Fęrsluflokkur: Višskipti og fjįrmįl

Reišufé og veš valda gęlpum utan Ķslands.

Neytenda  verš trygging

Į hinum frjįlsu stöndugum mörkušum, er til fullnęgjandi fjöldi einstaklinga til aš reka stöndug fyrirtęki og allt rķki stöndugu markašanna.  Ķ langtķma višskiptum almennt žį er gengiš śt frį žvķ aš įbyrgšar ašilar kunni sitt fag, og aldrei nokkurn tķman, žarf aš rįša utanaškomandi til aš kenna heimamönnun grundarvallar atriši sišmenningar  lżšręšislega Vesturlanda. Žar er byggt į traustum grunn, traustum vegna, einfaldleika og heildarvęgi ķ samfélags višhaldinu.

Stöndug rķki tryggja langtķma hlutfallslegan  stöšuleika, žį er įtt viš višhalda [verštryggja] sömu hlutfallsleg skiptingu žjóšartekna.

Almennar reglur ķ stöšuleika er aš langtķma grunnskipting er 100% stöšug og hennar fasti öruggi hlutur hennar er 80 % tekna og gjalda, žessi grunnur er alfariš byggšur į og ķ samręmi viš stjórnaskį og meš fylgjandi stjórnskipunarskrį samtryggingar fjöldans sem vil njóta kosti žess sem félagslegur žroski bżšur upp į , žaš er samhygšin.

Reišufé er veršmęti ķ stönduga Alžjóšasamfélaginu sem aušveldlega [samstundis] mį breyta ķ gjaldamišla allra stönduga rķkja.

Allir gjaldmišlar rżrna.  Magn gjaldmišils į eigin rįšstöfunarmarkaši er  ķ réttu hlutfalli  viš veršmętasköpun į sama markaši.  Hvaš eru  [almenn] veršmęti?  Samkomulagiš er: aš žaš er žaš sem 80 % žegnanna vilja [og velja sįttir]  žaš kallast raunveršmęti,  žessi veršmęti er sögš raunveruleg žegar stašfest hefur veriš samningur eša almennir samningar um veršmęta matiš, sannanirnar eru kallaš söluskatts eša  viršisaukaskatts nótur/kvittanir eftir Rķkjum.

Hversvegna rżrna gjaldmišlar? Vegna žess aš  hinn almenni mašur er svo örlįtur [ekki smįmunasamur og nķšskur aš ešlisfari, žį getur fariš svo aš hann borgar of mikiš til aš byrja meš, žaš veldur falskri eftirspurn, kallar į of mikiš af gjaldmišli ķ umferš, žess vegna skilar sį semfékk of mikiš į nęsta uppgjörstķmabili óraunhęfum vęntingum til baka, og dregur śr framboši, til aš višhalda sķnum grunn stöšuleika.  Yfirleitt gerist žetta žroskaša réttlęti ekki af sjįlfum sér, žess vegna er samkomulagiš um aš lįta hiš opinbera tryggja žaš meš sķnum tólum og tękjum: lögum og reglugeršum  eša frelsisrömmum, sem halda žeim ofurgrįšugu og sķnku ķ skefjum eša frį hinum almenna neytenda grunni.  Ķ ešli sķnu eru keppni markašir skipulagašir frį byrjun hvaš varšar fjölda keppenda [nešri mörk en opiš fyrir öllum => Hong Kong]  og fast gjald sem allir ķ sama geira verša aš greiša. Gjaldiš samstendur aš tekjum hins opinbera af  sölu og žjónustu [vsk.] og starfsmanna haldi [launaskattar: launin rétt sagt eru lögš į tekjur til aš starfsmenn skili žeim]  einnig er ašstöšugjöld ešlilegt til aš jafn keppni skilyrši, sumar götur og hverfi eru žéttbżlli en önnur: žurfa allir af 80%  ķbśa aš bś viš sama val og ašgengi.  Žaš kostar minnst klukkutķma aš sękja smį pakka į póstinn, žetta er hękkun į einstakling allt upp ķ nokkur žśsund eftir starfi.    

Ašalatrišiš aš meta žessa föstu tekjustofna hins opinbera žannig aš ekki mismuna eftir geirum, né eftir ašstöšu žįtttakanda.  Einnig innan sama uppgjörstķmabils, skatta įrs, er ekki ešlilegt eša skattleggja arš eša ašra vexti, žvķ žetta er ķ raun reišfé sem bśiš er aš skattleggja  sem tekjur į sama tķmabili. Hinsvegar er svo kallašir vaxta vextir ķ sjįfum sér tekjur og žį er ešlilegt aš skattleggja,žannig aš dragi ekki śr tekjum af launa og viršisaukaskatti.  Ef nęgur fjöldi er ķ keppni geira minnkar aršur og eykst aršur ķ samręmi, mikill aršur bżšur upp į fjölgun keppenda.

Einnig er ešlilegt aš skattfrjįlsar tekjur ķ geirum taki miš af veltu.  Kostašur viš selja klósettpappķr og   gull er sį sami per einingu. Žannig aš velta getur veriš ešlilega meir ķ gullgeirunum, ef bįšir bśa viš sama fasta skattagjald žį er gullsalinn meš  mikiš lęgri skattaprósentu af veltu og lķka arškröfu.

Velta žjónustu banka getur verš 100 sinnum stęrri er helstu vsk. ašila hans. Ef  žeir skila allir 100 ein. skatt og er meš 100 sinnum fleiri starfsmenn, į er ešlilegt aš Žjónustu banki skil lķka 100 ein. ķ skatt.        Skattur per. kennitölu.    10% hagnašur hjį rekstrar ašila er žį um 0,1% hagnašur af veltu žjónustubankans. Annaš verra er aš mismuna milli geira og innan geir mišaš viš veltu hampa fįkeppni og einokun į kostnaš jafnra tękifęra og grósku ķ hinu almenna neytendagrunni.

Geirar sem einkennast af hlutfallslega hįrri veltu og fįum söluašilum, eiga aš skila miklu lęgri vsk. %  of prósentulegum hagniš af veltu en Geirar meš fjölda gróša keppanda og minni veltur.

Dęmi stjórnun fer ekki  eftir stęrš veltu heldur fjölda keppenda ķ sama geira, ef eitthvaš er eiga stjórnendur stęrri veltu aš vera meš lęgri tękjur lķka, žó skili sama rekstrar afgangi ķ krónutölu. 

Veš söfn til langtķma verštrygginga er elsta tól stöndugra rķkja til aš geyma umfram magn į góšęrum til aš męta óešlilegum samdrętti ķ grunninum. Žetta eru naušsynleg tól en ferlega dżr reišfjįrlega séš, sparnašur sem kostar sitt en ekki öfugt. Ef Rķki er stöndugt žį getur samtķminn stašgreitt grunn elli lķfeyrir ķ dag , ef žaš er jafn stöndugt ķ framtķšinni žį getur žaš lķka stašgreitt hann žį. Žjóšverjar gętu kennt Ķslensku įhuga ašlinum illa višskiptatengdum og félaglega vanžroskušum į sjóši, żmislegt meš fordęmi sķnu.  Almenna reglan er sś aš allt sem er hér ķ hlutfallaslegu ósamręmi viš stöndug rķki sem kunna sitt višhalds fag einkennir tossa hugsunarhįtt žvķ mišur: er „insular“.

Ķslenska vandamįliš er aš hér og žaš er ešlilegt hafa menn ekki heila til aš skilja vél veštyggingarsjóšsins, eša safnsins, fjöreggiš: DAS KAPITAL. Hinn faldi höfušstóll.  Sem er til einskyns annars nżtur ķ stöndugum rķkjum en aš  žjóna sem bakveš til aš lękka įhęttuvaxtaįlag  af fjįrmįlažįttum t.d. [endur] fjįrmögnun sem tengjast śtlįnum skammtķma og lélegum vešum ķ greišslugetu og óöruggum vešum til aš breyta ķ reišufé.    „Eiginfé“ er nżyrši til aš śrelda skilning nśtķma Ķslendinga į gömlum fręšum og lögum um žessi mįl. Merkir ķ nśtķma įhęttulausu [meš stjórnmįlaįbyrgš] hlutafélagaformi skuld viš eigendur.  Eigendur 100 įra lķfeyrissjóša er löngu daušir og žeir ętlušust til aš žeirra fórn myndi létta lķfiš hjį öll sķnum afkomendum jafnt, og veita öllum jöfn tęki fęri til aš lifa įhyggjulausi lķfi. Afkomendur annarra en fórnfśsra og mannelskandi almennt   hafa nś lagt žetta fjöregg undir sig, og reka į žeirri forsendu, aš veršbólga verši sem mest ķ framtķšinni, vanskil og greišslugeta en samt aš tekjur almennings ķ framtķšinni verši  miklu meiri og žeir eyši stöšugt hlutfallslega meir ķ hśsnęšiskostnaš.   Vextir umfram almennar  veršlagshękkanir, minnst litiš  yfir fimm įra efnahagsuppgjör segja til um hvaš getur talist almenn raun įvöxtun hjį stöndugu rķkjum alžjóšsamfélagsins, žvķ lengri tķmi  til samanburšar žvķ betra mat.

Ķslendingar eru auštrśa, ekkert rķki ķ heiminum borgar almennt raunvexti umframa almennar veršlagshękkanir til lengri tķma tillitiš, žar er borgaš fyrir višhaldiš,  um 4,5% rżrnun į įri CIP ķ USA  sķšan 1937 jafngildir žar svipušum hękkunum į tekjum almennra launžega, og žess vegna lķka į tekjum vegna hśsnęši og sparnašar. Žessi 80% neytenda halda uppi fjöldaframleišslunni ķ USA. Hlutabréf hennar skila raunvöxtum, mismiklum. Žaš mun žykja gott ķ samanburši aš skila um 1% hęrri raunvexti umfram önnur stöndug rķki į 100 įrum.  Žeir sem hafa lķtiš lįnstraust og eru talir lélegir skuldunautar , lofa hįum innlįnsvöxtum hjį sér śt ķ loftiš til aš komast ķ reišfé til aš gręša į žvķ persónulega.

Vertrygging sogar til sķn tękifęri og slķka sjóši borgar sig alls ekki aš byggja upp žvķ stöšuleiki žeirra og öryggi felst ķ žvķ aš borga meš žeim

 

Alžjóšlegir verštryggingarsjóšir byggja allir į sömu grunnreglu, hins vegar vegna ešli žeir er mjög erfitt aš gera sér mynd af žeim ef fjöldi grunngjaldadaga  er mikiš meira en 5.  Einnig er grunn höfušstólinn sem skiptir öllu mįli ķ reiknilķkönum en ekki sį er kallašur „principal“ sem er fjöldi žeirra grunnhöfušstóla sem er til innheimtu ķ framtķšinni.      „Annuitet“ er frį žeim tķma žegar gjalddagar voru einu sinni į įri.

Almennt gildir um slķka sjóši eša vešsöfn er aš fjöldi grunngjalda sinnum tķmi į milli žeirra  ķ  jafngreišslu vešlįninu er lķka sį tķmi sem sjóšurinn žarf til žroskast žaš er žį nęgja innborganir į hverju įri fyrir śtborgun nżrra jafngreišslulįna til verštryggingar. Žį stękkar žessi sjóšur eša vešsafn ekki  aš veltu umfram veršlagshękkanir almennt.  Öruggast til aš stękka veltu, žį er ekki kominn greinilega į stöšuleiki į markaši,  er aš stofna nżtt vešsafn eša vešsjóš.

Ekkert er ódżrara en sjįlfbęr sjóšur, žeir sem halda öšru fram ęttu aš fį sér nż lyf.  Prime sjóšir meš x gjaldadögum eru meš x śtlįn ķ gangi į hverju tķma, til aš aušvelda yfirlit yfir sjóšinn.  Žetta skapar töflu sem er meš x2  :coupons gjaldaga hólfum.  5 įra sjóšur er mynd af 25 slķkum hólfum.  Ég get hinsvegar gert óendalega stóra mynd aš 360 x360 gjaldagahólfi og veit aš žaš sem gildir almennt um sjóš/safn  x gjaldaga lįns.

Hér er sżndur rekstur į fimm įra vertryggingar vešsafni, og samkvęmt fręšunum er gert rįš fyrir sömu veršlagshękkun į hverju įri aš minnsta kost aš mešaltali  yfir lįnstķmann, lengri lįnstķmi meir nįkvęmni og öryggi. Hér eru žvķ śtlįn hękkuš um 4,0% į hverju įri til aš tryggja lķnulegan vöxt veršbólgu į lįnstķma. Žar sem Veršbętur framtķšar eru ekki enn oršin raunveršmęti žį skipta žęr engu mįli fyrir myndina af sjóšstreymi  undir rįšgeršum veršbólgu vexti. Skżrt sjóšstreymi einkennir kröfu žeir sem kunna aš vertryggja.   Žaš aš gera rįš fyrir aš almennar veršlags hękkar og žess vegna greišslugeta vaxi veldisvķsislega eru föšurland svik ķ Žżskalandi og USA  ef varšaši öll fasteigna veš eša allar tekjur jafnt. Enda engin įstęša til žess ef tilgangur er aš skilja fjįrmagnsflęši vešsafnasjóš. Hinsvegar meš žvķ aš gera žaš fyrirfarm  ķ hönnun vertryggingar lįnsforms žį er žaš til aš auka framtķšar veršbętur umfram almennar veršlagshękkanir, og eša réttlęta meiri skil eiganda į reišufé inn ķ sjóšinn. Svo barnalegt vešfals kemst ekki upp ķ lagumhverfi stöndugra rķkja.

Rautt tįknar nżtt innflęši reišufjįrmagns, Gult tķma žegar innstreymi er meira en śtstreymi. Blįtt innstreymi reišufjįr [išgjöld, sparnašur, hlutafé], Gręnt tįknar skil reišfjįr eftir aš žroska er nįš.  Hér er stofnaš śr sjóšur og reki ķ žroskašur ķ tvö įr og sķša er honum lokaš. Ég er žess vegna bśinn aš reika svona sjóši ķ 1000 įr ķ hausnum og hef alla reynslu sem žarf. „Principin“ eru alltaf žau sömu. Žessi uppsetning er einföldust, ódżrust og žess vegna gęti skilaš mestum raunvaxta kröfu ef almenningur getur sparnaš meir neyslu sķna. Žį er lķka spurning hversvegna er sami almenningur aš spara til aš lķša skort.  Mešal sjóšur 30 įr skilar eftir aš žroska er nįš fyrstu eigendum sitt pund eftir 30 įr.   Ég verš 80 įra žegar skyldusparnašargreišslur sem ég spara ķ ellisjóš koma til mķn.  Ef honum veršur lokaš eftir 30 įr.

Stofnun og rekstur bakveša

 

                                                                                                                                                                       


 

Lokun og endurgreišur

Til aš réttlęta hęrri śtlįnveltu, leggja menn alla įherslu į kosti innlįna. Til aš auka meiri innlįnžörf auka menn śtlįnžörf. Menn segjum aular.

Menn gera śt į lękkandi veršbólgu frekar en vaxandi, betri greišslu getu frekar enn verri. Allt sem einkennir „Prime“ vešalįnsjóš Stöndugra rķkja og fyrirtękja.  Stöndugt er aš halda sig į jöršunni og eyša óžarfa įhęttu vaxta įlagi śr kerfinu, halda spilvķtum ķ afmörkušum kimum fyrir žį sem vita aš hverju žeir ganga. 80% Ķslendinga viš engar fjįrmįla įhyggjur. Mikill minni hluti vill hinsvegar aš hann hafi žaš. Neytendur framlegšar fyrirtękja og neyslu og sparnašar almenning. Višbjóšsleg manngerš.

Hér gildir aš 100.ein. getur veriš hvaš sem er til verštyggingar žaš er aš višhaldahöfušstól mišaš viš almennt veršlag, hinsvegar veršur žaš vertryggt er lķka njóta viršingar į markaši: blį höndin sér um sķna.   Velta er meš 10 % śtborgunar kröfu į gjaldadaga žį gildir aš ef velta er 90,9 ein. žį eru 10 % hagnašur [śtborgun kostnašur] af veltu 9,1%.   

Lįn meš fyrir fram rįšgeršri og reiknašri veršlagsžróun eru miklu eindafaldi en ef reikašar eru veršbętur eftir į. Žar er hęgt aš vešja į beri greišsluhęfi meš vaxandi aldri safna. Almennt geta bęši formin aldrei skilaš raun įvöxtun almennt.  Įstęšan fyrir žvķ aš hlutabréf ķ vsk. rakstri eru svo vinsęl ķ rķkjum frjįls markašar žau gefa öllum jöfn tęri til aš vertryggja eša spara ķ žessum rķkjum sem besta valkost. Sparnaš tekjur almenns vinnuafls eru hvergi žaš sem risafjįrfestar sękast eftir, žeir sękja ķ tekjur hins opinbera og fjįrmįlastofnanna ķ óstöndugum rķkjum. Sumir eru vandir aš viršingu sinni.


Ofur verštrygginar sem fara śr vešböndum!

Gaman getur veriš aš skoša launžróun almennings ķ USA sķšust öld.  Žar er CIP notašur til aš męla eyšslu [meš söluskatti [vsk] tiltekins śrtaks launžega įri, sem ekki eru žeir 10% tekjuhęstu eša 10% tekjulęgstu. Žetta liš mun skila inn öllum kvittunum.   til aš framboša haldist óbreytt eša vaxi innan USA žarf žessi hluti tekna 80% ķbśa USA aš vaxa hlutfallaslega eins og [inflation] veršbólgu męlirinn.

Žaš er aldrei gert rįš fyrir veldis vķsilegum vexti (1 +x)2 į veršbólgu ķ lengri tķma en 60 mįnuši.

Erlendir jafngreišslusjóšir  gegna lykil hlutverki ķ aš auk lįnshęfi fjįrmįlstofnanna , sem bak fyrir žį vegna skammtķma įhęttu lįna starfssemi, įhęttu vegna žess aš veš sem aušvelt er aš breyta ķ reišu fé eru ekki fyrir hendi.  Erlendis er mikil samkeppni milli lįnstofna aš komast yfir žessi bréf sem eru örugg m.t.t. innheimtu. Greišslur léttast meš fyrsta gjaldaga og eftir um 10 % -30% af lįnstķma er sjóšur meš 1 vešrétt laus viš allar įhyggjur af greišslu erfišleikum.

 

Dęmi um vertryggingar sjóš sem lįnar 300 žśsund til žriggja įra , žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 100  žśsund króna lįn. Kostnašur vegna verštryggingar er  0,12% af lįnsśtborgun :  360 kr.

Fyrsta lįniš  100.000  meš verštryggingu er  A1[x1,03]  =  103.000

Annaš lįniš 100. 000 meš verštryggingu  er A2 [x1,06] =  106.000

Žrišja lįniš   100.000 meš verštryggingu er  A3 [x1,09] =   109.000

Heildarskuld  meš veršbótum er  318.000  kr.

Eignir: 300.360 kr. Eiginfé  318.360 kr. - 18.000 kr.  [Innborgaš eiginfé 300.000kr.]

Žar sem žetta er vertryggingar sjóšur  žį gildir nęsta įr aš  lįnaš er 309.000 , žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 103  žśsund króna lįn. Kostnašur:  371 kr.

Fyrsta lįniš  103.000  meš verštryggingu er  B1  =  106.090

Annaš lįniš 103. 000 meš verštryggingu  er B2  =   109.180

Žrišja lįniš   103.000 meš verštryggingu er  B3  =   112.270

Heildarskuld er 327.540  kr. + 318.000 kr. - 103.000 kr. [A1] = 542.540 kr.

Eignir: 2x 103.000 A[2-3]+ 3 x 103.000 B [1-3] + 360 kr. + 371 kr. = 515.371

Eiginfé:  (542.540 + 360 + 371) kr.  - 27,900 kr. = 515.371 [innborgaš eiginfé 206.000]

 Žar sem žetta er verštryggingar sjóšur  žį gildir žar nęsta įr aš  lįnaš er 318.270 , žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 106.090  króna lįn. Kostnašur:  382 kr.

Fyrsta lįniš  106.090  meš verštryggingu er  C1  =  109.273

Annaš lįniš 106.090 meš verštryggingu  er  C2  =  112.455

Žrišja lįniš   106.90 meš verštryggingu er   C3  =   115.638

Heildarskuld er 337.367  kr. + 215.000 kr. - 106.000 kr. [A2]  + 327.540 kr. - 106.090kr. [B1]  = 667.817 kr.

Eignir: 1 x 106.000A [3] + 2 x 106.090B [2-3]  + 3 x106.090 krC[1-3]. + 360 kr. + 371 kr. + 381 kr. = 637.562 kr.

Eiginfé:  (667.817  + 1.112) kr.  - 31.367 kr. = 637.652  [innborgaš eiginfé 106.180].

Hér er žessi vertryggingar sjóšur mišaš viš aš gera rįš fyrir lķnulegum vexti CIP oršin sjįlfbęr og višheldur endalaust mešan fjįrfestir  er til stašar į hverju įri   637. 652 kr.  

Ķ  varasjóši er óžroskuš eign ekki kröfuhęf  eign eša verbót aš upphęš : 31.367 kr.

žetta er verštryggingar sjóšur  žį gildir nś er lįnaš  327.818  žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 109.273  króna lįn.  Kostnašur:  393 kr.

Fyrsta lįniš  109.273  meš verštryggingu er  D1  =  112.551

Annaš lįniš 109.273  meš verštryggingu  er  D2  =  115.829

Žrišja lįniš   109.273  meš verštryggingu er    D3  =    119.108

Heildarskuld er 347.488  kr. +  221.450 kr. - 109.180 kr. [B2]  +  337.367 kr. - 109.273 kr[C1]. = 687.852 kr.

Reišufjįr innstreymi er:   109.000 [A3] + 109.180 [B2] + 109.273[C1] = 327.453 kr.

Eignir: 1 x 112.270B [3] + 2 x 109.273 C [2-3]  + 3 x 109.273 kr.D[1-3]. + 360 kr. + 371 kr. + 381 kr. +391 kr. = 657.048 kr.

Eiginfé:  (687.852  + 1.505) kr.  - 32.309 kr. = 657.048  

Reišufé (327.453 + 1.505) - 327.818 kr.[lįniš] = 1140.

Eiginfé:  (688.217  + 1.140) kr.  - 32.309 kr. = 657.048

žetta er verštryggingar sjóšur  žį gildir nś er lįnaš  337.653  žar sem gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu į įri. Afborganir er eins og žrjś 112.551  króna lįn.  Kostnašur:  405 kr.

Fyrsta lįniš  112.551  meš verštryggingu  er      E1  =  115.928

Annaš lįniš 112.551  meš verštryggingu  er     E2  =  119.304

Žrišja lįniš   112.551  meš verštryggingu   er   E3  =    122.681

Heildarskuld er 357.913  kr. +  228.093 kr. - 112.455 kr. [C2]  +  347.488 kr. - 112.551 kr.[D1]. = 708.488 kr.

Reišufjįr innstreymi er:   112.270 [B3] + 112.455 [C2] + 112.551 [D1] = 337.276 kr.  

Eignir: 1 x 112.455C[3] + 2 x 112.551D [2-3]  + 3 x 112.551  kr.E[1-3]. + 1140 kr. +405 kr.

= 676.755 kr.

Eiginfé:  (708.488+ 1.545) kr.  - 33.278 kr. = 676.755  

Reišufé (337.276 + 1.545) - 337.653  kr.[lįniš] = 1.168.

Eiginfé:  (708.865  + 1.168) kr.  - 33.278  kr. = 676.755  

Ķ varasjóši er óžroskuš eign ekki kröfuhęf  eign eša veršbót aš upphęš : 33.278 kr.

Reišufé er 1.168 kr. Nśvirši eigna: 675.210 kr.

Hękkun į eiginfé milli įra  (676.755/ 657.048  - 1)100% = 3,0 %  eša eins og veršbólga sem rįšgert var aš yxi lķnulega, samkvęmt męlingu ķ stöndugum rķkjum og višurkenndum alžjóšlegu hagfręšum.

CIP feril USA 1912 -2010Veldisvķsislegur vöxtur į veršbólgu getur ekki myndast nema hann sé rįšgeršur af Sešlabanka/stjórnvöldum rķkis.  Ekkert stöndugt rķki ķ heimi rįšgerir slķkt į langtķma forsendum. Innleiša hér verštryggingu 1983 ofan į vešsöfn meš fullri fyrirframreiknaši veršbólgu var til žess aš 60-80% gętu ekki stašiš ķ skilum. Lįn ķbśšalįnsjóš, falsaša vertrygging er ólögleg eftir 60 mįnuši ķ stöndugum rķkjum eins og USA. Žar sem žau fara śr vešböndum greišast ekki nišur. Lįnin vaxa aš raunvirši enn žaš gera eftir į verštryggš jafngreišslu lįn ekki. Ljśga aš lįntaka um lįnsform  er yfirleitt tališ aušgunarbrot.   

Hér er feril tekna mešal launmanns ķ USA til aš versla varning og žjónustu meš söluskatti, hér vsk. Ķ USA  fylgist fasteigna vķsir og neytenda vķsir aš į tķmabilum lengri en 5 įr.  Hinsvegar mun fólk  žar hafa fundiš fyrir žvķ aš erfišara var aš spara, en ekki vegna minnkandi frambošs, heldur endinga minna frambošs sem kostar meira į lengri tķma.  Žetta kallast ekki aš veršbólga vaxi eins og x2 . Žaš segja žeir sem varla eru lęsir į erlent menntamįl.

Sjį lķka:   http://juliusbearsson.blog.is/blog/juliusbearsson/entry/1170923/


Botninn upp ķ Borgarfirši?

Nokkur orš um „undeveloped“  ekki stöšuleika Rķki og „developed „ stöndug rķki efnahagslega.

develop

■  verb (develops, developing, developed)

    A. grow or cause to grow and become larger or more advanced.

    B. convert (land) to a new purpose, especially by constructing buildings.

   C.  start to exist, experience, or possess: I developed an interest in law.

Oxford skilgreining.  A. merkir žaš sem almenningur skilur og er sś merking sem kemur oftast fyrir B. segja aš sé merking sem er į valdi 10 % til 20 % aš skilja. C. er svo fyrir 1% -2%.   Fólk meš greind yfir mešallagi skilur aš strax aš merking C. innifelur oftast merkingar A og B ķ sjįlfum sér.  

Erlendis frį alda ķ žroskušum rķkjum rķkja stéttaskipting ķ samręmi viš stéttar mįllżskur.  Sį sem skilur bara A. er žröngsżnni en sį sem skilur C.

CIA „factbook“  segir żmsar stjórnsżslur meta sżnar hagstęršir ótrśveršuglega.  Hśn skilgreinir žroskušu rķki sem žau žar sem  „inflation“  męlist įr frį įri  um 2,0% aš mešaltali.  „Inflation“ er myndlķking af žvķ aš blįsa inn lofti. Žetta helgast af žvķ aš oft grķpa rķkistjórnir til žess rįš aš skrifa śt vķxla ķ formi peningasešla, til aš asuka eftir spurn eftir vsk. framleišslu į markaši.   Ef markašur er keppni og frjįls žį fylgir vanalega  ķ kjölfariš hękkun veršlags. Spurning er žį hvort žetta hafi skilaš sér ķ aukinni framleišu.  Framleišslu aukning er naušlega til aš skera śr hvaš mikiš af veršhękkun  skilaši sér til baka  ķ formi aukinnar vsk. sölu. 

Svo verša menn lķka aš skila aš ķ rķkjum žar sem vsk. rekstur skilar engum gróša, žar geta rekstrarašilar ekki lękkaš vöruverš.  Til aš koma ķ veg fyrir aš slķk innri raunhagvaxtartól skili engum gróša er um aš gera hlaša į žau sköttum og vaxtasköttum.  Gallarnir viš žaš eru ķ augum žroskašra markašsrķkja eru žeir aš vextir skila  ekki beint vsk, né umfram fjįrmagn sem er eignfęrt being til aukninga į eiginfé [žaš er sem skuld viš eigendur].

Žroskašir hagstjórnfręšingar segja aš žjóšartekjur séu męldar sem allar sölu eša viršisauka skattskyldar tekjur sömu efnahagseiningar.  Žess vegna gildir lķka aš aukning žessara tekna er raunveruleg ef hśn er komin til meš aš vera [exist]  minnst yfir fimm įr.  Žaš er aš almenna eftirspurnin aukist aš sama skapi.

Hagstórnar „Index“ vķsir er hagstórnar tól eša męlir til aš gera mešal annars reiknilķkön.  Žess vegna er engin tilviljun aš nęgur fjöldi fręšinga ķ žroskušum rķkjum kann aš fara meš žennan męli.

Žess vķsir er lķka leišbending og hann er alfariš  „pragmatic“ byggir į bókušum męlingum  en ekki į vęntingu eša „ef“ forsendum.

Sį žekktast ķ alžjóš fjįrmįlheiminum er CIP sem mį žżša beint Neytandi- Verš-Vķsir.  Venjulegast er aš miša hann viš neyslu eftirspurn almenning meš stöšugar tekjur į starfsęvi svo sem 80% žegna USA  žegar bśiš er aš taka žį frį sem hafa ekki val į frjįlsum markaši og žį sem hafa sérstak val: hafa tekjur til aš bśa ķ sérstöku hśsnęši og neyta sérstakrar framleišu sem vegur ekki žungt ķ heildarframleišu sömu efnahagseiningar.

CPI er „principal“  vķsir  sem mišar viš grunnhöfuš stól gefin upp sem 100 ein. Vöxtur į honum sem tryggir efnahagslega stöšuleika er skilgreindur lķnulegur fyrir tķmabiš sem honum er ętlaš aš spanna. Žaš er aš almennt veršlag 80% žegnanna  hękki aš mešaltali lķnulega eša hlutfalslega, sem er lżst  meš beini lķnu meš jöfnu y = 100 + 3·x, žar sem  x tįknar til dęmis  įrafjölda.  0,03 teku miš af forsendum Sešlabanka kerfis USA sķšust 90 įr.  Žar er gert rįš aš eftir 30 įr sżni vķsir ķ dag stilltur į 100 ein.  100 +3·30 = 190.   Žį er sagt mišaš viš žessa męlingu aš veršhękkun hafi veriš 90 % eša aš mešaltali 3% į įri.     

Žaš mį nįlga  žetta meš parabólu vexti yfir 30 įr, til samręmis  viš lįvaxta spari fjįrreikninga.  Žį gildir aš (1,02) ķ veldi 30 er 81,31 %.   Žetta mun skżra skilgreiningu CIA į 2,0% verbólgu į įri  mišaš viš innlegg į sparisjóšsbók, sem 80 % žegnanna ķ USA  telur sig skilja betur og nįnast 100% Ķslendinga.

Hinsvegar er (1,03) ķ veldi 30  um 242,73 % . Žessi forsend rķkir sannanlega  ķ Exel forritum [reikilķkönum] į Ķslandi og skošunum mannaušsins hér.    Slķk hagvaxtakrafa er žroskušum śtlendingu óskiljanleg.  Męld veršbólga ķ USA meš CIP sķšustu 30 įr er 90% og ķ UK um 115%.  

Ef ég get lesiš śt śr tvķhlišabókhaldi aš hér hafi óraunhęft reišufjįrmagn sķšan 1983 ķ vaxandi męli veriš skotiš unda vsk. skatti og fęri til aukningar eignfjįr [framtķšar skuld viš eigendur] żmsa sjóša hér į landi žį geta įgętis fręšingar [1. einkunn] ķ žroskušum Rķkjum gert žaš lķka.  Žaš er ekki skilaš sér ķ vasa almennra neytenda innlands. Žaš dregur sannarlega śr almennri  eftirspurn og heldur veršlagi nišri, eining meš aš minnka raunvirši neysluvöru.  Hinsvegar heldur žaš ekki aftur af lįnadrottnum žroskašra rķkja aš innkalla veš meš reglulegu millibili. Innflutt neysluvara žarf ekki aš skila neinum vsk. til aukningar raunhagvexti, žvķ hśn getur veriš seld ķ tapi innanlands.

Fyrir almenning  žį er rįšgeršur stöšuleika vöxtur žroskašra hagstjórna lķnulegu ķ žeim skilningi aš  hann gangi gegnum feril sem er upp og nišur  žannig aš flatarmįli undir  „upp og nišur ferlinum“ sé žaš sama og veršhękkanir hafi veriš fasta hlutfallaleg į sama tķmabili.

Sveiflur žessara   žroskaferla , stafa af žvķ aš ķ žessum rķkum er umframmagns aš reišufé ķ um verš ekki skattlagt, heldur eru vešskuldir reglulega afskrifašar [depreciated]  žaš er of teknum vęntingavöxtum um veršbólgu er skilaš til baka reglulega  įn žess aš mismuna einstaklingum innan sömu efnahagslögsögu į nokkurn hįtt. Ķ žessu rķkjum getur veršbólga męlst neikvęš almenn verš sömu vöru geta hękkaš og lękkaš til skiptis, verštryggingar hluti nafnvaxta fjįrmįlageirans geta hękkaš og lękkaš

 

Tökum dęmi um Banka ķ vanžroskašri efnahagslögsögu. Žessi banki eša sjóšur endurlįnar til  fasteignabygginga og kaupa.

Nś er ég  śtlįnastjóri  ķ žroskuš rķki hjį aldagömlum Banka [exist and possess] t.d. ķ USA eša UK, frį hinsegin rķkinu Bśbś kemur umsókn  um 100 milljarša jafngreišslulįn  til 30 įr įra.  Žetta lįn hjį mér samkvęmt veršskrį reiknast :Śtborgaš lįn  100 milljaršar + 20 milljaršar ķ fjįrmagnsleigu + 65 milljaršar ķ fyrirfram rįšgerša veršrżrnun į pundi eša dollar į nęst 30 įrum og bakveš ķ greišslugetu skuldara Bśbś bankans.    Heildarskuld skuld 185 milljaršar, įr greišsla  6,2 milljaršar.

Žar sem ég er įbyrgur og reynslumikill  lįnadrottinn , žį bżst ég viš aš góš rök um greišslugetu BśBś fylgi umsókn. Žetta er formsatriši, ég geri mitt eigiš mat. 

99% lķkur er aš žessir 100 milljaršar  eigi  ķ aš fara til byggingar vertaka  ķ formi hreins Balloon forms til fimm įra,  hann borgar allt ķ einni greišslu 125 milljarša  eftir 5 įr.  Ég veit aš žetta 5 įra lįn į  greiša meš  greišslum af  10.000 ķbśšalįnum žar sem hver śtborgun er 12,5 milljónir [eša 5.000 ķbśšalįnum  sérhver śtborgun er   25 milljónir] . Alla veganna segir Bśbś talandi  rįšgjafi minn aš ódżrast ķbśšalįnsjóšur į markaši ķ bśšalįnum   Bśbś,   bjóši almennum  launžegum 12,5 milljóna śtborgun mišaš viš sömu veršbólgu og ķ USA, į 38.513.995 heildargreišslu  . Ég žarf enga sérfręšing til aš segja mér aš žetta sé 38.513.995/185.000 eša 208 % įlagning miš viš sömu veršbólgu.

Ég tel Bśbś klikkašan og segi honum kurteislega aš ég skili ekki žessar sértęku verštryggingar kśnstir.

Sami reiknir ķ 2,0 veršbólgu skilar 32.671.659/ 185.000 eša 176 % įlagningu.

Öll rķki eru ķ keppni og lykill  aš žvķ aš žroskast  er aš hluta til mešfęddur og aldrei gefinn, til annarra višskipta keppnisašila.  Hįskóli lķfsins er haršur skóli. Verndašir markašsvęddir hįskólar eru til aš skapa og móta fjįrmagnseigenda žjóna ķ dag nįnast alfariš.  Exel var ekki til fyrir 50 įrum , en tvķhliša bókhald hefur veriš til įrhundrušum saman og nęgilega mikiš af įgętis žroskušum einstaklingum


Lękka veldisvķsislega veršbólguvaxtakröfu į Ķbśšarlįnum.

Hér fylgir samanburšur  frį 1994 til 2009 į vexti fasteignvķsistölu: blįi ferilinn annarsvegar og neysluvķsistölu: rauši ferillinn. Fasteignavķsir sżnir almennt fasteignaverš og žar meš veršmęti grunnveša Ķslands gagnvart erlendum lįntökum m.a. Neysluvķsir sżnir almennt veršlag  neyslu og žjónustu og hér lķka nżbyggingarkostnaš. Veršmęti innflutnings hefur fariš vaxandi frį um 1982 og lękki žaš dregur žaš śr vexti neysluvķstölu męldri į Ķslandi.

Stöšuleiki erlendis mišast viš ferlar fasteignavķsis og neysluvķsis vaxi jafnhratt į 5 įra tķmabilum, žaš er almenn laun vinnu aflsins séu stöšug. Ef fasteignverš hękkar lękkar neyslu verš og öfugt.

Hękkun fasteignaveršs umfram neysluverš er skilgreint sem raunviršishękkun fasteignaveršs og žar meš veršmętis aukninga veša til trygginga langtķma lįnum.

Efnahagslegur stöšugleik byggir į hęgara stig af stigi vexti neysluvķsistölu  į langtķmabilum 5 til 30 įra.

Ef markiš eru um 3% hękkun veršbólgu į įri og en hękkun hefur veriš minni um tķma er vel hęgt aš gera rįš fyrir veldisvķsilegum  hraša nokkra mįnuši ķ framhaldi.

Hinsvegar aš gera rįš fyrir veldisvķsislegum hraša śt ķ žaš óendanlega kallast landrįš, žvķ žaš rśstar sannarlega efnahag flestra rķkja.  Allir muna eftir žvķ aš Žjóšverja ętluš aš falsa og markaš setja pund ķ Englandi til aš kynda undir óešlilegum vexti į veršbólu į sķnum tķma.

Hinsvegar ef fasteignaverš hękkar en laun standa almennt ķ staš žį minnkar almennur kaupmįttur og eftirspurn minnkar, en žaš veldur veltu minnkun sem seljur draga śr meš hękkunum į veršum, žangaš til įbyrg yfirvöld grķpa inn ķ  til aš vernda frjįlsan markaš fyrir fįkeppni og einokuninni sem fylgir henni.   

Tķmabiliš 1994 til 1998:

Upphaf EES į Ķsland, hagręšing hefur įtt sér staš og tekjuhęrri einstaklingum hefur žvķ fękkaš o g žaš minnkar eftirspurn eftir dżrara hśsnęši vęntanlegra lķfeyrissjóšsžega.  Einnig skilar žaš meiri rekstragróša fęrri ašila ķ samkeppni. Žį gerist žaš aš žeirra višskiptavinir erlendir vilja fį betri verš og hagnašur af hagręšingu minnkar og jafnast į fleiri.  Žess vegna reyna hagręšingarašilarnir oftar enn ekki aš koma žessum hagnaši śt śr bókhaldi meš öllum hugsamlegum leišum, hjįlp stjórnvalda skašar ekki.

Tķmabiliš 1998 til 2002:

Ķbśšalįnsjóšur gerist leišandi ašili ķ fasteignalįnum į Ķslandi og allsherjar marksvęšing į kofum almennings į Ķslandi er innleitt.   Hér er innleitt nżtt lįnform lįnsform til verštrygga gagnvart almenning, sem gerir rįš fyrir óendalegu  veldisvķsislegum hraša į neysluvķsi og žess vegna meš žvķ aš bera saman verštryggingarferil sem vex veldisvķsislega og annan sem vex ešlilega stiga af stigi eša hlutfallaslega er hęgt aš fęra rök fyrir  [į fölsku forsendum] aš  greišslur erlendra langtķma erlendra jafngreišslu verštryggingar lįnsforma meš fasteignaveši meš vertryggingu sem reiknast į greišslu sé lęgri til aš byrja meš ef veldisvķsa rökin eru lįtin gilda mišaš viš lķnulega vöxt.

Hinsvegar var reiknaš meš skiptingu 300 gjaldagrunn hér en žessi grunnur er 360 gjaldaga erlendis, žaš eitt tryggir 20% lęgri raunviršisgreišslur į mįnuši fyrir lįntaka.  

Hér hinsvegar var žetta hękkaši almenn fasteigna veršiš um 30% į nokkrum mįnušum sem žykir stórkostlegt erlendis mętti įlķta aš allir launžegar hefšu fundi gullnįmu ķ bakgaršinum. Hinsvegar fór hękkun žannig fram  aš dregiš frį śr byggingar framkvęmdum stjórnvalda og eignarhaldsfélög voru stofnušu ķ fullvissum um fjįrmögnum meš fimm įra [baaloon] kślulįnum til aš kaup sem  af fasteignum til endursölu žegar almennri eftirspurn yrši leyst śr lęšingi. Einmitt meš žvķ aš slaka į veškröfum og lengja lįn og sżna lęgri nafnvexti į nżju ķbśšalįnsforminu sem vaxa miš viš veldisvķsilegan vöxt veršbólgu ķ 25 til 45 įr.     Eftirspurn jókst og raunverš fasteigna męlist hęrra og eiginfé  fjįrmįlgeirans til erlendrar endurfjįrmögnunar.

Um 2004 geršu erlendir matsfyrirtęki śttekt į Ķslensku vešsöfnum [lįnformunum] meš tilliti til greišslugetu upprunalegu lįntakanna: almennings. Žį komst upp um kauša.

2005 kemur svo hrun skżrsla starfsmanna AGS=IMF, og lįnalķnur byrja aš lokast ķ EU:[ESB] Evrópsku Sameiningunni.

2006 bannfęrir Sešlabanki Evrópu žann Ķslenska. Samt höfšu UK og Hollendingar leift žeim Ķslensku aš vaša ķ vasa almennings ķ sķnum efnahagslögsögum til aš nį ķ reišfé, aušvitaš til aš greiša upp skuldir viš breska og Hollenska vildarvini: Banka og rķka einstaklinga.   Hruniš sem var byggt upp 2004 var hęgt aš tefja um 36 mįnuši ķ samvinnu viš lykil ašila į Ķslandi.  

Stašreyndin er aš flest rķki heims banna almenn fasteignalįnform sem gera rįš fyrir veldisvķsislegum vexti veršbólgu lengri en fimm įr, Ķ Kalifornķu nś nżlega er bannaš aš bjóša slķka lįnform til almennra neytenda, sem falla fyrir lįgum nafnvöxtum og rökum um aš fasteignir žeir aš hękki aš raunvirši, žeir megi skila lyklum  og žessi lįn séu lęgri til aš byrja meš.

Alli vita aš verš į raunverš į fasteignum og neyslu helst ķ hendur ef almenn laun standa ķ staš eša lękka. Engin gerir rįš fyrir veldisvķsislegum vexti į veršmętum  ķ 25 įr eša vexti yfirleitt, almennt. Raunverulegar eignir sem eru endanlegar  skipta um hendur. Eitt rķki hagnast į öšru. Ķsland mun aldrei gręša į sér sterkari rķkjum. Erlend rķki hampa ekki fjįrmįlstofnum sem starf ķ žįgu langtķma gróša śtlendinga.  Sum rķki eru jafnir en önnur eins allir vita.  

Spį AGS er aš raunhagvöxtu ķ helstu višskipalöndum Ķslands verši įfram neikvęšur nęstu įr. Hinsvegar hefur engin gert rįš fyrir hvenęr hann rķs aftur. Skyldi Ķsland teljast til žeirra rķkja žar sem opinberar hagtölur eru teknar meš fyrirfara?

Ķ EU er ķ gangi skipulagšarašgeršir til aš bregšast viš samdręttinum. Hér er hinsvegar ennžį byggt į sama gręšis fjįrmįlagrunni.

Hér er veriš aš skera nišur heildar launakostnaš Ķslensku žjóšarinnar til aš auka tekjur helstu višskipta ašila Ķslands.  Minnkandi veršmęti innflutnings eru aš koma okkur ķ koll.  Almenn fįtękt flytur ekki mikiš inn af vinnuskapandi varning frį śtlöndum.

Fasteignahękkun eftir 2005 er ekki til samburšar viš bóluna į nżja hśsnęšisveršinu erlendis og nżju lįnum ķ USA žeir sem sömdu um fastar greišslur fyrir 30 įru įrum borga sömu greišslu 80% lįna žar eru jafngreišslu įn eftir įn auka verštryggingar.  Žetta kallast ekki bóla hér heldur Balloon: [Gas Loft belgur]Belgur.

Gręšisvakinn uppspretta sjįlfsblekkinga_img_0


mbl.is Sešlabankinn lękkar vexti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Jafngreišslulįn og Raunvextir.

Grunnur  Alžjóšlegra Jafngreišulįna til vertryggingar reišufjįr.

Hér erum viš aš tala um  samsett vešskuldar lįn sem er fengiš meš žvķ aš setja saman mörg einstök skuldarbréfalįn. 

Hér eru vextir reiknašir į įrsgrunnvelli  eins og séu į sparifjįrreikning žaš er [flatir] vextir sem hlutfall af lįnsfjįrhęš į gjaldaga er reiknašir v = (1 + w)r -1 .

v eru flatir vextir.

w eru nafnvextir.

r eru įra fjöldi.

Įrafjöldi

Nafnvextir

Flatir vextir

1

2,0%

2,000000%

2

2,0%

4,040000%

3

2,0%

6,120800%

  

Viš sjįum  aš ef höfušstóll=innlegg er t.d. 100 kr. er lįtiš liggja [ķ sjóšum] ķ eitt įr žį er vextir 2,00 kr. eftir tvö įr 4,04 kr. og 3 įr 6,12 kr. [100 x 6,120800%]

Hvaš žarf innleggiš aš liggja ķ sjóšnum til ķ mörg įr til aš tvöfaldast mišaš viš w fęst meš aš leysa jöfnuna 2 = (1 + w)r .  Fyrir 2% nafnvexti gildir jafnan 2 = (1 + 0,02)r .  Žį er r nįnast 35 įr.

Nafnvextir og tvöföldunartķmi:

Nafnvextir

Tvöföldunartķmi ķ įrum

1%70
2%35
3%24
4%18
4,50%16
5,00%14
6,00%12
7,00%11
8,00%9
 

Ef engin hękkun er į verši og žjónustu ķ samfélaginu meš tilliti til vinnuaflsins um 80% žegna meš fastar stöšugar įrstekjur,  žį męlir USA neytendaveršvķsirinn CPI enga  veršbólgu.  Hinsvegar ef vegiš mešalverš heildarneyslu og žjónustu meš til žess sem selst mest og meš tilliti til allra  žegna  hękkar ekki mį segja aš engin veršbólga męlist į Ķslandi.

Žegar efnahagslega stöšug rķki reikna eša gera rįš fyrir [expect] afskriftar vaxtahluta nafnvaxtanna į langtķma grunn lįnum efnahagssamfélagsins, grunni hśsnęšiskostašar launžeganna žį er litiš til reynslunnar.  Žessum rķkjum mį skipta ķ tvo flokka, I.žar sem veršbólga er um 60% į 30 įrum eša 2,0%  į įri, II. žar sem veršbólga er um 90% į įri eša 30% į įri aš mešaltali.

Viš skilum gera rįš fyrir 3,0% mešalbólgu mišaš viš mikil kauphallar višskipt  og ašgang aš mörgum fjįrmögnunarmörkušum.  Žį žarf aš leišrétta 2,0%  raunvextina hér fyrir ofan um samsvarandi veršlags hękkun. Viš reiknum alls ekki meš hękkunar hraša ķ öšru veldi į löngum tķma og eru leišréttingar śtreikningar flatra vaxta  žvķ aušveldir.  vc = (1 + c) x (1 +r) -1.

r er rįšgeršir raunvextir į flötu formi

c er rįšgerš veršbólga

vc eru flatir vextir meš veršbótum til afskriftar ķ sama sjóši.  

Įrafjöldi

c = veršbólga

r = Raunvextir

vc = Flatir vextir meš afskriftum

1

3,0%

2,000000%5,0600%

2

6,0%

4,040000%10,2824%

3

9,0%

6,120800%15,6717%

     

      Eins og įšur gildir aš v = (1 + w)r -1

v eru flatir vextir.

w eru nafnvextir.

r eru įra fjöldi.

Viš fįum aš:

Flatir vextir meš afskriftum[veršbótum]

Samsvarandi nafnvextir mišaš  viš sparifé

5,0600%2,4988%
10,2824%3,3163%
15,6717%4,9725%

Hversvegna žaš er ekki unniš meš flatavexti ķ Bankakerfinu śt į viš erlendis stafar af žvķ aš śtlįn lengri en eitt įr meš slķkum vöxtum ķ hausi bréfs seljast verr.

Setjum nś saman jafngreišslu lįn śr žremur lįnum meš einu įri į milli gjaldaga.  Raunvaxta krafa er 2,0% [įvöxtunin] og gert er rįš fyrir 3,0% veršbólgu [til jöfnunar] į įri.

Lįnstķmi  ķ įrum

Upphęš til śtborgunar

Vextir

Afskriftir

raunvirši til greišslu

1

100 kr.

2,00 kr.3,06 kr.105,06 kr.

2

100 kr.

4,04 kr.6,24 kr.110,28 kr.

3

100 kr.

6,12 kr.9,55 kr.115,67 kr.

Alls:

300 kr.

12,16 kr.18,85 kr.331,01 kr.

Heildar hįmarksverštryggša jafngreišslan er žvķ : 110,34 kr. ķ žrjś skipti.  Afskriftir er mestar fyrst og neikvęšar sķšast. Gildir um öll slķk lįn.

raunvirši til greišsluGreittAfskriftir til jöfnunar
105,06 kr.

110,34 kr.

5,28 kr.
110,28 kr.

110,34 kr.

0,06 kr.
115,67 kr.

110,34 kr.

-5,33 kr.
Alls: 331,01 kr.

Alls: 331,02 kr.

Alls: 0,01 kr.
 

Hér er lįntaki ekki aš gręša neitt til aš byrja meš mišaš viš 2,0% įvöxtunarkröfu ķ heildina litiš hinsvegar gręšir lįnadrottin einseyring vegna aukastafsskekkju. Lįnadrottin fęr lķka jįkvęšar afskriftir til  aš byrja meš. Ķ sjóšs tilliti er hinsvegar horft į breišan įrsgrunvöll žaš er ef žessi sjóšur er žroskašur žį er hann sjįlfbęr og lįnar śt į hverju įri jafnmörg og koma inn. Meštal žeirra afskrifta sem koma inn į hverju įri eru lķka meš einseyring ķ gróša fyrir hann. Žegar sjįlfbęrni er nįš nęst stöšuleiki og vaxa rekstrarformin ekki lengur heldur višhalda markašahlutdeild sinni og föstum jafnašar raunvaxtatekjum    

 

Vaxtadreifing skiptir engu mįli ef lįntaki=neytandi=fastlaunažegi er meš öruggt greišslumat sem er alfariš  įbyrgš lįnasjóšs aš mķnu mati.  Allir vita aš bréf sem byggja į lélegu greišslumati seljast meš afföllum, ef žarf aš selja žau ķ neyš.

Ef viš [ķ sjóšnum] viljum ekki jafndreifa žar sem 100 kr.   +  4,05 kr. + 6,29 kr. = 110,34 kr.  Teljum aš lįntaki fari strax į hausinn žį er betra aš dreifa lįnsafborgum ķ lögfręšilegu tilliti.

Til aš  finna śt nafn vaxtavexti  jafngreišslunnar gildir eftirfarandi :

((300 x w(1 + w)3)/( (1 + w)3- 1)= 110,43)

Viš fįum meš ķtrun aš Nafnvextir ķ prósentum  5,13% skila žessari 3 įra jafngreišslu.  Dreifing greišslu veršur svo fyrst : 110,43 – 300 x 5,13% =  100,34 – 15,39 = 95,04 kr. afborgun. Eftirstöšvar 300 -95,04 = 204,96. Nęsta afborgun er 99,92 kr. og eftirstöšvar 105,04 kr. sķšasta afborgun er 105.04 kr. og vextir 110,34 -105,04 = 5,3 kr.

Hér gildir ekki vegna dreifingarinnar aš 5,13% skili 2,0% raunvöxtum ķ fastri mešveršbólgu fyrir öll jafngreišslu form: reikna žarf hvert form hverju sinni. Ef veldisvķsirinn hękkar, gjalddögum  fjölgar og lįnstķmi lengist žį lękka nafnvextir til dreifingar sem skila 2,0% raunvöxtum. Žetta mį glögg merkja į langtķma lįnum žżskum aš nafnvextir lękka ef lįntķmi ķ įrum lengist.

Hér žegar ekki var hęgt aš stela af sparifjįreigendum var skipt um ašferš af fasteigna söfnurum žeir innleiddu negam lįnsform til aš fita lķfeyris sjóš  og stela af 80% ķbśšalįntakanda sem geta ekki vegna greišslumats eša vegna neitunar lįndrottins borgaš meir en rukkaš er inn, en hér hluti veršbóta fęršu į eftirstöšvar til aš hękka umsamda raunvexti meš verštryggingu.  Žetta skilar į Ķslenska jafngreišslu forminu meš nafnvöxtum 4,5 % um 6,3% til 8% raunvöxtum į 30 įra  tķma ķ UK veršbólgu umhverfi.      

 

Ef hér vęri betri grunnmenntum į sviši jafngreišslu sjóša til lękkunar hśsnęšiskostnašar innanlands og uppbyggingar betri langtķma vešbréfa safna, žį vęri sala į hlutabréfum ķ vsk rekstri umtalsveršari nįnast engin hér: žökk Ķbśšalįnsjóši og lķfeyrisjóšum hingaš til sem sérhęfa sig ķ almenningi ķ mešaltekjum og undir.  Ég vil gręša į góšu velferša kerfi ekki huglausum fjįrfestum sem gręša į fįfręši annarra. Nķšingar og aurasįlir geta talaš fallaga, en tilgangur helgar mešališ. Hruniš hér kostar mannslķf.  Ég vil skera raunvaxta kröfuna nišur į fólki ķ og undir mešaltekjum.  Ég žvę hendur mķnar af žvķ aš taka lķfsgrundvöllinn af fįfróšum meš blekkingu. USA bannar Ķslensk ķbśšalįnsform almennt vegna žess aš raunvaxta krafa yfir 2 % almennt er tilręši viš USA efnahag. Almenna krafan ķ Žżskalandi mun vera um 1% į langtķma lķfsgrunnvelli.  

  
mbl.is Lęgstu laun yfir 200 žśsund
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Jafnašar sjónhverfingar: Hókus Pókus!

 

Mįnašarlaun 200.000 kr. Skošašar ķ alžjóšlegu markašssamhengi. Žar sem persónuafslįttur er greišsla śr rķkisjóši vegna žess aš atvinnurekandi hefur ekki efni greiša launžega fulllaun til aš greiša skatt.   Nišurgreišsla į hśsnęšis kostnaši ķ formi vaxtaafslįttar [ekki vegna okurvaxta] lķka til aš styrkja samkeppni hęfni gagnvart rķkjum sem greiša ónišurgreidd laun.

Ķsland er sérstaklega lunkiš viš aš flękja alla hluti til aš blekkja almenning og gera alžjóša samanburš ómögulegan.

 

Mįnašarlaun 200.000

    

Unnin Įrslaun

     
 

Dagvinna 230 dagar

 

2.122.750

  
 

Orlof 30 dagar 13,04%

276.807

  
 

Orlofs uppbót

 

19.500

  
 

Desember uppbót

 

53.100

  
 

Persónuafslįttur

 

530.460

  
 

Lķfeyrissjóšur falinn 8%

191.965

  
 

Séreignasjóšur falinn 2%

47.991

  

Alls:

   

3.242.573

  
       

Frįdrįttur:

     

Lķfeyrissjóšur

     
 

Greitt af launžega 4%

95.982

  
 

Greitt af atvinnurekenda 8%

191.965

  

Séreignalķfeyrissparnašur

    
 

Greitt af launžega 2%

47.991

  
 

Greitt af atvinnurekenda 2%

47.991

  

Lķfeyrisbinding alls:

  

383.929

  
       

Skattur 37,22%

  

920.137

  
       

Frįdrįttur alls

  

1.304.066

  
       

Heildartekjur

  

3.242.573

  

Skattur

    

920.137

28%

Lķfeyrissjóšir

   

383.929

12%

Ķbśšasjóšlįn

   

1.332.000

41%

Hśsnęšis nišurgreišslur

 

200.000

  

Rįšstöfunartekjur

   

806.507

 
    

3.442.573

 3.442.573

 

Rįšstöfunartekjur į mįnuši: 67.200

   

Heildartekjur į mįnuši: 270.214

   

Nišurgreišslur koma laununum nišur. Hér skortir fyrirtęki sem eru samkeppnifęr hvaš varšar yfirbyggingu og skuldsetningu.

Lķfeyrissjóšbindingar į 45 įrum eru verštryggt: 17.300.000. Ķbśšlįniš uppgreitt?

Įrsrįšstöfunartekjur: 806.400 žannig aš įn raunįvöxtunar nęgir lķfeyrissjóšbindingin ķ 21 įr.

65 +21 = 86 įr, 70 + 21= 91 įr.  Žetta skżrir mešal annars hversvegna launasešlar er svona óręšnir į Ķslandi. 


Eru ķbśšlįn jafngreišslu vešskuldar, kunna lögfręšingar aš reikna raunvirši?

Bandbrjįlašir hagmunašilar

 auštrśa Rķkisstjórnar!

 

Almennt jafngreišslulįn

Hér fyrir nešan er viš fyrstu sżn venjulega verštryggt jafngreišslu [veš] skuldarbréf į formi sem gildir almennt um allan heim og er hugsaš til lengri tķma en 5 įr og žį eru vextir samsettir śr grunnvöxtum og vęntanlegum veršbólgu vöxtum og settir fastir ķ nafnvaxtarprósentum 5,0%. Ekkert rķki sem bżr viš efnahagslegan stöšuleika, ešlileg umsvif į mörkušum gerir rįš fyrir hęrri mešal veršbólgu į 5 įra fresti en 3,5% og žess vegna heldur ekki ķ 6 sinnum 5 įr eša 30 įr. Ef veršbólga veršur minni žį verša grunnvextir meiri og žegar heilda veršbólga liggur fyrir į lįnstķmanum kallast grunnvextirnir raunvextir. Žeir geta žvķ aldrei oršiš meira en 6,32% žį og žvķ ašeins aš veršbólga sé allan tķma aš mešaltali 0. Hinsvegar skipa rķki meš stöšuleika į mörkušum sér ķ tvo hópa Žaš er žau sem halda veršbólgu viš 2% undir 2,5% t.d. 1. flokks evru rķki og svo žau sem hafa meiri fjįrmįlaumsvif umsvif žau miša viš 3,0% undir 3,5% svo sem UK og USA. Żmis rķki mśslima og kommunista sżna hinsvegar enga veršbólgu enda engin markašsbśskapur žar. Žetta mį lesa śr skżrslu starfsmanna AGS=IMF įriš 2005 um vandamįl innan Ķslands, skrżtiš en žaš viršist sem enginn hafi lesiš žess skżrslu į Ķslandi eša ekki skiliš myndmįl textans réttu skilningi žvķ žį hefši mįtti koma ķ veg fyrir jafn slęmt hrun og varš. 0 veršbólga er markmiš komma. Allir vilja smį launahękkun į ęvinni hingaš til.

 

Žetta vešskuldar lįn er frį Ķbśšalįnasjóši og er žess vegna meš ķ samburši viš venjulegt stöšuleika jafngreišslulįn ķbśšasjóšsólįniš: trygging til aš verštryggja žann hluta vaxtanna sem kallast vęntanlegir veršbólgu vextir [samkeppni gengur śt į halda žeim nišri]. Žess vegna mį lķta svo į aš nafnvextir žess séu fyrir fram raunvextir įn tillit hvernig veršbólga veršur: vex eša hjašnar. Žetta gerir ķ raun kröfu um almennar launahękkanir į įri um 6,3% og er žvķ stórhęttulegt ķ žessum mikilvęga stöšuleika grunni sem heimili launamanna eru.

 

 

 

Heildarvešskuld mišaš viš vęntanlega veršbólgu [max 3,5%]:

 

38.651.157

Heildarvextir og skattar:

 

 

 

19.152.507

Lįnsfjįrhęš fyrir skatta

 

 

 

20.000.000

Lįnsfjįrhęš til śtborgunar:

 

 

 

19.498.650

Nafnvextir mišaš viš sparibókarvexti

 

 

5,0%

Annuitetiš=fasta mįnašargreišslan=jafngreišslan:

 

107.364

Gjalddagafjöldi:

 

 

 

 

360

Įrafjöldi:

 

 

 

 

 

30

 

 

 

Verštrygging į vęntanlegum veršbólguvöxtum jafngreišslu lįnsins

Gerum nś rįš fyrir aš jafngreišslu raunvaxtalįniš hér lįniš fyrir ofan sé vertryggt ķ samręmi viš lög og reglu og almennar banka venjur śt um allan heim. Hér lķka nema žegar kemur aš ķ bśšlįnum eins og viš munum sjį af samburši. Hér er bśiš aš reika veršbętur jafn greišslurašarinnar m.t.t. til sérhvers höfušstóls lit leišréttingar į hans gjalddaga žaš er föstu greišslunnar. Gjald eša greišsla į gjalddaga 1 og 360 er lįtin fylgja meš. En til dęmiš er 1% veršbólga į įri 30% į 30 įrum žannig aš gjald 360 ķ žvķ tilviki er 107.365 x 1,3= 139.575 kr. Žannig viš fįum raunviršiš til greišslu į hverjum gjalddaga eins og bśast mį viš.

Jafngreišslulįn sem verštryggir umsaminn heildarvaxta og lįnshöfušstól

Raunvirši

Raunvirši

Raunvirši

Veršbólga

Veršbętur

Gjald 1

Veršbętur

Gjald 360

Veršbętur alls

Heildarvešskuld

0%

0

107.365

0

107.366

0

 

38.651.517

1%

89

107.455

32.210

139.575

5.813.832

 

44.465.349

2%

179

107.544

64.419

171.785

11.627.665

 

50.279.182

3%

268

107.634

96.629

203.994

17.441.497

 

56.093.014

4%

358

107.723

128.838

236.204

23.255.329

 

61.906.846

5%

447

107.813

161.048

268.413

29.069.162

 

67.720.678

6%

537

107.902

193.258

300.623

34.882.994

 

73.534.511

7%

626

107.992

225.467

332.833

40.696.826

 

79.348.343

8%

716

108.081

257.677

365.042

46.510.659

 

85.162.175

9%

805

108.171

289.886

397.252

52.324.491

 

90.976.008

10%

895

108.260

322.096

429.461

58.138.323

 

96.789.840

11%

984

108.350

354.306

461.671

63.952.156

 

102.603.672

12%

1.074

108.439

386.515

493.880

69.765.988

 

108.417.505

13%

1.163

108.528

418.725

526.090

75.579.820

 

114.231.337

14%

1.253

108.618

450.934

558.300

81.393.653

 

120.045.169

15%

1.342

108.707

483.144

590.509

87.207.485

 

125.859.002

16%

1.432

108.797

515.354

622.719

93.021.317

 

131.672.834

17%

1.521

108.886

547.563

654.928

98.835.150

 

137.486.666

18%

1.610

108.976

579.773

687.138

104.648.982

143.300.499

 

 

Viš sjįum aš 18% veršbólga į įri kostar 1.610 kr. į mįnuši og žvķ 19.320 į įri.- Ef 107.000 vęru 50% af rįšstöfunartekju skuldnautar sem tekur lįniš ķ 18% veršbólgu sem į aš endast og vill auka tekjur sķnar žį fjölgar mašur gjalddögum ef lįniš er verštryggt er žetta einfalt viš fjölgum gjalddögum t.d. um 20% en R= ((360*1,20 + 1) /2 )* 6,3% * H gildir alltaf. R=heildarraunvextir og H= lįnshöfušstóll. Sem hękkar heildar raunvexti um 72/361=20% Nżja mįnašar gjaldiš meš sömu raunvaxta kröfu veršur 38.651.157 x 1,1 /(361+72) = 98.190 kr. Eša 45% af rįšstöfunartekjum. Hinsvegar žvķ hęrri sem įvöxtunarkarfa er žvķ erfišara veršur aš sżna lišlegheit aš sjįlfsögšu. Erlendis eru raunvextir 3 sinnum lęgri og mįnašargjaldiš žvķ um 71.000 fyrir verštryggingu eša 33% af rįšstöfunar tekjum eins og hér fyrir 30 įrum žegar menn smķšuš formślur jafnóšum. Best er aš lękka raunvaxtakröfuna ķ samręmi viš alžjóšsamfélagiš ķ žessum grunni efnahagsmįla. Nś veršur vikiš aš žvķ sem olli hruninu tossa fjįrmįlageirans vegna slökunar ķ menntamįlum sķša į hippatķmanum. Naušsynlegt er aš fį samburš til aš menn sem ekki eru inni ķ hlutunum geta greint tossa fręšinga frį žeim sem vita ķ raun hvaš žeir eru aš segja.

 

 

 

Öfugt lįn verštryggša afborganna meš verštyggingu?

Heildargreišslur og greišslur į gjalda 1 og 360 eru frį fįvitum rķkisstjórnarinnar og umbošsmanns skuldar og persónulegum hagmuna ašilum ķ stjórn lykilstöšum lķfeyrissjóša landsmanna sem gera śt į greišsluerfileika til auka fįranalega langtķma vaxtakröfu įn žess aš hugsa um aš tryggja greišslugetu umbošs ašilanna sinna. Žaš flytur engin mašur af fśsum og frjįlsum vilja hingaš inn ef žessi vitleysa eša brjįlęši heldur įfram. Erlendir fjįrfestar munu aldrei bęta žessum kostnaši į sinn reikning. Hver į žį aš borga?

 

Ķbśšalįnsform 15.október 2010 logiš aš sé jafngreišslu og vertryggt

Veršbóta-

Greišsla 1

Veršbóta-

Greišsla 360

Veršbóta-

Heildargreišsla

Veršbólga

mismunur

-75 kr

mismunur

-75 kr

mismunur alls

-27.000 kr

0%

-1

107.364

-2

107.364

-360

 

38.651.157

1%

-2

107.453

5.136

144.711

592.911

 

45.058.260

2%

-2

107.542

22.691

194.476

2.552.101

 

52.831.283

3%

-5

107.629

56.607

260.601

6.193.357

 

62.286.371

4%

-7

107.716

112.021

348.225

11.907.626

 

73.814.472

5%

-11

107.802

195.609

464.022

20.178.264

 

87.898.942

6%

-15

107.887

316.023

616.646

31.602.698

 

105.137.209

7%

-21

107.971

484.452

817.285

46.919.066

 

126.267.409

8%

-26

108.055

715.328

1.080.370

67.038.913

 

152.201.088

9%

-33

108.138

1.027.223

1.424.475

93.087.312

 

184.063.320

10%

-40

108.220

1.443.982

1.873.443

126.452.018

 

223.241.858

11%

-48

108.302

1.996.145

2.457.816

168.843.624

 

271.447.296

12%

-56

108.383

2.722.747

3.216.627

222.369.103

 

330.786.608

13%

-65

108.463

3.673.562

4.199.652

289.621.609

 

403.852.946

14%

-75

108.543

4.911.929

5.470.229

373.789.994

 

493.835.163

15%

-85

108.622

6.518.273

7.108.782

478.792.224

 

604.651.226

16%

-97

108.700

8.594.495

9.217.214

609.437.720

 

741.110.554

17%

-108

108.778

11.269.453

11.924.381

771.624.636

 

909.111.302

18%

-121

108.855

14.705.754

15.392.892

972.579.340

1.115.879.839

 

 

 

Viš sjįum aš ef 75 kr. rafgjaldiš teldist til vaxta žį žyrfti veršbólga aš vera 14% įri til aš gera fyrsta gjaldiš ódżrra ķ samanburši viš verštryggša jafngreišslu. Fķfl ķ Ķbśšalįna sjóši myndi lķka telja aš ef hann fengi nokkur įr ķ višbót myndi hann geta haldiš įfram aš fjįrmagna lķfeyrissjóšina og žeir einokunar fyrirtęki sem eru alls ekki aš greiša almennt góš laun eša skila miklum viršisauka. Jóhanna og Steingrķmur telja hlunnfarna landsmenn og fjįrfletta ekki vera ašal hagmuna ašilana žau viršast halda žvķ fram aš svona gangi upp hér ķ framtķšinni. Ég žekki engan sem hefur skrifaš upp į lįnsamning um aš vaxa ķ rįšstöfunartekjum į lįnstķmanum.

 

 

 

Nśvirši og raunviršishękkun.

Žetta er dęmi um verstu tegund af sölu mennsku, sönnun žess aš hér er gert śt į vankunnįttu og fjįrólęsi hįskóla mannaušsins. Žetta orsök greišsluerfiš leika ķ mišju góšęri vildar vinanna, en ķ skżrslu starfsmanna AGS 2005 žį var žaš einmitt ķ sögulegu hįmarki žį hjį almennum neytendum sér ķ 60% yngri kynslóšarinnar. Opinbera [Ķslenska] skżringa var aš innheimta vęri oršin mikiš skilvirkari. Ķbśšalįnsjóšur ķ sömu skżrslu leišandi ķ fasteignalįnum grobbar sig af minnst 5,3% raunįvöxtun, enda veršbólgu skellt kirfilega nišur fyrir lengingu lįna og hękkunar heildarraunvaxta og skömmu sķšar kom hugfarsbylting hjį almenning aš eigin sögn sem olli 30% veršhękkun yfir nżbyggingarkostnaš į öllum fasteignum. Starfmenn AGS vita aš hugfarsbylting hjį almenningi kemur aš ofan flestir į meginlandinu eru aldir upp viš žaš.

 

Ķbśšalįnsform 15.okt 2010 logiš aš sé jafngreišslu og vertryggt

Greišsla 360

Nśvirši

Raunhękkun greišslu

Raunviršishękkun

Veršbólga

-75 kr

Greišslu 360

360 ķ veršbólgu

heildargreišslu į nśvirši

0%

107.364

107.364

0

0,00%

0,00%

 

0 kr.

1%

144.711

111.316

3.952

3,68%

1,33%

 

592.911 kr.

2%

194.476

121.548

14.184

13,21%

5,08%

 

2.552.101 kr.

3%

260.601

137.158

29.794

27,75%

11,04%

 

6.193.357 kr.

4%

348.225

158.284

50.920

47,43%

19,23%

 

11.907.626 kr.

5%

464.022

185.609

78.245

72,88%

29,80%

 

20.178.264 kr.

6%

616.646

220.231

112.867

105,13%

42,98%

 

31.602.698 kr.

7%

817.285

263.640

156.276

145,56%

59,13%

 

46.919.066 kr.

8%

1.080.370

317.756

210.392

195,96%

78,72%

 

67.038.913 kr.

9%

1.424.475

384.993

277.629

258,59%

102,32%

 

93.087.312 kr.

10%

1.873.443

468.361

360.997

336,24%

130,65%

 

126.452.018 kr.

11%

2.457.816

571.585

464.221

432,38%

164,56%

 

168.843.624 kr.

12%

3.216.627

699.267

591.903

551,30%

205,10%

 

222.369.103 kr.

13%

4.199.652

857.072

749.708

698,29%

253,54%

 

289.621.609 kr.

14%

5.470.229

1.051.967

944.603

879,81%

311,37%

 

373.789.994 kr.

15%

7.108.782

1.292.506

1.185.142

1103,85%

380,42%

 

478.792.224 kr.

16%

9.217.214

1.589.175

1.481.811

1380,17%

462,84%

 

609.437.720 kr.

17%

11.924.381

1.954.817

1.847.453

1720,74%

561,24%

 

771.624.636 kr.

18%

15.392.892

2.405.139

2.297.775

2140,17%

678,70%

972.579.340 kr.

 

 

 

 

 

Fyrsti gjaldagi og sķšasti segja allt sem žarf engin hefur samiš um óvertryggt jafngreišslu lįn.

Samtök skuldara vilja verštyggingu burt žaš žarf ekki aš gera hjį ķbśšalįnsjóši engi skuldunautur borgar žar greišslur sem taka hlutfalslegum breytingum mišaš viš neysluvķsitölu. Hann hękkar hjį leigu hjį örykjum og fleiri hópum sem męla raunverulega sinn rekstrafgang į matardiskum. Glępamenn eru allir sem tóku įhęttu og fį afskrifaš į kostnaš žeirra sem ekkert fengu nema upplogna skuldir ķ elķtunnar sem kann greinilega ekki aš selja ķbśšalįn ķ anda markašslögmįla, né meš viršingu fyrir eignarétti.

 

 

Įrs raunvextir

Hér er toppurinn į séreignarlķfeyrissparnašinum sem koma ķ staš beinnar launahękkunar til almennings į sķnum tķma. „Bar ef gętum almennt sżnt 5% hęrri raun įvöxtun en efri millistétt USA lętur bjóša sér". Miša viš įstandiš ķ dag fólksfękkun og engin tromp gegn erlendum fjįrfestingarašilum ętti aš lękka raunvaxtakröfu Ķbśšalįnasjóšs nišri ķ nešri mörkin ķ UK 1,79% žau efri er 10% hęrri eša 1,99%.

 

Ķbśšalįnsform 15.október 2010 logiš aš sé jafngreišslu og vertryggt

Heildar

Raunvextir

Raunviršishękkun į meintri

Raunvirši meintrar

Veršbólga

Raunvextir

į įri

verštryggšri jafngreišslu

verštryggšrar jafngreišslu

0%

19.114.797

6,32%

0,00%

0 kr.

107.364

1%

19.708.068

6,52%

1,33%

1.432 kr.

108.796 kr.

2%

21.667.258

7,17%

5,08%

5.450 kr.

112.814 kr.

3%

25.308.514

8,37%

11,04%

11.854 kr.

119.219 kr.

4%

31.022.783

10,26%

19,23%

20.651 kr.

128.016 kr.

5%

39.293.420

13,00%

29,80%

31.991 kr.

139.355 kr.

6%

50.717.855

16,78%

42,98%

46.142 kr.

153.506 kr.

7%

66.034.223

21,85%

59,13%

63.485 kr.

170.849 kr.

8%

86.154.069

28,51%

78,72%

84.516 kr.

191.881 kr.

9%

112.202.469

37,12%

102,32%

109.856 kr.

217.220 kr.

10%

145.567.175

48,16%

130,65%

140.267 kr.

247.631 kr.

11%

187.958.780

62,19%

164,56%

176.678 kr.

284.042 kr.

12%

241.484.260

79,90%

205,10%

220.209 kr.

327.573 kr.

13%

308.736.766

102,15%

253,54%

272.211 kr.

379.575 kr.

14%

392.905.150

130,00%

311,37%

334.305 kr.

441.669 kr.

15%

497.907.381

164,75%

380,42%

408.435 kr.

515.799 kr.

16%

628.552.877

207,97%

462,84%

496.928 kr.

604.292 kr.

17%

790.739.792

261,64%

561,24%

602.567 kr.

709.932 kr.

18%

991.694.497

328,13%

678,70%

728.681 kr.

836.045 kr.

 

 

Ég vil fasta vexti [mišaš viš 3,5% max] į almennum jafngreišslulįnum hér 80 % vešsafnanna. Greišslur jafnhįar allan lįnstķmann enda borgar mašur verbólguna fyrir fram žegar mašur tekur žessi lįn og žvķ ešlilegt aš veršbólga taki sömu vexti til baka į sein hluta lįnsins. Hér sem annarstašar.

Jafngreišslulįn geta ekki vaxiš aš raunvirši hinsvegar geta žau minnkaš. Žess vegna er žetta glępamįl į alžjóšlegum skala. Ég vil tryggja minn lķfeyrir. Reka allt liš į einu bretti. Žaš žarf eina tölvu til aš sjį um örugg lįg vaxta ķ samręmi viš veršbólguvęntingar ķbśšalįn ķ tękninni ķ dag fyrir 80% landmanna. Žį vilja lķka fįir leigja, og fasteignir hękka af žvķ neyslukaupmįttur almennt eykst.

 

Žegar vešskulda sjóšur hefur nįš žroska sżnir hann straumlögun žį koma jafn mörg inn og fara śt, enda žarf lķka aš selja skammtķma lįn meš hęrri vöxtum. Ašalatrišiš er aš vertryggingar lįnum fękki ekki. Raunvextir mišsat lķka viš aš verštryggja sparifé į žessum lįnum erlendis. Aršbęr framleišslu fyrirtęki skila viršisauka og žau žurfa į hlutafé aš halda, fyrirtęki sem eru meš einfaldan viršisauka skapandi rekstur svo hluthafar geti veitt žeim ašhald. Mörg tryggja samkeppni sem heldur žeim viš efniš. Neyša fólk ķ lįgvöru drasl meš hękkun hśsnęšis vaxta beinist bara aš žeim tekjulęgri og eru pólitķskar ofsóknir aš mķnu mati. Almennir neytendur tryggja eftirspurn eftir viršisauka og lįmarks framleišslumagni. Fólk žar lķka almennt aš gera viš og višhalda vešinu.

 

 

 

Jafnar greišslur skuldabréfa

Žegar höfušstóll skuldabréfs er endurgreiddur meš jöfnum greišslum eru vextir hlutfallslega

Jafnar greišslur = h • v • (1 + v) /  (1 + v) t – 1

hęrri hluti greišslu ķ upphafi en žeir vega minna eftir žvķ sem höfušstóllinn lękkar.

h = höfušstóll, v = vextir / 100, t = tķmi (fjöldi daga / 360)

 

ef skuldabréfiš er verštryggt bętist viš jöfnugreišsluna    (l
t / l 0 ) •  h • v • (1 + v) /  (1 + v) t – 1

lt = vķsitalan į višmišunardegi, l0 = vķsitalan į śtgįfudegi.

Skuldunaut ber aš borga gjaldfallna greišslu į gjalddaga jöfnu greišslnanna sem samiš var um meš meš žvķ vaxta og lįnsborgunar hlutfalli sem var um samiš įsamt hlutfalslegri hękkun hennar ķ samręmi viš hlutfallega hękkun į vķsitölunni  frį śtgįfudegi jöfnu greišslunnar til  gjalddaga sömu greišslu til aš tryggja aš hann borgi sannvirši=raunvirši greišslunnar į žeim gjaldaga.  Reikniašferšir sem ekki eru ķ samręmi viš, til hękkunar eša lękkunar raunviršis, eru ekki ķ samręmi viš alžjóša lög og skilning į raunvirši mišaš viš hlutfalslega hękkun vķsitölunnar sem samiš var um. Sérhver jöfn greišsla į gjalddaga er höfušstóll : drįttar vaxta og annarra leišréttinga vaxta sem samiš eru um.    

 

Sį sem telur aš EXEL ķbśšalįnasjóšs sé hafin yfir lög og reglur og almennt gešheilbrigši hlżtur aš vera vitskertur. Enginn sem kanna aš reikna raunvirši trśir eftir aš hafa lęrt žaš, aš Ķbśšalįnasjóšur bjóši upp į verštryggt jafngreišslu lįn, eša langtķma lįn sem venjulegur launžegi getur stašiš viš: nema hann fįi aš greiša lįniš rķflega nišur į fimm įrum.

Nś var ekki meš ķ reikninginn óvertyggš nišurgreišsla um 16.000 į greišslu  til greišslu eftir į einn sinni į įri um 200.000 og rżnar hśn žį lķka vegna veršbólgu og fljótt skiptir hśn engu mįli. Hinsvegar er ljóst samkvęmt skżrslu atarfsmanna AGS 2005 aš gert var śt greišsluerfišleika 60% žjóšarinnar yngri hlutans en žaš eru lķka sį hópur sem er aš kaupa ķ fyrsta skipti. Allir višskiptatengdir  sjį aš auka tekjurnar af žessu greišslu erfišleikum skila sér ķ drįttarvöxtum og og yfirdrįttarvöxtum og kostnaši vegna nżrra yfirtöku langtķma lįna sem žį eru 45 įr ķ staš 25 įra til aš byrja meš.

Višbjóšslegri višskiphętti er ekki hęgt aš hugsa sér. Allir nśverandi žingmenn passa sig vel aš dreifa athyglinni frį žessum hryllilega langtķma efnahagsgrunn sem er bśiš aš koma į hér į landi. Žetta į ekkert skylt viš frjįlshyggju eša markašsbśskap, miklu frekar viš  nśtķma leiguliša bśskap stjórnar elķtunnar sem ķ žrķhliša višręšum launžega samtaka og  atvinnurekenda lagši grunnin og višheldur sķnum persónalega hagnaši af fölsušum og misvķsandi į efnahags upplżsingum. Heildar launa og heildar neyslu vķsitala felur vel stétta misgengiš sem hefur fylgt žjófnašinum.

Hér var snemma byrjaš aš semja viš žį eldri, mikinn minnihluta um starfsaldurs hękkanir gegn žvķ aš byrjunar taxta vęru ekki verštryggšir.  Žetta gerši žaš aš verkum aš žeir stóšu ķ staš ķ tekjum mešan hinir lękkušu ķ tķma kaupi mišaš viš neysluvķsitölu. Žį trśšu hinir aš žeir hefšu hękkaš ķ samanburši sem mun vera rétt.  


mbl.is Nišurfęrsla talin bótaskyld
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Alžjóšleg verštryggš ķbśšlįnsform

Stöšugleika grunnlįn žroskašra rķkja

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Myndir segja oft meira en orš. Hér mį sjį A: hefšbundiš alžjóšlegt verštryggt mortgage [jafngreišslu] heimila ķbśšarlįn, žaš er 30 įra og 360 gjaldaga og verštryggt mišaš viš aš veršbólga į lįnstķmanum verši 3,2% į įri. Viš sjįum aš žar sem allar greišslur er jafn hįar allan lįnstķmann eru greišslubyršin mest fyrst.  Hér er vešlosun sś sama allan lįnstķmann, žar sem aš hśn skiptir engu mįli fyrir heildar umsamda skuld lįns sem veršur léttara aš greiša eftir žvķ sem lķšur į lįnstķma og tekur miš af kostnaš verši [nżbyggingarkostnaši sem yfirleitt er ķ samręmi viš vöxt veršbólgu].  Önnur hver sśla er slķkt lįn žegar bśiš er setja neikvęša vešaflosun į greišslur alžjóšlega verštryggša jafngreišsluformsins og semja um aš verštryggja [ ?aftur ķ samanburši]  sérhverja greišslu eftir į mišaš viš vöxt neysluvķsitölu til gjalddaga greišslunnar frį śtgįfudegi jafngreišslulįnsins, žetta er ķ raun kallaš lįn jafnra afborganna [raunvaxta og lįnsfjįr]  meš eftir įreiknušum vaxtaleišréttingum til aš tryggja aš upphęš sér hverjar afborgunar taki hlutfallslegum breytingum ķ samręmi viš neysluvķsitölu. Hér žyngjast greišslur ekki ef laun fylgja veršlagi en erfišara veršur aš greiša višhaldskostnaš [afskriftir]. Loks kemur sjįlftöku dęmiš Ķslenska aš felst ķ žvķ aš reikna veršbólgu leišréttingar į alla  gjalddaga höfušstólana sem ekki eru eru til greišslu  og bśa svo til nżtt jafngreišslu lįn, žar sem lįntaki vęri óverulega upphęš lįnaša til aš byrja meš en  sama veršbólguleišréttingar  upphęš er svo vaxtavöxtuš og verštryggš ķ framhaldi meš žeim afleišingum aš lįniš ķ heildina fer śr vešböndum og greišslubyršin fer fljótt aš vaxa upp fyrir veršbólgu [žaš er ekki verštrygging].    Sešlabanki Ķsland sagši žetta lįnsform verša home Mortgage  CPI indexed, verštryggt  ķbśšarjafngreišslu lįn, hinsvegar er žaš Negam linked to CIN [consumption index number] eins og sjį mį. Engin žjóš lofar annarri žjóš aš almennar launatekjur hękki um 30% umfram neytendaveršvķsi [į sögulegu almennu góšęristķmabili] į nęstu 30 įrum sem vill lįta taka marka į sér.  Sešlabanki sagši örugg veš fyrir um 700 milljöršum slķkra negam lįna um 2007.    Ķslenska formiš er alltof frįbrugšiš hefšbundnu Mortgage lįni til aš löglegt sé aš kenna žaš viš slķkt.  Viš sjįum lķka raunvextir lįns A er vart nema ķ mesta lagi 2% ķ heildina.

Į 30 įrum er ešlilegt aš višhalda fasteign, fyrstu įrin er  žetta lķtill kostnašur mišaš viš aš fasteign hafi veriš keypt sem nż. Hinsvegar er žetta aš mešaltali um 2% į įri mišaš viš 30 įr.

20 milljón ķbśšalįn til 30 įra mišaš viš 20% śtborgun gefur kaupverš fasteignar: 25 milljónir og 60% [ 2% į įri] af žvķ eru um 15 milljónir.

Nś kosta 20 milljóna ofur verštryggš ķbśšalįn į Ķslandi mišaš viš 3,0% mešal veršbólgu um 21 milljón ķ raunvexti ķ 30 įr. Mišaš viš višhald er skuldbinding žvķ 41 milljón + 15 milljónir eša 56 milljónir.

Sé višhald greitt meš svipušu lįni žį kostar žaš um 31 milljón og fasteignakaupin žvķ žegar upp er stašiš 72 milljónir fyrir 25 milljóna kaupverš.

Žetta er aušvelt aš sanna žvķ nafnvextir sem eru verštryggšir į hverjum gjalddaga eru raunvextir.

Žetta er įstęšan fyrir žvķ aš Rķkistjórnir Žroskašra rķkja taka ekki upp Ķslenska barnaskóla-módel stjórnsżslu elķtu sem er algjörlega ólęs į įbyrg fjįrmįl.  

 


Skżrsla starfsmanna AGS 2005

Hvers vegna skildu menn ekki innhald hennar? Hśn er byggš upp ķ anda žroskašra. Forsendur eru skilgreindar og ašstęšur kynntar. Taldir eru upp gallar [ašallega meš samburši viš žroskašri žjóšir]. Sķšan kostir og beint į leišir til aš koma ķ veg fyrir reišufjįrskort Ķslenska fjįrmįgeirans sem sķšan 1994 hefur aš kröfu hluthafanna greitt śt aš margra mati fyrirfram įhęttu hluta įvöxtunarkrafnanna. [Ešlilegar afskriftir er aš  geyma aš fęra til tekna žangaš til lįn greišast] aš hętti Žjóšverja og Frakka  er ekki ekki hęgt aš lķtilsvirša]. 

Hvaš kostar endurreisti Fjįrmįlgeirinn mikiš į Ķslenskan neytanda ķ framtķšinni? Neytendur annarra rķkja eiga nóg meš sķna.

Hér segir AGS 2007 aš sį endurreist Ķslenski sé sį hlutfallslegasta dżrasti į neytanda og žaš muni kosta neytendur almennt mikiš ķ framtķšinni. 

Ķ skżrslunni 2005 er 60% Ķslenskra neytenda [yngri hlutinn sem vex svo meš hverju įri] talin of skuldsettur til aš auka veršmęti innflutnings ķ framtķšinni ķ evrum.

Žess vegna mun nżja višskipagengiš vera 40% lęgra ķ dag.

Žaš žżšir į manna mįli aš Neytandi sem gat keypt evru vörur fyrir 100.000 getur nś keypt evruvörur fyrir 60.000 ķ framtķšinni.

Hluthafi ķ Ķslenska fjįrmįlageiranum 2005 sem var bśin aš taka til sķn 30 millur 2005 jafngildir žvķ aš 10.000 hluthafar hafi tekiš til sķn 300 milljarša.

Eina Icesave skuld eša falsaša höfušstólshękkun į ķbśšalįn venjulegra launžega.  

Venjuleg morgage og hypotek lįn annarstašar žar sem miša er viš ķbśšir 60% tekjulęgstu, tryggja aš skrįšur eigandi ķbśšar heldur sķnum eignar hluta allan lįnstķma og hann greišist nišur.

Meš einokunar įhęttavaxtalögum [m.t.t. neysluveršsbólgu] um 1982 gleymist aš śtskżra nógu vel fyrir žeim sem hugsa ennžį aš hér séu um venjuleg Mortgage eša Hypotek lįn aš ręša aš hér vęri bannaš aš verštryggja mišaš viš verš fasteigna heldur vęri skylda aš leggja įhęttuvexti į öll lįn og kalla žaš verštryggingu.  Afleišingar žessara einokunar eru ljósar og sišferšislega er žetta rangt.

Neysluįhęttulįnstrygging er annaš en verštygging meš [tryggingar]veši ķ ķbśš sem lżtur ekki tķskusveiflum.  


mbl.is Įttu aš vita betur en aš auka śtlįn Ķbśšalįnasjóšs
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er allt ķ lagi?

Er hśn aš tala um um eignir ķ śtlöndum eftir aš Deutche bank hętti aš kaupa krónur, og hafa hękkaš um minnst 40% ķ Ķslenskum, vegna nišurfęrslu krónunnar?

Ķ alžjóša höfušstóls lögunum frį um 1990 hvaš er žaš mikil hluti af höfušstólnum tengdur žvķ aš rekstur sé į upp leiš?

Voru Bretar aš leika sér aš žvķ aš koma LB ķ žrot? 30% er ešlilegt aš komi śt śr svona žrotabśi.  

 


mbl.is Eignir Landsbankans gętu skilaš meiru en įšur var tališ
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Júlíus Björnsson

Höfundur

Júlíus Björnsson
Júlíus Björnsson

Áhugasamur um allt milli himins og jarðar. Síðan í upphafi hruns stundað sjálfsnám í EU lögum og rannsóknum á Íslensku hagstjórnargrunni: Auðlinda og fámenns efnisviðar hæfra einstaklinga.

Viðurkendir grunnar byggja á vandamálinu: framfærsla fólksfjölda í stórborgum  í vaxandi auðlindaskorti. Á þeim byggja allir alþjóðlegir Háskólar.

Nżjustu myndir

  • Hlutföll
  • Hlutföll03
  • Hlutföll02
  • Hlutföll01
  • Mortgage II
Jan. 2019
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.1.): 0
  • Sl. sólarhring:
  • Sl. viku: 8
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 8
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband