreiknum ķ almenna Bankakerfi ESB, heldur ķ sérstökum um stofnum sem  eru sérstaklega tryggšar.

Ķslendingar viršast ekki gera sér grein fyrir aš 2,0% mešaltals veršbólga er fķnt ķ 1 fyrst flokka evru rķkum og 3,0 % ķ hinum aš mati hęfs meirihluta ķ ESB.  Žaš jafngildir 10% og 15 % ķ fimm įra uppgjörum til aš meta raunhagvöxt nįkvęmar. Žarna spįir markašur ķ veršbólgu uppsveiflur. Engin vill engan hagvöxt ķ 5 įr.

Ef veršbólga į tķmabili er 5,0% ķ UK, žį eru lįmarks ķbśšalįnavextir 30 įra lįna įfram um 4,99 % og innlįnvextir aš öllum lķkindum um 6,0% .  Ķbśšalįnin erlendis tryggja sparifé fyrir śtborgun og lįgmarks innstreymis reišufjįr į öllum tķmum.  Hver vill leigja ķ landi sem „Ķslenskt“ verštryggir hśsaleigu?

Svo er lķka spurning  ķ landi sem žarf ekki aš afskrifa vešbréfasöfn žvķ žau eru talin vera į raunvirši ķ skjóli Ķslensku verštryggingarinnar, hvaš mikiš af žessum langtķma bréfum hefur veriš tekiš meš ķ reikning og eignfęrt og réttlętt aršgreišslur sem urš mjög įberandi um svipaš leyti og Ķslensku bankarnir vildu fį lįn hjį ESB almenningi beint, til aš byggja yfir lįgstéttina 80% žjóšarinnar.  Ég tel hinsvegar aš veš hafi veriš aš klįrast sem gerši įbyrgum lįnastofnum ķ ESB kleyft aš lįna meira.

Ef Ķsland hefši veriš meš marktęka almenna verštyggingu  žį hefši ekki allt hruniš hér. Žaš er óžarfi aš afnema tryggingu sem er ekki til ķ framkvęmd  og hefur ekki veriš til stašar almennt sķšan 1983 ķ heildarsamhengi séš meš augum annarra sķgildra Rķkja. Heldur žarf aš hreinsa hér til vel til ķ nśtķma lagsafni. Lög og rökfręši er nįskildir hlutir. Rökréttir eiga aš skilja rökrétta texta eins og drekka vatn.

Ķ frönskum laga textum og frönsku śtgįfu ESB grunnlaganna, eru öllu hugtök=orš skilgreind vel og löggilt [sķšan 1715]. Vel er passaš upp į eitt orš sé ekki notaš misvķsandi  „Commission“ vķsar bara til Nefndarinnar sem er tilnefnd, allir hinar śtnefndu kallast commitée.    Heilu setningar eru stašlašar og fluttar į milli bįlka.   Žetta aušveldar mjög allan skilning žeirra sem hafa žetta allt ķ minninu. Titlar eru samdir til aš varpa ljósi į ašalatriši skilgreiningar hugtaksins. Neytenda-Verš-Vķsir, Grófar-innlands-tekjur[framleišsla], vegna žess aš žęr eru gróft metnar.   Grunn stofnamįl erlendis breytist ekki eftir mįlskilning almennings. Hér ķ Ķslensku deildinni eru furšu kenningar um žaš aš žaš sé ešlilegt aš allt mįl breytist.  Webster, Oxford, Petit -Robert eru meš sķgilt mennta eša yfirstéttar mįl. Capital lifir ennžį erlendis: eiginfé finnst sumum skiljanlegra, žaš er galli žvķ žį sleppa žeir viš aš kynna sér allt um hvaš höfušstóll merkir.   

Hér mętti Rķkiš stofna sjóš til aš veita frjįlsum markaši įn rķkis įbyrgšar ašhald. Viš žurfum helst meira en 3,0% verbólgu į nęstu 5 įrum og ęttu aš vera į róli meš UK frekar en Žżskalandi [žótt žaš henti mķnum lķkum].

Lįnsform bara 30 įra og 45 įra jafngreišslu veršbólga fyrirfram reiknuš  90% og 135%. Fjįrmagnsleiga til aš borga einni manneskju laun og hęfir lįnatakendur śr hópi žeir sem hafa lęgstu fastar tekjur sķšustu 5 įr. Seigum 1.000 einstaklingar į įri [śrdrįttur eins og śr happdrętti ef fjöldin er mikill] , bara lįnaš vegna ķbśšakaupa ķ almennu fjölbżlishśsi mišaš viš įkvešin hįmarks fermetra fjölda.    

Fastir vextir eftir greišslu getu mišaš viš sķšustu fimm įr gętu lķka veriš 5%, 6 % og 7% ef sjóšurinn į aš vera stęrri. Ég er į sömu skošun og AGS, žaš skiptir mig engu hvort žjónustu stofnanir eins og bankar eru ķ beinni eigu rķkisins eša ekki. Žaš sem skiptir mįli er aš žeir tryggi aršbęr  vsk fyrirtęki og   öflugan neytenda markaš.

Leggja mį hér į 50.000 kr. samfélags skatta į alla žegna eldri en 18 įra til aš taka af aftur, žetta kemur śr rekstri fyrirtękja hér eins og annarsstašar og minnkar undanskot undan vsk. og ķ vaxtagreišslur.  UK hefur sķn rök fyrir persónuaflętti.  VSK. gęti lękkaš į móti žessum launasköttum. Aušveldara  er aš fara į vinnustaši  og athuga hvort višstaddir starfsmenn séu gefnir upp į skżrslu til launskatts, en fylgjast meš rżrnun į vörubrigšum 24 į sólarhring. Ég vil eyša öllum matarkrókum sumra hęgri sósķalista.    Hér er enginn hęgri mašur ķ dag aš mķnu mati.

Ég hef įstęšu  til aš vilja tryggja mér örugga elli.

Višurkennd lögleg CPI verštrygging erlendis er aš bréf skili į umsömdum gjalddögum raunvirši umsaminna greišslna ķ samręmi viš hlutfallslega hękkun  į žvķ veršmęti sem lagt var til grundvallar žegar samiš var. Hvor vęgi žess sem hękkar mest į hverjum tķma óhįš hver veldur eftirspurninni sé ešlilegt svara žeir sem ekki kunna aš meta erlendar ašferšir viš mat į CPI. Męla almenn eftirspurn žeir sem hafa skert val, en hafa val engu aš sķšur til aš kaupa hįviršisauka framleišslu.

Hér mį seigja aš verštryggingar bréfin Ķslensku til lengri tķma sé kolfölsuš, sannarlega  er greišslu byrši žeir alltof žung į lįnstķma, žannig aš örugg reišufjįrskil er ekki 100%.    Bréfin  verša ekki öruggari m.t.t til greišslu lįntakenda eins gildir erlendis , heldur vex įhęttan meš aldri bréfsins. Greišslubyršin žyngist.   Engin utan Ķslanda trśir į aš almennar rįšstöfunartekjur geti raun įvaxtast endalaust ķ samburši viš  önnur rķki.    Engin trśir aš Rķkisjóšur nokkurs lands getir raunhękkaš vaxta nišur greišslu almennt endalaust hęrri raun upphęš į hverju įri.


Rangt haft eftir erlendum ašilum.



Um įróšur ķ Silfri Egils





Žar var veriš aš tala um haršręši 27. mars 2011 sem felst ķ žvķ neita sér um sparnaš og allan lśxus: góšar bķómyndir og farsķma, utanlandsferšir, ...  og flest allt žaš sem ekki er brįšanaušsynlegt til aš komast af.



Hér var ranglega tślkaš aš ašilinn vęri aš tala um rįšdeild og sparnaš, žetta sannar aš hér er stunduš Nasista fréttamennska.  Rįšdeild tengist vissulega sparnaši. Ašili sem hefur um talsveršar rįšstöfunartekjur, getur deilt žeim ķ sparnaš lķka.



Ķslendingar viršast ekki hafa vald į ensku menntamįli.  



Icesave getur liškaš fyrir lįna aukningu til rķkisins ķ nokkra daga,  žį vegna įhrifa rķkistjórna UK og Hollands.



Hinsvegar minnki skuldavelta rķkisjóšs og Fjįrmįlgeirans  žį vex greišsluvelta almennings og vsk. eša žjóšartekju framleišsla fyrirtękja.  Ķslendingar sem framleiša veršmęti sem śtlendinga fżsir ķ, geta  alltaf komiš žeim ķ verš og oftar en ekki, er žaš erlendi banki kaupenda sem getur greitt fyrir sem millilišur.





Hér eru dęmi um réttar merkingar sem sį sem žżddi kann ekki.   



austere



■  adjective
(austerer, austerest)



   
severe or strict in appearance or manner.



   
lacking comforts, luxuries, or adornment.







austerely adverb



austerity noun (plural austerities).







ME: via OFr. from L. austerus, from
Gk austēros 'severe'.









© Oxford University Press, 2004





USA:



austerity



n. modesty; ascetic [adj. abstinent,
self-denying, celibate; austere, severeabstinent, self-denying] simplicity



austerity



USA









Noun

1. the trait of great self-denial (especially refraining from worldly
pleasures)

(synonym) asceticism, nonindulgence

(hypernym) self-discipline, self-denial

(hyponym) monasticism





Word net.


Žriggja žrepa vsk. kerfi



Um hvaš snżst keppni um aš gręša ķ samfélagi? Greiša sķn samfélagsgjöld fyrst fyrir tękifęriš, afgangur er aršur eša vextir til milliliša.



Hér er dęmi sem sżnir samhengi söluveltuskatts og žrepa viršisauka skatts. Samkeppni grunnur er į 1. žrepi meš fęsta starfsmenn ķ heildina og einfaldastur. Gert er rįš fyrir 10 milli ašilum į 2. žrepi og 100 ašilum ķ fullri keppni um neytendur.



Žriggja žrepa veltuskattur.

1 Žrep.

    
     
 VSK% 

 kostnašur

  Gjöld
  ašföng starfsliš aršur/vextirLaun 25%
 2,5% 10.000 40  10
     
Tekjur VSK śt VSK inn VSK skil Velta
 10.050 251 0 251 10.301
Samfélagsgjöld  alls: 261 2,54% 

Hér eru heildar gjöld af tekjuveltu 2,54%, launagjöld af heildarveltu 0,1% .

 2. žrep    
     
 VSK %  kostnašur  Gjöld
 ašföng starfsliš aršur/vextir Laun 25% 
 7,5% 1.005 40  10
     
 Tekjur VSK śt VSK inn VSK skil Velta
 1.055 79 25 54 1.109
Samfélagsgjöld alls:  64 5,77% 

Millilišir

10 skila: 640  


Hér heildargjöld af tekjuveltu 5,77% ,launagjöld af heildarveltu 0,9%.[nįnast 1%]


 

 3. žrep    
     
 VSK % kostnašur  Gjöld 
 ašföng starfsliš aršur/vextir Laun 25% 
 25,0%106  40  10
     
TekjurVSK śtVSK inn Vsk skil Velta 
156 39 533 189 
Samfélagsgjöld  alls:64 5,77%  

Smį ašilar

100 skila:  4.348  

Hér heildar gjöld af tekjuveltu 23,01 % ,launagjöld af heildarveltu 5,3%%. Vsk. skil eša söluskattur 21,2%

Hér heildar žjóšartekjur 10.301 + 11.090  + 18.900 = 40.291

Hér heildar starfsmanntekjur 4.440 kr.

Hér heildar launagjöld 1.110 kr.  Heildar laun til samfélagsins žvķ: 5.550 kr.
Skattar af heildarlaunum: 20% og skattar į heildar starfstękifęri: 25%.

Efnahagstöšuleiki mišist viš aš halda heildaržjóšar tekjum stöšugum, vextir og aršur rugla žennan stöšugleika.  Skinsamlegast fyrir Mišstżringuna er aš mest af launum dreifist į žann hóp sem ekki getur breytt gjöldum ķ vexti  eša erlendan gjaldeyri til aš flytja śr landi.
Allaf į bera tekjur saman į įrsgrundvelli  ekki blanda fyrirfram įkvešum gjöldum inn ķ.  Lįta einn bera öll gjöldin hękkar ekki tekjur hans ķ samanburši, heldur samfélagsgjöldin sem hann į aš skila.   


Žetta er ešlifręši um stöšuleika jafnara tękifęra, sé frį mišstżringu meš IQ. ķ lagi. 1. žrep er tryggir raunveru leika į öllum žjóšartekjum hįmörkun žeirra er hjį fjöldanum.


Samfélagsgjöld og vextir/aršur er žvķ ekki tališ til žjóšartekna aftur. Lįviršisauki til hįviršisauka margt smįtt gerir eitt stórt.



Žetta er dęmigeršar tölur til aš sżna hlutfallslegt samhengi.

Einkenni reynslulausra er aš žeir skynja ekki markašinn, žegar öllu er į botnin hvolft er allt einfalt. Įrinni kennur illur ręšari.

Nż frelsiš: tilgangur Risanna viš losna viš 2 žrepiš meš žvķ aš eyša žrišja žrepi var skapa meira aušmagn til aš hafa yfirhöndina yfir öllum ašföngum jaršarinnar.  

Žetta kallast į almśgamįli aš žurka śt millistéttina.

Hagtölur: framsetning.



Um hagtölur rekstraeiningar. Ķ ešlilegri keppni um bestu
žjóšartekjurnar eru žęr samręmi viš ašföng til rekstra og gęši framleišslueininga,
žar innfališ: eininga til framleišslunnar og viš framleišsluna.



Hér er sett upp skipting ķ atvinnugeira meš status tölum Hagstofnunar
og mķnum sundurlišarnar įherslum.





 
 
 

  2008


 

  2009
 


 

  2010
 




 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 
 

Fjöldi 


 


 
 Fjöldi
 

 


 

Fjöldi 


 




 

 Alls Total  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
  Starfandi Employed  
 

178.600 


 

100,0% 


 

167.800 


 

100,0% 


 

167.300 


 

100,0% 




 

Lįgviršis grunnur yfirleitt stöšleiki



 

31.100 


 

17,4%


 
 25.500 
 

15,2% 


 

25.400 


 

15,2%




 

Agriculture and fishing  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
  Landbśnašur og fiskveišar 
 

8.600 


 

4,8%


 

8.700


 

5,2% 


 

9.700


 

5,8% 




 

 Landbśnašur Agriculture  


 

4.400


 

2,5% 


 

4.300


 

 

2,6% 


 

4.800


 

2,8% 




 
  Fiskveišar Fishing  
 

4.200


 

 

2,3% 


 

4.400 


 

2,6% 


 

5.000


 

 

3,0% 




 
  Išngreinar Industry  
 

39.600 


 

22,2% 


 

33.100 


 

19,7%


 

31.100 


 

18,6% 




 
  Fiskišnašur Fish processing  
 

 

3.000 


 

1,7% 


 

3.500


 

 

2,1% 


 

3.600 


 

2,2% 




 
   Veitustarfsemi Electricity
  & water supply 

 

 

1.800


 

 

1,0%


 

 

1.600


 

 

0,9%


 

 

1.500


 

 

0,9%


 



 

Mannvirkjagerš Construction


 

 
 17.700
 

 

9,9%


 

 

11.700


 

 

7,0%


 

 

10.600


 

 

6,3%


 



 

Hįvirši til aš keppast um


 

 

17.100 


 

9,6% 


 

16.300 


 

9,7% 


 

15.400 


 

9,2% 




 

Manufacturing except fish processing  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 

 Annar išnašur 


 

17.100


 

9,6%


 

16.300


 

9,7% 


 

15.400


 

 

9,2% 




 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 

 Žjónustugreinar Services 


 

130.300 


 

73,0% 


 

126.000


 

 

75,1% 


 
126.500 
 

75,6% 




 

Samtķma vsk skapandi


 

41.100 


 

23,0%


 

 

40.900 


 

24,3% 


 

39.400


 

 

23,5%


 



 

 Verslun og višgeršažjón. 


 

23.200


 

13,0%


 

21.200


 

12,6%


 

20.600


 

12,3%




 

Wholesale, retail trade, repairs  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 

 Hótel- og veitingahśsarekstur 


 

6.400


 

 

3,6%


 

 

7.700


 

 

4,6%


 

 

8.000


 

 

4,8%


 



 

 Samgöngur og flutningar


 

 

11.500


 

 

6,4%


 

 

12.000


 

 

7,1%


 

 

10.800


 

 

6,4% 




 

Hiš opnibera og fjįrmįlgeirinn


 

 

89.300


 

 

50,2%


 

 

85.300


 

 

50,8%


 

 

87.200


 

 

52,1%


 



 

 Fjįrmįlažjónusta Financial
  intermediation  


 

9.000


 

 

5,1%


 

 
 7.900
 

 

4,7%


 

 

7.900


 

 

4,7%


 



 

Financial intermediation [millikostnašur] 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
  Fastei.- og višskiptažjón. 
 

16.700


 

 

9,4%


 

 

16.500


 

 

9,8%


 

 

17.500


 

 

10,5%


 



 

 Opinber stjórnsżsla


 

9.600


 

 

5,4%


 

 

9.200


 

 

5,5%


 

 

8.600


 

 

5,1%


 



 

 Fręšslustarfsemi Education  


 

21.400


 

 

12,0%


 

 

20.300


 

 

12,1%


 

 

20.400


 

 

12,2%


 



 
  Heilbrigšis- og félagsžjón. 
 

 
 27.800
 

 

15,6% 


 

26.900 


 

16,0%


 

 

28.300 


 

16,9%




 

 Önnur žjónusta og ótilgreind  


 

4.800


 

 

2,7%


 

 

4.500


 

 

2,7%


 

 

4.500


 

 

2,7%


 



 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 Atvinnuleytendur
 

 

5.500


 

 
 
 

13.100


 

 
 
 

13.700


 

 
 


 

Vinnuafliš alls 16 til 75 įra:


 

 
 184100
 

 
 
 
 180900
 

 
 
 

181000


 

 
 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 

Utan Vinnumarkašar


 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
  Įętlašur fjöldi Estimated
  number  

 

 

38.900


 

 
 
 

42.600


 

 
 
 

42300


 

 
 


 

 Utan vinnumarkašar Inactive


 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
Nįmsmašur Student 
 

 
 11.400 
 
 
 

13.500


 

 
 
 

13300


 

 
 


 

 Eftirlaun Retired


 

 

10.100


 

 
 
 

10.500


 

 
 
 

10900


 

 
 


 

 Öryrki eša fatlašur Disabled


 

 
 7.200
 

 
 
 

7.200


 

 
 
 

7800


 

 
 


 
 Atvinnulaus Unemployed 
 

 
 1.300
 

 
 
 

3.000


 

 
 
 

3700


 

 
 


 
  Veikur Ill or temporary unable
  to work 
 

 

2.300


 

 
 
 

2.100


 

 
 
 

2000


 

 
 


 
  Heimavinnandi Home
  working  
 

 
 3.100
 

 
 
 

2.900


 

 
 
 

1900


 

 
 


 
  Ķ fęšingarorlofi  In maternity/paternity leave 
 

 
 1.700
 

 
 
 

1.400


 

 
 
 

1200


 

 
 


 
  Annaš Other 
 

 
 1.800
 

 
 
 
 1.900
 

 
 
 
 1400
 

 
 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 Allir 16 įra til 75 įra? 
 
  223.000
 
 
 
 223.500
 
 
 

223.300


 
 





Ég fę ekki betur séš en žetta sé stefna į mešaltals status tölur ķ EU frekar en status tölur sem beygja į Ķslenskum ašstęšum til aš auka innri žjóšartekjurnar. Allir vita aš fjįrmįla milliliša kostnašur žaš er milli višskipa ašila į vsk. eša söluskatts ašila og neytenda į markaši er hlutfalllega sį hęsti ķ heimi.  Žaš er fjįrmagnskostnašur į 300.000 manna neytenda markaš. Ešlilega rekin bankageiri mišar tekjur sķnar viš tekju afganga višskiptavina sinna ekki eiginfé žeirra žaš er žessi sem ekki ętlar aš leggja allt undir sig og drottna ķ skjóli óbeins eignahalds.



Eftirfarandi  tölur
gefa heildar mannfjölda:



   





 
 
 

2008


 
 

 

2009


 
 

 

2010   


 
 


 

Mannfjöldi 31.des


 

319.368  


 
 
 
317.630
 
 
 
 318.452
 
 



 
 Mismunur
 

96.368


 

 
 
 

94.130


 

 
 
 

95.152


 

 
 




Hvaš eru žessi umfram žśsund aš gera.  Skošum mannfjöldreifingu 2009.




    2009   

 
 

Mannfjöldi Hagstofan 


 
 
 
 
 
 

319.368 


 
 
 
 
 
 


 

0-14 įra 


 
 
 
 
 

66.584 


 

20,8% 


 
 
 
 


 

15-64 įra 


 
 
 
 
 

215.611 


 

67,5% 


 
 
 
 


 
 65 įra og eldri
 
 
 
 
 

37.173 


 

11,6% 


 
 
 
 


 

Mat mišaš viš ašra aldursdreifingu  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 

0-15 įra 


 
 
 
 
 

71.340 


 

22,3% 


 
 
 
 


 

16-65 įra


 
 
 
 
 

215.611 


 

67,5% 


 
 
 
 


 

65 įra og eldri


 
 
 
 
 

32.417


 

10,2%


 
 
 
 







Hér mį ķ fljóttu bragši skjóta į aš um  25.000  af 33.000 manns sé ennžį starfandi eftir 65
įra aldur. Žetta žekkist ekki ķ EU. Žegar 13.000 fullhraustir eru ķ atvinnuleit.
 Ķ Rķkjum sem gera śt į innri žjóšartekjur [Žżskaland] er liš į eftirlaun ekki vanda mįl ef žetta hefur nóg į milli handa til aš kaupa vsk. žjónustu. Hér mętti borga žessu liši [eldri en 65] uppbętur
sem nema hįlfri heildar upphęš ķ atvinnuleitenda bętur til aš fara  strax ķ žjóšartekju framleišslu.





Hvaš segir fręšingar Hagstofu um mannfjöldažróun: eftirspurn
er erlendum lįntökum?







Ķ mišspį mannfjöldaspįr Hagstofunnar 2010-2060 er gert
rįš fyrir aš mannfjöldi į Ķslandi verši 436.500 ķ lok spįtķmabilsins mišaš viš
317.630 ķbśa 1. janśar 2010. Gert er rįš fyrir įframhaldandi fólksfękkun į
yfirstandandi įri, en frį og meš įrinu 2011 mun fólki fjölga į landinu žrįtt
fyrir neikvęšan flutningsjöfnuš bęši žį og į įrinu 2012. Ķ mišspį og hįspį er
gert rįš fyrir nįttśrlegri fólksfjölgun śt spįtķmabiliš. Mešalęvi mun halda
įfram aš lengjast bęši hjį körlum og konum.







Fjölgun neytenda ķ EU  er ekki ķhuguš, gleymum ekki aš ellilķfeyrisžegar eru neytendur.



Žar var fjölgum 2010 : 0.098% sem svarar įrlegri fjölgun ķ 50 įr: 107 % eša tvöföldun ķbśa EU.



CIA: gerir rįš fyrir ķbśatölu hér ķ jślķ 2011: 311.058 manns. Gerši ekki rįš fyrir innflutningi į vinnuafli ķ topp atvinuleysi.



0,687% er spįin um ķbśafjölgun fyrir 2001 sem samsvarar  28 földun ķbśa į 50 įrum. Ķ bśatala 8.400.000-



Mešalęfi er aš flestra mati ętt geng: Ķ framhaldi verša flytja hęfust genin hér śt ķ rķki meš hęrri innri žjóšartekjur og ķ stašinn kom hér gen śr rķkjum žar sem mannlķf skipta minna mįli. Hagfręši reynsla marga Ķslenskra hagfręšinga. Ég rek ekki mitt bś į annarra bśa reynslu  og lķt į alla žętti mķns rekstrar til aš skilja samhengiš.



Grunnviršisauka tekjur allra EU efnahagslögsaga eru uppspretta hįviršisauka geiranna sem į žeim byggja. Heildartekjur af vsk. reikningum eru žjóšartekjur, vaxtatekjur og opinberar tekjur reiknast ekki aftur žvķ žaš er tališ tvķtalning ķ alžjóšafręšunum.  Hér vantar hįviršisauka tekjur og hlutfalla af ekki vsk. tekjum er alltof hįtt ķ samanburši.


Lišiš sem žekkir ekki efnislega fįtękt!



Raunįvöxtun ķ vešlįnasjóš tilliti.



Ef öll vešlįn ķ safni eša sjóši eru meš vertryggšum raunvaxta kröfum žį er safniš og sjóšur ķ heildina litiš meš mešaltals raunvaxta kröfu. 



Um Prime vešlįnsjóš,  žį er žaš sjóšur sem gerir śt į öryggi meš tillit til  innstreymis verštryggšs  reišufjįr, žar eru raunvextir 0-2,0% max til aš tryggja lęgri mįnašargreišslur. Lįnstķmi 30 įr til 45 įr til aš tryggja lęgri mįnašargreišslur. Žessi lįn greišast öll nišur og greišslubyrši minnkar į lįnstķma.  Sjóšurinn notar verštryggt innstreymi til aš  endurlįna og er žvķ alltaf jafn
stór žar sem stöšuleiki rķkir į markaši um skiptingu hlutdeildar. Vešlįnasöfn sem aušvelta er aš selja og breyta žvķ ķ reišufé. Raunvaxtakrafa getur stękkaš sjóšinn. Hér eru dęmi um raunvaxta kröfu  stękkunar į sjóši mišaš viš 35 įr og 90.





 

 

Raunavaxtakrafa


 

 

 

2,0%


 

 

 

3,5%


 

 

 

6,0%


 

 

 

8,0%


 



 

 

Eftir 35 įr


 

 

 

2 földun


 

 

 

3 földun


 

 

 

8 földun


 

 

 

15 földun


 



 

 

Eftir 90 įr.


 

 

 

6 földun


 

 

 

22 földun


 

 

 

189 földun


 

 

 

1019 földun


 




  



Hér er augljóst aš jafnvel 2,0% raunvaxta karfa er ķ hęrri kantinum.  Žessi vešlįn er tengd fermetra fjölda almenns hśsnęšis og heildartekjum samfélags [markašar] til skiptingar og žvķ eru lķfskjör og fjölda einstaklinga ķ hlutfallslegu samhengi.  



Hér sést svart į hvķtu aš Ķslendingar eru ekki tölvķsir eša mikiš mikla žekkingu į öruggri lįnastarfsemi.



Stašreyndin er sś aš lįnsform  hefšbundins ķbśšalįnsforms meš fasta raunvaxtakröfu 4,0% til 8,0% ķ hausi bréfs [vertryggšir nafnvextir], žį eru žaš sannarlega markmiš stjórnenda.  Kröfur um vöxt veša fylgja vexti safni aš sjįlfsögšu.
 



Meš tilkomu ķbśšalįnsjóš  var verštryggša  nafnvaxta lįnsforminu, meš sömu žungu greišslubyrši
allan tķman: gerši ekki rįš fyrir višhaldi eša uppvexti barna, breytt ķ įtt til skammtķma Balloon raunvaxta uppsveiflu lįna. Vešlįnsjóšir hęttu žvķ aš vera CPI indexed [verštryggšir]og uršu CPI
linked meš raunvaxta kröfu 6,0% til 8,0% :meiri ef veršbólga yrši meiri.



Um lķfeyrissjóš almennings sem nęr ekki tekjum į žrišja žrepi aš jafnaši um 80% ķ stöšugleika rķkjum žį gildir aš eilķfšar öryggiš er sett į oddinn, en ekki barnalegar vęntingar stjórnamanna um veršsveiflur į skammtķma mörkušum sem kunna ekki aš reikna og hafa ekki bókhaldslegt innsęi til aš setja hluti ķ įbyrgt samhengi.



Sjóširnir gera śt aš innstreymi [išgjöld į tekjur] séu
jafnar śtstreymi [lķfeyrisśtborgunum] į hverju uppgjörs įri.



Žegar innstreymi er meira en śtstreymi žį ręšir stjórnin:



A. Lękkun innstreymis į nęsta įri.



B. Hękkun śtstreymis į nęsta įri.



C. Fjįrfestingu ķ Prime vešlįnsafni til verštrygginga. Lįn greišast
nišur, raunvextir 0-2% meš verštryggingu į gjaldföllnum greišslum, ekki į
safninu sjįlfu til aš hękka eiginfé og blekkja markašinn.



Žegar śtstreymi er meira en innstreymi žį ręšir stjórnin.



A. Lękkun śtstreymis į nęsta įri.



B. Hękkun innstreymis į nęsta įri.



C. Sölu prime safna til aš višhalda status quo eša óbreyttu jafnvęgi.



Almenn launžega samtök skilja aš lękkun almenns hśsnęšiskostnašar skilar raunverulegum kaupmętti  og efnahagslegum samfélags stöšuleika.



Einnig
į alfariš aš semja um heildartekjur kennitölu og reikna žar į lķfeyrisgjöld sį höfušstóll er ekki til aš semja um žvķ į hann leggjast samfélagsgjöld og er žaš Rķkisins aš dreifa žeim fastakostnaši sem jafnast  žetta krefst vsk. sölutekna žvķ hér įšur fyrir greiddu Borgarar einir skatta[gjöld] fyrir aš hafa ašgang aš samfélaginu og tękifęri til aš auka tekur sķnar. Greifar greiddu fastar įlögur af landi
sķnu.  Starfsmenn einvaldsins greiddu honum enga skatta, en af viršingu viš žį sķšar er žaš engin launung aš var formsatriš aš leggja gjöld į og taka aftur. Žašan kemur merkingin laun. Enda voru žetta launrįš.  Gušslaun er skattur žaš sem fer ķ skattinn til kirkjunnar.       


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Júlíus Björnsson

Höfundur

Júlíus Björnsson
Júlíus Björnsson

Áhugasamur um allt milli himins og jarðar. Síðan í upphafi hruns stundað sjálfsnám í EU lögum og rannsóknum á Íslensku hagstjórnargrunni: Auðlinda og fámenns efnisviðar hæfra einstaklinga.

Viðurkendir grunnar byggja á vandamálinu: framfærsla fólksfjölda í stórborgum  í vaxandi auðlindaskorti. Á þeim byggja allir alþjóðlegir Háskólar.

Nżjustu myndir

  • Hlutföll
  • Hlutföll03
  • Hlutföll02
  • Hlutföll01
  • Mortgage II
Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (11.12.): 0
  • Sl. sólarhring: 2
  • Sl. viku: 4
  • Frį upphafi: 53598

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 4
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband