Fęrsluflokkur: Sišferši

Skattlagning ķ Danmörku



Skattlagning ķ Danmörku







Ekki heimfęrš žżšing heldur myndmįl dönsku forfešra [nżlendu herranna] minna lįtiš njóta sķn. Žar er skattur lagšur į til aš taka af aftur. Hlutföll hękka og lękka sé sett fram į töflu t.d. ķ Kauphöll.  Hér sjįst 3 skipting tekju hópa. Vaxtagreišslur mišast viš 30 įra lįn žar sem vextir eru svipašar į hverju įri. 10.000.000 ķslenskt lįn ber um 431.000 kr ķ vexti į įri.  Žetta er Prime lįn sem brennur upp vegna til dęmis višhaldskostnašar. Um 2/3 hluti vaxta fara ķ varasjóš eša jöfnunarsjóš vegna veršbólgu sveifla og til aš bęta upp bruna į eldri lįnum: Hér veriš aš verštryggja vešlįnasafniš ķ heildina litiš. Žetta er ekki subPrime įhęttu fjįrfestingar lįn til 5 įra. max.  Vešsafn til mynda lįnshęfi lįndrottins ķ heildina litiš. Munar um AAAA +.  Hér koma lķka fram prinsipp Jafnašarmanna Evrópsku Sameiningar andstöšu višhorfa Ķslensku ESB sinnanna. Žeir haft 30 įr til aš breyta hlutum hér ķ įtt frį raunverulegu EU jafnašarsamfélagi.





Danski tekjuskatturinn var innleiddur 1903 og skiptist nś ķ Rķks skatt og stašar skatt. Rķkis skatturinn er tekjuvaxandi [įvöxtunarkröfubęr] mešan stašar skattur er flatur skattur.



Allar tekjur tilkomnar vegna vinnu hjį öšrum eša hjį sjįlfum sér er įsettar meš 8% samfélagslegu framlagi fyrir tekjuskatt (Danska: Arbejdsmarkedsbidrag). Žetta framlag er ķ heildina litiš "grunn skatt "gross tax: skattur į heildar tekjur įn frįdrįttar".



Tekjur undir  DKK 42,900 (IS: 927.061 ) (2010-mörkin, stillt įrlega) er laus viš skatt (nema frį grunn skatti.



Eins eru, greiddir vextir upp aš DKK 50,000 (IS: 1.079.463 kr.) lausir viš skatt. Lķka, feršir śr og ķ vinnu, sem fara yfir 24 kķlómetra/dag, innfela DKK 1.90 (IS:41 kr) į kķlómetra skatta losun. Vegna vinnuferša sem fara yfir 100 kķlómetra į dag, er hlutfalliš minkaš ķ DKK 0,95(IS:21 kr) į kķlómetir.



Stašar skattar eru breytilegir eftir borgarkjarna. Hęsti stašarskattur 2009 er 27.80 % og sį lęgsti er 22.70 %.



Héraša skattur kallast heilbrigišis framlag (Danska: Sundhedsbidrag) er 8%.

Samt sem įšur er hann įkvešinn og ķ höndum Rķkisins, žar sem héröšin hafa ekki lengur rétt til aš leggja į skatt aš eigin
vali.



Rķkis skatturinn hefur žrjį tekjuramma (grunn, mešal og yfir), žótt ķ augnabliknu falli tveir saman. 2010 tekjur frį DKK 42,900 (IS: 926.180 kr.) til DKK 389,900 (IS:8.417.651 kr.) skattlagšar
um 3.67% og tekjur yfir DKK 389,900 er skattlagšar til višbótar um 15%.



Tekjuskattinn mį brjóta nišur į žennan hįtt:




  • Samfélags
         framlag (Grunn skattur) - 8%

  • Yfir DKK
         42,900:

       
    • Borgarkjarna
            skattur - 23% - 28%

    •  
    • Heilsu
            skattur (Héraša skattur) - 8%

    •  
    • Grunn
            Rķkis skattur - 3.76%

    •  
    • Yfir
            DKK 389,900:

          
      • Yfirskattur
               - 15%

      •  

    •  




Heildar summa allra skatt hundrašshluta [%] (borgarkjarna skattur, rķkis skatta og heilbrigšis skatta framlag) getur ekki fariš upp fyrir 51.5%.



Ķ ofanįlag į ašra skatta greišir mešlimur ķ Dönsku Žjóšarkirkjunni višbót 0.4% til 1.5% kirkju skatt. Hlutfalliš veltur į borgarkjarnasvęšinu. Žar sem kirkjan er rķkis stofnun, leggst kirkju skatturinn ekki viš hįmarkiš 59% lįgmarkskröfu skattanna.



Beita mį nokkrum frįdrįttum. Almenn regla er aš skattagreišandi mį draga sķn śtgjöld frį sem myndast viš öflunar skattskyldu teknanna. Samt, eru margar undantekningar frį žessari reglu. Launžegar hafa mjög litla möguleika til skatta frįdrįtta žar sem gert er rįš fyrir aš atvinnu veitandinn leggi śt fyrir śtgjöldum sem tengjast vinnu launžega. Atvinnuveitandinn mį sķšan draga mest af žessum śtgjöldum frį sinni skattskyldu tekju. [Eintölu notkun leggur įherslu į heildina en ekki fjöldann]



Dönsk skatta
dęmi įriš 2010:



Ef žś hefur žaš sem er tališ mjög litlar tekjur (DKK 150,000, IS 3.238.389 kr.) žį borgar žś um žaš bil DKK 44,500 ķ tekju skatt (innifalinn grunn skattur), žaš er aš segja um žaš bil. 29.7% af
heildar upphęšinni. Rįšstöfun 2.277.667 kr. Mįn. 189.805 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ mjög litlar tekjur (DKK 150,000, IS 3.238.389 kr.), og žś borgar DKK 20,000 (IS: 431.785 kr.)įrlega ķ vexti, žį borgar žś um žaš bil DKK 38,000 ķ tekju skatt (innifalinn grunn skattur), žaš er aš segja um žaš bil. 25.3% af heildar upphęšinni.  Rįšstöfun 2.417.997 kr. Mįn. 201.500 kr. Mįn. eftir vaxta nišurgreišslur: 189.805 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ mešal tekjur (DKK 375,000, IS 8.095.971 kr.) žį borgar žś um žaš bil DKK 134,800 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil 35.9% af heildar upphęšinni. Rįšstöfun 5.185.740 kr. Mįn. 432.145 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ mešal tekjur (DKK 375,000, IS 8.095.971 kr.), og žś borgar DKK 30,000 (IS: 647.678 kr.) įrlega ķ vexti, žį borgar žś um žaš bil DKK 125,100 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil. 33.04% af heildar upphęšinni. Rįšstöfun 5.395.155 kr. Mįn. 449.596 kr. Mįn. eftir vaxta
nišurgreišslur: 432.145 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ hįar tekjur (DKK 780,000, IS 16.839.620 kr.), žį borgar žś um žaš bil. DKK 351,200 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil 45.0% af heildar upphęšinni. Rįšstöfun 9.257.473kr. Mįn. 771.475 kr.



Ef žś hefur žaš sem er tališ hįar tekjur (DKK 780,000, IS 138,050), og žį borgar žś ķ žaš minnsta DKK 50,000 (IS: 1.079.463 kr.) įrlega ķ vexti, žį borgar žś um žaš bil. DKK 334,900 ķ tekju skatt, žaš er aš segja um žaš bil 42.9% af heildar upphęšinni.  Rįšstöfun 9.609.378 kr. Mįn. 800.782 kr. Mįn. eftir vaxta nišurgreišslur: 771.475 kr. [ef vextir eru minnst 50.000 DKK]  





Undir Danska skatta kerfinu, žess vegna, er žaš algjörlega hugsanlegt fyrir žį sem afla hį-launa tekjum aš greiša śt allt aš 51.5% af žeirra heildar tekjum eftir Grunn skatt, sem gefur ķ heildina
57% af heildartekjunum.



Danmörk hefur lķka ekki-frįdrįttarbęran Viršisaukaskatt 25%.





Heimild: http://en.wikipedia.org/wiki/Taxation_in_Denmark



Fair Deal er ekki inn hjį žeim sem vantar botninn ķ.

Erlenda Jafngreišslu hamingjan

eša

 Verštryggingar innlįnsformiš.

 

Jafngreišsluvešskuldarlįniš eša fasta mįnašargreišslan

Žeir sem muna eftir góša gamla jafngreišsluforminu [annuitetiš=įrsgreišslan] eša žekkja žaš frį śtlöndum vita aš allir greišsluskuldir eru jafnhįar vegna žess aš samiš eru um fasta vaxtaupphęš og leggst sį ašal vaxtahöfušstól viš śtborgašan ašal lįnshöfušstól [Principal Captital] sem er śtborgašur žegar samningur hefur veriš geršur um fjölda gjalda vegna skiptingar į ašal skuldarhöfušstólnum: Lįniš og föstu vextirnir [Fixed interest]. Vextir eru ķ grunni [Grunnvextir: initial interest] settir fyrst:leiga vegna lįnshöfušstólanna[sem mótast af samkeppni] aš višbęttum vöxtum vegna greišsluerfileika eša gjaldžrota svo sem į dżrara hśsnęši eša greišenda sem tengdir eru įhęttu um tekjur į stafsęvinni žessir vextir falla ekki inn ķ mynd lįna til ķbśšarfasteignakaupenda undir 5.000.000 įrstekjum og višhalda vešinu sem mišar viš nżbyggingar kostnaš og er um 80% af honum en var um 60% lengst af žegar višskiptahópurinn var minni: žaš er alls ekki gert rįš fyrir neinni įhęttu. Um įhęttu hópinn veršur ekki fjallaš frekar enda lķtill hluti ķ flestum stöšugum efnahagssamfélögum. Hinsvegar eru įhęttu vextir vegna almennar veršlagsbreyting ķ umhverfi skuldara įętlašir mišaš viš reynslu sķšustu 30 įra ef lögbošna stefnu nęstu 30 įr žeir heita neytendaveršsvķsisvextir eša [neyslu] verštryggingarvextir [expected inflation interest] vegna žess aš flestar efnahagslögsögur miša veršbólgu įhęttuna viš sinn CPI en į Ķslandi er notast viš heilda-neyslu-vķsitölu sem sżnir ekki eins mikinn stöšuleika og įhęttu hópurinn er ekki undanskilinn sem hefur męst vęgi ķ henni. Mįnašarhöfušstólinn er žvķ hlutfall fastrar vešskuldaraupphęšar og fjölda gjalddaga [greišslna]. Einnig er heildavešskuld į eftir greišslu sérhvers mįnašarhöfušstóls alltaf margfeldi gjaldadaganna sem eftir eru og fasta höfušstólsins sem samiš var um. Sérhver mįnašargreišsla er höfušstóll sinna vanskilagjalda svo sem drįttarvaxta.

Verštryggingarvaxtahluti

 

Eins og įšur segir er fasti heildarvaxta höfušstóllinn samsettur śr grunnvöxtum [vęntanlegum raunvöxtum] og verštryggingavöxtum [vęntanlegri veršbólgu]. Raunvextirnir eru raunhęfir žį og žvķ ašeins aš veršbólgan standist vęntingar eins og hver mešalgreindur hagfręšingur ętti aš skilja, hér eins og vķša erlendis. Raunvextir rįšast nįkvęmlega žegar lįnstķma 30 įr er lokiš. 30 įr er alstašar ķ žroskušum efnahaglögsum talinn hagkvęmasti fjöldi gjalda žaš er 360 enda eru 20% ódżrrar į mįnuši fyrir vikiš en 300 til 25 įr.

Hvernig į aš setja saman heildarvexti skuldbréfa lįns sem 99.9% öruggt? Segum aš lįniš sé 60.000 ķ 3 įr og viš viljum fį 2% įri mišaš viš sparifé į bók į er grunnvaxtaskuldin til gjalda: 60.000 ((1+2%)(1 +2%) – 1) = 4,04%.

Hvernig į aš finna veršbólgu vexti? Yfirleitt nś til daga er mišaš viš śtgefin hįmörk viškomandi efnahagslögsögu [hér 3,5%] en ķ dęmunum hér er mišaš viš 3,0% ašeins minn enn ķ USA sķšust 30 įr žar sem hśn er 3,2% en meiri gróska ķ kauphöllinni žar. Ef veršbólga er 3,0% į įri eru hśn 6,0% ķ tvö įr. Lélegir lögfręšingar og višskiptafręšingar jafnvel verkfręšingar į Ķslandi įlķta taka hana fyrir raunvexti og gera hlutina flóknari er naušsyn er. Verštrygging til gjalda er 6,0%. Viš fįum žį heildar vexti 4,04% x 6,0% = 24,24%. Žetta gefur ķ hvaša mynt sem er 60.000 x 24,24% = 14.544- Nś skulum viš fara 100 įr aftur ķ tķmann og gera okkar eigiš jafnskuldarlįnsform, flest form ķ dag er sķšan žį og eldri og lagaforsendurnar žvķ žęr sömu.

 

 

Gerš jafngreišsluforms

Gerš jafngreišslulįnsforms er ķ grunni samningur um mörg smį skuldabréfalįn sem dregin eru saman ķ eitt lįn eftir aš heildarvextir hafa veriš reiknašir fyrir hvert žeirra. Hér er tafla žar sem žetta er gert fyrir 6 lįn vešskuldarsjóš til greišslu į 6 įrum meš eitt nżtt lįn į įri.

 

 

Lagšur grunnur aš jafngreišslulįni til verštyggingar

Śtb.

Vextir 2% į įri

Veršbólga? 3% į įri

Vextir alls

Skuld

Lįn 1

60.000

1.200

2,00%

1.836

3,00%

3.036

5,00%

63.036

Gjald 1

Lįn 2

60.000

2.424

4,04%

3.745

6,00%

6.169

10,04%

66.169

Gjald 2

Lįn 3

60.000

3.672

6,12%

5.731

9,00%

9.403

15,12%

69.403

Gjald 3

Lįn 4

60.000

4.946

8,24%

7.794

12,00%

12.739

20,24%

72.739

Gjald 4

Lįn 5

60.000

6.245

10,41%

9.937

15,00%

16.182

25,41%

76.182

Gjald 5

Lįn 6

60.000

7.570

12,62%

12.163

18,00%

19.732

30,62%

79.732

Gjald 6

Alls:

360.000

26.057

7,24%

41.205

11,45%

67.262

18,68%

427.262

118,7%

Mešaltal:

60.000

4.343

7,24%

6.867

11,45%

11.210

18,68%

71.210

118,7%

Hér sjįum viš aš heildar vextir į lįni 1 eru langlęgstir og žeir į lįni 6 eru 30,62%. Greišslu byršin žyngist lķka aš sama skapi ef veršbólga fer ekki śr böndum sem gerir aldrei ef śtlįnastofnanir tapa į žvķ. Viš sjįum aš annuitetiš eša mįnašar fasta greišsla er 71.210 . Viš sjįum lķka aš ef skuldunautur er meš örugga greišslugetu žį žarf enga skiptingu į vöxtum og afborgun gagnvart honum og fęr hann frįdrįtt frį skatti vegna vaxtagreišslna į Ķslandi. Mįnašarskuldargreišsla gęti žvķ veriš afborgun 60.000 meš 18,68% allan lįnstķmann. Hvaš śtlįnsjóšur gerir ķ sķnu bókhaldi kemur okkur skuldunautum ķ raun ekkert viš ef žaš er ķ samręmi viš ešlilegar bókhalds venjur hjį efnahagslega sišuš-um og kunnandi Rķkjum. Viš sjįum lķka aš eftir aš jafngreišslu vešskuldinn hefur veriš fundin śt er vextir hlutfallslega mestir fyrst og minnstir sķšast en žį er „payback time" . Hér er žaš jafnvęgiš sem skiptir mįli og greiddu veršbólgu vextirnir fara ķ aš bęta enda annarra lįna hjį sama sjóši.

 

Jafnvęgisprófun į grunn höfušstól

Til greišslu

Ofgreidd veršbólga

Vangreidd veršbólga

Gjald 1

71.210

8.174

11,48%

Gjald 2

71.210

5.041

7,08%

Gjald 3

71.210

1.807

2,54%

Gjald 4

71.210

-1.529

-2,15%

Gjald 5

71.210

-4.971

-6,98%

Gjald 6

71.210

-8.522

-11,97%

 

Alls:

427.262

15.022

21,10%

-15.022

-21,10%

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Verštryggingarvešskuldarsjóšur

Žroskašur sjóšur eftir 6 įr lįnar eitt lįn į įri eša jafnmörg nż eins og greišast upp og hefur nįš straumlögun eša jöfnum mešal afborgunum og raunvöxtum.

6 vešskulda sjóšur innkoma įriš 2018 veršbólga 3,0% aš jafnaši.

Vešskuld 1

Vešskuld 2

Vešskuld 3

Vešskuld 4

Vešskuld 5

Vešskuld 6

Alls inn:

gjald 6

gjald 5

gjald 4

gjald 3

gjald 2

gjald 1

Van/of

-8.522

-4.971

-1.529

1.807

5.041

8.174

0

19.732

16.182

12.739

9.403

6.169

3.036

67.262

Vextir

11.210

11.210

11.210

11.210

11.210

11.210

67.262

Afborgun

60.000

60.000

60.000

60.000

60.000

60.000

360.000

 

 

 

 

 

 

427.262

 

 

 

 

Afskriftir.

41.205

 

 

 

 

Nżtt lįn

370.800

 

 

 

 

 

Afgangur:

15.257

 

vextir 4,2% af sparifé 360.000 verštryggja 1,20% raunvexti:

 

 15.257

vextir 7,2% af sparifé 360.000 verštryggja 4,1 % raunvexti

 

 26.057

 Raunvextir į sparifé rįšast af vęntingum um veršbólgu: hęrri ef veršbólga minnkar. Hér hękkar nżtt lįn vegna betri greišslugetu almennt um 3,0% veršbólgu žį lękka raunvextir af sparifé.

10% af heildarlaunum eru um 17% af śtborgušum laun og ķ 30 įr eru žaš 5 įra framfęrsla ef framfęrslukostnašur er 30 % lęgri eftir 73 įr aldur er žaš 7 įra framfęrsla. Langtķma raunvaxtakrafa til aš tryggja efnahagslegan stöšuleika mį ekki vera hęrri en 1,99%. žvķ lęgri žvķ betri stjórn og meiri langavarandi rekstrarafgangur.   Saman ber rķki sem ég vil bera mig saman viš 1,99% langtķma krafan hjį UK į almennum efnahagsgrunni.  

 

Žótt višskipta vini sé sżnd lįnsform sem draga fram fķkn hans ķ lįnin eša gera hann blindan į ašalatrišin žį er ekki ešlilegt aš inni hjį vešskuldarsjóšnum sé bókaš öšruvķsi eins og um fullkoman jafngreišslu vęri aš ręša til aušvelda alla vaxta įkvaršanir, viš aš hįmarka grunnvextina til lįmarka verštrygginguna. Enda eru allar vel grunnmenntašar žjóšir ķ heimi sem bśa viš marktęka fręšinga meš žetta į hreinu og allar alvöru fjįrmįlstofnanir žurfa aš eiga eina slķka óvešsetta skrautfjöšur til aš bęta lįnshęfi sig ķ öšrum ašskildum sjóšum og til verštryggingar [sparifjįr Jóa bķlstjóra] og tryggja innstreymis reišufjįr į öllum tķmum. Hér er einn sjötti af lįnum aš koma inn žegar einn sjötti er aš fara śt žannig aš alger stöšuleiki og jafnvęgi rķkir og launkostnašur nįnast engin eša žörf til aš fjįrfesta. Bara bķša žolin móšur. Žegar mešalvextirnir nęgja ekki vegna óžolinmęši er žaš kallaš aš žaš kyndir undir verbólgunni meš žvķ aš taka lįn ķ žvķ sem upphafalega var ekki til [veršbóta varasjóšnum].

 

 

Vęntanlegur skuldunautur

Žį er žaš formiš, aušveldast og best ef ekki er hęgt aš bjóša upp į jafna vaxta skiptingu gagnvart neytenda skuldunaut, er aš reikna flata vexti miša viš heildarskuldar höfušstól, til aš losna viš óręšiš ķ talnarununum sem fylgja veldis vķsum sem hafa žann eina tilgang žegar lįn eru örugg aš auka fjįrólęsi hér į Ķslandi lķka lįndrottna og fręšinga sem vantar greinlega botninn ķ samanber hvernig er bśiš eyšileggja alla verštrygginga sjóši almennings hér sķšustu 30 įr. Innleiša glępa vešskuldarlįnaform og kalla jafngreišslu ķbśšalįn ķ skjóli žess aš enginn kanna aš byggja formślur eša skilja žęr lengur ķ tossa samfélaginu į toppnum. Śtrżma öllum innlendum frumkvöšlum- fjįrfestum.

 

 

Hér er form sem lķkir vel eftir žvķ aš vextir er hęstir į stystu lįnum [įšur en jafnaš var], samt eru fį mįnašarlįn ein sér aldrei meš 1000% vöxtum viš įrsgrundvelli nema ķ formi of verštryggša ķbśšalįna, sem eru farin aš svelta öryrkja vegna žess aš fįvitar sem kunna ekki aš reikna rįša žar rķkjum. Engin getur borgaš žrefalt raunvirši byrjunar greišslu į lokagjalddaga žótt śtreikningar ófélagslega skattasjóšs lķfeyrisjóša og stjórnsżslu geri žaš.

 

Vextir reiknast mišaš viš heildar skuldar höfušstól

Heildarskuld: 427.270 [kr./$/GB]

Greišsludreifing flatir vextir 4,4978%

Afborgun

Vextir

Greišsla

Eftirst.

Gjald 1

51.993

19.217

71210

356.050

Gjald 2

55.196

16.014

71210

284.840

Gjald 3

58.399

12.811

71210

213.630

Gjald 4

61.601

9.609

71210

142.420

Gjald 5

64.804

6.406

71210

71.210

Gjald 6

68.007

3.203

71210

0

Alls:

360.000

67.260

427.260

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vextirnir eru sżndir meš nokkrum aukastöfum til aš geta boriš saman viš hefšbundna veldisvķsadreifingar formiš sem er algengast og var sannaš fyrr en meir öld sķšan aš gęfi góša mynd af žvķ aš vextir vęri mestir fyrst vegna žess aš veršbólga aš hįmarki 3% gęti étiš upp endann į móti. Hér er heildaveršskuld ķ sömu veršbólgu og ķ annars flokks evru rķkjum um 340% śtborgaš lįnfé, USA er į toppnum meš 240% til 180% en flestir leggja 80% til 90% į en ekki 240% eins nķšingarnir į Ķslandi. Félagfręšingar og hagfręšingar eru meš sķnar skošanir į vaxandi greišslu erfišleikum ķ kjölfar tvöföldunar hśsnęšiskostnašar frį 1982 enda žjįst žeir af fjįrólęsi og eru alls ekki talnaglöggir.

Viš endum svo į algenga alžjóšlega löglega jafngreišslu formin forminu til aš tryggja raunvexti , žar sem greišslur er ekki skertar fyrst til aš koma lišinu ķ greišslu erfišleika og stela eiginfé ķ landi žar afar fįir lögfręšingar eru fjįrlęsir og žį sennilega óheišarlegir. Žetta veldisvķsa form į sķnum tķma var sannaš stęršfręšilega aš skilaš sömu heildargreišslu og ef vęri flatt reiknaš og gęfi góša mynd af aš neytandi borgar of mikla vexti fyrst.

 

Vextir reiknast mišaš viš heildar lįns höfušstól

Heildarlįn: 347.405 [kr./$/GB]

Greišsludreifing vaxta vextir 5,125%

Afborgun

Vextir

Greišsla

Eftirst.

Gjald 1

52.760

18.450

71210

307.240

Gjald 2

55.464

15.746

71210

251.776

Gjald 3

58.307

12.904

71210

193.469

Gjald 4

61.295

9.915

71210

132.175

Gjald 5

64.436

6.774

71210

67.738

Gjald 6

67.738

3.472

71210

0

Alls:

360.000

67.260

427.260

 

Tvęr viškenndar leišir žekkjast til aš lękka greišslubyrši [ekki fjįrlęgja innbyggša raunhęfa verštryggingu] heldur lękka grunnvexti [vęntalega raunvexti] eša fjölga gjalddögum.

Lķnuleg jöfnum og sveiflur og annaš bull vill enginn sjį nema svindlararnir sjįlfir.

Hér kunna ašilar aš reikna raunvirši greišslurašar jafngreišsluskuldbréfs į mörkušum og žaš geta žeir ekki nema aš kunna aš vertryggja rétt aš sjįlfsögšu. Falsaša ķbśšalįnsformiš hér meš auka verštyggingu [mišaš viš 2% veršbólgu ķ erlendum samanburši] er miklu verri kostur en venjulegt löglegt verštryggt jafngreišslu form.

 

ATHUGA VEL: Irving Fisher fašir neytendaveršvķsis og fleira vķsa gengur śt frį aš vextir sé hęstir fyrst vegna žess aš lįnaš er ķ stuttan tķma fyrst. Veldisvķsformślan sem oft er notuš minnir neytandann į aš hann borgar og mikiš fyrst mišaš viš skammtķmalįn. Hinsvegar vęri alvegs hęgt aš semja um vexti of afborganir jafnar lķka žegar um örugg lįn er aš ręša..  


mbl.is Almenn nišurfęrsla skulda ólķkleg
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žetta er spurning um aš fara aš alžjóšalögum un jafngreišslu vešskuldir.

Hjį Ķbśšalįnsjóši 9.okt. fįst eftirfarandi upplżsingar um meinta verštryggša jafngreišslu vešskuld:

Heildar vešskuld į śtgįfudegi: 38.678.157 kr.  

Śtborgaš gegn 80% öruggu veši:  19.498.650 kr. [Erlendis er mišaš viš nżbyggingarkostnaš]

Heildar raunvextir į śtgįfu degi:   19.179.507 kr. [Erlendis ķ UK er žetta grunnvextir undir vęntanlegri veršbólga,  3,5% į fimm įra tķmabilum eins og ķ USA vextir žvķ fastir um 5% į öruggustu skuldunum] 

Nafnvextir: 5,0%. [Erlendis ešlilegt fyrir launžega undir 5.000.000 ķ įrstekjur]

Gjalddagar: 360.

Verštryggša mįnašarskuldin er į śtgįfudegi: 107.704 kr.

[Erlendis žegar um jafngreišslulįn er aš ręša er žessi upphęš sś sama allan tķman, annars er talaš um jafnar afborganir vešskuldar meš eftir į reiknušum breytilegum vöxtum sem sveiflast žį um 2%.].

Hér sést vel aš skuldunaut er engin greiši geršur meš žvķ aš skerša vaxtagreišslur til aš byrja meš og dreifa į verštryggšar vešskuldir sem eftir eru. Višurkenndar ašferšir til aš lękka greišslubyrši jafngreišslu lįna til lengri tķma en 5 įr eru aš lękka grunnvextir eša fjölga gjalddögum. Glępalįn mį alls ekki lengja žvķ žaš hękkar žau en meira aš raunvirši.

Lķtum į fyrstu vešskuldargreišslu og žį sķšust mišaš viš mismunandi veršbólgu į lįnstķma. Skżrt er ķ lögum um verštryggingu aš verštryggja skuli greišslur į gjalddaga skulda, en  ekkert um skeršingu į fyrstu vešskuldagreišslum.         

Hér ekki spurning hvaš hęgt er aš gera heldur spyrja hvaš er ekki hęgt aš gera fyrst.

Veršbólga ķ eitt įr

 

Veršbólga ķ 30 įr

Skuld į gjalddaga 1 skert

Greiddur vaxtahluti

Skuld 1 raunvirši

 

Greiddir veršbóta vextir

 

 

Ķbśšalįnsjóšur

Ešlilegar veršbętur

3,00%

90,00%

107.704

265

107.937

269

4,00%

120,00%

107.791

352

108.063

359

5,00%

150,00%

107.877

438

108.153

449

6,00%

180,00%

107.962

523

108.243

539

7,00%

210,00%

107.962

607

108.332

628

8,00%

240,00%

108.130

691

108.422

718

 

Veršbólga ķ eitt įr

 

Veršbólga ķ 30 įr

Meint Skuld į gjalddaga 360 vegna skeršingar   

Greiddir vextir og vaxta auki.

Skuld 360 raunvirši

 

Greiddir veršbóta vextir

 

 

Ķbśšalįnsjóšur

Ešlilegar veršbętur

3,00%

90,00%

260.676

153.237

204.134

96.695

4,00%

120,00%

348.300

240.861

236.366

128.927

5,00%

150,00%

464.097

356.658

268.598

161.159

6,00%

180,00%

616.721

509.282

300.829

193.390

7,00%

210,00%

817.360

709.921

333.061

225.622

8,00%

240,00%

1.080.445

973.006

365.293

257.854

 

Hér sést vel aš hękkun veršur umfram verštryggingu meš skeršingu. 8% veršbólgan eftir 1982 skilar  973.006/257.854 eša 377% raunviršis hękkun į gjalddaga 360. Skeršing į 1. gjalddaga var (718-691)/718 = 27/718 eša 3,8%.   Skuldunautur sem var svo illa staddur aš geta ekki greitt 27 kr. meš laun sem voru verštryggš hefši įtt aš taka lįn meš 363 gjalddögum, eša flytja til Bretlands. Žeir sem kalla žetta besta kostinn fyrir launžega undir 5.000.000 įrstekjum, į strax aš reka śr įbyrgšarstöšum ašra eins vitleysu bżšur engin įbyrg efnahagstjórn sķnum žegnum.   Žeir sem ekki skilja grunn jafngreišsluskulda eru ekki hęfir til aš breyta um ašferšir til aš tryggja greišslugetu launžega  undir 5.000.000 įrstekjum. Ķbśšalįn hér, frį upphafi rangra verštrygginga jafnvešskuldarlįn eru algjör svikamylla sem hefur žann tilgang aš aršręna launžega undir 5.000.000 ķ įrstekjur sķšustu 30 įr . Ég vil fį allt bętt sem ég hef ofgreitt ķ lķfeyrissjóši og veršbętur strax. Ég vil tryggja minn lķfeyrir sjįlfur en ekki höfundanna aš glępalįnsforminu  sem alls ekki kemur betur śt en alžjóšlega jafngreišslu verštryggingarformiš sem hęgt er stilla m.t.t. greišslugetu meš lękkun raunvaxta eša fjölgun gjalddaga  til aš minnka aföll aš markašsbréfum vešskuldarsjóšsins sem er įbyrgur.  Foršist aš hlusta į fręšinga brjįlušu gręšisfķklanna sem vita ekki hvernig į aš verštryggja faglega.     

Sjį.


mbl.is Vill almenna lękkun skulda
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Glępa vešskuldarlįn sem alls ekki eru jafngreišslu eša verštryggš!

 

Ķslenska langtķma vešskuldarformiš er žaš öruggt?

Alžjóšlega vešskuldarformiš sem snżr aš launžegum undir 5.000.000 ķ įrstekjur, hefur ķ gegnum aldirnar tryggt žeim rķkjum sem hafa grunnforsendur žess į hreinu: efnahagslegan stöšugleika žaš er ekkert vafamįl.

Žessi vešskuld er ķ grunni 30 įr og mišast viš 30 gjalddaga og 30 minni vešskuldir jafnhįar  [ķ $ eša evrum tališ t.d.]hér įšur fyrir, nś 360 mįnašarlega gjalddaga föstu eša jöfnu gjaldanna.

Summa vešskuldanna sem ekki eru gjaldfallnar kallast ašal höfušstólsskuld og įvallt skal gilda aš hśn sé margfeldi gjalddagafjölda žeirra vešskuldahöfušstóla sem ekki eru gjaldfallnir og fasta gjaldsins sem um var samiš.     

Hvernig er samiš um Ašal höfušsstólsskuldina į löglega jafngreišslu ķ upphafi?  Samiš er um śtborgaš lįnsupphęš  į śtgįfudegi og heildarvexti meš tilliti til vešskuldanna sem jafnar lįnsupphęšir eiga aš skila lįndrottni.

Dęmi.  Jafngreišslu ašal lįnshöfušstóll saman stendur aš 100.000 kr. lįnušum ķ eitt įr og 100.000 kr. lįnušum ķ tvö įr.  Reiknaš er meš 2% vöxtum mišaš viš sparifjįr innlegg sem liggur óhreyft [eša bundiš ķ öruggum jafnvęgis inn og śt-streymis vešskuldalįnsjóši] viš reiknum meš veršbólgu undir 3,5% žolmörkum Sešlabanka EU  svipaš og er ķ UK 3,4% sķšustu 30 įr og 3,2% ķ USA sķšustu 30 įr aš mešaltali: Reiknum meš 3,5%  veršbólgu ķ samręmi viš hagvaxtaržörf. [aukningu žjóšartekna ķ samanburši viš aukninguna ķ Lįndrottna rķkjunum].

Vextir aš fyrstu vešskuld eru  2000 kr. og veršbętur 102.000 x 3,5% =   3.570 kr.  

Vextir af tveggja įra vešskuld eru hinsvegar (1,02 x 1,02 -1) x 100% = 4,04% eša 104.040 kr.

Veršbętur eru 104.040 x 7% = 7.283 kr.

 Athugiš veršbólga vex lķnulega er ekki bundiš sparifé. 3,5% +3,5%= 7,0%.

Heildar śtborguš lįnupphęš veršur : 200.000 kr.

Heildar grunnvextir verša: 6.040 kr.

Heildar veršbętur verša :  10.853 kr.

Heildar umsamin jafngreišsluvešskuld er žvķ : 222.463 kr.

Gjalddag tveir gefur löglega  jafngreišslu gjaldiš: 111.231,5 kr.

Viš sjįum aš löglega er fyrst lįniš óhagstętt fyrir skuldunaut į žessu formi, žvķ  11.231,5-5.570 = 5.561,5 kr. ķ ofgreiddar veršbętur.  Vešskuldarsjóš Lįndrottinn viršist hagnast um sömu upphęš.

Hinsvegar į nęsta įri hagnast  skuldnautur žvķ  16.893 - 11.231,5 = 5.661,5 kr.   

Svona verštryggir alžjóšsamfélagiš ķ gegnum aldirnar svo einfalt  aš fręšingar Hįskóla Ķslands hafi aldrei frį stofnun hans uppgötvaš grunninn; žessi kennsla kemur aš heiman frį fjölskyldum sem kunna aš svindla į trśföstum sérfęšingum meš sķnar skošanir į yfirboršinu.

Ég sagši meš réttu aš vešskuldasjóšurinn viršist hagnast, en žessir verštrygginga sjóšir eru venjulega sjįlfbęrir eša žroskašir eftir 30 įr. Reknir žannig aš śtlįn takmarkast viš įkvešna tölu t.d. félagsmanna stéttarfélags eša 10% af veltu almennar bankastofnunnar. Eitt lįn greišst upp  og žį er annaš lįnaš śt.  [undir 5.000.000 ķ įrstekjur] .

Dęmi lķtur žannig śt hjį įbyrga samstöšu sjóšum : Įriš 2012 lįnar hann 200.000 kr. en įriš 2011 lįnaši hann  193.237 kr. Innkomur 2013 eru 111.231,5 + 104.040= 215.271. Śtborgun vešskuldarinnar 2013 getur oršiš 200.000 x 1,035=  207.000 žannig aš afgangur  veršur žį  8,271 kr. eša 2% raunvextir af 413.550  sem eru verštryggšar 400.000 kr. eftir 1 įr.

 

Žessi alžjóšlegi öruggi efnahagslega jafngreišslu vešskuldarsjóšur  gręšir mest 5,5% ef veršbólga er 0 en minnst 2,0% ef veršbólga er 3,5%.

Hafna žessu formi  1982 var žjóšarglępur aš mķnu mati.  Höfum žaš hugfast aš of mikiš innstreymi  af reišufé er žaš versta sem getur komiš fyrir almenna žroskaša Bankastofnum sem į aš stušla aš hagnaši viršisaukandi rektrar og halda žvķ upp almennum kaupmętti. [Bankar borga vaxtaskatta=eingnskatta en ekki viršisaukaskatt].

Almennt gildir aš 5% nafnvaxta jafngreišsluvešskuldarform aš upphęš 36 til 40 milljónir ķ rķkjum meš hįmarks veršbólgu 3,5% skilar 20.000.000 ķ śtborgun sem nęgja til kaupa  į fasteign sem er 25.000.000  mišaš viš nżbyggingarkostnaš.  Gömlum vešskuldafasteigum žarf aš višhalda  žaš kostar um 7,5 milljónir  į 30 įrum [stašgreitt].       Heildar kostnašur erlendis gęti žvķ kostaš 47,5 milljónir į 30 įrum viš efri mörk veršbólgu.  Fasta gjaldiš allan lįnstķmann: 100.000 kr til 111.000 kr.

 Ķ dag mį slį inn hjį Negam [negtive amorization:] sjóši  rķkistjórnarinnar: žeim ódżrasta Ķslenska vešskuldar og stašfesta aš mišaš viš 3,5 % veršbólgu aš mešatali 4,5% nafnvexti kostar: 20.000.000 śtborgun um 63.959.349 kr   Fyrsta vešskuld er 101.628 kr, mešal sögš 177.777. en loka sögš 284.000 kr. 111.000 sinnum  105% [3,5% veršbólga ķ 30 įr] er 116.500 Lögleg verštryggš vešskuld er 227.000 žśsund, žrįtt fyrir raunvextina undir verštyggingunni.

Einnig kosta 7,5 milljónir ķ 30 įr 24 milljónir.

Góšir Ķslendingar undir 5.000.000 įrstekjum [reišufjįrinnkoum] er stjórnsżslan hér snar gešveik?  Ķ 4 klukkutķma snérust umręšur žjónanna um hver ętti aš rįš og hvernig  ętti  stunda žingmannsstörf.  Žetta kallast aš svķkjast um ķ vinnutķmanum. Ég tel aš slķkt sé hęgt aš ręša utan žings. Hér įšur fyrr skiptust menn į rökum um žaš hvernig best vęri aš žjóna hagsmunum sinna kjósenda.  Greinlegt aš stytta mį žingtķma verulega ķ samręmi viš 80% af regluverki kemur frį EU.

Žegar sérfręšingar [erlendir lįnadrottnar] ķ löglegum "mortgage homeloans", sem eru nįnast reišufé ķgildi: innsteymiš, mįtu vešsöfnin aftur, sem gerš var śttekt į 2004 žegar komandi  greišslužrot vegna įhęttuvaxtakröfu vegna greišsluerfišleika skuldunauta var sannaš af starfsmönnum AGS, kom ķ ljós aš žau voru mest  40/60x100% = 67% aš raunvirši en žaš sem žau eru metin af brjįlęšingum sem kunna ekkert ķ śtlįnastarfsemi.

Hér įtti strax 2 įrum of seint eša 2007 aš innkalla öll glępalįnin og grįtbišja almenning um fyrirgefningu og grķpa til almennra ašgerša hvaš varšar vešskuldarskuldunauta sem bśa ķ vešinu og er undir 5.000.000 ķ įrstekjum [eru ekki uppar sem vel geta greitt žessi lįn]. Lękka falsaša höfušstóla mišaš viš aš žetta hefši veriš verštryggt jafngreišslulįn, įsamt  sżndum fölsku myndum aš greišslur vęru jafnar. Lękka žį um 1% fyrir hvert įr sem eftir af lįnstķma. Gefa śt nż lögleg vešskuldarjafngreišslulįn meš föstum vöxtum undir 5,5% fyrir markhópinn og stilla gjalddagafjölda ķ samręmi viš kaupmįttaržörf leysingjans. Žaš žarf ekki nema einn starfsmann til aš sjįum 400 til 1000 nż stöšuleika vešskuldalįn į  įri.   Nżju vešsöfnin tryggja betri langtķma raunvaxta kjör hjį įbyrgum erlendum lįnadrottnum. Engin įbyrgur lįnar įhęttu lįndrottni meš minna įhęttu įlagi en hann lįnar sjįlfur.  Heilar verštryggšur vaxta munur er svo mikill aš enginn almennur Breti , žjóšverji eša Hollendingur getur stašiš undir honum. Ętlar Ķsland aš miša viš 3,5% mešal veršbólgu nęstu 30 įr eins og Bretar og USA eša 2,0% eins og Žjóšverjar? Ég er einn af žeim sem tel mig ekki žurfa aš fara fram į leišréttingu, frumkvęši žeir sem skópu žetta og višhalda žessu višbjóšslega negam lįnsformi er aš sem skiptir mįli gagnvart almenningi og alžjóšsamfélaginu. Ég er lķkur erlendum lįndrottnum nenni ekki aš rökręša viš fį-vita.  Trikkiš hvernig į aš svindla er aš plata fórnardżriš til aš leyfa skeršingu į upphafsgreišslum  vešskuldarinnar til aš velta fram ķ tķman,  til aš koma žvķ ķ greišslu erfišleika eša gjaldžrot sé hann undir 5.000.000 kr. ķ įrslaun. Žessi óvęra  kom fram stašbundiš og stéttbundiš ķ USA ķ byrjun įttunda įratugarins og tók sig upp aftur ķ Kalfornķu og Newada um 2000.  Spęnskir bankar um 1994 žurftu aš losa viš žennan óžverra ķ ljósi tilskipunar  EU. Sešlabakinn bókar žetta ennžį Mortgage CPI index homeloans.  Žaš gerir hann skašbóta skylda gagnvart žeim sem aldrei munu eša hafa haft greišslu getu til aš standa undir žessum óžverra.  

Nįnar fyrir žį sem teysta sér.

http://frontpage.simnet.is/uoden/negam/index.htm

 

Formślan sem er oftast notuš til aš skipta vöxtum og afborgunum föstu mįnašarlegu vešskuldarinnar fyrir skuldunautinn er ekki lagalegi grunnur jafngreišslu formsins heldur samningurinn sem nefndur er aš ofan, formślan er stęršfręšlileg nįlgun į dreyfingunni žaš er  nafnvextir er fundnir śt sķšast til aš vera ķ samręmi.  Bankar hafa of lengi fengiš aš skammta upplżsingum ķ almenna neytendur į Ķslandi. Skuldin en ekki meint lįn [óhamingja er rétt nefni hér]  er ašalatrišiš erlendis meš tilliti til greišslugetu ķ 30 įr.

 

 


mbl.is Lokafrestur į naušungarsölu framlengdur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hįmarks įhęttu skammtķma lįn eru ekki stöšuleika grunnur.

Alžjóšlegur skilningur į skuldarbréfi.

Er sį aš skuldari lofar aš greiša lįnara[drottni] umsamda og vel skilgreinda peninga upphęš sem kallast ķ samręmi Heildar[Skuldar]höfušstóll[Total Capital].

Um er aš ręša tvo megin höfušstóla Lįnsfjįrins til śtborgunnar  [Principal Capital]: ašal höfušstóll og leigunnar [vaxta aš hluta]: vaxtahöfušstól, til greišslu sķšar [Interest Capital] af skuldara į umsömdum gjaldadaga įsamt lįnsfénu.   

Almennt gildir viš löggildingu bréfsins aš upphęš ašal höfušstóls er föst og umsaminn, um vaxtahöfušstól getur žetta lķkt įtt viš aš kallast žį bréfiš meš föstum vöxtum aš nafninu til [nominal] hinsvegar kallast önnur bréf meš breytilegum vöxtum [aš hluta].

Hér ķ framhaldi veršur fjallaš um skuldbréf sem snżr aš almenning [frekar en efri tekju millistétt] um 90% borgara flestra lżšręšisrķkja.  Einnig veršur fjallaš um langtķma skuldabréf žaš er žau öruggu sem eru aš žroskast til uppgreišslu lengur en 5 įr: langtķma.

Vitanlega ķ rķkjum žar sem efnahagslegur stöšugleiki rķkir lįnar engin löglegur Banki eša sjóšur almenningi til langs tķma, įn öruggra veša svo sem 1. vešréttar starfsęvislįn, um 30 įra lįnstķmi til kaupa į heimilisfasteign.

Žessi öryggi stöšuleikalįnaflokkur vegur langžyngst ķ stöšuleika hefšbundinna žroskašra lżšręšisrķkja frį upphafi sišmenningarinnar.  Grunnur allra launa, hśsaleigu, fasteignamat og fjįrmagnsleigu annar įhęttu og skammtķma lįna.

Um vaxtarhöfušstól žessa lįns flokks gildir aš skiptist ķ 2 höfušstóla: Grunvaxta höfušstól [Initial interest Capital] og breytilegs neysluveršlags vaxtahöfušstóls [CPI interst]: verštryggingarvaxta höfušstóls.

Ķ žessum lįnflokki er ekki venja aš taka meš ķ reikninginn įhęttu vaxtastól meš tilliti til greišslu erfiš leika: samber öryggi vešanna er t.d.vel variš af herafla rķkisins og stöšugri efnahagsstjórn einstaklinga śr röšum yfirgreindra [IQ] veljast meš sķukerfi frį unga aldri ķ gegnum grunnmenntakerfi.   Raunvextir [Real interest] žessara lįna er gott aš meta og reiknast nįkvęmlega eftir uppgreišslu sem mismunur Heildarvaxta höfušstóls og raunverulegs vertryggingarvaxtahöfušstóls.

Žegar vextir er fastir aš nafninu til žį gildir aš samiš er um verštryggingavaxtahöfušstólinn ķ upphafi og byggir žaš mat į veršbólgu sķšust 30 įra eša stefnu um veršbólgu nęstu 30 įr, žegar 30 įr eru lįnstķminn.   

Um grunnvaxta höfušstólinn hefur alltaf gilt aš žeir liggja į bilinu 20% -30% mišaš viš 30 įr. Hękka meš vaxandi verši fasteignar.

Um verštryggingar vaxta höfušstólinn į sama tķma gildir [ef strķšsįr eru ekki tekin meš] aš hann eru um 90% ķ UK og USA en um 60% ķ Žżskalandi og Hollandi.         Žetta jafngildir 1,79% -1,99% grunnvöxtum ķ vaxtavaxta skammtķma lįnum į įrsgrundvelli, og 3,5% -5,5% verštryggingarvöxtum eša heildar föstum nafnvöxtum į įrgrundvelli um 5% til 7% aš mešaltali. Į móti 100% til 130% į 30 įrum. 

Žegar um er aš ręša slķk hefšbundin örugglįn meš jöfnum greišslu į mįnuši eša įrum til uppgreišslu Heildarhöfušstóls og nišurgreišslu ašal höfušstóls meš tilliti til vešlosunar gildir aš aš verštrygginga vaxtir höfušstóll er um 60% į žrjįtķu įrum jafngildir um 3,2% verštryginngar nafnvaxtahluta į įrsgrundvelli skammtķma lįna. Heildar föstum nafnvöxtum vöxtum um 5% til 7% ķ USA og UK.Meš jafn greišslu [fixed amortgage, annuity, hypotek] er įtt viš aš umsamin heildaskuldar höfuš stóll um 180% ķ USA [mišaš viš ašal höfušstól] er deilt nišur į 360 mįnašar gjalddaga į 30 įrum.  

Žį gildir lķka allaf aš heildaskuldarhöfušstólinn sem eftir er margfeldi eininga höfušstólgreišslunnar og gjaldadaganna sem eftir eru annars brżtur žetta ķ bįga viš lög lżšręšislegra borgrķkja.

Einnig gildir aš žegar nafnvextir eru breytilegir į įrs eša mįnašargrunvelli aš grunnvextir=raunvextir. Žį eru žetta langtķmalįn fastra afborganna eša vešlosunar. 

Skošum nś vanžroskaša ólżšręšislega einokunar, fįkeppnisrķkiš Ķsland heimskra, žröngsżnnar elķtu sem į engan sinn lķka.Žar er bara bošiš upp į NegAm lįnsform ķ žessum lįnaflokki sem kallast ķ Sešlabankanum:  „mortgage homeloans CPI indexed“   Žetta žykir nś oršum of aukiš hjį lżšręšislegum borgrķkjum sem leggja alltaf į verštryggingar vexti viš sķna grunnvexti allra śtlįna frį upphafi eftir bestu vissu og getu.

Fasta grunnvaxta karfan hér 80% mišaš viš enga veršbólgu er samkvęmt greišslu śtreikningum 120% ef verš bólga verur sś sama hér og ķ UK eša USA. Lķka vegna eftirį reiknašar verbótaleišréttingar er žetta ekki jafngreišslu lįn [žótt skipulaga hafi veriš skipt um oršforša hér til aš móta nżja kynslóš ķ heimsku, Ķsland ein rķkiš sem hefur fellt nišur Capital= höfušstóll ķ heiminum, hér talar engin um grunnvexti eša vaxtahöfušstól og flestir telja aš önnur rķki verštryggi ekki hagsmuni sķna gegn bólgu.

Hér er lķka einokum į hįmarks greišslu įhęttudreifingu og mešan almenningur hafši efni į žvķ var honum bannaš aš greiša nišur framtķšar gjalddaga.

Sagt óbeint aš 120 % raunvaxta krafa vęri žaš minnsta sem sjóšir gętu komist af meš [20% allstašar annarstašar] og įhęttudreifing samhliša ódżrari greišslu gjalda til aš byrja meš ęttu aš tryggja greišslugetu skuldara śt allan lįnstķmann.  

Annarstašar gildir sś regla um NegAm lįn aš žegar verš fasteigna į markaši rķs tekur žaš 3 til 5 įr aš koma skuldara ķ greišslužrot hękki tekjur hans ekki ķ samręmi. Žetta er kallaš mannaušurinn ķ Nżju fötum  hjį žroskušum ķ alžjóšsamfélaginu.

Skżrsla starfsmanna IMF 2005 sem greišslu erfišleika aldrei meiri hér 1998 til 2005, 60 % yngri kynslóšarinnar óhęf til aš halda uppi ešlilegu mišaš viš gömlu žjóšartekjurnar neyslusamfélagi vegna greišslužjónustu viš sjóši og banka. Lķka um stjórnsżsluleg samrįš um aš hękka fasteignverš hér 30% umfram nżbyggingarkostnaš ķ kringum įriš  2000. Žeir sem ęttu aš hafa vitaš žetta sitja en völd til aš vernda sķna hagsmuni. Žaš žarf aš bišja alžjóšasamfélagiš afsökunar į vanžroska žessa lišs ķ ljósi žessi aš žroskušu rķkin vissu um žessa elķtu veikleika allan tķman og nżttu sér žį śt ķ ystu ęsar samanber „Icesave“. Į meginlandinu gilda lög EU og sišferši opinberlega sem réttlęttir ekki aš vanžroski stjórnsżslu kennitalna sé lįtin bitna į saklausum fórnadżrum, eignarupptöku af hįlfu sömu klķku. Viš eru aš tala um žį sem segjast vera žjóšin śt į viš og hér hafi rķkt góšęri žrįtt fyrir skżrslu IMF. Sjį lķka:   http://frontpage.simnet.is/uoden/negam/index.htm   

     Ķslensk verštrygging er skilgreind ķ samręmi viš alžjóšlegar hefšir samanber aš:

„Ķ dómum sķnum ( Nr. 92/2010 og Nr. 153/2010) vķsar Hęstiréttur sérstaklega til 13. greinar og 14. greinar laga 38/2001. Žessar greinar hljóša svo:  VI. kafli. Verštrygging sparifjįr og lįnsfjįr.
13. gr. Įkvęši žessa kafla gilda um skuldbindingar sem varša sparifé og lįnsfé ķ ķslenskum krónum žar sem skuldari lofar aš greiša peninga og žar sem umsamiš eša įskiliš er aš greišslurnar skuli verštryggšar. Meš verštryggingu er ķ žessum kafla įtt viš breytingu ķ hlutfalli viš innlenda veršvķsitölu. Um heimildir til verštryggingar fer skv. 14. gr. nema lög kveši į um annaš. Afleišusamningar falla ekki undir įkvęši žessa kafla.
  14. gr. Heimilt er aš verštryggja sparifé og lįnsfé skv. 13. gr. sé grundvöllur verštryggingarinnar vķsitala neysluveršs sem Hagstofa Ķslands reiknar samkvęmt lögum sem um vķsitöluna gilda og birtir mįnašarlega ķ Lögbirtingablaši. Vķsitala sem reiknuš er og birt ķ tilteknum mįnuši gildir um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr frį fyrsta degi žar nęsta mįnašar. Ķ lįnssamningi er žó heimilt aš miša viš hlutabréfavķsitölu, innlenda eša erlenda, eša safn slķkra vķsitalna sem ekki męla breytingar į almennu veršlagi.“ http://altice.blog.is/blog/altice/entry/1068678/#comment2913142 

Hlutfallsleg breyting kallast į mįli žroskašra lķka lķnulegur vöxtur.  Žannig rétt og löglega skiliš er svokallašir verbóta vaxtaśtreikningar jafngreišslulįna ekki ķ samręmi viš Ķslenska almenna verštryggingu. Ég og fleiri trśšum žvķ sögn meintra hęfra einstaklingar aš ekki mętti greiša aš fullu föst gjöld til aš byrja meš til aš tryggja aš hęgt vęri aš standa ķ skilum allan lįnstķma. Önnur eins haugalygi er alveg nóg til aš gera žroskašan ęvareišan.80% allra lįntaka ķ žroskušum efnahagsrķkjum „velja“ fastan verštryggingarvaxtahluta ķ sķnum 1. vešréttar starfsęvislįnum til aš losa viš aš vera reikna śt gróša eša tap upp į nokkra einingar ķ hverjum mįnuši.  Lķka til aš geta notiš langtķma löglegar jafngreišslu. Fasteign ķ žroskušu efnahags rķki kostar t.d. 40.000.000 af hįlfu seljanda, hinsvegar borgar kaupandi 8.000.000 milljónir minnst śt og 6.400.000 til 9.600.000 ķ raunvaxta leigu į 30 įrum, um žaš bil 19.000.000 eyšast ķ vešbólgu nęstu 30 įra. Žvķ telur hann fasteignina hafa kosta um 47.000.000 žegar upp er stašiš. 

 Hér ķ ólöglega NegAm kerfinu meš veršbótum viš verštryggingu kostar eignin lįntakann hinsvegar minnst 72.000.000ef og žį og žvķ ašeins aš veršbólga sé hér eins og ķ UK og USA nęstu 30 įr.    Hér eyšast um žaš bil 50.000.000 upp ķ vešbólgu og kannski nišurgreišir Rķkissjóšur um 6.000.000 žannig aš launžeginn borgar ķ raun 66.000.000. Žetta er 19.000.000 mismunur óhįš žvķ hvaš mynnt er mišaš viš. Skuldažręllinn hefur žess vegna mikla žörf į ofurlķfeyrisjóšstekjum seinni hluta ęvinnar. Bjartsżni sem veršur ekki greidd meš tekjum žegna annarra rķkja. 

Afskriftir vegna višhalds kosta sitt į Ķslandi. Markašsverš fasteignar til skatta śtreikninga er einfaldast aš śtfęra mišaš viš heildar raunkaupsverš samkvęmt sķšasta löggiltum kaupsamningi og lįta svo fylgja lķnulegum vexti neysluvķstölu.  Sérhver heimils eign er sérstök.   


Hlutfall starfandi Ķslendinga hękkar žaš ķ framtķšinni?

Fjöldi Ķslendinga var um 319.400 įriš 2009. Starfandi voru 167.000 eša 52%. 13.100 atvinulausir.

Karlar unnu aš mešaltali um 43,8 stundir og konur um 35 stundir žannig aš fyrir sömu vinnu ęttu karlar aš hafa 25% hęrri heildarlaun.

Fjöldi Ķslendinga er nś um 317.600: fękkun um 1.700. Atvinnulausir um 14.300 eša 9% af vinnu aflinu sem hefur minnkaš. Atvinnuleysi minnkar eftir žvķ sem fleiri fį betri tekjur nįgrannalöndunum. Žį ętti starfandi af heildarfólksfjölda Ķslands lķka aš fękka.

Hagstofan spįir [aš lķkindum ķ ljósi markmiša rķkistjórna] aš Ķslendingar verši 408.000 eftir 30 įr.

Allstašar annarstašar er spįš fękkun. ķ EU fękkar vinnuaflinu mest. Žį mį įlykta aš lķfeyrisžegar  og fjįrmįlahluthafar EU fara aš bjóša ķ vinnuafl ķ grunn geirunum sem ég tel aš geri įform Ķslands um fólksfjölgun ķ ljós lįmarksframfęrslukostnašar hér  vęgast sagt hępna. Žegar EU atvinnuleysiš er oršiš stašreynd į Ķslandi žį fżsir engan utan Ķslands aš flytjast hingaš ķ lįlaunastörf.

 

Tölur samkvęmt CIA tölfręši.2009 starfandi sem hlutfall af heildarfjölda ķ EU: 41,54%

Aldrašir, sjśklingar, nemar, börn, atvinnulausir sem hlutafalla af heildarfjölda ķ EU: 58,46%

Atvinnulausir eru 4,19% af heildarfjölda.

Skipting žeirra sem starfa mišaš viš heildarfjölda tölur 2007.

Hreinn grunnur landbśnašur og sjįvarśrvegur = 2,33%

Grunn Išnašur og tękni og fullvinnslu išnašur = 11.51%

Žjónusta t.d. Heilsa, hernašur og löggęsla, menntun, višskipti og fjįrmįl, ... = 26.29%.

2009 starfandi sem hlutfall af heildarfjölda ķ ĶS: 54,15% 

Aldrašir, sjśklingar, nemar, börn, atvinnulausir sem hlutafall af heildarfjölda ķ ĶS: 45,85 %

Atvinnulausir eru 4,84% af heildarfjölda. Börn til 15 įra 20,7% Eldri en 64 įra 12,7% Rest 8,1%.

Skipting žeirra sem starfa mišaš viš heildarfjölda tölur 2008.

Hreinn grunnur landbśnašur og sjįvarśrvegur = 2,82%

Grunn Išnašur og tękni og fullvinnslu išnašur = 12.99%

Žjónusta t.d. Heilsa, hernašur og löggęsla, menntun, višskipti og fjįrmįl, ... = 38.33%

Samburšur mišaš viš heilda įbyrgš.

 


mbl.is Atvinnuleysi 9%
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Į Ķsland heimsmeti ķ hruni žjóšartekna į haus ķ heimskreppunni.

2009 Ķrar bśa viš 12% atvinnuleysi į móti 9% atvinnuleysi og 15% hęrri žjóšartekjur į haus en Ķslendingar.

Viku atvinnuleysisbętur hér  34.500- tenging viš barn 1.380- [Mešlag er um 5000 kr.]

Evran er 260 kr [Viš eru hér į munum vera hér AGS Gengi sem gefur evru 175]

Viku atvinnleysibętur žar  50.960 kr  tenging viš barn 6.760 kr. tenging viš fulloršin 35.250 kr.

Žetta er stašan mišaš viš falska geniš 175 kr fyrir evru: kreppu ašgeršir Rķkistjórnarnir skekkja gengiš aš mķnu mati. 

[Viku atvinnleysibętur žar  34.300 kr  tenging viš barn 4.450 kr. tenging viš fulloršin 23.750 kr.]

Sišferšis matiš er greinlega allt annaš og minnir į góša gamla Ķsland fyrir sķšust žjóšarsįtt samber auka velferšar pakkan sem lesa mį hér um į ensku fyrir nešan.

Atvinnuleysi er ķ sjįlfsögšu erfitt aš meta ķ samburši milli landa. Forstjóri ķ einu hęfu fyrirtęki fęr kannski 16.800.000 fyrir 12 mešalgreindrar įkvaršanir į įri.

Žaš sem žér gjöriš mķnum minnstu bręšrum žaš gjöriš žér mér.

Samkvęmt skżrslu starfsmanna AGS 2005 var ekki hęgt aš skerša neyslukaupmįtt 60% yngri  hluta žjóšarinnar meira nišur nęstu 30 įrin, vegna góšęris hins hlutans ķ ljósi žjóšartekna og samanburši viš Noršurlönd og Frakkland.

40-50% skeršing kostar aš endurreisa fjįrmįlgeiran [aš mati AGS] sem aš mestu leyti var fjįrmagnašur meš steypa 60% hluta žjóšarinnar ķ vešskuldir aš mķnu mati af rįšmönnum. 

Žį er bara spurning veršur žį ekki aš skerša 40% hluta žjóšarinnar nišur og um meira en 40 til 50% ?

Hver veršur ķbśatala Ķslands eftir 10 įr? Fįar žjóšir eru eins fįtękar og Ķsland aš nķšast į žeim, sem minnst mega sķn, hlutfallslega mest.

Ireland

People aged 18 and over and who are unemployed in Ireland can apply for either the Jobseeker's Allowance (Liśntas do Lucht Cuardaigh Fostaķochta) or the Jobseeker's Benefit (Sochar do Lucht Cuardaigh Fostaķochta). Both are paid by the Department of Social and Family Affairs and are nicknamed "the dole".

The standard payment is €196 [ 50960 kr](maximum rate 2010) per week. Payments can be increased if the unemployed has dependants. For each adult dependent, another €135.60 [ 35250 kr](maximum rate 2009) is added; and for each child dependent, another €26.00[ 6760 kr](maximum rate 2009) is added.

There are more benefits available to unemployed people, usually on a special or specific basis. Benefits include the Rent Supplement, the Mortgage Interest Supplement, Fuel Allowance and the Smokeless Fuel Allowance, among others. People on a low income (which includes those on JA/JB) are entitled to a Medical Card (although this must be applied for separately from the Health Service Executive) which provides free health care, optical care, dental care, aural care, and prescription drugs (as opposed to subsidised services like non medical-card holders). Education (at all levels) is free to all, not just the unemployed, already.

To qualify for Jobseekers Allowance, a claimant must satisfy the "Habitual Residence Condition", ie they must have been legally in the state (or the Common Travel Area) for two years or have another good reason (eg have lived abroad and are returning to Ireland after become unemployed or deported). This condition does not apply to Jobseekers Benefit (which is based on Social Insurance payments).

More information on each benefit can be found here:


Gengis afallabréf

Briefkurs (der)
n.selling rate, exchange rate for selling foreign currency
Briefkurs
Der Briefkurs(Brief) (englisch: ask, offeroder rate) ist der Kurs, zu dem ein Marktteilnehmer A bereit ist, ein Wertpapier zu verkaufen. A fragt sozusagen den Markt, ob ihm jemand das Papier zu diesem Preis abnimmt. Marktteilnehmer können also zum Briefkurs das Papier (den Brief) von A kaufen.

 

Das Gegenteil vom Briefkurs ist der sogenannte Geldkurs. Dort findet sich auch eine kurze Erläuterung über die konträren Marktperspektiven, die den deutschen und englischen Bezeichnungen zugrunde liegen.

Der Briefkurs liegt in der Regel immer über dem Geldkurs, d.h. es ist am Markt teurer das Papier zu kaufen, als man durch den Verkauf erzielen kann. Das arithmetische Mittel zwischen Geld- und Briefkurs bezeichnet man als Mittelkurs

Hér vęri ķ anda góšrar Ķslensku aš snara markašsmįlinu ķ yfir gengisaffallavišskiptabréf eša snöggt og laggott: affallabréf. Tala um affallavišskipti žar afföllin eru töluverš og oftast ķ tilfelli Ķslendinga.

Mašur skilur ansi vel tilganginn meš žessum sišspilltu nż-yršum fjįrglęfra lišsins. Aflandsvišskipti leiša huga almennings  frį klśšrinu. Eins og trygging sem tryggir ekki neysluverš, ekki fasteigna verš ekki launverš er skilgreind meš lögum [1982] į Ķslandi sem verštrygging ekki sparifé heldur fyrir sköttum. Alžjóšasamfélagiš į mörkušum kalla lįmarks įhęttu vexti eša aföll hjį hinum žroskušu. Taka ekkert mark į Ķslenska bullinu meš aš tengja žessa įhęttu meš lögum viš fasteigna vešbundin ķbśšalįn 80% tekjulęgri hluta žjóšarinnar. 

Verštrygging, įhęttusękni, aflandsvišskipti, eiginfé,...

Eru samsett ķslensk orš [eša titlar til kalla/lżsa upp skilgreiningar] sem falla undir skilgreiningu forna heimspekinga į Barbarismus Metapalsmus. Slķkar samsetningar óšu upp ķ Grķsku og eru talin hafa oršiš heimsveldinu [sišmenningunni] aš falli. 

Trygging tengist žvķ sem öruggt er, neysluvķstala tengist lįmarks įhęttu į verši neyslu vöru į mörkušum.

Almenningur sękist eftir öryggi [sem tengist ķgrundušum vel rökstuddum įkvöršunum.

afland  vķsar ķ žaš sem er af landi en ekki afföll aš gengisverši, eiginfé leišir hugann frį hugtakinu Höfušstóll=Capital sem ķ sjįlfum sér er gott aš sé flókiš ķ sjįlfum  sér žvķ merkingin er vķštęk og felur ķ kröfu um samsvarandi skilning. Allur rekstur stendur og fellur meš höfušstól. Myndręnt höfuš eša heili er trygging fyrir stöšunni. Höfušstóll ķ hlutafélögum er sinn eigin eigandi ķ sjįlfum sér.  Ekki eigiš-fé hluthafa eins og margir  viršast halda.  


mbl.is Skilur réttlįta reiši almennings
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Neysluveršbólga um 8,3% krónan kostar um 170 evrur.

Markiš mun nś skrįš į 75 Krónur. Drökmur į 0,5 kr. Escodo į 0,83 krónur. Laun almennings į Ķslandi hafa aldrei veriš metin jafn fįrra fiska virši.

Launhękkanir mišaš viš launavķsitölu sķšust 3 mįnuši jafngilda 2,3% launhękkun į įr aš mešaltali.

Ef 90% fį enga hękkun žį fį 10% um 14%  launhękkun nęstu 12 mįnuši. Ef 80% fį enga hękkun žį fį 20% um 7% hękkun. 

Lögbundin lįmarksframfęrsla er 133.000- Hśsnęšis kostnašur 66 žśsund, Bifreiš um 30 žśsund. 1,88 mešlög um  28 žśsund. Annaš er žį 9 žśsund.

Annaš hvort kunna ómenninn hér almennt ekki aš reikna eša bera saman eša išrast einskins. 


mbl.is Vķsitala framleišsluveršs lękkar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Falskar Verštryggingar į Ķslandi.

Fęstir Ķslendingar viršast gera sér grein fyrir aš um 1982 voru leidd hér ķ gildi einokunarlög lög um verštryggingu. 

Sama grunn verštrygging į öll lįn [eša óhamingju] śtlįn og innlį. Skammtķma og langtķma. Įhęttulaus og meš įhęttu.

Kannski var einföldunin talin tryggja aš hvers sem vęri geti stjórnaš śtlįnstarfsemi.

Gagnvart almenning hefši veriš ešlilegra aš miša viš verš į gull į heimsmörkušum, eša nżbyggingarkostnaš į hśsnęši 60% tekjulęgstu žegnanna, eins og allrar sišmenntašar žjóšir gera ennžį gagnvart sķnum žegnum.

Ekki aš velja sveifluvakan veršlags neysluvarnings į heimsmörkušum  eša žess hluta hans sem hękkar mest ķ hverjum mįnuši.  Žaš sem selst mest hękkar mest. Viškennt af frjįlsum markašasinnum.  Žetta er nefnilega į alžjóša męlikvarša lįmarks įhęttu įlag  śtlįna žar sem veš eru ótrygg.

Žį og žvķ aš eins aš neysluveršlag fylgi [t.d. löglegum ķ evrum rķkjum] veršbólgumarkmišum um meštals veršbólgu nęst 30 įr sé ekki meiri en 1,5% įri hjį žeim žroskušustu eša 2,5% hjį žeim vanžroskušustu er hęgt aš skilgreina neysluvķsitölu vaxtagrunn sem tryggingu aš venjulegir neytendur geti greitt langtķma lįn sķn žį žegar meš fasteignaveštrygging.

Žetta var sjónarmiš kom skżrt framhjį alžjóšasamfélaginu um 2005 žegar 800 milljarša veš tengt neysluvķstölu ķ ķbśšum lķka 60% tekjulęgstu neytendanna voru talin tryggja mest 70% eša 560 milljarša.

2008 mun Rķkistjórnin hafa samžykkt aš verštrygging vęri 40% of hįtt metinn.

Mismunun sem Ķslenskir neytendur lįtekju [undir 600.000 mįnašartekjum]  skrįšir  eigendur  ķbśša sinna hafa veriš beittir er ekki réttlętanleg.

Vitlaust skilgreind verštrygging sannašist alls ekki tryggja nokkurn skapašan hlut 100%.

Dęmi um hvernig į aš reikna žroskaš 30 įra ķbśšalįn til  dęmis į EES svęšinu.

Vitaš er aš neysluveršbólga nęstu 30 įrin er aš mešaltali 1,5%  til 2,5%. Veršlag į hśsnęši žeirra 60% -80% tekjulęgstu er stöšugt.

2% vextir į 30 įrum tryggja tvöföldun höfušstóls lįns.

žį verša nafnvextir 3,5% til 5,5% į lįnstķmanum. Algjör óžarfi aš vera leišrétta höfušstóls  žessara lįna meš žessu Ķslenska bulli.  Hęgt aš bjóša 5,5% fasta vexti.

Ef reiknaš er meš aš žessi markašur [Ķbśšalįn žeirra 60-80% tekjulęgsti]  vaxi [fólkfjölgun eša veršmętari ķbśšir] um allt 1,88% į įri. Žį žar viškomandi ķbśšalįnasjóšur [lķka innan séreignarbanka] til aš vera sjįlfbęr.

Aš reikna nafnvexti 5,38% til 7,38%  og getur hęglega bošiš fast aš hįmarki 7,5% vexti.

EU eša USA réttlęti fyrir 60% tekjulęgst neytendur  Ķslands. Strax. Helst ķ gęr. Bera viršingu fyrir eignarhlut skrįšs eiganda ķ prósentum.

Engin lįtekju neytandi getur tryggt 100% gegn nįttśrhamförum eša efnahagstrķši milli Rķkja.

Lękka höfušstóla lķka gagnvart almenning almennt.  Skattleggja hlutahafa fjįrmįlgeirans sértękt frį 1994. Žegar heilbrigšar afskriftir voru greiddar śt nś sannanlega ķ gervigróša. 

Ég veit vel frį žvķ ég var ķ H.Ķ aš višskiptatengdir frjįlsmarkašshyggju stęršfręšingar eru ekki til į Ķslandi aš mér undanskildum.

Mįliš er fyrir žį sem ekki trśa mér: hvers vegna eru hlutir hér ekki eins og annarstašar ķ heiminum? 

Hversvegna į tekjulęgsti meirihluti žjóšar aš bera hęrri hlutfallslegan skaša en minnihlutinn miklu tekjuhęrri allan tķman olli?

Sértęku ašgerširnar bjóša hęttunni heim žvķ žęr sanna aš rķkistjórnin veit hvaš hśn er aš gera.

 


mbl.is Veršbólgan nś 8,3%
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Júlíus Björnsson

Höfundur

Júlíus Björnsson
Júlíus Björnsson

Áhugasamur um allt milli himins og jarðar. Síðan í upphafi hruns stundað sjálfsnám í EU lögum og rannsóknum á Íslensku hagstjórnargrunni: Auðlinda og fámenns efnisviðar hæfra einstaklinga.

Viðurkendir grunnar byggja á vandamálinu: framfærsla fólksfjölda í stórborgum  í vaxandi auðlindaskorti. Á þeim byggja allir alþjóðlegir Háskólar.

Nżjustu myndir

  • Hlutföll
  • Hlutföll03
  • Hlutföll02
  • Hlutföll01
  • Mortgage II
Jan. 2019
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.1.): 0
  • Sl. sólarhring:
  • Sl. viku: 8
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 8
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband