Fęrsluflokkur: Stjórnmįl og samfélag

Rangt haft eftir erlendum ašilum.



Um įróšur ķ Silfri Egils





Žar var veriš aš tala um haršręši 27. mars 2011 sem felst ķ žvķ neita sér um sparnaš og allan lśxus: góšar bķómyndir og farsķma, utanlandsferšir, ...  og flest allt žaš sem ekki er brįšanaušsynlegt til aš komast af.



Hér var ranglega tślkaš aš ašilinn vęri aš tala um rįšdeild og sparnaš, žetta sannar aš hér er stunduš Nasista fréttamennska.  Rįšdeild tengist vissulega sparnaši. Ašili sem hefur um talsveršar rįšstöfunartekjur, getur deilt žeim ķ sparnaš lķka.



Ķslendingar viršast ekki hafa vald į ensku menntamįli.  



Icesave getur liškaš fyrir lįna aukningu til rķkisins ķ nokkra daga,  žį vegna įhrifa rķkistjórna UK og Hollands.



Hinsvegar minnki skuldavelta rķkisjóšs og Fjįrmįlgeirans  žį vex greišsluvelta almennings og vsk. eša žjóšartekju framleišsla fyrirtękja.  Ķslendingar sem framleiša veršmęti sem śtlendinga fżsir ķ, geta  alltaf komiš žeim ķ verš og oftar en ekki, er žaš erlendi banki kaupenda sem getur greitt fyrir sem millilišur.





Hér eru dęmi um réttar merkingar sem sį sem žżddi kann ekki.   



austere



■  adjective
(austerer, austerest)



   
severe or strict in appearance or manner.



   
lacking comforts, luxuries, or adornment.







austerely adverb



austerity noun (plural austerities).







ME: via OFr. from L. austerus, from
Gk austēros 'severe'.









© Oxford University Press, 2004





USA:



austerity



n. modesty; ascetic [adj. abstinent,
self-denying, celibate; austere, severeabstinent, self-denying] simplicity



austerity



USA









Noun

1. the trait of great self-denial (especially refraining from worldly
pleasures)

(synonym) asceticism, nonindulgence

(hypernym) self-discipline, self-denial

(hyponym) monasticism





Word net.


Žriggja žrepa vsk. kerfi



Um hvaš snżst keppni um aš gręša ķ samfélagi? Greiša sķn samfélagsgjöld fyrst fyrir tękifęriš, afgangur er aršur eša vextir til milliliša.



Hér er dęmi sem sżnir samhengi söluveltuskatts og žrepa viršisauka skatts. Samkeppni grunnur er į 1. žrepi meš fęsta starfsmenn ķ heildina og einfaldastur. Gert er rįš fyrir 10 milli ašilum į 2. žrepi og 100 ašilum ķ fullri keppni um neytendur.



Žriggja žrepa veltuskattur.

1 Žrep.

    
     
 VSK% 

 kostnašur

  Gjöld
  ašföng starfsliš aršur/vextirLaun 25%
 2,5% 10.000 40  10
     
Tekjur VSK śt VSK inn VSK skil Velta
 10.050 251 0 251 10.301
Samfélagsgjöld  alls: 261 2,54% 

Hér eru heildar gjöld af tekjuveltu 2,54%, launagjöld af heildarveltu 0,1% .

 2. žrep    
     
 VSK %  kostnašur  Gjöld
 ašföng starfsliš aršur/vextir Laun 25% 
 7,5% 1.005 40  10
     
 Tekjur VSK śt VSK inn VSK skil Velta
 1.055 79 25 54 1.109
Samfélagsgjöld alls:  64 5,77% 

Millilišir

10 skila: 640  


Hér heildargjöld af tekjuveltu 5,77% ,launagjöld af heildarveltu 0,9%.[nįnast 1%]


 

 3. žrep    
     
 VSK % kostnašur  Gjöld 
 ašföng starfsliš aršur/vextir Laun 25% 
 25,0%106  40  10
     
TekjurVSK śtVSK inn Vsk skil Velta 
156 39 533 189 
Samfélagsgjöld  alls:64 5,77%  

Smį ašilar

100 skila:  4.348  

Hér heildar gjöld af tekjuveltu 23,01 % ,launagjöld af heildarveltu 5,3%%. Vsk. skil eša söluskattur 21,2%

Hér heildar žjóšartekjur 10.301 + 11.090  + 18.900 = 40.291

Hér heildar starfsmanntekjur 4.440 kr.

Hér heildar launagjöld 1.110 kr.  Heildar laun til samfélagsins žvķ: 5.550 kr.
Skattar af heildarlaunum: 20% og skattar į heildar starfstękifęri: 25%.

Efnahagstöšuleiki mišist viš aš halda heildaržjóšar tekjum stöšugum, vextir og aršur rugla žennan stöšugleika.  Skinsamlegast fyrir Mišstżringuna er aš mest af launum dreifist į žann hóp sem ekki getur breytt gjöldum ķ vexti  eša erlendan gjaldeyri til aš flytja śr landi.
Allaf į bera tekjur saman į įrsgrundvelli  ekki blanda fyrirfram įkvešum gjöldum inn ķ.  Lįta einn bera öll gjöldin hękkar ekki tekjur hans ķ samanburši, heldur samfélagsgjöldin sem hann į aš skila.   


Žetta er ešlifręši um stöšuleika jafnara tękifęra, sé frį mišstżringu meš IQ. ķ lagi. 1. žrep er tryggir raunveru leika į öllum žjóšartekjum hįmörkun žeirra er hjį fjöldanum.


Samfélagsgjöld og vextir/aršur er žvķ ekki tališ til žjóšartekna aftur. Lįviršisauki til hįviršisauka margt smįtt gerir eitt stórt.



Žetta er dęmigeršar tölur til aš sżna hlutfallslegt samhengi.

Einkenni reynslulausra er aš žeir skynja ekki markašinn, žegar öllu er į botnin hvolft er allt einfalt. Įrinni kennur illur ręšari.

Nż frelsiš: tilgangur Risanna viš losna viš 2 žrepiš meš žvķ aš eyša žrišja žrepi var skapa meira aušmagn til aš hafa yfirhöndina yfir öllum ašföngum jaršarinnar.  

Žetta kallast į almśgamįli aš žurka śt millistéttina.

Hagtölur: framsetning.



Um hagtölur rekstraeiningar. Ķ ešlilegri keppni um bestu
žjóšartekjurnar eru žęr samręmi viš ašföng til rekstra og gęši framleišslueininga,
žar innfališ: eininga til framleišslunnar og viš framleišsluna.



Hér er sett upp skipting ķ atvinnugeira meš status tölum Hagstofnunar
og mķnum sundurlišarnar įherslum.





 
 
 

  2008


 

  2009
 


 

  2010
 




 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 
 

Fjöldi 


 


 
 Fjöldi
 

 


 

Fjöldi 


 




 

 Alls Total  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
  Starfandi Employed  
 

178.600 


 

100,0% 


 

167.800 


 

100,0% 


 

167.300 


 

100,0% 




 

Lįgviršis grunnur yfirleitt stöšleiki



 

31.100 


 

17,4%


 
 25.500 
 

15,2% 


 

25.400 


 

15,2%




 

Agriculture and fishing  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
  Landbśnašur og fiskveišar 
 

8.600 


 

4,8%


 

8.700


 

5,2% 


 

9.700


 

5,8% 




 

 Landbśnašur Agriculture  


 

4.400


 

2,5% 


 

4.300


 

 

2,6% 


 

4.800


 

2,8% 




 
  Fiskveišar Fishing  
 

4.200


 

 

2,3% 


 

4.400 


 

2,6% 


 

5.000


 

 

3,0% 




 
  Išngreinar Industry  
 

39.600 


 

22,2% 


 

33.100 


 

19,7%


 

31.100 


 

18,6% 




 
  Fiskišnašur Fish processing  
 

 

3.000 


 

1,7% 


 

3.500


 

 

2,1% 


 

3.600 


 

2,2% 




 
   Veitustarfsemi Electricity
  & water supply 

 

 

1.800


 

 

1,0%


 

 

1.600


 

 

0,9%


 

 

1.500


 

 

0,9%


 



 

Mannvirkjagerš Construction


 

 
 17.700
 

 

9,9%


 

 

11.700


 

 

7,0%


 

 

10.600


 

 

6,3%


 



 

Hįvirši til aš keppast um


 

 

17.100 


 

9,6% 


 

16.300 


 

9,7% 


 

15.400 


 

9,2% 




 

Manufacturing except fish processing  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 

 Annar išnašur 


 

17.100


 

9,6%


 

16.300


 

9,7% 


 

15.400


 

 

9,2% 




 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 

 Žjónustugreinar Services 


 

130.300 


 

73,0% 


 

126.000


 

 

75,1% 


 
126.500 
 

75,6% 




 

Samtķma vsk skapandi


 

41.100 


 

23,0%


 

 

40.900 


 

24,3% 


 

39.400


 

 

23,5%


 



 

 Verslun og višgeršažjón. 


 

23.200


 

13,0%


 

21.200


 

12,6%


 

20.600


 

12,3%




 

Wholesale, retail trade, repairs  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 

 Hótel- og veitingahśsarekstur 


 

6.400


 

 

3,6%


 

 

7.700


 

 

4,6%


 

 

8.000


 

 

4,8%


 



 

 Samgöngur og flutningar


 

 

11.500


 

 

6,4%


 

 

12.000


 

 

7,1%


 

 

10.800


 

 

6,4% 




 

Hiš opnibera og fjįrmįlgeirinn


 

 

89.300


 

 

50,2%


 

 

85.300


 

 

50,8%


 

 

87.200


 

 

52,1%


 



 

 Fjįrmįlažjónusta Financial
  intermediation  


 

9.000


 

 

5,1%


 

 
 7.900
 

 

4,7%


 

 

7.900


 

 

4,7%


 



 

Financial intermediation [millikostnašur] 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
  Fastei.- og višskiptažjón. 
 

16.700


 

 

9,4%


 

 

16.500


 

 

9,8%


 

 

17.500


 

 

10,5%


 



 

 Opinber stjórnsżsla


 

9.600


 

 

5,4%


 

 

9.200


 

 

5,5%


 

 

8.600


 

 

5,1%


 



 

 Fręšslustarfsemi Education  


 

21.400


 

 

12,0%


 

 

20.300


 

 

12,1%


 

 

20.400


 

 

12,2%


 



 
  Heilbrigšis- og félagsžjón. 
 

 
 27.800
 

 

15,6% 


 

26.900 


 

16,0%


 

 

28.300 


 

16,9%




 

 Önnur žjónusta og ótilgreind  


 

4.800


 

 

2,7%


 

 

4.500


 

 

2,7%


 

 

4.500


 

 

2,7%


 



 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 Atvinnuleytendur
 

 

5.500


 

 
 
 

13.100


 

 
 
 

13.700


 

 
 


 

Vinnuafliš alls 16 til 75 įra:


 

 
 184100
 

 
 
 
 180900
 

 
 
 

181000


 

 
 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 

Utan Vinnumarkašar


 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
  Įętlašur fjöldi Estimated
  number  

 

 

38.900


 

 
 
 

42.600


 

 
 
 

42300


 

 
 


 

 Utan vinnumarkašar Inactive


 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
Nįmsmašur Student 
 

 
 11.400 
 
 
 

13.500


 

 
 
 

13300


 

 
 


 

 Eftirlaun Retired


 

 

10.100


 

 
 
 

10.500


 

 
 
 

10900


 

 
 


 

 Öryrki eša fatlašur Disabled


 

 
 7.200
 

 
 
 

7.200


 

 
 
 

7800


 

 
 


 
 Atvinnulaus Unemployed 
 

 
 1.300
 

 
 
 

3.000


 

 
 
 

3700


 

 
 


 
  Veikur Ill or temporary unable
  to work 
 

 

2.300


 

 
 
 

2.100


 

 
 
 

2000


 

 
 


 
  Heimavinnandi Home
  working  
 

 
 3.100
 

 
 
 

2.900


 

 
 
 

1900


 

 
 


 
  Ķ fęšingarorlofi  In maternity/paternity leave 
 

 
 1.700
 

 
 
 

1.400


 

 
 
 

1200


 

 
 


 
  Annaš Other 
 

 
 1.800
 

 
 
 
 1.900
 

 
 
 
 1400
 

 
 


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 
 Allir 16 įra til 75 įra? 
 
  223.000
 
 
 
 223.500
 
 
 

223.300


 
 





Ég fę ekki betur séš en žetta sé stefna į mešaltals status tölur ķ EU frekar en status tölur sem beygja į Ķslenskum ašstęšum til aš auka innri žjóšartekjurnar. Allir vita aš fjįrmįla milliliša kostnašur žaš er milli višskipa ašila į vsk. eša söluskatts ašila og neytenda į markaši er hlutfalllega sį hęsti ķ heimi.  Žaš er fjįrmagnskostnašur į 300.000 manna neytenda markaš. Ešlilega rekin bankageiri mišar tekjur sķnar viš tekju afganga višskiptavina sinna ekki eiginfé žeirra žaš er žessi sem ekki ętlar aš leggja allt undir sig og drottna ķ skjóli óbeins eignahalds.



Eftirfarandi  tölur
gefa heildar mannfjölda:



   





 
 
 

2008


 
 

 

2009


 
 

 

2010   


 
 


 

Mannfjöldi 31.des


 

319.368  


 
 
 
317.630
 
 
 
 318.452
 
 



 
 Mismunur
 

96.368


 

 
 
 

94.130


 

 
 
 

95.152


 

 
 




Hvaš eru žessi umfram žśsund aš gera.  Skošum mannfjöldreifingu 2009.




    2009   

 
 

Mannfjöldi Hagstofan 


 
 
 
 
 
 

319.368 


 
 
 
 
 
 


 

0-14 įra 


 
 
 
 
 

66.584 


 

20,8% 


 
 
 
 


 

15-64 įra 


 
 
 
 
 

215.611 


 

67,5% 


 
 
 
 


 
 65 įra og eldri
 
 
 
 
 

37.173 


 

11,6% 


 
 
 
 


 

Mat mišaš viš ašra aldursdreifingu  


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 


 

0-15 įra 


 
 
 
 
 

71.340 


 

22,3% 


 
 
 
 


 

16-65 įra


 
 
 
 
 

215.611 


 

67,5% 


 
 
 
 


 

65 įra og eldri


 
 
 
 
 

32.417


 

10,2%


 
 
 
 







Hér mį ķ fljóttu bragši skjóta į aš um  25.000  af 33.000 manns sé ennžį starfandi eftir 65
įra aldur. Žetta žekkist ekki ķ EU. Žegar 13.000 fullhraustir eru ķ atvinnuleit.
 Ķ Rķkjum sem gera śt į innri žjóšartekjur [Žżskaland] er liš į eftirlaun ekki vanda mįl ef žetta hefur nóg į milli handa til aš kaupa vsk. žjónustu. Hér mętti borga žessu liši [eldri en 65] uppbętur
sem nema hįlfri heildar upphęš ķ atvinnuleitenda bętur til aš fara  strax ķ žjóšartekju framleišslu.





Hvaš segir fręšingar Hagstofu um mannfjöldažróun: eftirspurn
er erlendum lįntökum?







Ķ mišspį mannfjöldaspįr Hagstofunnar 2010-2060 er gert
rįš fyrir aš mannfjöldi į Ķslandi verši 436.500 ķ lok spįtķmabilsins mišaš viš
317.630 ķbśa 1. janśar 2010. Gert er rįš fyrir įframhaldandi fólksfękkun į
yfirstandandi įri, en frį og meš įrinu 2011 mun fólki fjölga į landinu žrįtt
fyrir neikvęšan flutningsjöfnuš bęši žį og į įrinu 2012. Ķ mišspį og hįspį er
gert rįš fyrir nįttśrlegri fólksfjölgun śt spįtķmabiliš. Mešalęvi mun halda
įfram aš lengjast bęši hjį körlum og konum.







Fjölgun neytenda ķ EU  er ekki ķhuguš, gleymum ekki aš ellilķfeyrisžegar eru neytendur.



Žar var fjölgum 2010 : 0.098% sem svarar įrlegri fjölgun ķ 50 įr: 107 % eša tvöföldun ķbśa EU.



CIA: gerir rįš fyrir ķbśatölu hér ķ jślķ 2011: 311.058 manns. Gerši ekki rįš fyrir innflutningi į vinnuafli ķ topp atvinuleysi.



0,687% er spįin um ķbśafjölgun fyrir 2001 sem samsvarar  28 földun ķbśa į 50 įrum. Ķ bśatala 8.400.000-



Mešalęfi er aš flestra mati ętt geng: Ķ framhaldi verša flytja hęfust genin hér śt ķ rķki meš hęrri innri žjóšartekjur og ķ stašinn kom hér gen śr rķkjum žar sem mannlķf skipta minna mįli. Hagfręši reynsla marga Ķslenskra hagfręšinga. Ég rek ekki mitt bś į annarra bśa reynslu  og lķt į alla žętti mķns rekstrar til aš skilja samhengiš.



Grunnviršisauka tekjur allra EU efnahagslögsaga eru uppspretta hįviršisauka geiranna sem į žeim byggja. Heildartekjur af vsk. reikningum eru žjóšartekjur, vaxtatekjur og opinberar tekjur reiknast ekki aftur žvķ žaš er tališ tvķtalning ķ alžjóšafręšunum.  Hér vantar hįviršisauka tekjur og hlutfalla af ekki vsk. tekjum er alltof hįtt ķ samanburši.


Lišiš sem žekkir ekki efnislega fįtękt!



Raunįvöxtun ķ vešlįnasjóš tilliti.



Ef öll vešlįn ķ safni eša sjóši eru meš vertryggšum raunvaxta kröfum žį er safniš og sjóšur ķ heildina litiš meš mešaltals raunvaxta kröfu. 



Um Prime vešlįnsjóš,  žį er žaš sjóšur sem gerir śt į öryggi meš tillit til  innstreymis verštryggšs  reišufjįr, žar eru raunvextir 0-2,0% max til aš tryggja lęgri mįnašargreišslur. Lįnstķmi 30 įr til 45 įr til aš tryggja lęgri mįnašargreišslur. Žessi lįn greišast öll nišur og greišslubyrši minnkar į lįnstķma.  Sjóšurinn notar verštryggt innstreymi til aš  endurlįna og er žvķ alltaf jafn
stór žar sem stöšuleiki rķkir į markaši um skiptingu hlutdeildar. Vešlįnasöfn sem aušvelta er aš selja og breyta žvķ ķ reišufé. Raunvaxtakrafa getur stękkaš sjóšinn. Hér eru dęmi um raunvaxta kröfu  stękkunar į sjóši mišaš viš 35 įr og 90.





 

 

Raunavaxtakrafa


 

 

 

2,0%


 

 

 

3,5%


 

 

 

6,0%


 

 

 

8,0%


 



 

 

Eftir 35 įr


 

 

 

2 földun


 

 

 

3 földun


 

 

 

8 földun


 

 

 

15 földun


 



 

 

Eftir 90 įr.


 

 

 

6 földun


 

 

 

22 földun


 

 

 

189 földun


 

 

 

1019 földun


 




  



Hér er augljóst aš jafnvel 2,0% raunvaxta karfa er ķ hęrri kantinum.  Žessi vešlįn er tengd fermetra fjölda almenns hśsnęšis og heildartekjum samfélags [markašar] til skiptingar og žvķ eru lķfskjör og fjölda einstaklinga ķ hlutfallslegu samhengi.  



Hér sést svart į hvķtu aš Ķslendingar eru ekki tölvķsir eša mikiš mikla žekkingu į öruggri lįnastarfsemi.



Stašreyndin er sś aš lįnsform  hefšbundins ķbśšalįnsforms meš fasta raunvaxtakröfu 4,0% til 8,0% ķ hausi bréfs [vertryggšir nafnvextir], žį eru žaš sannarlega markmiš stjórnenda.  Kröfur um vöxt veša fylgja vexti safni aš sjįlfsögšu.
 



Meš tilkomu ķbśšalįnsjóš  var verštryggša  nafnvaxta lįnsforminu, meš sömu žungu greišslubyrši
allan tķman: gerši ekki rįš fyrir višhaldi eša uppvexti barna, breytt ķ įtt til skammtķma Balloon raunvaxta uppsveiflu lįna. Vešlįnsjóšir hęttu žvķ aš vera CPI indexed [verštryggšir]og uršu CPI
linked meš raunvaxta kröfu 6,0% til 8,0% :meiri ef veršbólga yrši meiri.



Um lķfeyrissjóš almennings sem nęr ekki tekjum į žrišja žrepi aš jafnaši um 80% ķ stöšugleika rķkjum žį gildir aš eilķfšar öryggiš er sett į oddinn, en ekki barnalegar vęntingar stjórnamanna um veršsveiflur į skammtķma mörkušum sem kunna ekki aš reikna og hafa ekki bókhaldslegt innsęi til aš setja hluti ķ įbyrgt samhengi.



Sjóširnir gera śt aš innstreymi [išgjöld į tekjur] séu
jafnar śtstreymi [lķfeyrisśtborgunum] į hverju uppgjörs įri.



Žegar innstreymi er meira en śtstreymi žį ręšir stjórnin:



A. Lękkun innstreymis į nęsta įri.



B. Hękkun śtstreymis į nęsta įri.



C. Fjįrfestingu ķ Prime vešlįnsafni til verštrygginga. Lįn greišast
nišur, raunvextir 0-2% meš verštryggingu į gjaldföllnum greišslum, ekki į
safninu sjįlfu til aš hękka eiginfé og blekkja markašinn.



Žegar śtstreymi er meira en innstreymi žį ręšir stjórnin.



A. Lękkun śtstreymis į nęsta įri.



B. Hękkun innstreymis į nęsta įri.



C. Sölu prime safna til aš višhalda status quo eša óbreyttu jafnvęgi.



Almenn launžega samtök skilja aš lękkun almenns hśsnęšiskostnašar skilar raunverulegum kaupmętti  og efnahagslegum samfélags stöšuleika.



Einnig
į alfariš aš semja um heildartekjur kennitölu og reikna žar į lķfeyrisgjöld sį höfušstóll er ekki til aš semja um žvķ į hann leggjast samfélagsgjöld og er žaš Rķkisins aš dreifa žeim fastakostnaši sem jafnast  žetta krefst vsk. sölutekna žvķ hér įšur fyrir greiddu Borgarar einir skatta[gjöld] fyrir aš hafa ašgang aš samfélaginu og tękifęri til aš auka tekur sķnar. Greifar greiddu fastar įlögur af landi
sķnu.  Starfsmenn einvaldsins greiddu honum enga skatta, en af viršingu viš žį sķšar er žaš engin launung aš var formsatriš aš leggja gjöld į og taka aftur. Žašan kemur merkingin laun. Enda voru žetta launrįš.  Gušslaun er skattur žaš sem fer ķ skattinn til kirkjunnar.       


Hver eru best til aš skila fastakostnaši samfélgsins?



Jöfnun samfélagsgjalda



Meš fyrirmyndar skattakerfi er įtt viš kerfi sem allir geta skiliš og stendur best best undir samfélagsstöšuleika svo sem ķ Rķkjunum žar sem slķkur grunnur er ķ hafšur ķ heišri: flest rķki önnur en Ķsland į Vesturlöndum.



Skattar eru įlögš samfélagsgjöld į rauntekjur į hverjum tķma til aš taka af aftur af heildar launum. Žannig skiliš eru heildarlaun tekjur og skattar sem eru tekjur velferšakerfisins.



Grunnskatt 10% ętti aš leggja į allar tekjur.
10% skattur į 1,0% raunvexti eru til dęmis 0,1%  af leišréttum eigna höfušstól. Veršbętur į
allar eignir į ekki bóka sem tekjur. Heldur fella alfariš undir rżrnunarkostnaš t.d. vegna vešurs og efnahagsašstęšna.  Kerfs Prime vešsafnasjóša ķ bókhaldslegum skilningi. 



Gjaldaįlögur į tekjur verši žrepskiptar til einföldunar og hér er gert rįš fyrir žremur žrepum og višmišunar upphęšir hugsanlegar en ekki raunverulegar til dęmigeršs skilnings.





Allar tekjur undir heildar įrstekjum 2.000.000 kr. beri 10 %
skatt.



Žannig bera 2.000.000 kr. 200.000 kr. skatt.



1. Skattžrep.



Tekjur yfir heildarįrstekjum 2.000.000 kr. beri  35% skatt.



Žannig bera 3.000.000 kr. 200.000 kr. + 1.000.000 kr. x 35%  eša alls 550.000 kr.  Žaš er bera um  18,3% mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 3.550.000 kr. heildar launum.



Žannig bera 4.000. 000 kr. 200.000 kr. + 2.000.000 kr. x 35%  eša alls 900.000 kr.  Žaš er bera um  22,5% mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 4.700.000 kr. heildarlaunum.



Hįmarksskattur į heildartekjur
undir 2 . žrepi 22,5%.



2. Skattžrep.



Tekjur yfir heildarįrstekjum 4.000.000 kr. beri  45% skatt.



Žannig bera 5.000. 000 kr. 700.000 kr. + 1.000.000 kr. x 45%  eša alls 1.150.000 kr.  Žaš er bera um  23,0 % mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 6.150.000 kr. heildarlaunum.



Žannig bera 8.000. 000 kr. 1.150.000.000 kr. + 3.000.000 kr.x 45%  eša alls 2.500.000 kr.  Žaš er bera um  31,2% mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 10.500.000 kr. heildarlaunum.



Hįmarksskattur į heildartekjur
undir 3 . žrepi 31,2 %.



3. Skattžrep.



Tekjur yfir heildarįrstekjum 8.000.000 kr. beri  50% skatt.



Žannig bera 12.000. 000 kr. 2.500.000 kr. + 4.000.000 kr. x 50%  eša alls 4.500.000 kr.  Žaš er bera um  37,5  % mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 16.500.000 kr. heildar launum.



Žannig bera 120.000. 000 kr. 4.500.000 kr. + 108.000.000 kr. x 50%  eša alls 58.500.000 kr.  Žaš er bera um  48,7  % mišaš viš heildar tekjur.  Žetta jafngildir 17.500.000 kr. heildar launum.



Hįmarksskattur į heildartekjur
į  3 . žrepi stefnir į 50,0 %.



Hér alls ekki gert rįš fyrir persónuafslętti, nefsköttum, samsköttun eša öšru misrétti. Hér er gert rįš aš allar tekjur uppfylli svipašar kröfur. 3 žrep skilgreina lķka 4. grunntekjustofna.  Žess vegna mį draga frį tekjum sem myndast į 3 žrepi fast upphęš ķ framkvęmda sjóš aldraš.  Śtvarpsgjald mį frįdrįttartengja [frįtekjum rķkissjóšs] hlišstętt.



Hér er hagur hins opinbera aš allir launžegar hafi sem bestar tekjur. Fjölmennustu žrepin beri mesta įbyrgš [skatta] ķ heildina litiš og skili mestum  tekjum til samfélagsins.



Oršręša aš hękka tekjuskatta af launum, sannar žaš sį sem notar hana skilur ekki alžjóša hagfręši.   Viš leggjum passlega meira į tekjur žeirra hlutfallsleg sem geta skapaš meiri raunveršmęti.  Viš stżrum fjįrmagni ķ kaup į hlutabréfum vsk. fyrirtęka, fjölgum skattgreišendum til aš lękka allar skatta prósentur. Gerum beinan fjįrmagns sparnaš ófżsilega, skattleggjum ekki veršbętur žvķ alltaf er nóg af liši sem vill ekki taka įhęttu ķ keppni um uppbyggingu vsk. og žaš žarf enga raunvexti til aš žaš leggja inn į verštryggša reikninga.  Viš stżrum fjįrmagni ķ aš fólk eignist eigiš hśsnęši og mišum raun vexti lįna miša viš tekju žrepin, lęgri hśnęšiskostnašur er lķka óbein nišurgreišsla į launkostnaš vsk. fyrirtęki.  Eigandi sem bżr ķ eigin eign hugsar betur um hana, hann į aš geta greitt višhald śr eigin vasa [vsk. frķtt] en ekki rukka žaš inn af öšrum ķ formi skattarefsinga.
Almennt lęgri hśsnęšiskostnašur lękkar almennt leigu.



Almennt efnahagslega og stjórnsżslulega mį ęvi hśsnęšiskostnašur fjöldans į 1. og 2. žrepi, aldrei fara fyrir 50% af tekjum fyrir gjöld til samfélagsins. Restin fer ķ eflingu of višhalds vsk. tekna žaš er innri žjóšartekna sjįlfkrafa ef įhęttu laus verštryggšur sparnašur er ķ lįgmarki.   



Hśsnęšis kostnašur er allur kostnaš til višhalda fasteignavešsins. Hér er ķ skjóli fįfręši stoliš daglega eignarhluta lįntaktaka eša rétti hans til vešlosunar, meš žvķ aš skuldfęra į hann fram ķ tķma įfallnar eignaveršbętur lįnsjóšsins. Falsiš felst ķ aš tekjufęra afskriftir, hękka upp ķ nafni
raunįvöxtunarkröfu til hękkunar į eigin eignfé sjóšsins.  Afskriftir eiga aš fara ķ tekjuskatts frķa
varasjóši til aš leišrétta eigin fé sjóšsins, bókast sem tekjur eftir aš įhętta
er afstašinn en gjaldfęrast fyrirfram.  Veršbólga umfram raunhagvöxt er ekki eign
heldur męling į peninga sem ekki var innstęša fyrir į uppgjörstķmabili: [N.B. 30
įr eru uppgjör 30 įra skuldbindinga].

Virkja fjöldan til til skila į samfélagssköttum minnkar tękifęri fįrra til til aš breyta ķ fjįrmagnstekjur. 


Enginn lįnar sķnkum!

Ef H.Ķ. hefši vitaš aš 1. jafngreišsluskuldarsjóšir erlendis brenna upp veršbólgu meš žvķ aš afskrifa fyrirframteknar veršbętur [vextir eru mesti fyrst žess vegna] af fyrstu jöfnugreišslum [alltaf jafnhįar ķ krónum] nżrra lįna yfir į veršrżrnašar greišslur eldri lįna,  žį hefši hann ekki śtskrifaš efnahagslega vanžroska įhugamenn frį stofnun sinni: heldur śrval žeirra greindustu į hverjum tķma. Sjóšur er žroskašur žegar fyrstu lįnin greišast upp:  Žį eru heimtur nęgar fyrir nżjum 1. flokks vešskuldar lįnum. Betri leiš til verštyggingar mišaš viš CPI [sem męlir eftirspurn žeirra sem eru um mešaltekjur: Ekki heildarneyslu, meš ofurtekju fyrir-fólkiš innfališ] hefur aldrei komiš fram ķ heiminum. 2% raunvextir tvöfalda stęrš slķks sjóšs į 30 įrum.

Fjįrfesta ķ fjölgun žegna er sér Ķslenskt fyrirbrigši.  Eftir 1970. Flestir miša viš afköst į tķma.

Bulliš sem kemur śr flestum deildum H.Ķ. er heimsmet ķ Alžjóšlegum samanburši.

Žaš žarf ekkert matsfyrirtęki aš segja erlendum hvaš er grundvöllur matfyrirtękja į lįnshęfi skuldunautar=lįnadrottins: greišslugeta skuldunauta žess sama.

Įlagning  Banka/lįnstofnanna eru kostnašur [vegna yfirbyggingar] og vextir til greišslu vaxta og kostnašar til annarra lįnadrottna [10% svo kallašir sķnkir sparifjįreigendur]  og vextir sem skiptast ķ grunnvexti sem eru settir fyrst [initial] og veršbętur til afskrifta vegna veršbólgu įhęttu. 

Önnur įhętta svo um hagnaš af rekstarhagnaš og fjįrfestingahagnaš  [sem er breytilegur] fellur undir sérstaka įhęttu bankastarfsemi, sem greišist alfariš af lįntaka og žaš er sama lįntaki sem leggur til gulltryggš veš til tryggja sinni įhęttu.

Fį rķki er jafn vanžroskuš og Ķsland mišaš viš nįttśraušlindir og legu.

http://www.r-i.co.jp/eng/

Menn lifa ekki į lķfeyrissjóš tekjum annarra.

Öryggir Bankar geta lįnaš endalaust, ef stašiš er ķ skilum. Vanskil eigin skuldara eru fyrsti merki um greišsluerfišleika ekki uppspretta grunntekna rķkisjóšs hér: vaxtaskattar lķka į drįttarvexti: žį ber yfirlit  [supervision: ekki eftirlit control] aš fara į stašinn og athug starfsemina.  Greišsluerfišleika stafa oftast af óhęfu greišslumati meš tiltil raunvaxta kröfu og lįntķma.

Hér kemur strax fram aš endreisinn į sama grunni er aš hrynja. Bankar styrkjast ekki į greišsluerfišleikum lįntaknenda sinna.

Vešsetja annarra eigur og lķfa į lķfeyri sem ekki eru oršin aš veruleika og žį eign annarrar kynslóša gera sķnk lķtilmenni.  Žaš er sjįlfsagt aš spara sķnar eigin uppskeru. 

Rķkistjórnin hér rekur fjįrmįlgeirann hér sem skattastofn og žaš er ekkert annaš en ólögleg skattheimta.   


mbl.is Lįnshęfiseinkunn Ķslands lękkuš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Heimilishagstjórnarfręša skortur.

Basic economics are part of common upbringing and formation in many civilizations, therefore not studied in higher levels of education, considered common sense. In that sense are some countries underdeveloped even though possessing considerable natural resources.

Fjįrmįla ólęsi Ķslenskra stjórnvalda er augljóst hjį žroskušu žjóšunum.


Virkilegar fasteignir

Žegar tališ er um aš greiša įhęttusęknum sem geta sjįlfum sér um kennt.

Rifjum žį upp aš um 1982 setti m.a. Jóhanna lög um einokun neysluvķstölu [mjög gengishįš į Ķslandi] til vaxtaleišréttingar allra grunnvaxta śtlįna.

Žetta var réttlętt meš žvķ aš neysluvķstalan myndi fylgja hśsnęšisveršžróun hķbżla 60-80% launžega sem ķ alžjóšasamfélaginu kallast ekki virkilegar fasteignir.  Alžjóšsamfélagiš verštryggir śtlįn ķ žessum flokki meš vķsitölu sem tekur miš af verši hins vešsetta horft til markašsverš eša nżbyggingarkostnašar. Ķ frjįls samkeppni reiknar sér hver sķna śtlįnastofnum  sķn eigin hķbżlavķstölu til vešverštryggingar sem byggir į hennar śtlįna śtsjónarsemi ķ ljós reynslu  sķšustu 25- 40% įra og stefnumörkunnar Rķkistjórnar um framtķšarinnar, sem alltaf hjį hinum žroskuš rķkjum fylgir einföldu stöšuleika formślunni fyrir uppstöšu neyslumarkašar 60-80% tekjulęgstu launžega:

 Stöšug Laun = Hśsnęši + Neysla.

Hér gekk einokun ekki upp gagnvart erlendu lįnadrottnunum, hinsvegar er fólk sem gerši langtķma įętlanir śt į  aš neysluvķsitala myndi tryggja žeim žaš sama og hśsnęšisvķstala til langframa ranglega kallaš skuldarar. Samiš var um aš skuldin vęri tryggš m.t.t. vešsins. ķ hugum flestra.  

AGS=IMF bendir į ķ skżrslu 2005 aš 60% yngri hluti žjóšarinnar sé žegar oršinn of skuldsettur og neyslurįšstöfunarskertur meš hįum lķfeyrissjóšsbindingum  aš hķbżlaverš [hugsaš til vešsetningar til fjįrmögnunar įhęttulįna]  sé komiš langt yfir nżbyggingarkostnaš og allt stefni ķ greišslužrot į nęst mįnušum.

EU fjįrmįlamarkašir taka meir afföll aš bréfum greišenda sem stefna ķ fjįrhagserfišleika. Žeir vilja ekki sitja uppi meš óseljanlegar fasteignir.

60% žį eru örugglega 80% nś. Žetta er fólkiš sem getur ekki stašiš undir lķfeyrisgreišslum žeirra sem bśa ķ skuldlausu hśsnęši. Enda var vitaš 2007 aš žęr myndu lķka skeršast um 40% fyrr en sķšar.

Stjórnvöld skulda  žessum stóra hópi neytenda leišréttingu į höfušstólum sķns hśsnęšis og ofgreiddra vaxta ķ skjóli rangar verštryggingar leišréttingar į žessum śtlįnaflokki aš mat Žroskušu rķkja alžjóšsamfélagsins og žroskašra Ķslendinga sem viršast ekki komast fyrir ķ stjórnsżslunni hér. 

Almenn leišréttingar nišurfelling höfušsstóla žeirra sem ekki bśa ķ virkilegum fasteignum virkar strax ķ aš koma neyslunni ķ gang og auka innflutning og atvinnuvinnu tękifęri.

Sjįlfsögšu veršur minni žörf fyrir hlutfallslegasta stęrsta fjįrmįla geira ķ heimi.

Aukin innflutningur aušveldar śtflutning, allir vilja selja meira.

Kostnašur getur veriš góšur sem eykur valdreifingu um allt land t.d. og skapar fjölbreytni ķ störfum.

Kostnašur sem styttir starfsęvi og eykur glępatķšni er óžarfur ķ žroskušum Rķkjum [Stjórnsżsla meš žroskašan heila] sem eiga nóg af orku og hrįefnum til aš auka góšan kostnaš.    

Žeir sem skilja žetta ekki skilja ekki IMF = AGS eša žroskašar žjóšir.

Flest sem er öšruvķsi ķ lagagrunni Ķslenska fjįrmįlgeirans en hjį žroskušu žjóšunum, er óréttlįt og ber aš eyša slķkum ólögum og reglugeršum strax og taka upp hinar žroskušu.

Horfum til ŽŻSKALANDS.  Verštygging į aš mišast viš verš žess sem er sett aš veši. Tryggja greišslugetu umsamins höfušstóls sama vešs. Hér er veriš aš ręna almenning. Svipta alla ašra lķfeyri framtķšarinnar.  

Berum okkur ekki saman viš Indland eša Argentķnu, til aš fegra įstandiš.


mbl.is Segja Ķsland ętla aš greiša meš vöxtum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš meš neyslurįšstöfunartekjur?

Hvaš meš neyslurįstöfunartekjur 80% Ķslendinga ķ framtķšinni. Menn lifa ekki į žvķ aš éta sparnaš bundinn ķ heimilisfasteign og séreignarsjóšum.  Engin lifir lengi į atvinnuleysisbótum.

Samfélagslegt óréttlęti skapar skilyrši fyrir fjölskylduvandamįlum. Ķ upphafi skyldi endinn skoša. Breišavķk voru vextir en ekki höfušstóll.  

Öreigaframleišsla rķkistjórnarinnar ķ samrįši viš endurreista fjįrmįlakostnašinn sżnir aš stjórnvöld išrast einskyns og grįta krókadķlatįrum. 

Ešlilegt er aš borga ķ hśsnęši viš aš skulda 66% af markašsvirši eša ķ samręmi viš nżbyggingarkostnaš.

110%/ 66%  eru gróft metiš 66% of hįtt.

Laun = hśsnęši 50% + neysla 50%. Ef laun er stöšug žį  Verša Laun = 83% hśsnęši + 17 % neysla.

Laun = hśsnęši 30 % + neysla 70% => Laun = 50%  + neysla 50%.

Samfo vill ekki leišrétta höfušstóla alla hżbżlalįna[ešlileg hśsnęši m.t.t žjóšartekna 80% fólks minnst] og taka svo upp hķbżlavķstölu į žennan lįnaflokk ķ framhaldi. Ekki gagnvart fjöldanum , bara gagnvart lįndrottnum bankanna. 

Hinsvegar gagnast sértęku [ójafnašar] ašgerširnar best žeim sem hafa tekjur ķ hęrri kantinum.

Hręsnin og forheimskan er žjóšarskömm.

Ég hefši lękkaš alla höfušstóla strax um 40% - 50%  [eša nišur ķ nżbyggingarkostnaš] og sett sķšan sérstaka hrunaskatta į virkilegar fasteignir góšęris hluta žjóšarinnar. Žess sem ekki var aš borga um eša yfir 50% ķ hśsnęši aš tekjum. 


mbl.is Tķu prósent undir tekjumörkum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mešaltals tölur ?

Hķbżlavešbréfasöfn til baktrygginga śtgįfu skuldabréfa Ķslensku séreignarbankanna til reišufjįrmögnunar į EU 1. flokksmörkušum [hķbżlaveštryggingar į 1. vešrétti] m.a. frį innkomu 2004 gengu vel til aš byrja meš enda bśiš aš telja alžjóša samfélaginu aš tilgangur vęri aš aš lękka kostnaš viš heimiliseignarkaup almennings į Ķslandi [m.t.t. 40 įra afborganna tķmans, žroskuš hugsun], žaš er er heildargreišslur starfsęvinnar ķ dollurum eša evrum tališ. Hinsvegar kom fljótt ķ ljós aš tilgangurinn var einungis aš nęla sér ķ reišufé ķ evrum og pundum til aš setja ķ įhęttu fjįrfestingar. Skiplagašar ašgeršir voru ķ gangi aš hękka hķbżlaveša veršgildi į Ķslandi og voru žau komin 20% upp fyrir nżbyggingar kostnaš 2004 [hraši stefndi į 50% innan 3 įra. Žvķ var svaraš meš auknum afföllum į EU-mörkušum.  Slķk ofur hķbżlaverš haldast ekki ķ 40 įr.  Karfa um aš sķna  50% - 80% mešalvaxtatekjur vaxtatekjur į hverju įri nęstu 40 įr žótt sżna algjöra fįkunnįttu   į hķbżlamarkaši.   Dęmi: sé gefiš śt  100 milljarša banka skuldabréf meš bakveši ķ hķbżlum [til sölu hjį hśsbréfasjóši] žį bókuš bankarnir hjį sér eintóma vexti fyrstu įrin og nįnast einga  innborgun inna į höfušstóla Hķbżlasjóšina.      

Hķbżlasjóšur ķ sjóšasafni séreignarbanka er hugsašur [ķ žroskušum žjóšfélögum] sem framlag til trausts höfušstóls. Žessi sjóšur er rekin į langtķma forsendum og fylgir forsendum um ķbśafjölgun og kaupmįtt almennings.  Mešal raunįvöxtum er um  1,5% -2,5% žar sem ešlileg grun veršbólga [of mikiš fjįrmagns śtstreymi į markaši] į 30 įra tķmabilum er um  1,5% -  2,5%. Fastir nafnvextir žvķ aš mešaltali 3% - 5%. Alstašar žar sem  sem frjįlsmarkašur rķkir veršur mešal įvöxtun aš vera 2,5% minnst žess vegna verša verš į orku og hrįefnismörkušum aš hękka aš mešaltali minnst um 2,5%. Höfušstólsverš žess sem alltaf selst. Žess vegna verša rķkistjórnir aš rżra gjaldmišil sinn ašeins, blįsa vęntingu ķ formi pening śtgįfu inn į neytenda markaši, žetta gildir sér ķ lagi žar sem hrįefni og orka er af skornum skammti.  Hinsvegar žar sem nóg er af orku og hrįefni og góšir sölumenn žį leišir  hęrra verš til ešlilegar aukningar reišufjįr į neytenda markaši og verš žaš fķn velmegunar veršbólga. Stétt meš stétt hękkar.  "Innflation" er myndręnt anda/loftflęši og veldur bólu. Belgingur er efnis/vatns  flęši og veldur bólgu ķ sjóšsbelgjum rķkissjóšs. Eingreingin er grunn nśtķma hagfręši [enda sér ķ lagi Ķslenskir illa aš sér ķ stęrš, hlutfall og samanburšarfręši og ešlisfręši allra hluta, mį segja forritašir ķ anda vęntingarhyggju krafa alžjóšfjįrfesta] sem skilja ekki aš žegar strķš voru hér įšur fyrr var hermönnum lofa hįu kaupi [tryggt meš korn śttekt, svo gulli] meir en Rķkiš įtti žetta hękkaši verš į mörkušum sem lękkuš fljótt žegar eftirspurn vegna mannafalls lękkaši. Į góšum gömlu dögunum ķ Hollandi og UK t.d.  varš žaš nżlendu góssiš sem olli bólgu ķ peningabelgjum neytenda heima fyrir og ef allir hękka jafnt žį veldur žaš góšri jafnašarbólgu.

Reišufjįrskortur myndašist hratt samfara fallandi verši Ķslenskra vešskuldabréfa į EU-mörkušum meš bakvešum ķ hķbżlum almennings į Ķslandi. [žaš įtti aš velta hķbżlum eins og sęlgęti].Frį 2005 voru ašilar byrjašir aš tryggja sig: eins mį skilja meš aš lesa žjóšarskżrslu starfsmanna AGS:IMF frį 2005.

80% af fasteignatryggingum séreignabanka voru af hķbżlum. 80% skulda almennings eru af hķbżlum.

Žegar Steingrķmur er aš millafęra og reikna mešaltöl, gleymir hann aš forgangsraša m.t.t. til Ķslensks almennings žeirra sem voru blekktir til aš taka hśsbréfalįn į Ķslandi. 

Svo mį spyrja ef Glitni hefši veriš lokaš 2004-2005, žį hefšu Kaupžingbanki og Landsbanki žurft aš taka lįn vegna séreignartryggingarsjóšsins.

 

Ķ uppgjörum nżju bankanna komi fram aš lįn til višskiptavina hafi veriš fęrš frį gömlu bönkunum yfir ķ žį nżju į 31-47% afslętti.

Žetta er višurkenning Rķkisstjórnar Ķslands į fölsušum höfušstólum, galli į žvķ aš miša leišréttingar viš neysluvķstölu en ekki hķbżlavešavķsitölu. Viš erum aš borga 31-47% of hįa vexti vegna rangrar leišréttingar gagnvart almenningi į Ķslandi: žótt žeir dreifist į 40 įr.    

60% žjóšarinnar er aš ósekju kśgašur til aš lįta millifęra skuldir óreišumanna og sišspilltra samsęris ašila ķ stjórnsżslunni į hķbżli sķn.  Žetta gerist žegar skammtķma veršbólgu vķsitala neyslu er notuš ķ staš hķbżlavešvķstölu og óprśttnar rķkisstjórnir sjį sér leik į hendi. Hér nęgši į sķnum tķma aš bjóša upp į einn neysluverštryggingar innlįnsreikning ķ hverju śtibś. Ekki innleiša einokunarvķstölu į öll śtlįn sem tekur bara miš af skammtķma sjónarmišur į neysluveršmętum.

Žroskaš hķbżlasjóši hér sem allstašar annarstašar [Tyrkland og Mexķkó undantekningar] į aš byggja langtķma įętlanir og leišréttingar į hķbżla vķsi eša mešaltölum į veršum.

Öll einföldun sem leišir til einsżni frį vķšsżni er hryllileg og einkennir žvķ mišur mörg vanžroskuš samfélög.  


mbl.is Njóta heimilin afskriftanna?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Júlíus Björnsson

Höfundur

Júlíus Björnsson
Júlíus Björnsson

Áhugasamur um allt milli himins og jarðar. Síðan í upphafi hruns stundað sjálfsnám í EU lögum og rannsóknum á Íslensku hagstjórnargrunni: Auðlinda og fámenns efnisviðar hæfra einstaklinga.

Viðurkendir grunnar byggja á vandamálinu: framfærsla fólksfjölda í stórborgum  í vaxandi auðlindaskorti. Á þeim byggja allir alþjóðlegir Háskólar.

Nżjustu myndir

  • Hlutföll
  • Hlutföll03
  • Hlutföll02
  • Hlutföll01
  • Mortgage II
Jan. 2019
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.1.): 0
  • Sl. sólarhring:
  • Sl. viku: 8
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 8
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband